Tačiau jei drėgmė bute laikosi nuolat, tai gali būti ne vien sezoninė smulkmena.

Per didelė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui, gadina sienų apdailą, baldus ir gali pabloginti savijautą.

Kuo anksčiau pastebima problema, tuo lengviau pašalinti jos priežastį ir išvengti brangesnio remonto.

Kokia drėgmė namuose laikoma normalia?

Santykinė oro drėgmė parodo, kiek vandens garų yra ore, palyginti su didžiausiu kiekiu, kurį oras gali išlaikyti esamoje temperatūroje.

Gyvenamosiose patalpose dažniausiai rekomenduojama palaikyti maždaug 30–50 procentų santykinę oro drėgmę.

Jei ji nuolat viršija 60 procentų, didėja kondensato ir pelėsio susidarymo rizika.

Tiksliai įvertinti situaciją padeda paprastas drėgmės matuoklis – higrometras.

Vien pojūčių ne visada pakanka, nes prie drėgnesnio oro žmogus gali palaipsniui priprasti.

Langai rasoja ne tik rytais

Vienas pirmųjų per didelės drėgmės ženklų – nuolat rasojantys langai.

Trumpam atsiradęs kondensatas po maisto gaminimo, maudynių ar skalbinių džiovinimo nebūtinai reiškia rimtą problemą.

Tačiau jei langai rasoja kasdien, vanduo kaupiasi ant palangių, bėga stiklu žemyn ar drėksta langų angokraščiai, tai rodo, kad patalpose susidaro per daug drėgmės arba ji nepakankamai pašalinama.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens lašus langų kampuose, prie tarpinių ir sienų sandūrose. Šiose vietose pelėsis dažnai atsiranda pirmiausia.

Jaučiamas specifinis kvapas

Drėgmės problema gali būti juntama dar prieš pasirodant matomam pelėsiui.

Užsistovėjęs, žemę, rūsį, šlapią kartoną ar senus audinius primenantis kvapas dažnai rodo, kad kur nors kaupiasi drėgmė ir pradėjo daugintis mikroorganizmai.

Kvapas gali būti stipresnis:

• spintose;
• už baldų;
• prie išorinių sienų;
• vonios kambaryje;
• po palangėmis;
• prie grindjuosčių;
• sandėliukuose.

Jei išvėdinus patalpą kvapas greitai grįžta, vien oro gaiviklio nepakaks – reikia ieškoti šaltinio.

Baldai ir daiktai atrodo drėgni

Per didelę drėgmę gali išduoti ir kasdieniai daiktai.

Patalynė atrodo vėsi ir drėgna, drabužiai spintoje įgauna nemalonų kvapą, rankšluosčiai ilgai nedžiūsta, o popierius ar kartoninės dėžės suminkštėja.

Medinės spintelių durelės gali pradėti strigti, grindų lentos – brinkti, o laminato kraštai – kilnotis. Ilgai drėgmę gaunanti mediena plečiasi ir deformuojasi.

Tai jau signalas, kad problema veikia ne tik oro pojūtį, bet ir būsto medžiagas.

Atsiranda juodų taškelių

Smulkūs juodi, pilki, žalsvi ar rusvi taškeliai kampuose dažnai yra pirmasis matomas pelėsio požymis.

Jis dažniausiai pasirodo:

• aplink langus;
• kambarių kampuose;
• už didelių spintų;
• vonios plytelių siūlėse;
• prie lubų;
• už užuolaidų;
• šalia šaltesnių išorinių sienų.

Pelėsis gali augti ne tik paviršiuje.

Kartais jis slepiasi po tapetais, už gipso kartono, grindų danga ar baldais.

Todėl net maža matoma dėmė nebūtinai parodo visą pažeidimo mastą.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad drėgmė yra pagrindinė sąlyga patalpose augti pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams.

Lupasi dažai ir tapetai

Jei sienų dažai pradeda pūslėtis, trūkinėti ar luptis, o tapetų kraštai atsiklijuoja, priežastis gali būti ne tik prastas remontas.

Drėgmė gali skverbtis iš patalpos oro, per išorinę sieną, nesandarias konstrukcijas ar vamzdynus. Ilgainiui ji susilpnina klijus, dažų sluoksnį ir tinką.

