Tačiau sekmadienio vakarą neretai apima keistas jausmas – dvi laisvos dienos praėjo, o jėgų nė kiek nepadaugėjo.

Kartais nutinka ir priešingai: savaitgalis praleidžiamas ant sofos, su telefonu rankoje ar žiūrint serialus, bet pirmadienio rytą kūnas vis tiek atrodo sunkus, galva – apsunkusi, o mintis apie darbą kelia nuovargį. Specialistai pabrėžia: problema dažnai slypi ne tame, kiek veiklų turėjome, o kaip ilsėjomės.

Geras poilsis neatsiranda savaime. Jį, kaip ir darbus, reikia bent šiek tiek suplanuoti.

Savaitgalis neturi tapti antru darbu

Viena dažniausių klaidų – visas laisvas dienas paversti atidėliotų darbų maratonu. Jei šeštadieniui ir sekmadieniui susirašome ilgą sąrašą buities užduočių, savaitgalis greitai ima priminti ne poilsį, o antrą pamainą.

Todėl verta vadovautis paprasta taisykle: suplanuoti ne dešimt darbų, o tris pagrindinius dalykus. Vieną malonią veiklą, vieną naudingą užduotį ir vieną tikrą poilsio laiką.

Pavyzdžiui, šeštadienį galima skirti pasivaikščiojimui, išvykai ar susitikimui su draugais, o sekmadienį – ramesniam atsistatymui ir trumpam namų susitvarkymui. Tokiu atveju savaitgalis nepranyksta chaose, bet ir netampa griežtu grafiku.

Miego režimo geriau neišversti aukštyn kojomis

Atrodo logiška: jei visą savaitę kėlėmės anksti, savaitgalį pagaliau galima nueiti miegoti paryčiais ir atsikelti prieš pietus. Tačiau organizmui toks režimo šuolis dažnai tampa ne poilsiu, o stresu.

Staigiai pasikeitus miego laikui, sutrinka vidinis biologinis laikrodis. Dėl to net ilgiau pamiegoję galime jaustis vangūs, suirzę, sunkiau susikaupti. Tai primena lengvą laiko juostų pasikeitimo efektą – tik be kelionės.

Savaitgalį galima leisti sau atsikelti šiek tiek vėliau, bet geriausia nenutolti nuo įprasto režimo keliomis valandomis. Ypač svarbus sekmadienio vakaras: verta anksčiau pritemdyti šviesas, atidėti telefoną, išvėdinti kambarį ir nepalikti pasiruošimo pirmadieniui paskutinei minutei.

Poilsiui reikia įspūdžių, bet nebūtinai brangių

Norint pailsėti, nebūtina išvažiuoti į kitą miestą ar planuoti prabangios pramogos. Kartais užtenka tiesiog pakeisti aplinką. Nueiti į kitą miesto rajoną, pasivaikščioti parke, aplankyti turgų, užsukti į dar nebandytą kavinę ar pasirinkti naują maršrutą.

Tokie maži „mikro nuotykiai“ padeda smegenims persijungti. Kasdienybės problemos trumpam pasitraukia į antrą planą, o dėmesį užima nauji vaizdai, garsai, kvapai ir patirtys.

Ypač naudinga savaitgalį turėti bent vieną veiklą, kuri nėra nei darbas, nei pareiga. Tai gali būti ilgas pusryčių rytas, pasivaikščiojimas be konkretaus tikslo, knyga, muziejus, sodas, žvejyba, pirtis ar vakaras su stalo žaidimais.

Svarbiausia – ne veiklos įspūdingumas, o jausmas, kad tai darote ne iš pareigos.

Judėjimas atgaivina geriau nei gulėjimas visą dieną

Po sunkios darbo savaitės norisi kuo mažiau judėti. Vis dėlto visiškas nejudrumas ne visada padeda atsigauti. Jei visą savaitę praleidome sėdėdami prie kompiuterio, kūnui reikia ne tik ramybės, bet ir lengvo fizinio aktyvumo.

Tai nereiškia, kad savaitgalį būtina eiti į sporto salę ar bėgti dešimt kilometrų. Pakanka to, kas malonu ir realu: ilgesnio pasivaikščiojimo, dviračio, lengvos mankštos, plaukimo, darbo sode ar net tvarkymosi įsijungus mėgstamą muziką.

Judėjimas padeda išjudinti kraujotaką, sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir miegą. Svarbiausia – išeiti iš visiško sustingimo režimo.

