Skamba lyg pasaulio pabaiga, tačiau egzistuoja didesnė nei vieno procento tikimybė, kad po maždaug aštuonerių metų į Žemę atsitrenks naujai atrastas maždaug futbolo aikštės dydžio asteroidas.

Smūgis būtų toks stiprus, kad galėtų sunaikinti visą miestą.

Tačiau mokslininkai atidžiai stebi padėtį ir nepanikuoja.

„Šiuo metu jam skiriame labai daug dėmesio, jį stebėdami stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vyriausiasis organizacijos „The Planetary Society“ mokslininkas Bruce‘as Bettsas.

Retas radinys

Asteroidą 2024 m. gruodžio 27 d. pirmąkart pastebėjo Čilės El Sausės observatorijos mokslininkai, pavadinę jį „2024 YR4“. Astronomų manymu, sprendžiant pagal šio dangaus kūno ryškumą, jis galėtų būti nuo 40 iki 90 metrų pločio.

Naujųjų Metų išvakarėse informacija apie šį susirūpinimą keliantį objektą atsidūrė ant JAV kosmoso agentūros NASA planetos gynybos vadovo pareigas laikinai einančios Kelly Fast stalo.

„Gauni stebėjimo duomenis, o jie (asteroidai) vėl pranyksta. Rodėsi, kad šis niekur nedings“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino ji.

Rizika buvo vertinama toliau ir sausio 29 d. Tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas (angl. International Asteroid Warning Network, IAWN) išleido atitinkamą atmintinę.

Naujausių NASA Reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos skaičiavimų duomenimis, egzistuoja 1,6 proc. tikimybė, kad šis asteroidas 2032 m. gruodžio 22 d. atsitrenks į Žemę.

Jei tai tikrai įvyks, galimos susidūrimo vietos būtų rytinė Ramiojo vandenyno dalis, Pietų Amerikos šiaurė, Atlanto vandenynas, Afrika, Arabijos jūra, Pietų Azija, rašoma IAWN atmintinėje.

„2024 YR4“ skrieja visiškai elipsine ketverių metų orbita ir, aplenkęs arčiausiai Saulės esančias planetas, savo kelionę pro Marsą tęsia Jupiterio link.

Šiuo metu jis tolsta nuo Žemės, o prie jos vėl priartės tik 2028 m.

„Didelė tikimybė, kad į Žemę jis neatsitrenks, be to, ateinančiais mėnesiais ar metais ši tikimybė gali tapti lygi nuliui“, – sakė B. Bettsas.

Panašų scenarijų jau matėme 2004 m., kai buvo prognozuojama 2,7 proc. tikimybė, kad 2029 m. į Žemę atsitrenks asteroidas „Apophis“. Tolesnių stebėjimų duomenys leido padaryti išvadą, kad susidūrimas neįvyks.

Destruktyvus potencialas

Garsiausias susidūrimas su asteroidu įvyko prieš 66 milijonus metų, kai dešimties kilometrų skersmens kosminis akmuo atsitrenkęs į mūsų planetą sukėlė joje visuotinę žiemą, nušluodamas nuo jos paviršiaus dinozaurus ir 75 proc. visų rūšių.

Tuo tarpu „2024 YR4“ priklauso „miestų žudikų“ kategorijai.

„Jei jis nukristų ant Paryžiaus, Londono arba Niujorko, iš esmės būtų nušluotas visas miestas ir dalis jo apylinkių“, – paaiškino B. Bettsas.

Tokį susidūrimą galima būtų palyginti su 1908 m. Tunguskos incidentu, kai 2 000 kvadratinių kilometrų plote 880 milijonus medžių išguldė virš Sibiro sprogęs maždaug 30–50 metrų skersmens asteroidas ar kometos atplaiša.

Prognozuojama, kad „2024 YR4“ taip pat sprogtų ore, o ne ant žemės, po savęs palikdamas kraterį.

„Pagal masę ir greitį… galime apskaičiuoti energiją“, – teigė Johnso Hopkinso Taikomosios fizikos laboratorijos planetų astronomas Andrew Rivkinas.

Asteroido „2024 YR4“ sprogimo galia būtų tokia, tarytum būtų sprogusios maždaug aštuonios megatonos trotilo, o tai yra virš 500 kartų daugiau nei ant Hirošimos numestos atominės bombos galia.

