Tuo metu, skelbiama, jog vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo 107 eurais ir siekė 1 514 eurų „į rankas“.

„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė minimalios mėnesinės algos didinimas apie 12 proc. bei skirtinga situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Matysime kiek spartesnį augimą švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse, kur (…) skirtingi (darbo užmokesčio – ELTA) augimo tempai padiktavo 8 proc. augimą bendrai visoje šalyje“ – apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vis tik, anot jos, lėčiau augant ekonomikai, buvo fiksuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas.

„Dar veikė ir kainų pokyčiai – didesnis kainų augimas negu fiksuodavome 2023 m. ir 2024 m., todėl tenka konstatuoti, kad 2025 m. pats realusis pajamų augimas buvo mažesnis nei dar ankstesniais metais“, – teigė K. Zitikytė.

Ji sako, jog atsižvelgiant į tai, 2024 m. darbo užmokesčio augimas siekė apie 8 proc., pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc. „Sodros“ atstovės teigimu, sparčiau nei darbo pajamų vidurkis, augo jų mediana.

„Tai rodo, jog (…) visgi darbo pajamos pernai sparčiau didėjo uždirbantiems mažiausiai ir kiek lėčiau darbo pajamos užaugo tiems, kurių apskirtai uždirbamos darbo pajamos yra vienos didžiausių rinkoje“, – kalbėjo ji.

Institucijos duomenimis, darbo pajamų mediana per metus padidėjo 8,7 proc. ir siekė 1,93 tūkst. eurų prieš mokesčius – pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1,23 tūkst. eurų „į rankas“, o pusė – daugiau.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 2025 m. paskutinį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis padidėjo iki 2 480 eurų appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Seimo statuto pataisas įregistravo parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.

Joms pritarus, kiekvienas Seimo narys galėtų pasirinkti teisinį patarėją, kuris jam padėtų profesionaliai įvertinti rengiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, galiojančiai teisei.

„Praktikoje Seimo nario veikla apima teisėkūros iniciatyvų rengimą, pasiūlymų dėl teisės aktų projektų teikimą, teisinių išvadų vertinimą, atstovavimą komitetų ir komisijų darbe. Todėl kvalifikuotos teisinės kompetencijos poreikis yra nuolatinis. Šiuo metu galiojantis reguliavimas tokios pareigybės aiškiai nenumato, nors realus darbo turinys reikalauja specializuotų teisinių žinių“, – sako iniciatyvos autorė L. Girskienė.

Pasak jos, šiuo metu reikalaujama, kad Seimo nario patarėjas turėtų aukštojo mokslo išsilavinimą. Teisinis išsilavinimas, anot L. Girskienės, nėra būtinas, nors pagal Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą jis rengia teisės aktų projektus ir pasiūlymus, analizuoja juos, rengia atsakymų projektus į prašymus ir skundus, taip pat privalo būti gerai susipažinęs su Konstitucija, įstatymais, Seimo statutu bei kitais dokumentais.

„Šios funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį, reikalauja teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau galiojantis reguliavimas nenumato atskiros Seimo nario teisinio patarėjo pareigybės. Dėl to susidaro situacija, kai de facto vykdomos specializuotos teisinės funkcijos nėra aiškiai atspindėtos pareigybių struktūroje, o joms vykdyti nereikalaujama turėti teisinio išsilavinimo“, – sako L. Girskienė.

Tikimasi, kad pasiūlytas Statuto pakeitimas pašalins teisinį neapibrėžtumą dėl Seimo nario patarėjo pareigybės priskyrimo prie teisinių pareigybių, taip pat sudarys sąlygas į valstybės tarnybą pritraukti daugiau teisininkų.

„Dabar esantis teisinis neapibrėžtumas mažina motyvaciją prie Seimo nario politinio pasitikėjimo patarėjų komandos prisijungti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, siekiantiems dirbti teisinį darbą ir prisidėti prie teisėkūros procesų“, – sako L. Girskienė.

Galiojančiame Statute numatyta, kad kiekvienam Seimo nariui steigiamos jo pasirinkimu 2 arba 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Seimo nario patarėjo ar padėjėjo – pareigybės. Jų pareiginėms algoms skiriama bendra lėšų suma yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojų talkininkauja parlamentarui. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, parlamento valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma – Seimo nario padėjėjo – pareigybė.

Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas turi turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūloma papildyti parlamentarų komandą: atsirastų Seimo nario teisinis patarėjas appeared first on Kauno savaitė.

Apklausos duomenimis, taip pat 17 proc. gyventojų nurodė, kad pinigus investuotų į vertybinius popierius, fondus ar kitus investavimo instrumentus, dar 13 proc. apklaustųjų atsiimtas lėšas išleistų įvairiems pirkiniams ar paslaugoms, o kiek daugiau nei 11 proc. pinigus tiesiog laikytų einamojoje sąskaitoje.

Be to, vienas iš dešimties apklaustųjų antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus skirtų turimų skolų grąžinimui.

„Apklausa parodė, kad, kalbant apie didesnes pinigų sumas, žmonės dažniausiai linkę rinktis saugumo ir stabilumo pojūtį suteikiančius sprendimus – investicijas į būstą ar indėlius. Vis dėlto matyti ir augantis susidomėjimas investavimu, ypač tarp jaunesnių ar finansiškai labiau išprususių gyventojų“, – pranešime teigia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Kaip parodė apklausos rezultatai, išsiimtas lėšas investuoti į vertybinius popierius, fondus ar kitus investicinius instrumentus dažniau rinkosi vyrai bei aukštesnį išsilavinimą turintys apklaustieji. Vyrai taip pat dažniau nei moterys nurodė, kad pinigus skirtų pirkiniams ar paslaugoms, o daugiau moterų teigė laikysiančios juos einamojoje sąskaitoje.

Tuo metu apie investicijas į NT dažniausiai svarsto 36–45 metų gyventojai, o 18–25 metų apklaustieji labiausiai linkę investuoti į finansinius instrumentus.

Tyrimas taip pat atskleidė skirtingus pasirinkimus pagal šeiminę padėtį. Partnerio neturintys apklaustieji dažniau svarsto investuoti į vertybinius popierius ar fondus, o šeimą turintys ar partnerystėje gyvenantys – rinktis indėlį.

Didmiesčių gyventojai taip pat yra labiau linkę svarstyti atsiimtų lėšų investavimą į įvairias finansines priemones, o kaimo vietovėse gyvenantys respondentai dažniau rinktųsi indėlį.

Apklausos duomenimis, toliau antroje pensijų pakopoje likti yra apsisprendę daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų. Taip pat vienas iš penkių apklaustųjų nurodė kol kas neapsisprendęs, kaip elgtis.

Apklausą „Urbo“ banko užsakymu sausio 19–29 d. atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu buvo apklausti 1018 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

The post Atsiimtas pensijų lėšas lietuviai linkę investuoti į NT ar indėlius appeared first on Kauno savaitė.

Pagal naująją tvarką, nuo sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo įstaigų direktorių darbo užmokestis didėja 8,41 proc.: pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis didėja 0,71 proc., o pareiginės algos koeficientai – 7,65 proc.

Nuo Naujųjų metų taip pat bus skiriama daugiau lėšų švietimo kokybei gerinti. Daugiau nei 28 mln. eurų papildomai nuspręsta skirti pradinukų ugdymui stiprinti, o dar beveik 1 mln. eurų papildomai bus skiriamas švietimo pagalbai plėsti.

Nuo sausio 1 d. mokyklų bibliotekininkams bus mokamas 5 proc. didesnis darbo užmokestis: 0,71 proc. didės pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, o koeficientas padidintas 4,3 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2026–2028 m. valstybės biudžete pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2026 m. sausio 1 d. numatyta 1,8 mln. eurų. Tuo metu mokyklų bibliotekininkų atlyginimams didinti skirta 0,89 mln. eurų. Bendrai darbo užmokesčiui didinti 2026 metais papildomai skiriama 250 mln. eurų daugiau nei pernai.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai mokytojų atlyginimai „į rankas“ nuo sausio 1 d. augs 157 eurais.

Tiesa, nuo Naujųjų metų darbo užmokestis 8,41 proc. taip pat didėja dėstytojams, mokslo institucijų darbuotojams, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbantiems sporto treneriams.

Seimas pritarė 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui – jame rekordiškai didinamas finansavimas gynybai, auga pensijos, gyventojų atlyginimai, minimali alga.

