Mėnesio pradžioje ir viduryje bus galima stebėti Mėnulio susitikimus su planetomis, jaunatis sudarys palankesnes sąlygas dairytis Paukščių Tako, o liepos pabaigoje dangų raižys dvi meteorų liūtys.

Daugeliui šių reiškinių nereikės jokios sudėtingos įrangos – pakaks giedro dangaus, kantrybės ir vietos toliau nuo miesto šviesų. Vis dėlto Lietuvoje reikėtų nepamiršti kelių niuansų: liepą naktys dar nėra visiškai tamsios, o kai kurie objektai, pavyzdžiui, Paukščių Tako centras ar pietinėse žvaigždynų srityse esantys meteorų srautai, mūsų platumose matomi žemiau nei pietesnėse šalyse.

Mėnulis, Saturnas, Marsas ir Sietynas

Pirmąją liepos pusę įdomiausi vaizdai lauks tų, kurie nebijo keltis anksti. Liepos 7–8 dienomis, paryčiais, Mėnulis bus matomas netoli Saturno. Šios poros reikėtų dairytis rytų–pietryčių kryptimi po vidurnakčio ir prieš aušrą.

Dar įspūdingesnis vaizdas laukia liepos 11-osios paryčiais. Tada plonas Mėnulio pjautuvas danguje atsidurs netoli Marso ir Sietyno, dar vadinamo Plejadėmis. Tai vienas gražiausių vasaros mėnesio reginių, kurį galima stebėti ir plika akimi. Marsą išduos oranžinis atspalvis, o Sietynas atrodys kaip nedidelė, tanki žvaigždžių saujelė.

Turint žiūronus, vaizdas bus gerokai įspūdingesnis – Sietyne pavyks įžiūrėti daugiau žvaigždžių, o Mėnulio pjautuve išryškės šviesos ir šešėlio riba. Vis dėlto stebėti reikės gana anksti, prieš patekant Saulei, kol dangus dar pernelyg neprašviesėjęs.

Jaunatis – geriausias metas dairytis Paukščių Tako

Liepos 14-ąją stos jaunatis. Tai reiškia, kad Mėnulio šviesa netrukdys stebėti silpnesnių dangaus objektų. Būtent kelios naktys prieš ir po jaunaties yra palankiausias laikas mėginti pamatyti Paukščių Taką.

Vis dėlto Lietuvoje šis reginys liepą nėra toks ryškus kaip pietesnėse šalyse. Vasaros naktys dar gana šviesios, o Paukščių Tako centras mūsų platumose kyla žemai virš pietų horizonto. Todėl geriausia rinktis kuo tamsesnę vietą, toliau nuo miesto apšvietimo, ir dairytis pietų kryptimi po vidurnakčio.

Panevėžio krašte ar kitose Lietuvos vietose Paukščių Taką geriausia stebėti atokiau nuo miestų, kaimų žibintų ir judrių kelių. Akims reikia bent 20–30 minučių priprasti prie tamsos, todėl verta padėti telefoną į šalį arba bent jau naudoti raudonos šviesos režimą.

Vakaro danguje – Venera ir Mėnulis

Liepos 17-osios vakarą verta žvilgtelėti į vakarinį horizontą. Netrukus po saulėlydžio danguje bus galima pamatyti ryškiąją Venerą, šalia kurios atsidurs plonas Mėnulio pjautuvas.

Tai vienas paprasčiausiai pastebimų mėnesio reiškinių, nes Venera yra itin ryški ir dažnai vadinama Vakare žvaigžde. Geriausia vieta stebėjimui – atvira vakarų kryptis, kur horizonto neužstoja pastatai, medžiai ar kalvos. Mieste šį reiškinį taip pat turėtų būti įmanoma pamatyti, jei tik dangus bus giedras.

Tokie Mėnulio ir Veneros susitikimai ypač fotogeniški – gražiausiai jie atrodo dar neužgesus saulėlydžio spalvoms, kai dangus būna mėlynas, oranžinis ar rausvas.

