„Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija. Nežinau, ar taktika yra suklaidinti ir prarasti partnerių pasitikėjimą, tačiau chaosas verda ir JAV viduje“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį sakė ekspertas.

„JAV iždo sekretorius Scottas Bessethas praėjusią savaitę sakė, kad recesijos nebus ir JAV atsitraukti nuo savo sprendimų neplanuoja ir 50 šalių jau nori derėtis. Tiesa, atrodo, kad Trumpo administracija visko iki galo nepermąstė, nes didžiausia prognozuojama infliacijos ir BVP žala prognozuojama pačiai JAV, o ji gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė“, – pabrėžė ekonomistas.

Pagal eksperto matytus vertinimus, infliacija už Atlanto dėl šių sprendimų gali kilti netgi iki 7 proc. Tiesa, N. Mačiulis mato, kad prezidento sprendimams atsiranda ilgai lauktos opozicijos, tačiau kuo ilgiau neapibrėžtumas ir panika tęsis, tuo blogiau ateityje bus.

„Demokratai yra pakraupę iki kaulų čiulpų, tačiau jau net respublikonai imasi veiksmų prieš prezidentą. Praėjusią savaitę buvo pirmoji rezoliucija, kuri bandė sustabdyti tarifus Kanadai ir ji praėjo Senate dėl dviejų Respublikonų balsų, bet Atstovų Rūmuose turbūt nepraeis. Tačiau kuo daugiau streso finansų rinkose ir tarp gyventojų, tuo blogesnė situacija taps“, – tvirtino N. Mačiulis.

D. Trumpo ir jo patarėjų vizija yra nušauti tris dideles muses vienu bandymu. Administracija nori apmokestinti užsienio įmones, kurios nori prekiauti su JAV, surinkti papildomų lėšų į JAV biudžetą ir sumažinti gyventojų pajamų bei pelno mokesčius. Tiesa, ekonomistas tai apibūdina kaip itin archajišką požiūrį į užsienio prekybą.

Pasak N. Mačiulio, nors JAV turi didelį prekių importo ir eksporto deficitą, šalis beveik visiškai jį išlygina, kai atsižvelgiam į paslaugas. JAV puikuojasi tokiais technologiniais gigantais kaip „Netflix“, „Apple“ ir t.t., kurie praktiškai išlygina tą deficitą.

„Visų valstybių realybė yra tokia, kad kuo labiau ji išsivysčiusi, kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija, tuo daugiau žmonių dirba paslaugų sektoriuje, o ne pramonės. Greta to, turime įsibėgėjančią automatizaciją, kuri taip pat mažina darbuotojų paklausą pramonėje. D. Trumpas ignoruoja tą faktą, kad JAV turi nemažą prekybos perteklių parduodant paslaugas. Jie importuoja daugiau prekių, tačiau ir pardavinėja aukštos pridėtinės vertės paslaugas“, – aiškino ekonomikos žinovas.

Tiesa, N. Mačiulio teigimu, D. Trumpas į užsienio prekybą žiūri labiau senamadiškai.

„Jis turi norą sugrąžinti pramonę. Automobilis pagamintas čia, dešra pagaminta čia, paslaugos – ne taip svarbu. Tai bus ilgas procesas, tačiau šioje vietoje darbų papildomų darbo vietų nesukursi. Gali eiti pro automobilių gamyklą, eiti šimtus metrų ir nė vieno žmogaus nepamatyti. Tikslas gal ir aiškus, tačiau pasirinkti įrankiai – kažin, ar efektyvūs“, – sakė ekspertas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.

Prezidento teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.

Taip pat jau įsigaliojo 25 proc. muitai ne JAV pagamintiems automobiliams, apie ką D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.

Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, anksčiau teigė, kad ES veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.

Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post N. Mačiulis mano, kad JAV nuo savo muitų kentės labiausiai appeared first on Kauno savaitė.