Asteroidui sprogus virš vandenyno, jo poveikis nebūtų toks reikšmingas, nebent sprogimas įvyktų netoli kranto, kur galėtų sukelti cunamį.

Galime jį sustabdyti

Ekspertų teigimu, gera žinia yra ta, kad dar turime pakankamai laiko pasiruošti.

A. Rivkinas vadovavo mokslininkų komandai, atlikusiai tyrimus 2022 m. NASA misijos DART metu, kai erdvėlaiviu buvo sėkmingai pakeistas vieno asteroido kursas. Tokia strategija yra vadinama „kinetiniu susidūrimu“.

Anuomet misijos taikiniu pasirinktas asteroidas grėsmės Žemei nekėlė, todėl buvo idealus bandymų objektas.

„Neįsivaizduoju, kodėl neturėtų pasisekti“ ir šį kartą, sakė jis. Svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar didžiosios valstybės būtų linkusios finansuoti tokią misiją, jei nebūtų grėsmės jų teritorijai.

Tiesa, yra ir kitokių, labiau eksperimentinių sumanymų.

Dalį asteroido galima būtų sutrupinti lazeriu, tokiu būdu nukreipiant jį nuo kurso. Buvo pasiūlyta ir „gravitacinio vilkiko“ – milžiniško orlaivio, kuris iš lėto, naudodamas savo paties gravitaciją, patrauktų asteroidą į šalį – idėja.

Jei visos kitos priemonės nepasiteisintų, dar yra gana daug laiko, kad valdžia spėtų evakuoti susidūrimo zoną.

„Tikrai nederėtų dėl to baimintis, – ramino K. Fast. – Galime viską išsiaiškinti, viską numatyti ir parengti tinkamus planus.“

The post Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau kokia pati vertingiausia medžiaga Žemėje – ir jos negali nusipirkti nė vienas žmogus?

2023 m. rugsėjį tarpplanetinė stotis OSIRIS-REx saugiai atgabeno į Žemę grunto mėginius, paimtus iš asteroido Benu paviršiaus. Įrenginys turėjo surinkti 60 gramų nežemiškos medžiagos, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius – kapsulės, apsaugotos nuo išorinio poveikio, viduje mokslininkai rado 400 gramų grunto.

Kosminė misija rinkti asteroido Benu mėginius NASA kainavo 800 milijonų JAV dolerių, todėl gauta medžiaga verta milžiniškų pinigų – keli šimtai gramų, atsižvelgiant ir į galimus atradimus, įvertinti 1,16 mlrd. JAV dolerių.

Manote, kad tai šiuo metu yra pati brangiausia medžiaga Žemėje?

Neatspėjote. Yra medžiagų, kurios kainuoja daug kartų brangiau.

Kosminės kainos iš… kosmoso

Arizonos (JAV) universiteto astronomijos profesorius, pedagogas ir rašytojas Krisas Deividas Impis daug žino apie brangias nežemiškos kilmės medžiagas. Jis turi nedidelę meteoritų kolekciją ir savo darbe dažnai naudoja Mėnulio bei Marso meteoritus. Moksliniam žurnalui „The Conversation“ K. D. Impis išvardijo kelias brangiausias nežemiškos kilmės medžiagas.

Mėnulio gruntas

Pasak Kriso, pati pirmoji nežemiškos kilmės medžiaga buvo atgabenta į Žemę vykdant kosminę programą „Apollo“ XX amžiaus antroje pusėje.

1969–1972 metais šešių misijų dalyviai išgavo ir atgabeno į gimtąją planetą 382 kilogramus Mėnulio grunto.

Bendra „Apollo“ programos kaina, pakoreguota pagal infliaciją, siekia 257 mlrd. JAV dolerių.

Palyginti su Benu asteroido pavyzdžiais, praėjusiame amžiuje iškastas Mėnulio gruntas buvo palyginti nebrangus – 674 tūkst. JAV dolerių už gramą.

