Šiaurės Europoje ugniaplaukiams buvo priskiriamos magiškos ar velniškos galios, o senovės Graikijoje ir Romoje jie laikyti neįprastai žaviomis asmenybėmis.

Obuolys nuo obels…

Viduramžiai šiems išskirtinę plaukų spalvą turintiems žmonėms buvo niūrūs – jie persekioti, ne vienas supleškėjo ant inkvizicijos laužo.

Nors šiais laikais tai nelaikoma kažkuo keistu, tačiau aplinkybės, kai gimsta raudonplaukis mažylis – gan išskirtinės.

Ši mutacija yra reta ir dažniausiai pasireiškia Europos ir Azijos šalyse – tik vienam ar dviem žmonėms iš šimto. Spalvos retumas nestebina, nes vaikas gali būti garantuotas, kad gims raudonais plaukais, tik tuo atveju, jei jo mama ir tėtis turi vienodą plaukų spalvą, tai yra abu tėvai turi turėti vadinamąjį „raudonplaukio geną“. Tokie sutapimai nutinka nedažnai, todėl manoma, kad raudonplaukių planetoje mažėja.

Negana to, žiniasklaidoje ėmė sklisti informacija, kad iki 2100 metų natūrali raudona plaukų spalva visiškai išnyks. Taigi rausvaplaukiai, apie kuriuos sakoma, jog jie turi dvigubai vidinės ugnies, pavojuje? Ne, taip nebus.

Ugninis genas

Raudonplaukiai žmonės atsirado dar prieš pasirodant mūsų rūšiai, tai yra Homo sapiens. 50 000 metų senumo DNR analizė parodė, kad kai kurie neandertaliečiai buvo raudonplaukiai.

Šios spalvos priežastis yra jau minėtas „raudonplaukių genas“, tai yra melanokortino 1 receptoriaus genas, arba MC1R, atrastas 1995 m.

Šis genas nudažo raudona spalva ne tik žmonių, bet ir gyvūnų plaukus.

1995 m. atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 80 proc. raudonplaukių turėjo MC1R geno variacijų. Bet kaip su likusiais 20

proc.? Pasirodo, MC1R nėra vienintelis genas, dažantis raudonai plaukus, tačiau jis laikomas pagrindiniu.

Priežastis tikrai yra

Paprastai mutacijos išsivysto tam, kad rūšis galėtų geriau prisitaikyti prie aplinkos. Galbūt nustebsite, bet tas pats nutiko ir su raudonais plaukais. MC1R genas veikia ne tik plaukų spalvą – jis atsakingas ir už blyškią odą.

Rausvaplaukiams žmonėms ląstelės paviršiaus receptoriai negali, veikiami ultravioletinių spindulių (UV), pakeisti melanino pigmento spalvos iš geltonos ar raudonos į apsauginę rudą arba juodą, kaip kitiems žmonėms.

Šiuo atveju blyški odos spalva suteikė didelį pranašumą žmonėms, kurie iš saulėtų regionų migravo į Šiaurės Europą su niūriomis ir trumpomis žiemos dienomis.

Šviesesnė oda sugeria daugiau UV spindulių, todėl gaminasi daugiau vitamino D. Šis vitaminas padeda organizmui pasisavinti ir išlaikyti kalcį, stiprina kaulus, saugo nuo uždegimų.

O tai padidino moterų sėkmingo nėštumo ir gimdymo galimybes, taigi šviesios odos ir raudonų ar šviesių plaukų genai buvo perduodami iš kartos į kartą.

Todėl ši savybė labiausiai būdinga žmonėms, gyvenantiems šiauriniuose Europos regionuose, pavyzdžiui, Airijoje.

Šioje Europos šalyje šviesiaodžių ir raudonplaukių yra daug daugiau nei bet kur kitur Žemėje. Kai kuriais skaičiavimais, jie sudaro apie 10 proc. ten gyvenančių žmonių.