„Analizuosime maisto grandinę ar pagrįstai pasiskirstoma kaina visoje maisto grandinėje, ar nėra viena iš dalių, gaunanti nepagrįstai didelį pelną. Galbūt yra kažkokie suvaržymai iš valstybės pusės, dėl ko kaina yra didelė. Čia ir matyčiau didelį valstybės vaidmenį mažinant biurokratiją, ieškant kitų sprendimų“, – prieš pirmąjį Maisto tarybos posėdį teigė I. Hofmanas.

„Gal paaiškės, kad kažkurios rūšies kuras didina maisto kainą. Tada gal būtų galima kalbėti apie akcizų sumažinimą, kitų variantų ieškojimą. Čia kaip pavyzdys“, – sakė jis.

Per steigiamąjį penktadienio Maisto tarybos posėdį ketinama patvirtinti tarybos nuostatus, aptarti veiklos kryptis.

Nors nuostatuose numatyta, kad taryba rinksis ne rečiau kaip kartą į metų ketvirtį, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą tikimasi, kad posėdžiai bus organizuojami dažniau.

Kaip anksčiau teigė premjeras Gintautas Paluckas, Maisto taryba rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.

Po 4 atstovus taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai.

Po vieną atstovą turės Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.

Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teks Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turės po vieną atstovą.

I. Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Maisto taryba ieškos maisto brangimo priežasčių appeared first on Kauno savaitė.

Pasak „Maximos“ komunikacijos departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės prieš šventes išauga mandarinų, kūčiukų, prieskonių kepiniams ir kitų bakalėjos produktų pardavimai.

„Iš pradžių labiausiai perkami kūčiukai, kurių jau dabar pardavėme daugiau nei 100 tonų, kisieliui ir želė reikalingi ingredientai, maltos aguonos, mielės, vanilinis cukrus ir kiti prieskoniai kepiniams, taip pat saldi bei konservuota bakalėja“, – Eltai teigė ji.

„Maximos“ atstovė tikina, kad pirkėjai gausiai renkasi ir gurmaniškus produktus, sūrius, pygarus, panetones bei įvairių rūšių saldumynus ne tik šventiniam stalui, bet ir dovanoms.

„Stebime, kad valgomos dovanos kasmet vis labiau populiarėja – tai rodo ir nuolat auganti šviežio maisto prekių kategorija“, – komentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė taip pat įžvelgia padidėjusį pirkėjų susidomėjimą įvairių rūšių saldumynams, bakalėjai ir kitai gurmaniškai produkcijai. Anot jos, gyventojai ruošiasi ne tik Kalėdoms ir kitiems proginiams susibūrimams.

„Gruodžio mėnesį yra ne tik pačios Kalėdos, bet gausu ir įvairių susibūrimų, draugų, kolegų, giminių vakarėlių – pirkėjai ieško vytintų mėsyčių rinkinių, sūrių, įvairių gurmaniškų prekių ar jau pagamintos produkcijos, kuo galėtų pavaišinti svečius“, – nurodė G. Kitovė.

Iš anksto gyventojai taip pat linkę pasirūpinti ilgesnio galiojimo maisto prekėmis, dekoracijomis bei vaikams skirtomis dovanomis, teigia „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė. Ji pabrėžė, kad pirkėjai labiausiai vertina praktiškas, kasdieniškas dovanas.

„Pirkėjai linkę iš anksto įsigyti ilgesnio galiojimo produktus šventiniams stalui, dekoracijas, dovanas, ypatingai įvairius žaislus vaikams, taip pat saldumynus, kurie tinkami tiek dovanoms, tiek ir šventiniam stalui“, – pažymėjo ji.

„Net 4 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai vertina praktiškas bei kasdienybėje naudojamas dovanas. Toks pasirinkimas rodo, kad praktinės dovanos tampa vis labiau vertinamos“, – pridūrė L. Skersytė.

Tuo tarpu „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad gyventojai ruoštis šventinėms prekėms pradėjo dar anksčiau, lapkričio pirmoje pusėje, prioritetą skirdami aukštos kokybės prekėms. Visgi, pasak jo, pirkėjų pasirinkimas šiemet neskiria nuo praėjusių metų.

„Kalėdinės prekės kiekvienais metais išlieka panašios, tad prekybininkai kasmet stengiasi atrasti tos pačios rūšies prekių naujovių, lentynose išlieka tik ankstesniais metais didelės paklausos sulaukusios prekės“, – aiškino jis.

