Tai vyksta todėl, kad vaisiaus viduje krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, o žievėje prasideda cheminė reakcija su oru, dėl kurios atsiranda rudos dėmės.

Ir dažnai kyla klausimas: ar galima valgyti bananą su juodomis dėmėmis?

Ar galima valgyti pernokusią bananą

Tamsus bananas yra valgomas ir jokių ypatingų baimių neturėtų sukelti.

Patamsėjimas vyksta todėl, kad krakmolas viduje virsta cukrumi, o minkštimas tampa minkštas ir saldus.

Tokie bananai savaime nėra kenksmingi, tačiau juose yra daugiau cukraus, todėl sergantiems diabetu juos geriau vartoti atsargiai.

Jei banano žievė tampa visiškai juoda, jo jau nerekomenduojama valgyti šviežio.

Jis gali pradėti fermentuotis ir skleisti silpną alkoholio kvapą.

Viename labai pernokusiame vaisiuje gali susidaryti iki apytiksliai 0,5 gramo alkoholio, todėl tokio banano valgyti įprastai nepatariama.

Tuo tarpu patamsėję bananai puikiai tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: juos galima sugrūsti ir paruošti naminius ledus be cukraus, įmaišyti į kokteilį, iškepti keksiuką arba paruošti košę.

Taip vaisius nebus išmestas, o saldumas ir aromatas tik sustiprės.

Kada nevalgyti juodo banano

Kartais bananas tampa tokio tamsumo, kad jį galima laikyti sugedusiu ir pavojingu sveikatai.

Štai kada bananas gali sukelti sveikatos problemų:

• Jei matomas pelėsis arba jaučiamas keistas kvapas. Jeigu vaisius nemaloniai kvepia, žievėje ar minkštime yra pelėsio, valgyti pavojinga.
• Virškinimo problemos. Labai prinokę bananai sunkiai virškinami, ypač esant gastritui ar skrandžio opai.
• Jei bananas virto juoda koše ir iš jo teka sultys — jo valgyti negalima, nes tai irimo požymis.

The post Ar galima valgyti patamsėjusį bananą appeared first on Kauno savaitė.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tiesiog pamiršta ruošiant valgį virtuvėje, tačiau iš tiesų tai turi visiškai praktišką paskirtį.

Manoma, kad lėkštė su druska ant palangės padeda kovoti su drėgme ir pelėsiu.

Bet ar tai tikrai tiesa? Ar verta pabandyti?

Kodėl ant langų atsiranda pelėsis

Ruduo, namuose šilta, o lauke šalta, patalpų oras natūraliai prisotintas drėgmės nuo valgio ruošimo, skalbinių ir pan.

Kai šis drėgnas oras susiliečia su šaltu lango stiklu, susidaro vandens lašeliai – kondensatas.

Būtent taip ir atsiranda drėgmė ant langų, o netrukus – ir pelėsis.

Jis ne tik gadina langų rėmus ir palanges, bet ir gali pakenkti gyventojų sveikatai.

Druska prieš drėgmę ir pelėsį

Norėdami bent kiek suvaldyti drėgmės perteklių, žmonės ieško įvairių būdų.

Automobilyje, pavyzdžiui, galima įjungti oro kondicionierių, kuris pašalina drėgną orą.

Tačiau bute toks triukas neveikia, nebent turite modernius drėgmės sugerėjus, todėl tenka griebtis paprastesnių priemonių.

Vienas iš populiariausių patarimų – pastatyti ant palangės dubenėlį su druska.

Druska iš tiesų turi savybę sugerti drėgmę iš oro – tai vadinama higroskopiškumu.

Paprasčiau tariant, druska veikia tarsi magnetas vandeniui: ji traukia jį į save ir pamažu drėksta. Kuo didesnė oro drėgmė, tuo aktyviau ji veikia.

Todėl mažas indelis su druska prie lango gali šiek tiek sumažinti kondensato kiekį ant stiklo.

Jei druska sukietėja į gumulėlius – vadinasi, ji jau prisigėrė drėgmės ir ją reikia pakeisti nauja.

