Tai vyksta todėl, kad vaisiaus viduje krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, o žievėje prasideda cheminė reakcija su oru, dėl kurios atsiranda rudos dėmės.

Ir dažnai kyla klausimas: ar galima valgyti bananą su juodomis dėmėmis?

Ar galima valgyti pernokusią bananą

Tamsus bananas yra valgomas ir jokių ypatingų baimių neturėtų sukelti.

Patamsėjimas vyksta todėl, kad krakmolas viduje virsta cukrumi, o minkštimas tampa minkštas ir saldus.

Tokie bananai savaime nėra kenksmingi, tačiau juose yra daugiau cukraus, todėl sergantiems diabetu juos geriau vartoti atsargiai.

Jei banano žievė tampa visiškai juoda, jo jau nerekomenduojama valgyti šviežio.

Jis gali pradėti fermentuotis ir skleisti silpną alkoholio kvapą.

Viename labai pernokusiame vaisiuje gali susidaryti iki apytiksliai 0,5 gramo alkoholio, todėl tokio banano valgyti įprastai nepatariama.

Tuo tarpu patamsėję bananai puikiai tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: juos galima sugrūsti ir paruošti naminius ledus be cukraus, įmaišyti į kokteilį, iškepti keksiuką arba paruošti košę.

Taip vaisius nebus išmestas, o saldumas ir aromatas tik sustiprės.

Kada nevalgyti juodo banano

Kartais bananas tampa tokio tamsumo, kad jį galima laikyti sugedusiu ir pavojingu sveikatai.

Štai kada bananas gali sukelti sveikatos problemų:

• Jei matomas pelėsis arba jaučiamas keistas kvapas. Jeigu vaisius nemaloniai kvepia, žievėje ar minkštime yra pelėsio, valgyti pavojinga.
• Virškinimo problemos. Labai prinokę bananai sunkiai virškinami, ypač esant gastritui ar skrandžio opai.
• Jei bananas virto juoda koše ir iš jo teka sultys — jo valgyti negalima, nes tai irimo požymis.

The post Ar galima valgyti patamsėjusį bananą appeared first on Kauno savaitė.

Reiškiantis virtualų privatų tinklą VPN saugo mūsų, vartotojų, privatumą paslėpdamas tikrąjį naudotojo kompiuterio IP adresą bei buvimo vietą.

Tačiau specialistai primena, jog yra ir kitų būdų apsaugoti savo tapatybę internete – nebūtinai pasikliaunant šiuo įrankiu.

Populiarus, bet ne vienintelis

Anksčiau VPN buvo nišinė paslauga. Dabar jos teikėjai klesti. Įmonėms, parūpinančioms vartotojų buvimo vietą klastojančius šifruotus tunelius, per kuriuos keliauja interneto duomenys, būtų nuodėmė skųstis klientų stygiumi.

Ne tik dėl daugelio interneto svetainių reikalavimo patvirtinti savo amžių – yra daugybė priežasčių, kodėl vartotojams tapo aktualu žūtbūt apsaugoti savo tapatybę.

Tačiau VPN tikrai ne vienintelis būdas išlikti saugiems naršant internete.

Rinktis inkognito režimą? Ne visada

Pirmasis vartotojų pasirinkimas neretai būna „Incognito“, arba „Privataus naršymo“ parinktis interneto naršyklėse. Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai pataria atsargiai vertinti panašius terminus: kartais jie gali klaidinti.

Ir šis atvejis kaip tik toks.

Turbūt ir jums jau yra tekę girdėti, kad privatus naršymas iš tikrųjų nėra toks jau privatus. Jis tik neleidžia naršyklei išsaugoti paieškos istorijos, slapukų ir automatinio užpildymo duomenų jūsų įrenginyje.

Tai praverčia, jei nenorite palikti pėdsakų bendrojo naudojimo kompiuteryje. Nekalčiausias to pavyzdys – ketinate nupirkti dovaną artimajam ir stengiatės, kad šis nesužinotų, ko ieškojote.

Tačiau inkognito režimas menkai tepadės, jeigu norite apsisaugoti nuo šniukštinėjimo kitais būdais.