Ne visi žmonės padeda pailsėti

Kartais labiausiai išvargina ne darbai, o bendravimas. Savaitgalį dažnai atsiranda „reikia“: reikia užsukti, reikia paskambinti, reikia susitikti, nes nepatogu atsisakyti. Tačiau ne kiekvienas susitikimas iš tiesų atkuria jėgas.

Poilsio dienomis verta sąmoningai rinktis žmones, šalia kurių nereikia apsimetinėti. Tokius, su kuriais po pokalbio tampa lengviau, o ne sunkiau.

Jei per savaitę daug bendravote darbe, sekmadienį gali būti naudinga palikti daugiau tylos. Ne dėl nemandagumo, o dėl psichologinio atsistatymo.

Telefonas gali pavogti poilsį

Savaitgalis su telefonu rankoje dažnai atrodo kaip poilsis, bet smegenys tuo metu toliau dirba. Jos apdoroja naujienas, pranešimus, kitų žmonių gyvenimus, konfliktus, reklamas ir darbo žinutes.

Dėl to net gulint ant sofos galima jaustis taip, lyg galva nė minutei nebuvo išjungta.

Nebūtina dingti iš ryšio visam savaitgaliui. Pakanka kelių aiškių ribų: išjungti darbo pranešimus, bent porai valandų padėti telefoną į šalį, nebeskaityti naujienų prieš miegą. Ypač svarbu ekranus sumažinti sekmadienio vakarą, nes ryški šviesa ir nuolatinis informacijos srautas trukdo nusiraminti.

Sekmadienis – ne laukimo kambarys prieš pirmadienį

Daugeliui pažįstamas vadinamasis sekmadienio nerimas, kai antroje dienos pusėje mintys ima suktis apie pirmadienį. Kuo daugiau neaiškumo, tuo didesnė įtampa.

Padėti gali labai paprasti dalykai: susidėti drabužius, peržiūrėti pirmadienio planą, užsirašyti tris svarbiausias užduotis, šiek tiek apsitvarkyti darbo vietą ar krepšį. Tai neturi tapti dideliu pasiruošimo ritualu – tik mažu būdu sumažinti chaoso jausmą.

Sekmadienio vakarą taip pat verta vengti sunkaus maisto, alkoholio ir ilgo sėdėjimo prie ekrano. Organizmui lengviau grįžti į darbo ritmą, kai jis neapkraunamas paskutinę laisvą naktį.

Tobulo savaitgalio formulė

Geriausiai atkuria ne visiškas neveiklumas ir ne veiklų maratonas, o balansas. Vienas naujas įspūdis, viena lengva fizinė veikla, šiek tiek malonaus bendravimo, dalis tylos, normalus miegas ir kuo mažiau darbo minčių.

Šeštadienis gali būti skirtas įspūdžiams, judėjimui ir žmonėms. Sekmadienis – lėtesniam tempui, pasiruošimui savaitei ir ramesniam vakarui.

Toks savaitgalis nebūtinai atrodys įspūdingai socialiniuose tinkluose, bet būtent jis dažniausiai leidžia pirmadienį pasitikti ne visiškai išsunktiems, o bent šiek tiek atsigavusiems.

The post Kodėl savaitgalis ne visada padeda pailsėti appeared first on Kauno savaitė.

Pušimis apsodintą 62 hektarų miško parko teritoriją, kurioje stovi nemažai apleistų namų, pašiurusių pavėsinių, numatyta kaip reikiant atnaujinti investavus net devynis milijonus eurų.

Tiesa, iniciatyvos atnaujinti parką ėmusis Panevėžio miesto savivaldybė apšiurusių namų netvarkys. Viliamasi, kad jų atnaujinimu susirūpins patys savininkai.

Kviečia pažindintis

Nors Berčiūnų miško parkas nuo Panevėžio nutolęs daugiau nei penkis kilometrus, o nuo miesto jį skiria laukai, jis yra ne rajono, o miesto teritorijoje. Kaip ir ant Sanžilės kanalo, jungiančio Lėvens ir Nevėžio upes, stovinti Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia, primena rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinti Berčiūnų miško parką projektinius pasiūlymus parengusi architektė Regina Savičienė.

Su šiais pasiūlymais susipažinti ir teikti savo rekomendacijas, kaip parką būtų galima padaryti dar patrauklesnį, visuomenė kviečiama iki gegužės 15 dienos.

Tądien numatytas viešas projektinių pasiūlymų aptarimas.

Jeigu jiems bus pritarta, architektė imsis rengti techninį darbo projektą.