Švietimo išlaidų dalis biudžete nuo 2026 m. BVP sudarys 5,7 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nuo Naujųjų metų didėja pedagoginių darbuotojų ir bibliotekininkų atlyginimai appeared first on Kauno savaitė.

Finansų ministerijos skaičiavimu, mokestinė pertvarka valstybės biudžetą iš viso turėtų papildyti 278,5 mln. eurų – tai numato gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių pakeitimai, nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčiai, naujas akcizas saldintiems gėrimams ir mokestis draudimui.

Tuo metu dėl antros pakopos pensijos sistemos pertvarkos į biudžetą šiemet gali būti surinkta beveik 1,998 mlrd. eurų daugiau mokesčių nei pernai – šios pajamos jau įskaičiuotos į Seimo gruodį patvirtintą biudžeto projektą.

Gyventojų pajamos sumuojamos, naujas GPM laiptelis

Seimas birželį nutarė įvesti papildomą, tarpinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) laiptelį, taip siekdamas didinti mokesčių progresyvumą, be to, nuo šiol GPM taikyti sumuojant beveik visas metines gyventojo pajamas.

20 proc. GPM tarifas bus taikomas metinėms pajamoms, kurios nesiekia 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet numatoma, kad tai sudarys apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį), naujas 25 proc. tarifas – metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (tai per mėnesį siektų nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų), didesnėms nei 60 VDU dydžio pajamoms – 32 proc. tarifas.

Bus taikoma lengvata ūkininkams, kurie pajamas gaus iš žemės ūkio veiklos ar pardavę su šia veikla susijusį turtą – jos bus apmokestintos 15 arba 20 proc. tarifais, priklausomai nuo to, ar metinė jų suma viršija 60 VDU dydį.

Sumuojant pajamas, bus įskaičiuojamos ir tos, kurias gyventojas gavo pagal pažymėjimą užsiimdamas individualia veikla.

Kai šia veikla užsiimančio asmens pajamos viršys 42,5 tūkst. eurų, joms bus taikomi trys minėti progresiniai GPM tarifai, sumuojant metines pajamas.

Tuo metu per metus asmens pagal individualios veiklos pažymą gautų pajamų suma, nesiekianti 42,5 tūkst. eurų, bus apmokestinta 20 proc. tarifu, tačiau šiuo atveju mokėtinas GPM dydis bus skaičiuojamas atėmus pajamų mokesčio kreditą.

Tuo atveju, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos (gautos atėmus leistinus atskaitymus ir sąnaudas) sieks iki 20 tūkst. eurų, bus taikomas 5 proc. pajamų mokestis, o kai sudarys nuo 20 iki 42,5 tūkst. eurų – efektyvusis GPM tarifas didės, kol pasieks 20 proc.

Taikant mažėjantį pajamų mokesčio kreditą, 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai bus taikomas 15 proc. tarifas (taip yra išlaikomas ligšiolinis apmokestinimas).

15 proc. pajamų mokestis bus taikomas ir tais atvejais, kai metinės asmens pajamos iš ne darbo santykių, pavyzdžiui, nuomos, siekia iki 12 VDU (kitąmet – iš viso apie 27,5 tūkst. eurų per metus).

Tad iš viso trys pagrindiniai GPM tarifai bus taikomi keliais atvejais: kai žmogus pajamas gavo iš darbo santykių ir individualios veiklos, taip pat – už pajamas, gautas iš tantjemų, už atlygį dirbant stebėtojų taryboje ar valdyboje, pajamas už vadovavimo veiklą, kurias gavo mažosios bendrijos vadovas, nesantis jos nariu.

Taip pat – metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai, kuri viršija 12 VDU, ir tada, kai metinės pajamos pagal verslo liudijimą viršija 50 tūkst. eurų, taip pat – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms už atliekų pardavimą, per metus viršijant 12 VDU dydį.

Į bendrą metinių pajamų sumą nebus skaičiuojami dividendai, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, dešimt metų išlaikytos akcijos, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokos – visoms šioms pajamoms bus taikomas 15 proc. tarifas.

Brangs saldinti gėrimai, draudimas

Nuo sausio įsigalioja naujas draudimo mokestis, vadinamas Saugumo įnašu, nes jo pajamos bus skiriamos gynybai.