Rimtesnę problemą gali rodyti:

• gelsvos ar rusvos dėmės;
• patamsėjusi siena;
• byrantys dažai;
• minkštėjantis tinkas;
• baltos druskų apnašos ant mūro;
• nuolat drėgnas plotas vienoje vietoje.

Tokiu atveju vien perdažyti sieną neužtenka.

Drėgmė kaupiasi už baldų

Didelės spintos ir sofos, pristumtos prie šaltos išorinės sienos, trukdo orui cirkuliuoti.

Už jų paviršius gali atvėsti, susidaryti kondensatas ir pradėti augti pelėsis.

Pavojus tas, kad problema ilgai lieka nepastebėta.

Apie ją kartais praneša tik kvapas arba apipelijusi spintos nugarėlė.

Tarp didelio baldo ir išorinės sienos verta palikti bent nedidelį tarpą orui judėti.

Periodiškai baldus reikėtų atitraukti ir patikrinti sieną.

Drėgmė laikosi tik viename kambaryje

Jei drėgmė padidėjusi visame bute, dažna priežastis būna prastas vėdinimas, daug gaminamų vandens garų ar skalbinių džiovinimas viduje.

Tačiau jei problema pasireiškia tik viename kambaryje ar vienoje sienos vietoje, verta įtarti:

• vamzdžio nuotėkį;
• nesandarią stogo ar balkono konstrukciją;
• išorinės sienos pažeidimą;
• šilumos tiltą;
• drėgmės skverbimąsi iš rūsio;
• kaimynų bute esančią avariją.

Lokalus drėgnas plotas, kuris neišdžiūsta net vėdinant, dažnai rodo ne oro, o konstrukcinę problemą.

Pelėsis vis grįžta

Nuvalius pelėsį jis po kelių savaičių vėl atsiranda toje pačioje vietoje? Tai aiškus ženklas, kad pašalintas tik matomas padarinys, bet ne priežastis.

Kol siena lieka šalta ar drėgna, pelėsio sporos turės sąlygas augti iš naujo.

Todėl būtina spręsti drėgmės šaltinį:

• pagerinti ventiliaciją;
• sutvarkyti nuotėkį;
• sumažinti drėgmės susidarymą;
• pašalinti šilumos tiltą;
• tinkamai apšiltinti konstrukciją.

Vien purškimas pelėsių valikliu nėra ilgalaikis sprendimas.

Pablogėja savijauta

Drėgnose ir pelėsio pažeistose patalpose kai kuriems žmonėms gali atsirasti arba sustiprėti:

• nosies užgulimas;
• čiaudulys;
• akių dirginimas;
• kosulys;
• švokštimas;
• odos sudirgimas;
• astmos simptomai.

Poveikis nėra vienodas visiems, tačiau jautresni gali būti vaikai, vyresni žmonės, alergiški asmenys ir sergantieji astma ar kitomis kvėpavimo ligomis.

Jei simptomai namuose sustiprėja, o išėjus į lauką ar išvykus sumažėja, verta įvertinti patalpų drėgmę ir galimus pelėsio židinius.

Kodėl bute kaupiasi drėgmė?

Drėgmės šaltinių kasdienėje buityje netrūksta. Ji į orą patenka:

• gaminant maistą;
• verdant vandenį;
• maudantis;
• džiovinant skalbinius;
• kvėpuojant;
• laikant daug augalų;
• naudojant dujinę viryklę;
• nepakankamai šildant kambarius.

Problema prasideda tada, kai susidariusi drėgmė negali pasišalinti.

Taip nutinka dėl uždengtų ventiliacijos angų, sandarių langų, silpnos natūralios traukos, neveikiančio ventiliatoriaus ar pernelyg reto vėdinimo.

Kaip patikrinti ventiliaciją?

Pirmiausia apžiūrėkite, ar ventiliacijos grotelės neužsikimšusios dulkėmis ir nėra uždengtos baldais.

Natūralios ventiliacijos trauką galima preliminariai patikrinti prie grotelių pridėjus ploną popieriaus lapą. Jei jis visai neprisitraukia, oro judėjimas gali būti nepakankamas.