Tarkime, jis nepaslepia jūsų tapatybės nuo svetainių, interneto paslaugų teikėjo ar reklaminių bendrovių. Jie vis tiek gali matyti jūsų IP adresą ir sekti jūsų veiklą, jei tik nori.

Venkite interneto milžinių

Didžiosios paieškos sistemos yra pagrindiniai vartai, per kuriuos patenkame į daugelį svetainių. Tačiau dažną vartotoją tokios milžinės verčia jaustis nejaukiai – dėl duomenų kiekio, kurį technologijų bendrovės kaupia apie juos ir naudoja kišdamos reklamą.

Reklamą, kuri paskui seka juos visur internete.

Anot specialistų, „Google“ surenka milžinišką kiekį vartotojų duomenų, kuriuos naudoja profiliavimui ir tikslinėms reklamoms, generuojančioms jiems pelną.

Toks duomenų rinkimas gali būti labai invazyvus, bet daugelis žmonių neturi net supratimo, kad technologijų įmonės analizuoja jų asmeninius duomenis ir seka jų veiklą internete.

Kibernetinio saugumo ekspertai siūlo kaip alternatyvą Google Chrome, Microsoft Edge ar Apple Safari naudoti labiau privatumą užtikrinančius paieškos variklius. Jie, aišku, ne tokie garsūs, bet kokybe esą prilygstantys tam pačiam guglui.

Tarkime, britai specialistai savo tautiečiams rekomenduoja paieškos variklį ir interneto naršyklę DuckDuckGo.

Nemokamas sūris…

Kita svarbi mūsų internetinio gyvenimo dalis yra elektroninis paštas.

Nors didžiosios interneto bendrovės ir neskaito kiekvieno jūsų laiško, jos vis tiek skenuoja jūsų duomenis – reklamai. Ir daro tai jau daugelį metų.

Dėl to „Gmail“, „Outlook“ ir „Yahoo“ gali teikti savo paslaugas nemokamai.

Tiesa, daugelį žmonių, tarp jų ir kibernetinio saugumo ekspertų, tas visiškai tenkina. Elektroniniu paštu galima naudotis nemokamai ir patogiai, tad kelios reklamos – ne tokia ir didelė kaina už tai.

Bet jeigu tokios sąlygos jūsų netenkina, yra alternatyvų, iš kurių galima pasirinkti.

„Proton Mail“ yra geriausiai žinomas iš minėtų alternatyvų, veikiantis jau daugiau nei dešimtmetį. Jis garantuoja korespondencijos šifravimą (kad susirašinėjimas tarp siuntėjo ir gavėjo nebus perimtas) ir suteikia visišką anonimiškumą. O dar – 1 GB nemokamos saugyklos vietos ir 5 GB „Proton Drive“ debesies saugykloje. Taip, tai tik maždaug trečioji dalis to, kiek gautumėte Google, tačiau daugeliui vartotojų visiškai pakanka.

Atsiskaitymai internete

Mokėjimas už prekes internetu kelia nerimą daugybę vartotojų. Tačiau išvengti jų tampa vis sunkiau, jei išvis įmanoma.

Vienas geresnių pasirinkimų, anot specialistų, čia yra „PayPal“.

Jų vertinimu, tai patogi mokėjimų internetu platforma, nesudaranti jokių problemų vartotojams – nesusidurta, kad ji pardavinėtų klientų duomenis ar panaudotų juos reklamai.

Kai kurie ekspertai sako, kad „PayPal“ dažnai yra geresnis pasirinkimas nei tiesioginis atsiskaitymas kortele internetinėse parduotuvėse, nes čia nereikia tiesiogiai pateikti savo kortelės duomenų.

Tačiau jeigu jums neramu, kad kibernetiniai nusikaltėliai visgi gali pagrobti jūsų kortelės duomenis, daugelis bankų dabar siūlo virtualiąsias korteles, kuriomis atsiskaitoma per programėlę. Jos gali būti retiems arba išvis vienkartiniam atsiskaitymui.

„Obuolys“ ar „androidas“?

Debatai tarp Apple ir Android telefonų gerbėjų, kurie geresni, tebeverda tokie pat karšti, kaip tarp futbolo sirgalių. Nenuostabu, kad ekspertų nuomonės taip pat pasidalijo.