Liepos pilnatis – žemai virš horizonto

Liepos 29-ąją stos pilnatis. Tradiciškai ji angliškai vadinama „Buck Moon“ – Elnių pilnatimi, nes šiuo metų laiku elnių patinams intensyviai auga nauji ragai. Lietuviškame tekste šį pavadinimą geriau vartoti kaip paaiškinimą, o ne kaip nusistovėjusį lietuvišką terminą.

Įspūdingiausiai liepos pilnatis atrodys tekėdama ar leisdamasi, kai bus arti horizonto. Tada suveikia vadinamoji Mėnulio iliuzija – žmogaus akiai Mėnulis atrodo didesnis, nors jo tikrasis dydis nepasikeičia.

Lietuvoje pilnatis vasarą dažnai kyla gana žemai, todėl gali atrodyti ypač įspūdingai virš laukų, medžių linijos ar miesto pastatų. Geriausia ją stebėti vakare, netrukus po patekėjimo, pasirinkus vietą su atviru pietryčių ar pietų horizontu.

Liepos pabaigoje – dvi meteorų liūtys

Mėnesio pabaigoje aktyvūs bus du meteorų srautai – Pietinės Delta Akvaridės ir Alfa Kaprikornidės. Abu jie piką pasieks liepos 30–31 dienomis.

Pietinės Delta Akvaridės palankiausiai matomos pietiniame pusrutulyje, tačiau dalį meteorų galima pastebėti ir Lietuvoje. Idealiomis sąlygomis šis srautas gali duoti iki keliolikos ar net kelių dešimčių meteorų per valandą, tačiau mūsų regione vaizdas paprastai būna kuklesnis.

Alfa Kaprikornidės nėra gausios – meteorų paprastai būna nedaug, tačiau šis srautas garsėja ryškiais bolidais. Tai tokie itin šviesūs meteorai, kurie gali akimirkai nušvisti net ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.

Šiemet meteorų stebėjimą apsunkins beveik pilnas Mėnulis. Jo šviesa užgoš silpnesnius meteorus, todėl tikėtis įspūdingo „žvaigždžių lietaus“ nereikėtų. Vis dėlto kantriausi stebėtojai, ypač išvykę į tamsesnę vietą ir žvelgiantys į pietų–pietryčių dangų po vidurnakčio, gali sulaukti vieno kito ryškaus blyksnio.

Kometa – tik kantriausiems

Liepos danguje minima ir periodinė kometa 10P/Tempel. Ji aplink Saulę apskrieja maždaug kas penkerius metus ir šią vasarą pamažu ryškėja.

Vis dėlto Lietuvos skaitytojams svarbu žinoti: tai nėra tokia kometa, kurią bus lengva pamatyti plika akimi. Mėnesio pradžioje jai reikės teleskopo, o vėliau, esant labai tamsiam dangui, gali pakakti ir geresnių žiūronų. Mieste jos ieškoti neverta – trukdys šviesos tarša ir šviesios vasaros naktys.

Didžiausio ryškumo ši kometa turėtų pasiekti jau rugpjūčio pradžioje, todėl liepa labiau tiks patyrusiems dangaus stebėtojams, norintiems sekti jos sugrįžimą.

Kur ir kaip stebėti Lietuvoje

Norint pamatyti kuo daugiau liepos dangaus reiškinių, geriausia rinktis vietą toliau nuo miesto šviesų. Tinka atviros laukų vietos, ežerų pakrantės, miškų aikštelės ar kaimo sodybos, kur pietų, rytų ar vakarų horizontų neužstoja medžiai ir pastatai.

Planetų ir Mėnulio susitikimus galima stebėti ir mieste, tačiau Paukščių Takui, kometai ar meteorams reikės kuo tamsesnio dangaus. Žiūronai pravers stebint Sietyną, Mėnulio paviršių ar ieškant kometos, tačiau meteorų liūtims jų nereikia – geriausia stebėti plika akimi, aprėpiant kuo didesnį dangaus plotą.

Svarbiausia – orai. Net ir įspūdingiausi astronominiai įvykiai lieka paslėpti už debesų, todėl verta stebėti prognozes ir išnaudoti kiekvieną giedresnę naktį.

