Žmogaus kvėpavimo dažnis – kiek kartų per minutę įkvepiama ir iškvepiama oro.

Įkvėpdamas oro mūsų kūnas gauna deguonies, reikalingo ląstelėms gaminti energiją. Iškvėpdamas orą, jis atsikrato anglies dvideginio – nuodingų dujų, kurių susikaupimas gali būti žalingas.

Medicinoje kvėpavimo dažnis – vienas iš keturių gyvybinių rodiklių (kiti – kūno temperatūra, kraujospūdis ir pulsas), naudojamų pagrindinėms organizmo funkcijoms vertinti.

Sveikas suaugusysis ramybės būsenoje įkvepia nuo 12 iki 18 kartų per minutę.

Įprastai suaugęs asmuo įkvepia nuo 12 iki 18 kartų per minutę. Jeigu mažiau arba daugiau, tai jau gali būti užslėptos sveikatos problemos, tokios kaip širdies ar plaučių liga, nerimas, ženklas.

Kas yra normalu?

Kvėpavimo dažnis skaičiuojamas esant ramybės būsenos, taigi sėdint, gulint ir net miegant – pagal tai, kiek kartų per minutę pakyla ir nusileidžia krūtinė.

Sveikas, arba normalus, kvėpavimo dažnis nėra universalus visiems žmonėms skaičius – kiekviename gyvenimo etape jis būna kitoks. Todėl yra skirstomas pagal amžiaus grupes:

• 1 mėnuo – 30–60 įkvėpimų per minutę.

• 3–6 mėnesiai – 30–45 įkvėpimai.

• 6–12 mėnesių – 25–40 įkvėpimų.

• 1–3 metai – 20–30 įkvėpimų.

• 3–6 metai – 20–25 įkvėpimai.

• 6–12 metų – 14–22 įkvėpimai.

• 12 metų ir daugiau – 12–18 įkvėpimų.

Nors plaučių funkcija kasmet po truputį mažėja, suaugusiųjų kvėpavimo dažnis su amžiumi paprastai nekinta, jeigu neatsiranda sveikatos problemų.

Nuo emocijų iki blogų įpročių

Faktorių, galinčių paveikti kvėpavimo dažnį, yra ne vienas. Dauguma jų akivaizdūs: žmogaus aktyvumo lygis, patiriamas stresas, miegojimo įpročiai, bendra sveikatos būklė, aplinka.

Psichologiniai veiksniai

Sveikiems suaugusiesiems krūviai, poilsis ir stresas kvėpavimo dažnį pakeičia tik laikinai.

Mankšta ir fizinis aktyvumas: tada širdis ir plaučiai priversti darbuotis sunkiau, kad aprūpintų organizmą papildomu deguonimi – dėl to kvėpavimo dažnis didėja.

Tačiau žmonėms, kurie aerobine fizine (kardio-) veikla užsiima reguliariai, kvėpavimo dažnis esant ramybės būsenos paprastai vėl sumažėja, nes ilsėdamasis kūnas gali efektyviau aprūpinti deguonimi kraujotaką, o šioji – pristatyti deguonį į raumenis.

Miegas: užmigus kvėpavimo dažnis natūraliai lėtėja ir giliojo miego metu tampa pats lėčiausias. REM (greito akių judėjimo) fazėje kvėpavimas padažnėja ir tampa ne toks reguliarus.

Stresas: jis, kaip ir stiprios emocijos, gali padažninti kvėpavimą, nes tokios būklės mūsų kvėpavimo takai susitraukia.

Be to, dėl streso gali išsiskirti hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie priverčia širdį plakti smarkiau, taigi ir padažnina kvėpavimą.

Įdomu tai, kad ilgalaikis stresas ir nerimas gali lemti lėtesnį už normalų širdies raumens susitraukinėjimą.

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai

Jie irgi daro įtaką kvėpavimo dažniui.

Rūkymas: rūkant iš plaučių išstumiamas deguonis, todėl nereikėtų stebėtis, kad rūkaliai beveik triskart dažniau nei nerūkantieji skundžiasi dusuliu.

Be to, išstumtas deguonis nepatenka ten, kur turėtų, – į raumenis ir kitus kūno audinius.

Antsvoris ir nutukimas: nereikalingų kilogramų turintiems asmenims tikimybė, kad sumažės plaučių funkcija, išauga, o kartu ir grėsmė, kad tai paveiks kvėpavimo dažnį.

Oro kokybė: oro tarša, pavyzdžiui, kietosiomis dalelėmis, sudirgina plaučius ir sukelia uždegimą. Įsiplieskus uždegimo židiniui organizmas gali pats bandyti pakoreguoti kvėpavimą – jį pagreitinti, kad į plaučius patektų daugiau deguonies ir jis išstumtų anglies dvideginį.