Apple ypatumas tas, kad vartotojas tarsi uždaromas gamintojo sukurtoje ekosistemoje, taigi tam tikra prasme yra kontroliuojamas. Tačiau dėl to paties dažnas jaučiasi saugiau.

Galiausiai „Apple App Store“ įkeliamoms programoms taikoma iš dalies griežtesnė patikra.

Vis dėlto tiek Apple, tiek Android lygiai kovoja dėl to paties: kad sužinotų apie savo vartotojus kiek įmanoma daugiau, nes žinios šiame versle prilygsta galiai.

Venkite socialinių tinklų

Tas pats pasakytina ir apie socialinius tinklus.

Nors šiandien jie yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tikrovė tokia, kad nėra saugaus būdo ir dalyvauti internete verdančiuose skaitmeniniuose debatuose, ir apsaugoti savo tapatybę. Kaip ir nėra būdo sustabdyti socialines platformas, kad neberinktų mūsų duomenų.

Kibernetinio saugumo ekspertų nuomonė šiuo klausimu vienareikšmė: jei yra galimybė rinktis – o ji visada yra, – geriausia pasirinkti visiškai nebūti socialiniuose tinkluose

Prisiminkite: kai produktas nemokamas, greičiausiai jūs ir esate tas produktas, įspėja specialistai.

Ar mes kada nors pasimokysime?

Viena didžiausių interneto vartotojų silpnybių kaip buvo, taip ir lieka slaptažodžiai.

Neseniai rinkodaros analizės bendrovė „Peec AI“ išanalizavo 100 milijonų slaptažodžių, surinktų iš per pastaruosius šešerius metus įvykdytų duomenų saugumo pažeidimų.

Ekspertų nuostabai, populiariausia skaičių kombinacija tebėra 123456 – jis buvo 6 621 933 nulaužtuose slaptažodžiuose. Nedaug teatsiliko 123456789 ir 111111.

Specialistų teigimu, naudoti tokius slaptažodžius – skaitmeninė savižudybė. Kaip ir rinktis jiems vieną žodį: duomenų vagys kompiuteriniams įsilaužimams gali naudoti žodynais pagrįstas sistemas.

Klaida naudoti ir vardą ar bet kokį jo vedinį. Ir tai galioja ne tik savam, bet ir augintinio, šeimos nario vardui, adresui, telefono numerio ar gimimo datų skaičiams. Kaip jau turbūt supratote, mūsų asmeniniai duomenys internete dažnai tampa lengvai prieinami – taigi nebesaugūs.

The post Privatumas internete: manote, kad esate saugūs, bet taip nėra appeared first on Kauno savaitė.

Šunys – itin smalsūs gyvūnai, ir jų susidomėjimas aplinka kartais gali baigtis nemalonumais, ypač jei jie paragauja ko nors netinkamo.

Kai kurie augalai, atrodantys visiškai nepavojingi, iš tikrųjų gali būti nuodingi mūsų augintiniams.

Vieni sukelia tik lengvą virškinimo sutrikimą, kiti gali pažeisti širdį, kepenis, inkstus, nervų sistemą ar net baigtis mirtimi.

Todėl svarbu žinoti, kurie augalai pavojingi šunims, kaip atpažinti apsinuodijimo požymius ir ką daryti nelaimės atveju.

Kokie augalai yra toksiški šunims?

Nors nuodingų augalų sąrašas itin ilgas, pateikiame dažniausiai pasitaikančius ir pavojingiausius.

Gėlės, kurių nereikėtų sodinti, jei turite šunį:

Narcizai – sukelia vėmimą, seilėtekį, viduriavimą, traukulius, o sunkesniais atvejais – širdies ritmo sutrikimus ir kvėpavimo pokyčius.

Pakalnutės ir rusmenės – gali lemti vėmimą, viduriavimą, aritmiją, silpnumą, traukulius ar net komą.

Amariliai – sukelia vėmimą, viduriavimą, apatiją, seilėtekį ir drebėjimą.

Chrizantemos ir ramunės – sukelia vėmimą, viduriavimą, koordinacijos sutrikimus, odos dirginimą.