Marso gruntas

2030-aisiais NASA planuoja į Žemę pristatyti pirmuosius Raudonosios planetos grunto pavyzdžius. Šiuo metu marsaeigis „Perseverance“ renka Marso gruntą – jo tikslas surinkti 450 gramų medžiagos į 30 mėgintuvėlių. Iki 2023 m. spalio 27 d. „Atkaklusis“ (taip verčiamas Žemės pasiuntinio Marse pavadinimas) pripildė 10 tokių indų.

Kai šie sandarūs vamzdeliai bus pristatyti į Žemę, mokslininkai jų turinį ištirs laboratorijose. Jie tikisi, kad Marso dirvožemyje bus nežemiškos gyvybės pėdsakų – net jei gyvybė Marse jau seniai mirusi, pėdsakų atradimas parodys, kad visatoje nesame vieni.

Raudonosios planetos mėginiai į Žemę bus gabenami keliomis transporto priemonėmis, todėl preliminari kaina – 11 mlrd. JAV dolerių. Gramas Marso grunto kainuos 24 mln. JAV dolerių.

Tai, kas nukrenta

Ne visos kosminės kilmės medžiagos kainuoja daug pinigų.

Didelę vertę turi tik tie objektai, kurie buvo iškasami vykdant kosmines misijas ir atgabenti į Žemę sandariuose induose.

Į mūsų planetą krentantys meteoritai yra palyginti nebrangūs, nes greitai užteršiami antžeminiais elementais ir tampa mažai įdomūs tyrinėtojams.

Astronomijos mylėtojai gali nusipirkti meteoritą net per įprastus skelbimų puslapius.

Kai kurie iš rečiausių ir brangiausių meteoritų kainuoja iki 350 000 JAV dolerių, tačiau, palyginti su steriliais grunto mėginiais iš asteroidų, Mėnulio ar Marso, jų kaina yra prieinama.

Brangiausi mineralai pasaulyje

Cheminiai elementai iš periodinės Mendelejevo lentelės yra nebrangūs, nes jie plačiai paplitę visoje planetoje.

Tačiau yra septyni radioaktyvūs elementai, kurie gamtoje itin reti ir kuriuos sunku sukurti laboratorijoje.

Brangiausias iš jų yra izotopas polonis-209, kurio gramas vertinamas 49 milijardais dolerių. Jis yra brangesnis už anksčiau minėtus Mėnulio ir Marso dirvožemio pavyzdžius.

Kai kurie brangakmeniai taip pat itin nepigūs. Pavyzdžiui, aukštos kokybės smaragdai 10 kartų brangesni už auksą, o baltieji deimantai – 100 kartų brangesni.

Kai kuriuose deimantuose yra boro priemaišų, kurios suteikia jiems mėlyną atspalvį – tokių randama tik keliose pasaulio kasyklose, todėl mėlynųjų deimantų gramas kainuoja 19 mln. JAV dolerių. Tai jau arčiau Marso grunto mėginių kainos.

Brangiausia sintetinė medžiaga yra endoderminis fulerenas. Paprastai tariant, tai sferinis anglies atomų „narvelis“, kurio viduje įkalintas vienas azoto atomas. Taip uždarytas atomas labai stabilus, todėl iš jo galima sukurti itin tikslius atominius laikrodžius. Apskaičiuota, kad gramas šios retos medžiagos kainuoja 141 mln. JAV dolerių.

Kas kainos neturi

Visos aukščiau išvardytos medžiagos labai brangios, tačiau jų kainos negalima lyginti su antimedžiagos kaina.

Tai viena rečiausių medžiagų, nes pasirodžius antidalelėms jos beveik iš karto išnyksta (anihiliuojasi), išskirdamos radioaktyvią spinduliuotę.

Antimedžiaga susideda iš antidalelių. Didysis hadronų dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, pajėgus sukurti 10 milijonų antidalelių per minutę, tai, atrodytų, įspūdingas skaičius.

Tačiau net ir esant tokiam gaminimo greičiui vieno gramo sukūrimas užtruks kelis milijardus metų. Todėl neįmanoma įvertinti, kiek kainuoja gramas antimedžiagos – tokių pinigų tiesiog nėra.

    Įdomus faktas

Paskutines kapsules su Mėnulio gruntu NASA specialistai atidarė 2022 metais.

The post Kas brangiausia šioje Žemėje appeared first on Kauno savaitė.