The post Liepos dangus: dvi meteorų liūtys, Paukščių Takas ir planetų susitikimai appeared first on Kauno savaitė.

Ryškiausiai spindės Venera, netoliese matysis Jupiteris, o žemiau prie horizonto trumpam pasirodys ir sunkiau pagaunamas Merkurijus.

Tokie reiškiniai dažnai vadinami planetų paradu.

Tiesa, šis pavadinimas skamba įspūdingiau nei pats astronominis mechanizmas: planetos iš tiesų neišsirikiuoja tiesia linija kosmose.

Jos tik iš Žemės perspektyvos atsiduria panašioje dangaus srityje, netoli ekliptikos – kelio, kuriuo danguje juda Saulė, Mėnulis ir planetos.

Ką bus galima pamatyti?

Pagrindinės birželio vakaro „parado“ dalyvės – Venera, Jupiteris ir Merkurijus.

Venera bus pati ryškiausia ir ją aptikti bus lengviausia.

Ji dažnai vadinama Vakare arba Aušrine, nes priklausomai nuo padėties matoma po saulėlydžio arba prieš saulėtekį.

Šalia Veneros kurį laiką bus matomas Jupiteris.

Birželio pradžioje ir viduryje šios dvi planetos vakaro danguje atrodys gana arti viena kitos, todėl sudarys įspūdingą porą.

Merkurijus bus sudėtingiausias taikinys.

Jis visuomet laikosi arti Saulės, todėl matomas tik trumpai – sutemų metu, žemai virš horizonto. Būtent dėl to jis ir „dings“ pirmasis: kai Venera dar švies aukščiau, o Jupiteris dar bus matomas,

Merkurijus greitai leisis paskui Saulę ir paskęs vakaro prieblandoje.

Kada žiūrėti Lietuvoje?

Lietuvoje birželį Saulė leidžiasi labai vėlai. Vilniuje birželio viduryje saulėlydis bus apie 21.55–21.58 val., o prie jūros – dar vėliau. Todėl planetų ieškoti reikės ne 20 valandą, o jau vėlyvą vakarą.

Geriausias laikas stebėti – maždaug 30–60 minučių po saulėlydžio. Vilniuje tai būtų maždaug nuo 22.25 iki 22.55 val.

Kituose Lietuvos miestuose laikas gali skirtis keliolika minučių, tačiau principas tas pats: žiūrėti reikia netrukus po saulėlydžio, kol Merkurijus dar nenusileido pernelyg žemai.

Stebėti verta kelis vakarus iš eilės. Apie birželio 12–15 dienas bus geriausias laikas pamatyti visas tris planetas vienoje dangaus srityje.

Birželio 16–17 dienomis vaizdą gali papildyti plonas jaunas Mėnulio pjautuvas.

Kur žiūrėti?

Reikės žiūrėti į vakarų–šiaurės vakarų pusę. Svarbiausia sąlyga – atviras horizontas. Merkurijus bus labai žemai, todėl jį lengvai užstos medžiai, daugiabučiai, kalvos ar kiti pastatai.

Geriausios vietos stebėti Lietuvoje būtų atviros laukymės, ežerų pakrantės, aukštesnės vietos be užstatymo, pajūrio ruožai, laukai už miesto.

Miesto centre Venerą greičiausiai pamatysite, bet Merkurijų gali paslėpti tiek pastatai, tiek šviesus horizontas.

Pirmiausia akimis ieškokite Veneros. Ji bus ryškiausias šviesulys vakaro danguje po Saulės ir Mėnulio.

Netoli jos turėtų matytis Jupiteris. Merkurijus bus žemiau, arčiau horizonto, todėl jam prireiks kantrybės, giedro dangaus ir galbūt žiūronų.

Ar reikės teleskopo?

Ne, šiam reiškiniui teleskopas nebūtinas. V

enera ir Jupiteris turėtų būti matomi plika akimi, jei tik dangus bus giedras. Merkurijų irgi galima pamatyti be optikos, tačiau Lietuvoje, kur vasaros vakarai ilgai išlieka šviesūs, žiūronai labai padidins sėkmės tikimybę.