Tačiau toks bandymas nėra tikslus, o trauka priklauso nuo lauko temperatūros, vėjo ir to, ar į butą gali patekti šviežio oro.

Jei kyla abejonių, ventiliaciją turėtų įvertinti specialistas arba namo administratorius.

Prie ventiliacijos angos nereikėtų laikyti atviros liepsnos.

Ką galima padaryti iš karto?

Jei drėgmė dar nėra sukėlusi didelės žalos, pradėkite nuo paprastų veiksmų.

Trumpai, bet intensyviai vėdinkite kelis kartus per dieną. Plačiai atidarytas langas per kelias minutes orą pakeičia efektyviau nei ilgai laikomas vos praviras.

Gaminant maistą naudokite gartraukį, o maudantis – vonios ventiliatorių.

Po dušo palikite vonios duris praviras tik tada, jei drėgnas oras gali būti tinkamai pašalintas iš buto, o ne pasklis po kitus kambarius.

Skalbinius, jei įmanoma, džiovinkite lauke, balkone, džiovyklėje arba labai gerai vėdinamoje patalpoje.

Palaikykite tolygią temperatūrą. Šaltose sienose kondensatas susidaro lengviau.

Kada praverčia oro sausintuvas?

Oro sausintuvas gali padėti, jei drėgmė padidėja dėl buities, sezono ar prastos oro apykaitos.

Jis ypač naudingas:

• džiovinant skalbinius;
• rūsyje;
• po nedidelio užliejimo;
• pereinamaisiais metų laikais;
• butuose, kuriuose sunku užtikrinti pakankamą vėdinimą.

Tačiau sausintuvas nepašalins trūkusio vamzdžio, nesandaraus stogo ar per sieną besiskverbiančio vandens. Jei vandens šaltinis nuolatinis, pirmiausia reikia jį sutvarkyti.

Kada jau reikia specialisto?

Į namo administratorių, santechniką, statybų specialistą ar pelėsio šalinimo profesionalus verta kreiptis, jei:

• siena nuolat šlapia;
• drėgmė sklinda iš vienos konkrečios vietos;
• matomas plotas sparčiai didėja;
• pelėsis vis grįžta;
• pažeistos kelios patalpos;
• trupa tinkas ar brinksta grindys;
• juntamas stiprus pelėsio kvapas, nors židinio nematyti;
• problema prasidėjo po lietaus, vamzdyno avarijos ar kaimynų užliejimo.

Didelis pelėsio plotas ar pažeistos statybinės konstrukcijos reikalauja ne kosmetinio valymo, o priežasties nustatymo ir tinkamo remonto.

Ko nereikėtų daryti?

Nereikėtų pelėsio tiesiog uždažyti ar užklijuoti naujais tapetais. Po apdaila problema toliau vystysis.

Taip pat nereikėtų ilgai laikyti langų nuolat pravirų šaltuoju metų laiku.

Taip gali stipriai atšalti angokraščiai ir sienos, o kondensato rizika dar labiau padidėti.

Drėgmės sugėrikliai su granulėmis tinka mažoms spintelėms ar sandėliukams, tačiau viso drėgno buto problemos neišspręs.

Paprasta taisyklė

Vieną kartą aprasojęs langas dar nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Tačiau nuolatinis kondensatas, pelėsio kvapas, juodi taškeliai, drėkstančios sienos ir besilupanti apdaila rodo, kad drėgmės problema jau veikia būstą.

Svarbiausia ne tik nuvalyti matomus požymius, bet ir rasti priežastį. Kartais pakanka pakeisti vėdinimo įpročius, o kartais būtina tvarkyti ventiliaciją, vamzdyną ar pastato konstrukcijas.

Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti pelėsio, sugadinto remonto ir didesnių išlaidų.

The post Drėgmė bute: pirmieji požymiai, kad problema rimtesnė nei atrodo appeared first on Kauno savaitė.

Tai gana dažna problema, ypač jei skalbyklė dažnai naudojama žemose temperatūrose, po skalbimo durelės uždaromos, o būgnas ir gumos lieka drėgni.