Tačiau yra vienas niuansas: druska efektyviai sugeria vandenį tik esant dideliam drėgnumui – maždaug nuo 74 proc.

Daugumoje butų oro drėgmė būna mažesnė, apie 40–60 proc.

Tad daugeliu atvejų druska neveikia taip efektyviai, kaip tikimasi.

Tiesa, vonios kambaryje ar virtuvėje jos poveikis gali būti ryškesnis, tačiau visiškai atsikratyti kondensato vien tik su druska – nepavyks.

Kaip iš tikrųjų kovoti su drėgme ir pelėsiu

Jeigu tikslas – atsikratyti drėgmės ir pelėsio, svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą.

Reguliarus vėdinimas, orlaidės languose ar bent šiek tiek praviras langas – tai veiksmingiausi būdai.

Tad lėkštė su druska ant palangės gali būti tik laikina pagalbinė priemonė – greičiau simbolinis drėgmės priešas, o ne tikras sprendimas problemos šaknims.

The post Kodėl rudenį ir žiemą žmonės ant palangės laiko lėkštę su druska appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau drėgnas oras po skalbimo gali tapti nepastebimu, bet pavojingu jūsų sveikatos priešu.

Kai skalbiniai džiūsta patalpoje, oro drėgmės lygis gali padidėti net 30–40 proc.

Tokia aplinka – puiki terpė grybeliams, pelėsiui ir dulkių erkutėms daugintis.

Dėl to nukenčia ne tik gyvenimo komfortas, bet ir kvėpavimo sistemos būklė.

Drėgmė ir pelėsis – pagrindinis pavojus

Nuolatinė drėgmė skatina pelėsio susidarymą ant sienų, tapetų ar net baldų.

Pelėsio sporos patenka į orą ir sukelia alergines reakcijas, bronchitą, sinusitą, o sergantiems astma – netgi ligos paūmėjimą.

Ypač pavojinga skalbinius džiovinti miegamajame – tokiu atveju visą naktį kvėpuojate oru, prisotintu pelėsio sporų.

Rizika imuninei sistemai ir odai

Drėgna aplinka – puiki terpė bakterijoms, kurios gali likti audiniuose, jei skalbiniai džiūsta per ilgai. Vėliau jos patenka ant odos ir gali sukelti sudirginimus ar net dermatitą.

Jei prie to prisideda prasta patalpų ventiliacija, susidaro uždaras ratas: mikroorganizmai nuolat cirkuliuoja ore, o tai ilgainiui silpnina imuninę sistemą ir skatina odos problemas.

Nematoma žala plaučiams

Tyrimai rodo, kad per didelės drėgmės oro įkvėpimas gali pabloginti žmonių, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, būklę.

Be to, tokiomis sąlygomis ore kaupiasi lakiųjų organinių junginių iš skalbimo priemonių likučiai.

Šios dalelės dirgina nosies ir gerklės gleivinę, sukelia kosulį, čiaudulį ar nemalonų deginimo pojūtį kvėpavimo takuose.

Kaip sumažinti riziką, jei skalbinius vis dėlto džiovinate kambaryje

• Vėdinkite patalpas džiovinimo metu ir po jo – bent kelis kartus per dieną atverkite langus 10–15 minučių.
• Įjunkite ventiliatorių ar gartraukį. Net nedidelis oro judėjimas padeda sumažinti drėgmę.
• Naudokite oro sausintuvą arba kondicionierių su „Dry“ funkcija.
• Statykite džiovyklę šalia šilumos šaltinio, bet ne per arti radiatoriaus ar šildytuvo – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti audinius.
• Neperkraukite džiovyklės. Geriau džiovinti drabužius dalimis – taip jie greičiau išdžius ir nesusidarys perteklinė drėgmė.
• Reguliariai nuvalykite sienas, langus ir palanges, kuriose gali kauptis kondensatas.

Apibendrinimas

Skalbinių džiovinimas kambaryje – ne tik buitinė smulkmena.

Tai nematomas drėgmės, bakterijų ir alergenų šaltinis, kuris ilgainiui gali neigiamai paveikti jūsų savijautą ir sveikatą.

