Šis vaizdingas palyginimas dažnai siejamas su stručiais, kurie esą slepia galvą smėlyje susidūrę su pavojumi.

Pirmasis apie tai prabilo romėnų rašytojas enciklopedistas Plinijus Vyresnysis, savo pastebėjimu pasidalinęs prieš maždaug du tūkstančius metų.

Tačiau ar tai tikra tiesa? Kaip tada strutis kvėpuoja būdamas po žeme?

Ar strutis slepia galvą?

Senovėje gamtininkai strutį laikė ne tik didinga, bet ir labai keista būtybe. Pasak mokslinio populiarinimo žurnalo „Live Science“, Plinijus Vyresnysis vienoje pirmųjų enciklopedijų „Gamtos istorija“ bandė aprašyti įvairius to meto gyvūnus. Jo knygoje minima, kaip strutis slepia galvą krūmuose, kad taptų nematomas.

Tikėtina, kad smėlio mitas atsirado dėl vertimo netikslumų.

Plinijus pabrėžė, kad šie paukščiai gali suvirškinti beveik viską, tačiau pasižymi „stulbinančiu kvailumu“ – esą slepia galvą ir kaklą, tikėdamiesi, kad jų didelis kūnas liks nematomas.

Visgi, nepaisant šio spalvingo aprašymo, strutis niekada neslepia galvos, net ir didžiausio pavojaus akivaizdoje.

Stručių gyvenimo būdas

Strutis yra didžiausias paukštis pasaulyje, gyvenantis Afrikoje.

Jis gali siekti 2,7 m aukštį ir sverti iki 130 kg! Nors yra įspūdingo dydžio, strutis turi nedidelę galvą, ir kai kurios jo įpročių detalės gali sukurti įspūdį, kad jis slepia galvą smėlyje.

Pavyzdžiui, strutis nekuria lizdų kaip kiti paukščiai – vietoj to jis iškasa negilų griovelį smėlyje ar žemėje, kur deda kiaušinius.

Tėvai paeiliui perstato kiaušinius duobėje, palaikydami optimalią temperatūrą.

Kai strutis nuleidžia galvą prie kiaušinių, gali atrodyti, kad slepia ją smėlyje.

Gali būti, kad Plinijus Vyresnysis stebėjo kaip tik tokį momentą. Be to, strutis daug laiko praleidžia su galva prie žemės ieškodamas maisto – jis minta žolėmis, tačiau taip pat gaudo smulkius gyvūnus, tokius kaip pelės, varlės ir vabzdžiai. Tai taip pat gali sukelti „slėpimosi“ iliuziją.

Kaip strutis ginasi nuo plėšrūnų?

Jei strutis neslepia galvos smėlyje, kaip jis ginasi nuo plėšrūnų?

Viskas paprasta – juk jis ne tik didžiausias, bet ir greičiausias paukštis pasaulyje.

Susidūręs su pavojumi, strutis mieliau bėga, pasiekdamas net iki 70 km/h greitį – beveik tiek pat, kiek automobilis!

Jei pabėgti nepavyksta, šis milžiniškas paukštis gali atsigulti ant žemės ir ištiesinti kaklą, taip susiliedamas su aplinka.

Norėdami apsaugoti jauniklius, suaugę stručiai gali net pakelti dulkių debesį naudodami sparnus, kad atitrauktų plėšrūnų dėmesį.

Ekstremaliausioje situacijoje strutis gali stipria koja smogti, ir šis smūgis gali net parblokšti liūtą.

Kodėl strutis negali skraidyti?

Būtų gerai, jei strutis galėtų skristi, tačiau, kaip ir naminės vištos, šis paukštis neturi šios galimybės dėl kelių priežasčių.

Kadaise šie dideli paukščiai turėjo sparnus, tačiau ilgainiui jų gyvenimas tapo visiškai sausumos, todėl prarado gebėjimą skraidyti.

Stručių svoris gali siekti iki 150 kg, tad pakilimas nuo žemės būtų neįmanomas.

Skrydžiui jiems reikėtų itin galingų raumenų ir plaučių, taip pat tuščiavidurių kaulų.

Nors stručių sparnai vis dar yra, jie per maži ir nepritaikyti skrydžiui.

Tačiau jie puikiai pasitarnauja pusiausvyrai greito bėgimo metu ir yra naudojami per tuoktuvių šokius dėmesiui patraukti.

The post Ar strutis tikrai slepia galvą smėlyje? appeared first on Kauno savaitė.