Nemalonus kvapas skalbyklėje nėra vien tik nepatogumas.

Jis gali persiduoti ir skalbiniams – drabužiai po skalbimo atrodo švarūs, bet nekvepia gaiviai arba net turi užsistovėjusios drėgmės kvapą.

Laimei, dažniausiai problemą galima išspręsti namų sąlygomis.

Kodėl skalbyklėje atsiranda nemalonus kvapas?

Pagrindinė priežastis – drėgmė, šiluma ir nešvarumų likučiai.

Skalbyklėje po kiekvieno plovimo lieka šiek tiek vandens, skalbiklio, minkštiklio, pūkelių, plaukų, odos riebalų ir kitų nešvarumų.

Jei šie likučiai kaupiasi, ilgainiui susidaro palanki terpė bakterijoms ir pelėsiui.

Ypač dažnai kvapas atsiranda skalbiant žemoje temperatūroje.

30 ar 40 laipsnių režimai patogūs ir taupūs, tačiau jie ne visada pakankamai gerai pašalina riebalus, skalbiklio apnašas ir mikroorganizmus.

Dar viena dažna priežastis – per didelis skalbiklio ar audinių minkštiklio kiekis.

Jei priemonės įpilama daugiau, nei reikia, jos likučiai ne visiškai išskalaujami ir pradeda kauptis skalbyklės viduje.

Pirmiausia patikrinkite durelių gumą

Jei skalbyklė kraunama iš priekio, nemalonus kvapas dažnai slepiasi durelių gumoje. Jos klostėse kaupiasi vanduo, plaukai, pūkeliai, monetos, smulkūs nešvarumai ir skalbiklio likučiai.

Atlenkite gumą ir gerai apžiūrėkite jos vidų.

Jei matyti juodos apnašos, gleivėtas sluoksnis ar pelėsio dėmelės, jas reikia išvalyti.

Tam tinka šilta vandens ir švelnaus ploviklio priemonė, mikropluošto šluostė arba senas dantų šepetėlis.

Po valymo gumą būtina nusausinti.

Jei pelėsio daug, galima naudoti specialią skalbyklių valymo priemonę, vadovaujantis instrukcija.

Išplaukite skalbiklio stalčiuką

Skalbiklio ir minkštiklio stalčiukas taip pat dažnai tampa kvapo šaltiniu. Jame kaupiasi priemonių likučiai, o drėgmė skatina pelėsio atsiradimą.

Ištraukite stalčiuką, jei tai leidžia skalbyklės konstrukcija, ir išplaukite šiltu vandeniu. Sunkiau pasiekiamas vietas patogu valyti senu dantų šepetėliu.

Nepamirškite išvalyti ir angos, į kurią stalčiukas įsistato – joje taip pat gali būti apnašų.

Jei naudojate audinių minkštiklį, stenkitės jo nepadauginti. Per didelis kiekis ne tik kaupiasi stalčiuke, bet ir gali palikti apnašų skalbyklės viduje.

Nepamirškite filtro

Skalbyklės filtras surenka pūkelius, plaukus, smulkias šiukšles ir kartais net monetas ar sagas. Jei jis ilgai nevalomas, gali atsirasti nemalonus kvapas, prastėti vandens išleidimas, o skalbyklė gali pradėti veikti prasčiau.

Filtras dažniausiai būna apačioje, už mažų durelių.

Prieš jį atsukant verta pasidėti rankšluostį arba žemą indą, nes gali išbėgti vandens. Išėmus filtrą, pašalinkite nešvarumus, išplaukite jį ir įdėkite atgal.

Filtrą verta valyti reguliariai – bent kelis kartus per metus, o jei dažnai skalbiate augintinių plaukais aplipusius drabužius ar pūkuotus audinius, dar dažniau.

Paleiskite tuščią karštą skalbimo ciklą

Kai pagrindinės vietos išvalytos, verta paleisti tuščią skalbimo ciklą aukštesnėje temperatūroje. Tai padeda pašalinti viduje susikaupusias apnašas, kvapus ir skalbiklio likučius.

Galima naudoti specialią skalbyklių valymo priemonę.