Teleskopas šiuo atveju nėra pats patogiausias įrankis, nes planetos bus žemai, o atmosferos virpesiai prie horizonto vaizdą iškraipys.

Žiūronai ar fotoaparatas su nedideliu priartinimu gali būti praktiškesni.

Svarbu: niekada neieškokite Merkurijaus ar kitų arti Saulės esančių objektų optika, kol Saulė dar nenusileidusi. Žiūrėti į Saulę per žiūronus ar teleskopą pavojinga akims.

Kodėl Merkurijus išnyks anksčiausiai?

Merkurijus yra arčiausiai Saulės skriejanti planeta.

Dėl to iš Žemės jis niekada nenutolsta labai toli nuo Saulės danguje. Jį matome tik trumpais laikotarpiais – prieš saulėtekį arba po saulėlydžio.

Birželio vakarais Merkurijus bus žemiau nei Venera ir Jupiteris. Saulei nusileidus, jis dar trumpai kabės prie horizonto, bet greitai leisis žemyn.

Kuo žemiau planeta, tuo ją sunkiau įžiūrėti: daugiau trukdo atmosferos sluoksniai, šviesi prieblanda, debesų juostos ir žemės objektai.

Todėl Merkurijui stebėti laiko bus mažiausiai. Jei delsime per ilgai, Venera dar spindės, Jupiteris dar bus matomas, o Merkurijus jau bus pasislėpęs.

Ar tai retas reiškinys?

Kelių planetų susitelkimai danguje nėra visiškai unikalūs, tačiau kiekvienas jų atrodo skirtingai. Šį kartą reginys įdomus tuo, kad vakaro danguje susitiks trys ryškios planetos, iš kurių viena – Merkurijus – paprastai yra sunkiai pagaunama.

Tokie reiškiniai naudingi ir pradedantiesiems dangaus stebėtojams.

Venera padeda lengvai susiorientuoti, Jupiteris suteikia aiškų antrą orientyrą, o Merkurijaus paieška tampa tarsi mažas astronominis iššūkis.

Kaip pasiruošti stebėjimui?

Pirmiausia verta iš anksto susirasti vietą su atviru vakarų–šiaurės vakarų horizontu. Jei einate į lauką tik tada, kai jau sutemo, Merkurijui gali būti per vėlu. Geriau atvykti prieš saulėlydį arba iškart po jo.

Patogu turėti žiūronus, bet pirmiausia planetų ieškokite plika akimi.

Taip lengviau suprasti bendrą jų išsidėstymą.

Telefone galima naudoti dangaus stebėjimo programėlę, tačiau ekrano ryškumą geriau sumažinti, kad akys lengviau priprastų prie prieblandos.

Fotografuojant verta naudoti platesnį kadrą, įtraukiant horizontą – medžių liniją, ežerą, miesto siluetą ar lauką.

Toks kadras geriau perteiks planetų išsidėstymą nei labai didelis priartinimas.

Svarbiausia

Birželio viduryje Lietuvos gyventojai turės progą vakaro danguje pamatyti Venerą, Jupiterį ir Merkurijų. Geriausia stebėti apie 30–60 minučių po saulėlydžio, žiūrint į vakarų–šiaurės vakarų pusę.

Venera bus ryškiausia, Jupiteris – šalia jos, o Merkurijus – žemiau prie horizonto. Būtent jis išnyks pirmasis, nes yra arti Saulės, matomas žemai ir greitai leidžiasi paskui ją.

Jei dangus bus giedras, užteks atviros vietos, kantrybės ir gero horizonto.

O žiūronai gali padėti pagauti tą trumpą akimirką, kai sunkiai pastebimas Merkurijus dar spindi vakaro prieblandoje.

The post Planetų paradas birželį: kada žiūrėti ir kodėl Merkurijus išnyks pirmasis appeared first on Kauno savaitė.

2025-ieji žada ne vieną įspūdingą reginį danguje – kai kuriuos jų galėsite stebėti tiesiog iš savo balkono ar sodybos.

Svarbiausia – žinoti, kada ir kur žiūrėti.

Taigi – ryškiausi ir rečiausi metų dangaus reiškiniai, kuriuos verta pasižymėti kalendoriuje jau dabar.