10 proc. apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės, privalomą transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą.

Jeigu darbdavys darbuotojui finansuoja papildomą sveikatos draudimą, nebus apmokestinama iki 350 eurų siekianti jo dalis.

Taip pat įsigalioja naujas saldintų gėrimų mokestis – jis bus taikomas cukraus ar saldiklių turinčiam vandeniui, kitiems gėrimams, gėrimų koncentratams.

Akcizas įvedamas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus.

100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai – 21 euro.

Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.

Didėja pelno mokestis

Pelno mokesčio tarifas padidėjo 1 proc. punktu: stambioms įmonėms siekia 17 proc., o lengvatinis tarifas smulkioms ir vidutinėms bendrovėms – 7 proc.

Įmonių dydis nustatomas pagal metinę apyvartą – lengvatinis tarifas taikomas įmonėms, kurių pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų.

Nulinis mokesčio tarifas smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus taikomas nebe vienerius, bet dvejus metus po bendrovės įkūrimo.

Taip pat įmonėms bus taikomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas – t. y. įmonės galės tokio turto įsigijimo išlaidas atskaityti iškart.

Nuo 2025-ųjų pelno mokestis, motyvuojant poreikiu finansuoti Valstybės gynybos fondą, jau buvo pakeltas 1 proc. – siekė 6 ir 16 proc., priklausomai nuo įmonės apyvartos dydžio.

PVM pasikeitimai

Nuo sausio nebegalioja 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Lengvatinis PVM mokesčio tarifas nuo 9 iki 12 proc. didėja turizmo, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.

Knygoms ir neperiodiniams leidiniams lengvata sumažėjo nuo 9 proc. iki 5 proc.

Keičiasi nekilnojamojo turto mokesčio modelis

Pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, savivaldybėms leista spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui ir komerciniam NT taikomų mokesčio tarifų.

Pagrindinis gyventojų būstas apmokestinamas 0,1–1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio, kuris siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst.)

Atskirai apmokestinamas antras, trečias ir likę gyventojų NT objektai – jiems taikomi 0,2–1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, bendrai neapmokestinamas jų dydis siekia 50 tūkst. eurų.

Turtui, kurio vertė siekia iki 200 tūkst. eurų, galioja 0,2 proc. tarifas, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 0,8 proc., vertei viršijant 1 mln. eurų – 1 proc.

Komercinis NT apmokestinamas 0,5–3 proc. tarifų ribose, šiam turtui taip pat pradedama taikyti papildoma 0,2 proc. mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos gynybai.

Visos didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje, Panevėžio ir Šiaulių – jau apsisprendė, kad pirmajam gyventojų būstui bus taikomas mažiausias 0,1 proc. tarifas, komerciniam NT – mažiausias 0,5 proc. tarifas, kai kurios savivaldybės taip pat padidino mokestį apleistam, neprižiūrimam turtui.

Antros pakopos pensijų reforma leis atsiimti sukauptas lėšas

Papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš pensijų fondų gali laisvai trauktis dvejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Iš antros pakopos per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių gali atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Valstybės subsidija – tai 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio prisidėjimas prie gyventojų kaupimo.

Augant VDU, šiemet didės ir valstybės subsidija – pernai ji iš viso sudarė daugiau nei 300 mln. eurų.

Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsti.

Likę pensijų fonduose kaupiantieji galės išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Abiems atvejais reikės sumokėti 3 proc. nuo išsiimamos sumos, GPM taikomas nebus.

Šiemet minimali anuiteto riba siekia 16 785 eurus (pernai – daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba – 83 926 eurus. Fonduose sukaupus iki minimalios ribos arba maksimalią sumą, bus galima vienu kartu išsiimti visas šias lėšas.

Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Šių ligų sąrašą iš viso sudaro 40 ligų – onkologiniai susirgimai, piktybiniai navikai, vėlesnių stadijų širdies nepakankamumas, sunkus cukrinis diabetas, tai taikoma žmonėms po organų transplantacijos, turintiems lėtinių ligų ir kitų.

Šiuo metu taip pat veikia atnaujinta „Sodros“ skaičiuoklė, kurioje prognozuojama, kokią pensiją žmogus gautų senatvėje, jeigu po reformos įsigaliojimo pasitrauks iš antrosios pakopos arba joje liks.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.