Ji paprastai pilama į būgną arba stalčiuką pagal gamintojo instrukciją.

Jeigu renkatės paprastesnį būdą, kai kurie naudoja citrinos rūgštį arba actą, tačiau su tokiomis priemonėmis reikėtų elgtis atsargiai ir neperdozuoti.

Ne visų skalbyklių gamintojai rekomenduoja rūgštines priemones, nes ilgainiui jos gali veikti gumines ar metalines dalis.

Saugiausia vadovautis konkretaus prietaiso instrukcija.

Palikite dureles praviras

Vienas paprasčiausių būdų išvengti kvapo – po skalbimo palikti dureles praviras. Taip būgnas, guma ir vidinės dalys greičiau išdžiūsta.

Pravertas reikėtų palikti ir skalbiklio stalčiuką.

Jame taip pat lieka drėgmės, todėl uždarytas stalčiukas tampa puikia vieta pelėsiui ir kvapui kauptis.

Šis mažas įprotis dažnai padeda labiau nei brangios priemonės.

Neužlaikykite skalbinių būgne

Šlapi skalbiniai, palikti uždaroje skalbyklėje kelioms valandoms ar per naktį, labai greitai įgauna nemalonų kvapą. Vėliau jis gali persiduoti ir pačiai skalbyklei.

Geriausia skalbinius išimti iš karto pasibaigus ciklui.

Jei žinote, kad negalėsite to padaryti, geriau skalbimą atidėti arba naudoti atidėto starto funkciją taip, kad ciklas baigtųsi tada, kai būsite namuose.

Naudokite tinkamą skalbiklio kiekį

Daugiau skalbiklio nereiškia švaresnių drabužių.

Atvirkščiai – per didelis jo kiekis gali likti audiniuose ir skalbyklės viduje. Ilgainiui tai tampa apnašų ir kvapo priežastimi.

Skalbiklio kiekį reikėtų rinktis pagal skalbinių kiekį, nešvarumą ir vandens kietumą.

Jei skalbiniai nėra labai nešvarūs, dažnai pakanka mažesnio kiekio, nei instinktyviai norėtųsi įpilti.

Ypač atsargiai verta naudoti skystus skalbiklius ir minkštiklius, nes jų likučiai lengviau kaupiasi stalčiuke, žarnose ir gumoje.

Kartais praverčia aukštesnė temperatūra

Nuolat skalbiant tik žemoje temperatūroje, skalbyklės viduje gali kauptis riebalų, skalbiklio ir bakterijų sluoksnis.

Todėl bent kartą per mėnesį verta paleisti aukštesnės temperatūros ciklą, jei tai leidžia prietaiso instrukcija.

Rankšluosčius, patalynę ar kitus tam tinkamus audinius retkarčiais taip pat galima skalbti aukštesnėje temperatūroje.

Tai padeda ne tik skalbiniams, bet ir pačiai skalbyklei išlikti gaivesnei.

Ką daryti, jei kvapas vis tiek grįžta?

Jei išvalius gumą, stalčiuką, filtrą ir paleidus valymo ciklą kvapas vis tiek grįžta, problema gali būti gilesnė.

Kartais nešvarumai kaupiasi išleidimo žarnoje, siurblyje ar kitose sunkiau pasiekiamose vietose.

Taip pat verta patikrinti, ar skalbyklė tinkamai išleidžia vandenį.

Jei po skalbimo būgne ar gumoje lieka daug vandens, gali būti užsikimšęs filtras, žarna arba netinkamai įrengtas vandens nutekėjimas.

Tokiu atveju gali prireikti meistro pagalbos.

Paprasta taisyklė

Nemalonus kvapas skalbyklėje dažniausiai atsiranda tada, kai joje kaupiasi drėgmė, skalbiklio likučiai, pūkeliai ir nešvarumai.

Todėl svarbiausia – reguliariai valyti durelių gumą, skalbiklio stalčiuką ir filtrą, neperdozuoti skalbiklio, palikti dureles praviras ir retkarčiais paleisti karštesnį valymo ciklą.

Jei skalbyklė po kiekvieno skalbimo galės išdžiūti, o nešvarumai nespės įsisenėti, nemalonus kvapas dažniausiai nebegrįš.