Neseniai atliktame tyrime britų mokslininkai palygino raudonplaukių gimimo dažnį ir jų gimimo vietą. Kaip paaiškėjo, daugiausia raudonplaukių gyvena šalies šiaurėje ir vakaruose. Tai yra kuo toliau į šiaurę žmogus gimsta, tuo didesnė tikimybė, kad jis turės raudonus plaukus.

Tačiau tuo pačiu metu raudona spalva susijusi su padidėjusia odos vėžio rizika. Ultravioletiniai spinduliai naikina odos ląsteles, tačiau tamsus pigmentas jas iš dalies apsaugo. MC1R geno mutacijos leidžia daugiau UV šviesos pasiekti ląstelių DNR ir ją pažeisti. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys MC1R geno R variantą, 42 proc. dažniau serga melanoma (viena agresyviausių vėžio formų). Tačiau vidutinis ligos amžius – 65 metai, o tai nekelia grėsmės raudonplaukių dauginimuisi.

Ar išnyks raudoni plaukai

Internete dažnai pasirodo informacijos, kad raudonplaukiai gali greitai išnykti. Visų pirma apie tai paskelbė Oksfordo (Didžioji Britanija) plaukų fondas, kuris vėliau buvo panaikintas. Kaip paaiškėjo, šį institutą finansavo plaukų dažų ir kosmetikos kompanija, kad sukeltų susidomėjimą raudona spalva. Ko nepadarysi dėl pinigų…

Mokslininkų teigimu, genas gali tapti retesnis, tačiau visiškai neišnyks.

Kad taip nutiktų, visi „raudonplaukių geno“ savininkai turi mirti arba tapti nevaisingi. Žinoma, tai labai mažai tikėtina ir vargu ar įvyks net branduolinio karo atveju. Be MC1R, yra ir kitų genų, „dažančių“ raudonus plaukus.

Be to, net žmonės, turintys bet kokią kitą plaukų spalvą, gali būti šių genų nešiotojai. Tai reiškia, kad raudonplaukiai egzistuos tol, kol egzistuos žmonija.

Ir tai puiku.

The post Ar išnyks raudonplaukių prakeiksmas appeared first on Kauno savaitė.

Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus natūraliais mėlynais, žaliais, violetiniais ar kitų neįprastų spalvų plaukais.

Plaukų spalva gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, perduodama vieno iš tėvų genetiniu lygmeniu arba priklauso nuo procesų, vykstančių organizme.

Tačiau kodėl pasaulyje tiek daug žmonių juodais, gelsvais, rudais ir net raudonais plaukais, bet ryškesnių kitokių spalvų plaukų nėra?

Dažų paletė skurdoka

Kiekvieno žmogaus plaukų spalva priklauso nuo juose esančių dažančių medžiagų, pigmentų, santykio.

Pagrindiniame kiekvieno plauko sluoksnyje tėra tik du skirtingos koncentracijos pigmentai: juodai rudas eumelaninas ir geltonai raudonas feomelaninas. Dėl šių dviejų medžiagų derinio žmogus tampa brunetu, šviesiaplaukiu, rudaplaukiu, blondinu arba raudonplaukiu.

Juoda spalva rodo, kad gausu eumelanino, o feomelanino yra labai mažai arba visai nėra.

Raudonplaukiai turi labai didelį feomelanino kiekį, o eumelanino neturi.

Jei dviejų pigmentų labai mažai, plaukai įgauna šviesiai pilką atspalvį.

Plaukų spalvai įtakos turi ir jų viduje esančių mikroskopinių oro burbuliukų kiekis.

Jei plaukai porėtos struktūros, jie atrodo šviesesni. Ir jei struktūra tanki, spalva tampa sodri, „deginanti“.

Kodėl nėra mėlynų ir žalių plaukų?

Kadangi plaukuose tėra du pigmentai, pasaulyje negali būti žmonių mėlynais, žaliais ir violetiniais plaukais. Ir nesvarbu, koks eumelanino ir feomelanino santykis, šios spalvos iš jų nebus išgautos – tai prieštarauja gamtos dėsniams.