Skirtingais ekspertų ir institucijų vertinimais, per visą pensijų pertvarkos laikotarpį galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post 2026-aisiais – didėjantis biudžeto surinkimas: nauji mokesčiai ir pensijų sistemos reforma appeared first on Kauno savaitė.

Tai reiškia, kad sergantieji į šį sąrašą įtrauktomis ligomis, kurių yra 40, nuo kitų metų pradžios galės bet kada ir be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos.

„Išėjome į reformos tiesiąją. (…) Kaip yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, svarbiomis aplinkybėmis turi būti sudaryta galimybė žmonėms pasitraukti iš sistemos. Sunki žmogaus liga – viena iš tokių aplinkybių. Iki šiol nebuvo jokios galimybės susirgus ar ištikus sunkiai negaliai atsiimti lėšas iš pensijų kaupimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Tai yra Vyriausybės programos įgyvendinimas, įgyvendinant antrosios pakopos pensijų reformą. (…) Sunkių ligų sąrašą sudaro apie 40 ligų – tai yra onkologiniai susirgimai, piktybiniai navikai, vėlesnių stadijų širdies nepakankamumas, sunkus cukrinis diabetas, organų transplantacijas patyrę žmonės, lėtinės ligos ir t. t. Sąrašas yra išsamus ir, kaip tikimės, baigtinis“, – žurnalistams teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Teigiama, kad sąrašą rengusi iš įvairių sričių ekspertų sudaryta SAM darbo grupė nuolat konsultavosi su asmens sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančiomis organizacijomis, padėjusiomis identifikuoti konkrečias, į sunkių ligų sąrašą įtrauktinas ligas.

„Sunkių ligų sąrašą ekspertai sudarė remdamiesi savo profesinėmis žiniomis, patirtimi, taip pat ligotumo ir mirtingumo statistika. Buvo pasirūpinta, kad informacija apie ligas ir jų stadijas atsirastų E. sveikatos sistemoje ir būtų galimybė ją gauti automatiškai, be popierinių pažymų išrašinėjimo“, – pridūrė M. Jakubauskienė.

Išmokės be atskaitymų

Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad pensijų kaupimo dalyviams, baigsiantiems kaupimą dėl ligos, įtrauktos į sunkių ligų sąrašą, ar turintiems siuntimą paliatyviai slaugai, ar jiems nustačius iki 30 proc. siekiantį dalyvumą, bus išmokėtos visos lėšos, netaikant jokių atskaitymų.

Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.

SADM vadovė J. Zailskienė patikino, kad reikalavimus atitinkantys ir galimybę visas lėšas iš antrosios pensijų pakopos turintys žmonės bus tinkamai informuoti apie tai.

Tai bus daroma „Sodros“ ir SADM interneto puslapiuose, tačiau tiesioginis kreipimasis į žmones nėra numatomas.

„Žmonių, kurių dalyvumas yra mažesnis nei 30 proc. ir jie dalyvauja antrosios pensijų pakopos kaupime, šiuo metu yra kiek daugiau nei 1 tūkst.“ – pridūrė J. Zailskienė.

Reforma įsigalios kitąmet

Seimas antrosios pensijų pakopos reformai pritarė šį birželį, ji įsigalioja kitąmet.

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sudarytas sunkių ligų sąrašas: sergantys galės atsiimti visas antrosios pensijų pakopos lėšas appeared first on Kauno savaitė.

„Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų kompensacijoms, tuo pačiu buvo pasakyta, kad šalis gali prisidėti iki 200 proc. kompensacijoms iš nacionalinių lėšų, tad bendra suma kompensacijoms sodų ir uogų augintojams buvo numatyta 3,3 mln. eurų“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo G. Tamašauskis.

Kaip pastebėjo komiteto pirmininkas Bronis Ropė, ūkininkų, kurie dėl šalnų patyrė sodų ar uogynų nuostolius, kompensacijų poreikis buvo 3,8 mln. eurų, o numatytų kompensacijų krepšelis – 3,3 mln. eurų, tad ūkininkų poreikiams patenkinti trūksta 0,5 mln. eurų.