„Toks projektas, kuriame numatyta daugybė statybinių detalių, reikalingas rangovui“, – paaiškina R. Savičienė.

Berčiūnus artino prie Panevėžio

Apie tai, kad miesto Savivaldybės administracija planuoja tvarkyti Berčiūnų miško parką, visuomenei buvo pranešta prieš porą metų.

Parengus sąlygas, buvo paskelbtas parko sutvarkymo idėjos konkursas, jam pateikti du pasiūlymai.

Lygiai prieš metus autoritetinga komisija išrinko ir 5 000 eurų premija apdovanojo šio konkurso nugalėtoją – Vilniuje įsikūrusią architektus vienijančią bendrovę „Conceptus group“.

Vilniečiams patikėta parengti ir techninį rekreacinės erdvės sukūrimo – Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektą bei prižiūrėti statybos darbus.

„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai.“

R. Savičienė

Dabar Berčiūnų miško parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus pristato Vilniaus rajone esanti bendrovė „FlexiForma“, su „Conceptus group“ pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.

„FlexiFormos“ architektė R. Savičienė Berčiūnų miško parką įvardijo kaip vieną didžiausių ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje.

„Kurdama parko atgaivinimo projektinius pasiūlymus, patį parką, nors jis ir yra miesto ribose, artinau prie Panevėžio. Tad šalia J. Janonio gatvės, kuri nutiesta iki Berčiūnų miško parko, suprojektavau sporto treniruoklių, o ant pylimo, esančio netoli pėsčiųjų ir dviračių tako į Berčiūnus, sumaniau nusileidimo įrenginį. Juo nuo kalniuko bus galima leistis visais metų laikais“, – kalbėjo architektė.

Griuvenų nelies

R. Savičienė prisipažįsta: ją, kaip, ko gero, daugelį, itin žavi Berčiūnų miško parko pušys, kuriomis ir apaugusi didžioji jo dalis.

Tačiau nemažus plotus užima beverčiai krūmai ir medžiai. Juos suplanuota daugelyje parko vietų šalinti.

Nuo bevertės augmenijos ketinama vaduoti parką kertančią Kurorto gatvę, Nevėžio upės ir Sanžilės kanalo prieigas, kitas vietas. Atlaisvintose erdvėse numatyta įrengti atokvėpio bei apžvalgos aikštelių su suoliukais ir mažąja architektūra. Visi statiniai bus iš natūralių, gamtoje derančių medžiagų – medžio, akmens, rūdinto plieno.

Su Berčiūnų miško parko grožį gožiančiais apleistais, neprižiūrimais statiniais, kai kur sunykusiais iki pamatų, bus sudėtingiau.

„Viliuosi, kad Savivaldybės iniciatyva sutvarkius Berčiūnų miško parką, jame esančių pastatų atnaujinimu imsis rūpintis jų savininkai“, – sako R. Savičienė.

Planas – „išvaduoti“ ir pilkapyną

Architektei viena reikšmingiausių šio miško parko vietų – Berčiūnų pilkapynas, dar vadinamas Švedkapiais. Tai – kultūros paveldo objektas.

Dabar pilkapynas apaugęs beverčiais medžiais, kuriuos, pasak R. Savičienės, įgyvendinant projektą privalu šalinti. Tą padarius, atsivers pilkapyno žemių sampylos, jas juosiantys akmenys.

Tiesa, iki pradedant darbus pilkapyne turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai.

Netoli pilkapyno suprojektuota medinė terasa. Nuo jos bus galima grožėtis loma, besidriekiančia šalia Nevėžio upės.

Ties pietvakariniu pilkapių teritorijos kampu numatyta vieta iš akmenų supiltai, tašytų rąstų suolais apjuostai laužavietei.

Žada dviračių gatvę

Dėmesys projekte skirtas ir maudyklai prie Sanžilės kanalo netoli geležinkelio tilto.

R. Savičienė teigia įvertinusi tai, kad dabar dešiniajame šio kanalo krante, kur – Panevėžio rajonui priklausanti teritorija, jau yra įrengtas paplūdimys. Tvarkant kairįjį Sanžilės kanalo krantą, numatyta ir jame įrengti vietą poilsiui su mediniais gultais, persirengimo kabinomis.

O ten, kur suręsta akmenų užtvanka, architektės sprendimu, būtų pastatytas saugus betono ir granito elementų takas, skirtas pereiti iš vienos Sanžilės kanalo pusės į kitą.