The post Nemalonus kvapas skalbyklėje: iš kur jis atsiranda ir kaip jo atsikratyti appeared first on Kauno savaitė.

Tai vyksta todėl, kad vaisiaus viduje krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, o žievėje prasideda cheminė reakcija su oru, dėl kurios atsiranda rudos dėmės.

Ir dažnai kyla klausimas: ar galima valgyti bananą su juodomis dėmėmis?

Ar galima valgyti pernokusią bananą

Tamsus bananas yra valgomas ir jokių ypatingų baimių neturėtų sukelti.

Patamsėjimas vyksta todėl, kad krakmolas viduje virsta cukrumi, o minkštimas tampa minkštas ir saldus.

Tokie bananai savaime nėra kenksmingi, tačiau juose yra daugiau cukraus, todėl sergantiems diabetu juos geriau vartoti atsargiai.

Jei banano žievė tampa visiškai juoda, jo jau nerekomenduojama valgyti šviežio.

Jis gali pradėti fermentuotis ir skleisti silpną alkoholio kvapą.

Viename labai pernokusiame vaisiuje gali susidaryti iki apytiksliai 0,5 gramo alkoholio, todėl tokio banano valgyti įprastai nepatariama.

Tuo tarpu patamsėję bananai puikiai tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: juos galima sugrūsti ir paruošti naminius ledus be cukraus, įmaišyti į kokteilį, iškepti keksiuką arba paruošti košę.

Taip vaisius nebus išmestas, o saldumas ir aromatas tik sustiprės.

Kada nevalgyti juodo banano

Kartais bananas tampa tokio tamsumo, kad jį galima laikyti sugedusiu ir pavojingu sveikatai.

Štai kada bananas gali sukelti sveikatos problemų:

• Jei matomas pelėsis arba jaučiamas keistas kvapas. Jeigu vaisius nemaloniai kvepia, žievėje ar minkštime yra pelėsio, valgyti pavojinga.
• Virškinimo problemos. Labai prinokę bananai sunkiai virškinami, ypač esant gastritui ar skrandžio opai.
• Jei bananas virto juoda koše ir iš jo teka sultys — jo valgyti negalima, nes tai irimo požymis.

The post Ar galima valgyti patamsėjusį bananą appeared first on Kauno savaitė.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog pamiršta ruošiant valgį virtuvėje, tačiau iš tiesų tai turi visiškai praktišką paskirtį.

Manoma, kad lėkštė su druska ant palangės padeda kovoti su drėgme ir pelėsiu.

Bet ar tai tikrai tiesa? Ar verta pabandyti?

Kodėl ant langų atsiranda pelėsis

Ruduo, namuose šilta, o lauke šalta, patalpų oras natūraliai prisotintas drėgmės nuo valgio ruošimo, skalbinių ir pan.

Kai šis drėgnas oras susiliečia su šaltu lango stiklu, susidaro vandens lašeliai – kondensatas.

Būtent taip ir atsiranda drėgmė ant langų, o netrukus – ir pelėsis.

Jis ne tik gadina langų rėmus ir palanges, bet ir gali pakenkti gyventojų sveikatai.

Druska prieš drėgmę ir pelėsį

Norėdami bent kiek suvaldyti drėgmės perteklių, žmonės ieško įvairių būdų.

Automobilyje, pavyzdžiui, galima įjungti oro kondicionierių, kuris pašalina drėgną orą.

Tačiau bute toks triukas neveikia, nebent turite modernius drėgmės sugerėjus, todėl tenka griebtis paprastesnių priemonių.

Vienas iš populiariausių patarimų – pastatyti ant palangės dubenėlį su druska.

Druska iš tiesų turi savybę sugerti drėgmę iš oro – tai vadinama higroskopiškumu.

Paprasčiau tariant, druska veikia tarsi magnetas vandeniui: ji traukia jį į save ir pamažu drėksta. Kuo didesnė oro drėgmė, tuo aktyviau ji veikia.

Todėl mažas indelis su druska prie lango gali šiek tiek sumažinti kondensato kiekį ant stiklo.