„Likusieji puse milijono eurų bus skirti iš valstybės rezervo?“ – klausė B. Ropė.

„Ne. 3,3 mln. eurų yra skirta sodų ir uogynų kompensacijoms išmokėti. Paraiškų yra pateikta už 3,8 mln. eurų, kadangi poreikio suma viršija galimybes – viskas bus proporcingai perskaičiuota ir šiek tiek sumažintas kompensacijų išmokėjimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, nukentėję sodininkai ir uogų augintojai kompensacijų turėtų sulaukti iki šių metų pabaigos – Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) jau pasiruošusi numatytų lėšų dalyboms.

„Tada buvo parengtos taisyklės, vadovaujantis EK reglamentu, buvo surinktos paraiškos iš nukentėjusių ūkininkų ir kompensacijų išmokėjimas yra numatytas iki šių metų pabaigos“, – teigė G. Tamašauskis.

„Pasitikslinau su NMA, ji jau ruošiasi artimiausiu metu daryti apmokėjimus ir pagal turimą lėšų kiekį išdalinti kompensacijas“, – pridūrė jis.

Nuo šalnų nukentėjo ir javų augintojai – jiems kompensacijos bus mokamos iš rezervo

Pasak G. Tamašauskio, nuo šalnų pavasarį nukentėjo ir ūkininkai, kurie augina javus, pavyzdžiui, rapsus. Šių žemės ūkio atstovų taip pat laukia kompensacijos, tiesa, jos bus mokamos iš valstybės rezervo, o numatomą kompensacijų sumą apskaičiuos Finansų ministerija.

„Šalnų poveikis pasireiškė ir javų, rapsų augintojams. Buvo surinkta informacija, kad kažkokia dalis pasėlių nušalo beveik 9 tūkst. ha plote, 18-oje Lietuvos savivaldybių. Savivaldybės šiuo atveju vertina, renka visą informaciją ir teiks išvadas Finansų ministerijai, kuri naudodama valstybės rezervo lėšas kompensuos patirtus nuostolius ūkininkams“, – teigė viceministras.

Pasak jo, ministerija šiuo metu nėra apskaičiavusi, kokia suma bus skirta šių ūkininkų nuostoliams padengti.

„Šiuo metu suma, kurią reikia kompensuoti nuo šalnų nukentėjusiems javų augintojams, nėra žinoma. ŽŪM savo kažkokių skaičiavimų neteikė, situaciją įvertins Finansų ministerija ir ji skirs lėšas iš valstybės rezervo“, – apibendrino G. Tamašauskis, pridurdamas, jog EK pasėlių nuostoliams kompensuoti lėšų neskyrė, nes žalos mastas buvo per mažas.

Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai, bet vėliau temperatūra smarkiai nukrito ir šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Žalą dėl šalnų patyrusiems ūkininkams trūksta 0,5 mln. eurų kompensacijų appeared first on Kauno savaitė.

Visgi, pasak jos, nepavykus finansuoti šių poreikių Vyriausybė pasižadės skolą grąžinti rengiant 2027-ųjų biudžetą.

„Man labai skauda širdį už pareigūnus – nes vieną dalį mes įvykdėm įsipareigojimų, yra antra dalis – labai tikiuosi, kad grįžęs biudžetas, kurį mes dabar turėsim vėl peržiūrėti su Finansų ministerija, pastumdę tam tikras eilutes atrasime galimybes – jei ne, tai bus didžiulis pažadas ir įsipareigojimas kitiems metams tą skolą grąžinti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

Šią savaitę prie parlamento protestavę statutiniai pareigūnai teigė, kad jiems iš viso trūksta daugiau negu 150 mln. eurų, o dabar biudžete numatytas atlyginimų augimas yra nepakankamas.

„Šiai dienai negali taip būti, kad metai iš metų nebuvo investuojama į darbuotojus, tai kad ir koks įtemptas biudžetas, tam tikrus įsipareigojimus turime įvykdyti“, – sakė I. Ruginienė.

Anot jos, siekiant finansuoti socialinius ir gynybos poreikius, Lietuva neturi kitos išeities kaip tik skolintis.

„Esame per maža valstybė, kad viską galėtume padengti tik iš savo surinkto biudžeto“, – tikino I. Ruginienė.