Veneros ir Jupiterio suartėjimas

Rugpjūčio 12-osios rytą dvi ryškiausios planetos – Venera ir Jupiteris – atsidurs taip arti viena kitos, kad jas bus galima uždengti mažuoju pirštu, ištiesus ranką.

Šį planetų „bučinį“ Lietuvoje geriausia stebėti apie 6.30 vietos laiku, maždaug valandą prieš saulėtekį, rytų pusėje.

Abi planetos atrodys kaip du šviesūs taškai – stebėti nereikės jokios optikos, tik giedro dangaus ir atviro horizonto.

Toks reiškinys retas ir atrodo itin romantiškai.

Kruvinasis Mėnulis

Rugsėjo 7 d. vakarą įvyks ilgiausias per pastaruosius trejus metus visiškas Mėnulio užtemimas – jis truks net 1 val. ir 22 min.

Mėnulis įgaus rausvą vario atspalvį – vadinamąjį kruvinojo Mėnulio efektą.

Užtemimas bus matomas visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Pradžia – apie 19.30 Lietuvos laiku.

Tai retas ir įspūdingas reginys, kurį galėsite stebėti tiesiog pro langą arba būdami lauke.

Saturno opozicija

Rugsėjo 21 d. Saturnas atsidurs opozicijoje – priešais Saulę dangaus skliaute.

Jis bus matomas visą naktį ir švytės ryškiausiai metuose.

Tai geriausias laikas stebėti Saturno žiedus net per nedidelį teleskopą.

Nuo tada iki lapkričio 23 d. Saturno žiedai palaipsniui plonės, kol galiausiai taps beveik nematomi – nes pasisuks į Žemę savo siaurąja briauna.

Tauridų meteorų srautas

Lapkričio 3–7 d. naktiniame danguje pasirodys vienas gražiausių, nors ir ne pačių aktyviausių meteorų srautų – tauridai.

Šiemet jų aktyvumas bus didesnis, nes numatomi vadinamieji spiečiaus metai – tai reiškia daugiau ryškių bolidų ir žaižarų.

Pietinių tauridų pikas bus lapkričio 5 d., šiaurinių – lapkričio 12 d.

Nors vidutiniškai tikimasi 5–7 meteorų per valandą, kai kurie jų bus labai įspūdingi.

Rinkitės vietą toliau nuo miesto šviesų ir, jei įmanoma, venkite pilnaties apšvietimo.

Supermėnulis

Tą pačią naktį, lapkričio 5 d., švies didžiausias 2025 m. supermėnulis.

Mėnulis bus arčiau Žemės nei įprastai ir atrodys apie 8 proc. didesnis bei 16 proc. ryškesnis.

Vizualiai skirtumas subtilus, bet žiūrint į Mėnulį prie horizonto, šalia medžių ar pastatų, jis pasirodys įspūdingesnis.

Tai puiki proga fotografijoms ar vakariniam pasivaikščiojimui su kosminiu fonu.

Veneros ir Merkurijaus suartėjimas

Lapkričio 25 d. rytiniame danguje Venera ir Merkurijus bus itin arti – jas skirs mažiau nei vienas laipsnis.

Šis reiškinys bus matomas apie valandą prieš saulėtekį, žvelgiant į rytus.

Tokie priartėjimai reti – tai puiki proga pamatyti įnoringąjį Merkurijų, kuris dažnai skendi Saulės šviesoje.

Geminidų pikas – iki 150 meteorų per valandą

Gruodžio 14-osios naktį pasieks piką geminidai – galingiausias metų meteorų lietus.

Bus galima išvysti iki 150 meteorų per valandą – ryškių ir greitų.

Mažėjanti Mėnulio fazė netrukdys stebėjimams.

Geriausias laikas – po vidurnakčio.

Apsirenkite šiltai, pasiimkite termosą – tai puikus vakaras romantikams, astronomijos mėgėjams ir visiems, norintiems sugalvoti norą.

The post 7 įspūdingi astronominiai reiškiniai 2025 metais, kurių nenorėsite praleisti appeared first on Kauno savaitė.