Jei druska sukietėja į gumulėlius – vadinasi, ji jau prisigėrė drėgmės ir ją reikia pakeisti nauja.

Tačiau yra vienas niuansas: druska efektyviai sugeria vandenį tik esant dideliam drėgnumui – maždaug nuo 74 proc.

Daugumoje butų oro drėgmė būna mažesnė, apie 40–60 proc.

Tad daugeliu atvejų druska neveikia taip efektyviai, kaip tikimasi.

Tiesa, vonios kambaryje ar virtuvėje jos poveikis gali būti ryškesnis, tačiau visiškai atsikratyti kondensato vien tik su druska – nepavyks.

Kaip iš tikrųjų kovoti su drėgme ir pelėsiu

Jeigu tikslas – atsikratyti drėgmės ir pelėsio, svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą.

Reguliarus vėdinimas, orlaidės languose ar bent šiek tiek praviras langas – tai veiksmingiausi būdai.

Tad lėkštė su druska ant palangės gali būti tik laikina pagalbinė priemonė – greičiau simbolinis drėgmės priešas, o ne tikras sprendimas problemos šaknims.

The post Kodėl rudenį ir žiemą žmonės ant palangės laiko lėkštę su druska appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau drėgnas oras po skalbimo gali tapti nepastebimu, bet pavojingu jūsų sveikatos priešu.

Kai skalbiniai džiūsta patalpoje, oro drėgmės lygis gali padidėti net 30–40 proc.

Tokia aplinka – puiki terpė grybeliams, pelėsiui ir dulkių erkutėms daugintis.

Dėl to nukenčia ne tik gyvenimo komfortas, bet ir kvėpavimo sistemos būklė.

Drėgmė ir pelėsis – pagrindinis pavojus

Nuolatinė drėgmė skatina pelėsio susidarymą ant sienų, tapetų ar net baldų.

Pelėsio sporos patenka į orą ir sukelia alergines reakcijas, bronchitą, sinusitą, o sergantiems astma – netgi ligos paūmėjimą.

Ypač pavojinga skalbinius džiovinti miegamajame – tokiu atveju visą naktį kvėpuojate oru, prisotintu pelėsio sporų.

Rizika imuninei sistemai ir odai

Drėgna aplinka – puiki terpė bakterijoms, kurios gali likti audiniuose, jei skalbiniai džiūsta per ilgai. Vėliau jos patenka ant odos ir gali sukelti sudirginimus ar net dermatitą.

Jei prie to prisideda prasta patalpų ventiliacija, susidaro uždaras ratas: mikroorganizmai nuolat cirkuliuoja ore, o tai ilgainiui silpnina imuninę sistemą ir skatina odos problemas.

Nematoma žala plaučiams

Tyrimai rodo, kad per didelės drėgmės oro įkvėpimas gali pabloginti žmonių, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, būklę.

Be to, tokiomis sąlygomis ore kaupiasi lakiųjų organinių junginių iš skalbimo priemonių likučiai.

Šios dalelės dirgina nosies ir gerklės gleivinę, sukelia kosulį, čiaudulį ar nemalonų deginimo pojūtį kvėpavimo takuose.

Kaip sumažinti riziką, jei skalbinius vis dėlto džiovinate kambaryje

• Vėdinkite patalpas džiovinimo metu ir po jo – bent kelis kartus per dieną atverkite langus 10–15 minučių.
• Įjunkite ventiliatorių ar gartraukį. Net nedidelis oro judėjimas padeda sumažinti drėgmę.
• Naudokite oro sausintuvą arba kondicionierių su „Dry“ funkcija.
• Statykite džiovyklę šalia šilumos šaltinio, bet ne per arti radiatoriaus ar šildytuvo – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti audinius.
• Neperkraukite džiovyklės. Geriau džiovinti drabužius dalimis – taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys perteklinė drėgmė.
• Reguliariai nuvalykite sienas, langus ir palanges, kuriose gali kauptis kondensatas.

Apibendrinimas

Skalbinių džiovinimas kambaryje – ne tik buitinė smulkmena.

Tai nematomas drėgmės, bakterijų ir alergenų šaltinis, kuris ilgainiui gali neigiamai paveikti jūsų savijautą ir sveikatą.