Jeigu vis dėlto tenka džiovinti drabužius patalpoje, laikykitės paprastų vėdinimo taisyklių – ir jūsų oras išliks švarus, o sveikata bus apsaugota.

The post Kodėl negalima džiovinti skalbinių kambaryje? appeared first on Kauno savaitė.

Už šių juodų taškų ir pūkuotų apnašų slypi milijono rūšių mikroskopinių grybų pasaulis!

Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, naudojami vaistams (penicilinui) kurti, tačiau kiti gali kelti rimtų sveikatos problemų. Pelėsis yra visur aplink mus – net mūsų butuose ir namuose.

1. Pelėsis gali atsirasti bet kur

Pelėsis – tai mikroskopiniai grybai, galintys gyventi beveik bet kurioje aplinkoje.

Jie prisitaiko prie įvairių sąlygų ir randa būdų įsitvirtinti. Šie grybai gali augti ant kambarinės gėlės lapų, kruopų spintelėje ar drėgnose vietose.
Nors dažnai to nematome, pelėsis atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – jis skaido organines medžiagas ir grąžina naudingus mikroelementus į dirvą, taip skatindamas naują augimą.
Pelėsis dauginasi sporomis – mikroskopinėmis dalelėmis, kurios laisvai sklinda ore. Tūkstančiai sporų gali tilpti ant žmogaus piršto galiuko, o mes jas įkvepiame kiekvieną dieną.

Patekusios ant paviršiaus, sporos ima augti ir formuoja kolonijas, kurios vėliau gamina naujas sporas.

2. Šaldytuve maistas pelija rečiau

Maistą laikant šaldytuve, pelėsis vystosi rečiau. Vėsus oras (3–5 °C) sulėtina grybų ir bakterijų dauginimąsi.

Be to, šaltis sumažina drėgmės garavimą, o pelėsis mėgsta drėgną aplinką.
Hermetiški indai ir pakuotės taip pat svarbūs – jie riboja oro ir sporų patekimą.

Tačiau net šaldytuve maistas gali supelyti, jei jis buvo ilgai laikomas ar jau iš pradžių užterštas sporomis.

Todėl būtina reguliariai valyti šaldytuvą, pašalinti sugadintus produktus ir naudoti sandarius indus.

3. Namie aptinkama tik kelios pelėsio rūšys

Pelėsis gali atsirasti net itin švariuose butuose, ypač vietose, kur kaupiasi drėgmė: po kriauklėmis, vonios užuolaidose, skalbimo mašinose ar indaplovėse.
Dažniausiai pasitaiko keletas rūšių: Aspergillus, Penicillium, Cladosporium (aptinkamas ant šlapių kilimų), Chaetomium (auga ant drėgnų audinių) ir Stachybotrys (dažnai po gėlių vazonais).

4. Pelėsis kelia grėsmę sveikatai

Mažą pelėsio dėmę po kriaukle pašalinti nesudėtinga, tačiau plati kolonija gali tapti rimta problema.
Ore sklandančios sporos gali sukelti alergiją, čiaudulį, niežulį akyse ar net kvėpavimo sutrikimus. Ypač jautrūs žmonės, sergantys astma. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „juodasis pelėsis“ (Stachybotrys), gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas. Jos gali pakenkti, jei pelėsis plačiai išplitęs, pavyzdžiui, po buto užliejimo vandeniu.

5. Pelėsis gali sukelti haliucinacijas

„Juodasis pelėsis“ kai kuriems žmonėms sukelia haliucinacijas ir verčia tikėti antgamtiniais reiškiniais. Mokslininkai iš Klarksono universiteto nustatė, kad senų ir drėgnų namų gyventojai dažniau skundžiasi „vaiduokliais“. Didelė pelėsio sporų koncentracija ore gali paveikti nervų sistemą, sukelti keistus pojūčius ar vizijas.
Vietoje paranormalių paaiškinimų verta pašalinti drėgmės šaltinius ir išvalyti namus – galbūt „vaiduokliai“ išnyks kartu su pelėsiu.

The post 5 faktai apie pelėsį namuose appeared first on Kauno savaitė.