Aukštis: kadangi dideliame aukštyje oras retesnis, kvėpavimas tampa dažnesnis, nes reikia palaikyti adekvatų deguonies kiekį kraujyje.

Alkoholis: reguliarus alkoholio vartojimas arba piktnaudžiavimas juo dideliais kiekiais gali sulėtinti kvėpavimą.

Liga

Kvėpavimą gali paveikti tiek ūmios, tiek lėtinės ligos. Pavyzdžiui, kvėpavimo takų infekcijos sukeltas uždegimas ir gleivių sankaupos gali pasunkinti kvėpavimą, taigi jį padažninti.

Bet taip pat yra ligų, kurioms būdingas priešingas poveikis – tarkime, skydliaukės sutrikimai arba elektrolitų disbalansas. Jų atvejų kvėpavimas sulėtėja.

Per greito kvėpavimo ligos

Atrodytų, koks skirtumas, kiek kartų per minutę įkvėpti oro, – svarbu, kad organizmui jo užtektų. Bet skirtumas yra, ir didelis.

Dažnesnis arba retesnis kvėpavimas gali įspėti apie užslėptą sveikatos problemą.

Greitas paviršutiniškas kvėpavimas ir tankesnis už normalų kvėpavimo dažnis vadinamas tachipnėja. Ją gali sukelti deguonies trūkumas arba anglies dioksido perteklius organizme.

Jeigu kvėpavimas padažnėja, bet po kurio laiko normalizuojasi, tai vadinama praeinančia tachipnėja.

Staiga paspartinti kvėpavimo dažnį gali pneumonija, astma, skysčių kaupimas plaučiuose (dėl širdies nepakankamumo). O žmonėms, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga arba plaučių fibroze, tachipnėja gali tapti ir nuolatine būkle.

Į sąrašą negalavimų, galinčių sukelti tachipnėja, taip pat patenka šios ūminės ir lėtinės ligos:

• Alerginės reakcijos.

• Nerimo arba panikos sutrikimai.

• Trombozės (kraujo krešuliai).

• Apsinuodijimas anglies monoksidu.

• Diabetinė ketoacidozė.

• Pleuros efuzija (skysčio kaupimasis pleuros ertmėje).

• Plaučių embolija.

• Sepsis.

Per lėto kvėpavimo ligos

Lygiai taip pat, kaip yra kvėpavimą dažninančių ligų, esama ir jį lėtinančių negalavimų.

Lėtesnis nei normalus kvėpavimo dažnis vadinamas bradipnėja. Su ja siejamos raumenų nervų ligos, pasireiškiančios raumenų silpnumu, arba kai kurios smegenų ligos.

Tarp kitų būklių, lėtinančių širdies ritmą, taigi ir kvėpavimą, medikai taip pat išskiria:

• Įkvėptus neurotoksinus (pvz., kaip anglies monoksidą).

• Galvos traumas (ypač pažeidus apatinę smegenų kamieno dalį ir nugaros smegenis).

• Hipotireozę (kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų).

Kada kreiptis į gydytoją

Kai pasidaro sunku kvėpuoti ir pradeda kamuoti dusulys (vadinamoji dispnėja), būtina kreiptis skubios pagalbos.

Jeigu kvėpavimas dažnas ir pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, taip pat nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu arba vykite į ligoninės priimamąjį:

• Pamėlusi arba papilkėjusi oda, nagai, dantenos, lūpos ar sritis aplink akis.

• Krūtinės skausmai.

• Krūtinės ląsta su kiekvienų įkvėpimu įtraukiama į vidų (vadinamoji retrakcija).

• Karščiavimas.

• Pirmas kartas, kai pasireiškia padažnėjęs kvėpavimas.

• Simptomai sunkėja.

    Kaip kvėpuoti sveikai

Reguliaria mankšta stiprinkite plaučius ir gerinkite deguonies pritekėjimą.
Sveikai maitinkitės ir palaikykite sveiką svorį – taip sumažinsite kvėpavimo sistemai tenkantį krūvį.
Praktikuokite kvėpavimo pratimus – jie didina plaučių tūrį ir padeda kontroliuoti kvėpavimą.
Naudokitės streso mažinimo priemonėmis, kaip meditacija ar joga: atsipalaidavusiam kūnui lengviau kvėpuoti.
Meskite rūkyti, kad išvengtumėte ilgalaikės žalos plaučiams ir bendrai pagerintumėte kvėpavimo funkciją.
Kiek įmanoma venkite kontaktų su taršalais, smogu, cheminėmis medžiagomis, kad sumažintumėte uždegimo tikimybę ir apsaugotumėte plaučius.
Kasmet tikrinkitės plaučių sveikatą. Dėl bet kokių kvėpavimo sutrikimų iškart kreipkitės į gydytoją.

The post Kaip kvėpuojate, taip ir gyvuojate appeared first on Kauno savaitė.