Jeigu vis dėlto tenka džiovinti drabužius patalpoje, laikykitės paprastų vėdinimo taisyklių – ir jūsų oras išliks švarus, o sveikata bus apsaugota.

The post Kodėl negalima džiovinti skalbinių kambaryje? appeared first on Kauno savaitė.

Už šių juodų taškų ir pūkuotų apnašų slypi milijono rūšių mikroskopinių grybų pasaulis!

Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, naudojami vaistams (penicilinui) kurti, tačiau kiti gali kelti rimtų sveikatos problemų. Pelėsis yra visur aplink mus – net mūsų butuose ir namuose.

1. Pelėsis gali atsirasti bet kur

Pelėsis – tai mikroskopiniai grybai, galintys gyventi beveik bet kurioje aplinkoje.

Jie prisitaiko prie įvairių sąlygų ir randa būdų įsitvirtinti. Šie grybai gali augti ant kambarinės gėlės lapų, kruopų spintelėje ar drėgnose vietose.
Nors dažnai to nematome, pelėsis atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – jis skaido organines medžiagas ir grąžina naudingus mikroelementus į dirvą, taip skatindamas naują augimą.
Pelėsis dauginasi sporomis – mikroskopinėmis dalelėmis, kurios laisvai sklinda ore. Tūkstančiai sporų gali tilpti ant žmogaus piršto galiuko, o mes jas įkvepiame kiekvieną dieną.

Patekusios ant paviršiaus, sporos ima augti ir formuoja kolonijas, kurios vėliau gamina naujas sporas.

2. Šaldytuve maistas pelija rečiau

Maistą laikant šaldytuve, pelėsis vystosi rečiau. Vėsus oras (3–5 °C) sulėtina grybų ir bakterijų dauginimąsi.

Be to, šaltis sumažina drėgmės garavimą, o pelėsis mėgsta drėgną aplinką.
Hermetiški indai ir pakuotės taip pat svarbūs – jie riboja oro ir sporų patekimą.

Tačiau net šaldytuve maistas gali supelyti, jei jis buvo ilgai laikomas ar jau iš pradžių užterštas sporomis.

Todėl būtina reguliariai valyti šaldytuvą, pašalinti sugadintus produktus ir naudoti sandarius indus.

3. Namie aptinkama tik kelios pelėsio rūšys

Pelėsis gali atsirasti net itin švariuose butuose, ypač vietose, kur kaupiasi drėgmė: po kriauklėmis, vonios užuolaidose, skalbimo mašinose ar indaplovėse.
Dažniausiai pasitaiko keletas rūšių: Aspergillus, Penicillium, Cladosporium (aptinkamas ant šlapių kilimų), Chaetomium (auga ant drėgnų audinių) ir Stachybotrys (dažnai po gėlių vazonais).

4. Pelėsis kelia grėsmę sveikatai

Mažą pelėsio dėmę po kriaukle pašalinti nesudėtinga, tačiau plati kolonija gali tapti rimta problema.
Ore sklandančios sporos gali sukelti alergiją, čiaudulį, niežulį akyse ar net kvėpavimo sutrikimus. Ypač jautrūs žmonės, sergantys astma. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „juodasis pelėsis“ (Stachybotrys), gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas. Jos gali pakenkti, jei pelėsis plačiai išplitęs, pavyzdžiui, po buto užliejimo vandeniu.

5. Pelėsis gali sukelti haliucinacijas

„Juodasis pelėsis“ kai kuriems žmonėms sukelia haliucinacijas ir verčia tikėti antgamtiniais reiškiniais. Mokslininkai iš Klarksono universiteto nustatė, kad senų ir drėgnų namų gyventojai dažniau skundžiasi „vaiduokliais“. Didelė pelėsio sporų koncentracija ore gali paveikti nervų sistemą, sukelti keistus pojūčius ar vizijas.
Vietoje paranormalių paaiškinimų verta pašalinti drėgmės šaltinius ir išvalyti namus – galbūt „vaiduokliai“ išnyks kartu su pelėsiu.

The post 5 faktai apie pelėsį namuose appeared first on Kauno savaitė.