Tulpės ir hiacintai – vėmimas, viduriavimas, virškinamojo trakto kraujavimas, seilėtekis, širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo problemos, drebėjimas.

Lelijos (ypač kalijos) – gali sukelti burnos gleivinės tinimą, stiprų seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus. Kai kurios lelijos yra saugios šunims, tačiau verta pasidomėti prieš sodinant.

Rudeniniai krokai – ypač pavojingi: be vėmimo ir viduriavimo, gali sukelti kepenų, inkstų pažeidimus, slopinti kaulų čiulpų veiklą, apsunkinti kvėpavimą.

Krūmai, keliantys grėsmę šunims:

Oleandras – vienas pavojingiausių augalų! Net mažas gabalėlis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus, silpnumą, traukulius, komą.

Azalijos ir rododendrai – gali sukelti vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, širdies veiklos sutrikimus, apatiją.

Plunksninė vyšnia (Prunus pensylvanica) – vėmimas, viduriavimas, silpnumas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai.

Bukas – skatina vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, traukulius, gali sukelti staigią mirtį dėl širdies veiklos sutrikimo.

Medžiai ir palmės, pavojingos šunų sveikatai:

Sago palmė (Metroxylon sagu) – labai toksiška, ypač jos sėklos – mirtinai pavojingos net ir mažomis dozėmis. Sukelia vėmimą, viduriavimą, vidinį kraujavimą, kepenų nepakankamumą, komą.

Kiniškas citrinmedis – sukelia vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, traukulius.

Kambariniai augalai, nesaugūs šunims:

Difenbachija – sukelia stiprų burnos ir gerklės tinimą, seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus; gyvūnas gali uždusti.

Paprastoji gebenė (gebenė lipikė) – vėmimas, viduriavimas, seilėtekis.

Sansevjera – nors mažiau pavojinga, vis tiek gali sutrikdyti virškinimą.

Kalankė – sukelia vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus.

Apsinuodijimo požymiai

Pirmieji apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti jau po 30 minučių ar po kelių valandų. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

Vėmimas, viduriavimas, seilėtekis – dažniausi požymiai.

Silpnumas, drebulys, traukuliai – gali rodyti nervų sistemos pažeidimus.

Širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo sunkumai – reikalauja skubios pagalbos.

Gelta, kraujas šlapime – kepenų ir inkstų pažeidimo ženklai.

Ką daryti, jei šuo suėdė nuodingą augalą?

Net jei augintinis suėdė tik mažą nuodingo augalo kiekį, pavojus vis tiek gali būti labai rimtas. Pavyzdžiui, vienos sėklos nuo sagos palmės pakanka sukelti mirtiną apsinuodijimą.

Veiksmų planas:

Pastebėjus, kad šuo suėdė pavojingą augalą – nedelskite ir kreipkitės į veterinarą, nelaukite simptomų.

Nepanikuokite, bet veikite greitai – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresnė prognozė.

Išsaugokite augalo pavyzdį – galite jį pasiimti pas veterinarą arba parodyti nuotrauką – tai padės diagnozei.

Neskatinkite vėmimo patys! Tai gali pabloginti situaciją. Tik veterinaras gali nuspręsti, ar reikalingas vėmimo sukėlimas, skrandžio plovimas ar infuzijos.

Kaip apsaugoti šunį sode ar sodyboje?

Paprasčiausias būdas – nesodinti ir nelaikyti nuodingų augalų namuose ar kieme. Rinkitės dekoratyvinius augalus, kurie yra saugūs šunims.

Venkite vietų, kur gali augti toksiški augalai.

Vedžiokite šunį su pavadėliu ir antsnukiu, ypač nepažįstamoje aplinkoje.

Jei antsnukio nenaudojate – išmokykite komandą „Fu!“, kad galėtumėte laiku sustabdyti pavojingą veiksmą.

Net jei jūsų šuo niekada nerodė susidomėjimo augalais – rizika visada egzistuoja. Geriausia prevencija – žinios ir saugi aplinka.

Rūpinkitės savo augintiniais, ir tegul jūsų sodas jiems būna saugi oazė!

The post Prieš sodinant: augalai, nuodingi šunims appeared first on Kauno savaitė.