Žmogaus plaukų spalva keičiasi visą gyvenimą. Per pirmuosius porą gyvenimo metų ji gali stipriai varijuoti – dažniausiai nuolatinė plaukų spalva susiformuoja tik atšventus penkerių metų jubiliejų.

Kartais plaukų spalva pasikeičia paauglystėje, nes bręstant padidėja lytinių hormonų koncentracija.

O po 30 metų žmogus gali pradėti žilti. Tai nutinka, kai organizmas pradeda gaminti mažiau dažančių medžiagų – esant mažai eumelanino ir feomelanino koncentracijai, plaukai tampa šviesiai pilki. Žilti dažniausiai pradedama nuo plaukų šaknų ir tai plinta.

Remiantis statistika, 86 proc. žmonių iki 50 metų jau turi žilų plaukų.

Pirmiausia žila brunetai, paskui rusvaplaukiai, raudonplaukiai ir turintieji šviesiai rudus plaukus. Kaip rodo stebėjimai, vėliausiai žilė galvon įsimeta blondinams.

Genai – svarbiausia

Kai kurie žmonės pražilsta labai jauni – sulaukę 18 metų ar dar anksčiau.

Paprastai tai lemia genetinis polinkis. Jei vienas iš tėvų anksti žilo, yra tikimybė, kad tai patirs ir jo vaikai.

Kartais žili plaukai atsiranda dėl tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumo, taip pat dėl nesveiko gyvenimo.

Iš baseino – kitokiais plaukais

Būna ir taip, kad apsilankius baseine plaukai pakeičia spalvą – toks poveikis dažniausiai pastebimas JAV gyventojams.

Labiausiai tas matyti šviesius plaukus turintiems žmonėms, o brunetams pokyčius pastebėti sunkiau.

Nustatyta, kad priežastis, dėl kurios plaukai baseine pažaliuoja, yra vario kiekis vandenyje. JAV ir kai kuriose kitose šalyse naikinti vandens dumbliams baseinuose naudojamas vario sulfatas.

Ar įmanoma atkurti natūralią spalvą?

Žmogus gali pražilti per labai trumpą laiką dėl stipraus streso, ir tai liudija daugybė istorijų.

Mokslininkai subūrė 14 savanorių grupę. Jų buvo paprašyta aprašyti streso, kurį patiria kiekvieną dieną, lygį.

Paaiškėjo, kad reaguojant į stresines situacijas, plaukai iš tiesų žyla.

Tačiau tokie jie ne visada išlieka – kai kurių žmonių plaukai atgavo natūralų atspalvį iškart po to, kai nebeliko stresinių situacijų.

Pavyzdžiui, vieno savanorio plaukai darbe pradėjo žilti, tačiau per atostogas atgavo pradinę spalvą. Mokslininkai nusprendė geriau suprasti šio reiškinio prigimtį.

Jie iš savanorių paėmė kraujo mėginius ir nustatė, kad už plaukų spalvos pasikeitimą atsakingas apie trijų šimtų baltymų lygis. Ir jį galima koreguoti.

Visgi žmogus negali labai greitai atkurti savo plaukų spalvos tiesiog atsikratęs streso.

Yra daugybė istorijų, kai žmonės pražilo per labai trumpą laiką, tačiau dar nebuvo tokio, kuriam per kelis mėnesius sugrįžtų plaukų grožis.

Bet dabar mokslininkai žino, kad tai įmanoma, ir ateityje gali rasti būdą, kaip pagreitinti šį procesą.

Taigi dar ne viskas prarasta – sujungus šiuos ir genetinius tyrimus mūsų galbūt laukia spalvotų ševeliūrų ateitis.

Ir be jokios chemijos!

The post Kodėl nėra žmonių spalvotais plaukais? appeared first on Kauno savaitė.