Berčiūnų miško parką kertanti Kurorto gatvė įgyvendinus projektą taptų dviračių gatve. Kad būtų patogi dviratininkams, gatvę tektų paplatinti iki 5,5 m, šalia nutiesti pėsčiųjų taką.

Parko pėsčiųjų takams planuojama sutankintų mineralų danga, o ten, kur vietos žemesnės ir drėgnos, – tiesti medinių lentų takus.

Šalia jų turėtų atsirasti atokvėpio aikštelių su sūpuoklėmis, suolais ir staliukais, skirtais užkandžiauti.

Palei Nevėžio upę numatytas dviračių takas.

Atnaujintą miško parką planuojama apšviesti, strateginėse jo vietose pastatyti tris automatinius WC mazgus.

Parko lankytojams būtų įrengtos ir keturios automobilių stovėjimo aikštelės su informaciniais stendais.

Tikimasi europinių lėšų

R. Savičienė teigė rengusi projektą, kuriam įgyvendinti numatyti 9 mln. eurų. Būtent tiek Panevėžio savivaldybė yra numačiusi investuoti į Berčiūnų miško parko tvarkymą.

Miesto Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vadovė Lina Bareikienė „Sekundei“ patikslino, kad rekreacinės erdvės sukūrimo atgaivinant Berčiūnų miško parką projektas įtrauktas į Panevėžio regiono plėtros planą. Pasak jos, tai teikia vilčių, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) skirs ES fondų lėšų šiam projektui įgyvendinti.

Tačiau į agentūrą, L. Bareikienės aiškinimu, kreipiamasi jau turint techninį projektą, kuriam įgyvendinti prašoma lėšų.

The post Didžiausią Panevėžio parką ruošia atgimimui appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau įsivaizduokite metodą, leidžiantį užmigti vos per dvi minutes – net esant lėktuvo triukšmui ar šūvių garsams.

Būtent tokią užmigimo techniką kadaise sukūrė JAV kariškiai – ji buvo skirta pilotams, turėjusiems gebėti greitai atsigauti bet kokiomis sąlygomis.

Šiandien šis metodas vėl išgyvena populiarumo bangą ir, kaip rodo daugelio žmonių patirtis, iš tiesų veikia.

Kaip atsirado „karinė užmigimo technika“

Šis metodas pirmą kartą aprašytas dar 1981 m. išleistoje knygoje Relax and Win: Championship Performance.

Jį sukūrė JAV karinio jūrų laivyno pilotų rengimo mokykloje, kur gebėjimas užmigti bet kokiomis aplinkybėmis buvo laikomas svarbia kovinės parengties dalimi.

Knygoje rašoma, kad po šešių savaičių treniruočių 96 proc. pilotų sugebėdavo užmigti per dvi minutes – net išgėrę puodelį kavos ar būdami šaudymo triukšme.

Paslaptis slypi ne hipnozėje ar kvėpavimo technikose, o nuosekliame raumenų atpalaidavime ir minčių valdyme.

Šiuolaikiniai miego tyrimai patvirtina, kad ši metodika iš tiesų atitinka natūralų smegenų perėjimo į poilsio būseną procesą – kai sulėtėja nervų sistemos veikla ir sumažėja raumenų tonusas.

Kaip veikia ši technika

Pirmiausia reikia atpalaiduoti veido raumenis – kaktą, akis, žandikaulį.

Tada – pečius ir rankas, leidžiant joms tarsi „nutekėti“ žemyn.

Kvėpavimas tampa tolygus, ramus.

Kitas žingsnis – mintimis atpalaiduoti krūtinę, pilvą, kojas ir pėdas.

Šiame etape kūnas jau pasiruošęs miegui, tačiau protas dar gali priešintis.

Kad nuramintumėte minčių srautą, rekomenduojama įsivaizduoti save ramiame, saugiame aplinkos vaizde – pavyzdžiui, gulinčiu valtyje ant veidrodinio ežero po giedru dangumi arba tamsiame aksominiame hamake.

Jei mintys vis tiek sugrįžta, tereikia keletą sekundžių mintyse kartoti frazę: „Negalvok, negalvok, negalvok.“

Ką apie šią techniką sako mokslas

Kaip rašo portalas IFLScience, šiuolaikiniai neurofiziologai aiškina metodo sėkmę tuo, kad jis imituoja natūralius užmigimo etapus.

Kai žmogus fiziškai atsipalaiduoja, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema – ji sulėtina širdies ritmą ir sumažina streso hormono kortizolio kiekį.

Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai pažymi, kad sąmoningas kūno atpalaidavimas gali beveik perpus sutrumpinti užmigimo laiką, ypač jei praktikuojamas reguliariai.

Panašus poveikis stebimas taikant 4-7-8 kvėpavimo metodą ar progresyvaus raumenų atpalaidavimo techniką, tačiau „karinė technika“ išsiskiria savo paprastumu ir universalumu – ją galima naudoti traukinyje, lėktuve ar net vakarinio energijos antplūdžio metu.

Ar tikrai galima išmokti užmigti per 2 minutes?

Kaip ir bet kuri treniruotė, šis metodas reikalauja praktikos.

Pilotams prireikė maždaug šešių savaičių, kad išmoktų „įjungti“ miegą pagal komandą.

Vis dėlto net pradedantieji jau po kelių dienų pastebi sumažėjusį įtampą ir nerimą prieš miegą.

Be to, jei prieš miegą išgersite stiklinę pieno, užmigti gali būti dar lengviau.

Įdomu tai, kad panašios technikos taikomos NASA programose ir tarp profesionalių sportininkų, besiruošiančių varžyboms, kur miego kontrolė yra svarbi sėkmės dalis.

Net „TikTok“ platforma netikėtai prisidėjo prie šio metodo išpopuliarėjimo – tūkstančiai žmonių visame pasaulyje dalijasi rezultatais, teigdami, jog pirmą kartą per ilgą laiką ėmė miegoti ramiai.

Apibendrinimas

Galima teigti, kad technika, sukurta kariniuose mokymo centruose, šiandien padeda paprastiems žmonėms įveikti nemigą.

Ji gal ir neveikia akimirksniu, tačiau reguliari praktika leidžia kūnui atlikti tai, ką jis moka geriausiai – ilsėtis.

The post Miegas be streso: išbandykite kariškių techniką appeared first on Kauno savaitė.

Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai nebegalime mėgautis žaluma sode, ir ypač vienoje svarbiausių namų erdvių.

Oro filtrai vazonuose

Kambarinius augalus statome ant palangių virtuvėje ir svetainėje, vaikų kambaryje, darbo kabinete ir net vonioje. Tačiau bene reikalingiausi jie miegamajame. Ten, kur, po darbo, praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį.

Juk vargu ar yra namuose kita tokia vieta, kurioje išbūname šešias aštuonias valandas iš eilės. Virtuvėje tiek laiko praleidžia nebent profesionalūs virėjai, o svetainėje prie televizoriaus – tik tie, kurie nenori arba neturi jėgų išeiti iš namų. Visi kiti – vaikai, tėvai ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys pensininkai – namo parsiranda vakarėjant ir daugiausia laiko praleidžia kaip tik miegamajame.

Per miegus žmogus kvėpuoja giliau nei įprastai – vadinasi, reikia pasirūpinti, kad miegamojo oras būtų grynas. O augalai naktį, kai žmonės miega, tamsiosios fotosintezės fazės periodu sugeria anglies dvideginį ir prisotina orą deguonies. Štai kodėl jie tokie svarbūs kaimynai naktį ilsintis.

Apelsinais kvepiantys sapnai

Augalai yra vienas geriausių būdų valyti orą patalpose. Tačiau dauguma jų pasižymi dar ir gausybe kitų naudingųjų savybių – pavyzdžiui, išskiria į aplinką baktericidines medžiagas.

Iš tokių paminėtini eteriniai augalai.

Ne veltui mūsų močiutės taip mėgo pelargonijas – vienas pagrindinių vazoninių eterinių augalų, kurios pastatytos ant palangės ir orą valo, ir nuotaiką gerina.

Ypač naudinga pelargonijų aromatu kvėpuoti moterims: šis augalas normalizuoja hormonų lygį.

Jeigu nesate dideli pelargonijų, niekaip negalinčių atsikratyti visiškai nepelnytos „kaimo gėlės“ etiketės, gerbėjai, jas puikiai pakeis geranijos.

Analogiškomis baktericidinėmis ir raminamosiomis savybėmis pasižymi citrusiniai augalai. Kambariniai jų atstovai – citrinos, citronai, mandarinai, apelsinmedžiai, greipfrutai. Nuostabų aromatą skleidžia ne tik jų žiedai, bet ir lapai, ir nokstančių vaisių žievelė.

Vienintelis tokių augalų trūkumas – iš šiltųjų kraštų atsineštas įprotis žiemoti vėsioje patalpoje. Taigi žiemą geriausia laikyti juos apšiltintame balkone, kur temperatūra nepakyla aukščiau 13 laipsnių. Citrinoms reikia dar mažiau šilumos – vos dviejų šešių laipsnių. Vargu ar jums patiktų miegoti tokios temperatūros patalpoje.