Populiariausių prekių sąrašas kasmet lieka toks pat

„Maximos“ atstovės teigimu, šiemet kaip ir ankstesniais šventiniais laikotarpiais populiariausios prekės lieka tos pačios – tai žuvis, paukštiena, mėsos produktai ir saldumynai.

„Pirkėjams labiausiai rūpi žuvis – upėtakis ir silkė, kuri būna tikra gruodžio mėnesio prekė-žvaigždė, taip pat ir mėsa, paukštiena – kalakutas, antis, jaučio ar kiaulės liežuvis. Šventinis stalas mūsų pirkėjų namuose taip pat neapsieina ir be saldumynų – šventiniu periodu gausiai perkami sveriami saldainiai, saldumynų rinkiniai, imbieriniai sausainiai bei įvairių rūšių panetonės“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pirkėjai šventiniam stalui taip pat mėgsta įsigyti jau paruoštus tradicinius patiekalus – šaltieną, baltąją mišrainę, teigia „Iki“ atstovė.

„Perkama silkė, skirtingos žuvys, antys arba kalakutai, gerokai išauga ir jau pagamintų patiekalų pardavimai: baltosios mišrainės, burokėlių mišrainės, šaltienos – jau pagamintų tortų, pyragų bei pyragaičių“, – pažymėjo G. Kitovė.

Visgi „Lidl“ atstovė nurodė, kad pirkėjai prioritetą teikia šviežiems maisto produktams, kurių pardavimų išaugimo tikimasi paskutinę advento savaitę.

„Paskutinėmis dienomis prieš šventes pirkėjai labiau domisi įvairiais šviežiais produktais – pavyzdžiui mėsos ar žuvies gaminiais, vaisiais ir daržovėmis, pieno produktais. Visada dedame pastangas, kad galėtume pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Mūsų atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad įsigyjant šventiniam stalui produktus, labiausiai dėmesys skiriamas kokybei bei šviežumui“, – aiškino ji.

Paskutinėmis savaitėmis laukiama didesnio pirkėjų srauto

„Iki“ atstovės teigimu, nors pagrindinis prekybos pikas prasidės paskutinę savaitę iki Kalėdų, dabar turimi duomenys leidžia manyti, kad šiemet pirkėjų krepšelis bus truputį gausesnis nei pernai.

„Pirkėjų krepšelis šiais metais jau yra keliais procentais gausesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau didieji apsipirkimai dar tik laukia“, – nurodė G. Kitovė.

„Lidl“ viešųjų ryšių vadovė taip pat patvirtina šią informaciją. Anot „Lidl“ atliktos apklausos, daugiau nei pusę gyventojų svarsto kalėdinėms dovanoms išleisti panašią arba kiek didesnę sumą nei pernai.

„Mūsų užsakymu atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų Kalėdoms planuoja išleisti panašią sumą kaip pernai ar šiek tiek daugiau. Ketvirtadalis (26 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad šiemet šventiniams patiekalams planuoja išleisti nuo 51 iki 100 eurų. 22 proc. tyrimo dalyvių šiemet kalėdinio stalo vaišėms ruošiasi išleisti 101-150 eurų, o 14 proc. – iki 200 eurų“, – teigė L. Skersytė.

„Norfa“ taip pat laukia didesnio nei pernai pirkėjų srauto. D. Ryliškio teigimu, prekybos tinklas tikisi didesnio kalėdinių dekoracijų ir šventiniam stalui skirtų maisto produktų pardavimų.

„Tikimės, kad ypač gerai bus parduodami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms, kiti papuošimai eglutėms, žaislai vaikams, taip pat dekoracijos, skirtos lauko, namų ir šventinio stalo papuošimui. Be to, saldumynai, tortai, pyragai ir kt. konditerijos gaminiai, šviežia mėsa“, – aiškino jis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Prekybos centrų atstovai tikisi aktyvaus šventinio laikotarpio appeared first on Kauno savaitė.

The post Prekybos centrai skelbia šventinį darbo laiką appeared first on Kauno savaitė.