Biudžete numatyta, kad kitąmet statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams didinti bus skirta 24,1 mln. eurų, vidutinis atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 110 eurų (5 proc.)

Protestavę pareigūnai teigė, jog tai reikštų, kad kai kurių pareigūnų atlyginimai 2026 m. paaugtų tik 8 eurais, o tai yra nepakankamas augimas.

Visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų, tačiau pareigūnų profesinės sąjungos teigia, kad didesnėms pareigūnų algoms suplanuotos lėšos sumažėjo apie 30 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Premjerė biudžete tikisi rasti lėšų pareigūnų atlyginimams, nepavykus – grąžinti skolą kitąmet appeared first on Kauno savaitė.

11-ai politinių jėgų skiriama daugiau nei 2,75 mln. eurų.

Kaip nurodoma sprendimo projekte, konkrečios kiekvienai partijai skiriamos sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų jos gavo 2024 m. vykusių Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimų metu, taip pat – 2023 m. kovą rengtuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Didžiausia suma atiteks Seimo rinkimus laimėjusiai LSDP

Didžiausia dotacija pasieks gausiausią mandatų skaičių parlamento rinkimuose iškovojusius socialdemokratus – partijai skirta per 662,7 tūkst. eurų.

Panašią sumą – 612,2 tūkst. eurų – gavo antroje vietoje pastaruosiuose rinkimuose likusi ir opozicijoje šiuo metu dirbanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Šiuo metu valdančiojoje daugumoje dirbančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) skirta maždaug 258,9 tūkst., o „Nemuno aušrai“ – 241,9 tūkst. eurų.

Tuo metu Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ skirta 241,5 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 237 tūkst. eurų.

Valdančiojoje daugumoje atstovų turinčiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai numatyta 141,7 tūkst. eurų.

Parlamente atstovų neturinčiai Laisvės partijai skirta 140,5 tūkst. eurų.

Mažiausiai rinkėjų palaikymo sulaukusios Lietuvos regionų partija, Nacionalinis susivienijimas ir Centro dešinės partija atitinkamai gaus 88 tūkst. eurų, 65,5 tūkst. eurų ir kiek daugiau nei 61 tūkst. eurų.

Iš viso 2025 m. valstybės biudžete politinių partijų asignavimams numatyta 5,5 mln. eurų. Dotacijos skirstomos dukart per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15-osios ir iki lapkričio 15 dienos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post VRK partijoms išdalino valstybės dotacijas už antrąjį metų pusmetį appeared first on Kauno savaitė.

Iš jų 14 proc. akcentuoja, kad pinigų maistui pakanka, tačiau sunku įsigyti drabužių, o 3 proc. respondentų pripažįsta, jog jiems pinigų neužtenka net maistu.

Kaip rodo apklausos rezultatai, didžiausią naštą gyventojai jaučia dėl kasdienių pragyvenimo išlaidų – mokesčių už komunalines paslaugas, paskolų grąžinimo bei maisto prekių kainų.

Beveik pusė (45 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų savo šeimos finansinę padėtį vertina vidutiniškai. Jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau atsidėti pinigų didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, televizoriui ar šaldytuvui, vis dar yra per sunku.

Savo ruožtu trečdalis (33 proc.) respondentų savo namų ūkio finansinę padėtį apibūdina kaip gerą. 31 proc. apklaustųjų teigia, kad kai kurie brangesni daiktai, tokie kaip televizorius, šaldytuvas jiems yra prieinami, tačiau labai brangių pirkinių, pavyzdžiui, buto ar vasarnamio, jie sau leisti negali.

2 proc. suaugusių šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje, nurodė sau galintys leisti viską, ko nori. Tuo metu 5 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, jog dažniau savo namų ūkio finansinę padėtį kaip blogą vertina vyresni nei 65 metų asmenys, kaimų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu ir tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios – iki 1,2 tūkst. eurų.

Blogą savo finansinę padėtį dažniau įvardija ir pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, besimokantis jaunimas, išsiskyrę asmenys bei našliai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2025 metų rugsėjo 24–spalio 9 d., jos metu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni, atrinkti 108 atrankos taškuose visoje šalyje. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punkto.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Savo finansinę padėtį blogai vertina beveik kas penktas gyventojas appeared first on Kauno savaitė.