Kita silpnoji citrusinių savybė – jie blogai ištveria skersvėjus, o miegamasis – tokia patalpa, kurios neįmanoma nevėdinti.

Tačiau jeigu vis dėlto ryšitės pastatyti ten vazoną su citrinmedžiu ar apelsinmedžiu, privalėsite tinkamai juo pasirūpinti. Mat tokie augalai neigiama reaguoja į chlorą, todėl

vandenį jiems laistyti reikia ruošti ypač kruopščiai.

Be to, augalus reikia dažnai purkšti ir kartą per savaitę tręšti mineralinėmis trąšomis.

Amžinų nebūna

Labai geras augalas miegamajame – lauramedis. Lauro šakelė vaiko lovos galvūgalyje kadaise laikyta geriausia priemone nuo nemigos.

Suaugusieji gerai miega, kai prie jų lovos stovi levanda ar rozmarinas. Bet šiuos augalus reikėtų vertinti kaip laikino apželdinimo priemones – nugyvenę jiems skirtą laiką, jie nudžiūva ir gaivinti jų nebebūna prasmės.

Be to, ir levandas, ir rozmarinus prižiūrėti sunku: kad ir kaip kruopščiai laistomi ar tręšiami, jie negyvens ilgiau, nei nuspręs patys.

Prieš miegą ir miegant labai sveika kvėpuoti rožių aromatu. Deja, ne visos vazoninės rožės kvepia. Tačiau ir bekvapės gražiai atrodo ant tualetinio staliuko miegamajame.

O jei norite aromato, pamėginkite ateinančią vasarą įšaknydinti vieną sodo rožių ir žiemai pernešti į miegamąjį. (Gal ir vasaros laukti nereikės – kartais įsišaknija ir kioskuo se bei parduotuvėse parduodamos storastiebės rožės.)

Oras miegamajame turi būti ne tik švarus, bet ir pagal galimybes drėgnesnis nei kitose patalpose. Geri oro drėkintojai – stambialapiai augalai: bananai, sparmanijos, kinrožės, rombalapiai cisai.

Žibutės tinka ne visur

Jei esate užkietėję tikrieji sodininkai ar tuo labiau daržininkai, ir augalai interjere jus domina tik kaip dizaino elementas, pakaks žinoti kelias paprastas taisykles ir jomis vadovautis.

Taigi jeigu jūsų miegamasis ganėtinai didelis, nebandykite papuošti jo mažomis gėlytėmis, tokiomis kaip Afrikos žibutė ar miniatiūriniai kaktusai. Geriau pastatyti jame vieną vešlų vazoninį augalą – palmę ar fikusą. Bet prieš tai apgalvoti, kaip jis bus apšviečiamas, nes ir tokiems augalams būtina saulės ar bent dirbtinė šviesa.

Kurį laiką miegamajame gali vešliai augti paparčiai: jie dideli, efektingai atrodo, mėgsta pavėsį, bet dažniausiai reikalauja drėgnesnio oro.

Nedidelis miegamasis – puiki vieta išbandyti savo, kaip augalų komponavimo meistro, gabumus. Tokioje patalpoje gali gyventi įvairiausios kambarinės gėlės. Tiesa, jei neišspręstas teisingo apšvietimo klausimas, augalai ne gyvens, o kankinsis, tad būsite priversti vis ieškoti jiems komfortiškesnės vietos: statyti ant palangės, nešti į kitą kambarį, kur šviesiau ar vėsiau, šilčiau ir greta galbūt stovi akvariumas, papildomai drėkinantis orą.

Psichologų nuomone, svarbiausi vaizdai – tie, kuriuos mūsų sąmonė užfiksavo prieš miegą. Taigi pasistenkite, kad jūsų miegamasis keltų tik malonias asociacijas. Kambariniai augalai jums padės.

Jeigu miegamojo sienos išklijuotos ryškiaspalviais tapetais, gėlės turi būti dideliais vienspalviais lapais. Jei sienos vienspalvės, galima leisti sau margalapių augalų karaliją – bet tik įvertinus faktą, kad visi margalapiai mėgsta šviesą.

Ramių spalvų miegamojo interjere tiks ryškiai žydintys augalai: azalijos, anturiai, persiškieji ciklamenai.

The post Žaliasis miegamojo pasaulis appeared first on Kauno savaitė.