„Vertinimas yra labai kintantis – kai ateisime į birželio mėnesį, ECB Valdančiojoje taryboje diskutuosime apie tuos duomenis, kuriuos turėsime tuo metu. (…) Matant, kad situacija tęsiasi du mėnesius, kad ji yra labai greitai kintanti, energijos, naftos dujų kainos išlieka aukštuose lygiuose ir panašu, kad išliks ir į ateitį, mes pamažu tolstame nuo bazinio scenarijaus (…) ir labiau tikėtinas yra palūkanų normų didinimo sprendimas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, palūkanų normų didinimo tikisi ir rinkos.

Praėjusį ketvirtadienį ECB dar kartą paliko galioti nuo pernai birželio taikomą 2 proc. palūkanų normą – nuspręsta toliau analizuoti dėl karo Irane kylančių energijos kainų poveikį infliacijai ir lėtėjantį ekonomikos augimą.

Euro zonoje infliacija vasarį siekė 1,9 proc., kovo mėnesį – 2,6 proc., o balandį – 3 proc., viršydama ECB nustatytą 2 proc. ribą.

„Karas Artimuosiuose Rytuose reikšmingai padidino energijos kainas, o tai kelia infliaciją ir neigiamai veikia pasitikėjimą“, – sakė G. Šimkus.

Balandį nuspręsta palūkanų normos nedidinti, baiminantis, kad didesnės skolinimosi išlaidos gali neigiamai paveikti ir taip vangų regiono ekonomikos augimą.

LB vadovo teigimu, į aukštesnės infliacijos laikotarpį euro zonos ekonomika įžengia pasiruošusi.

The post Birželį ECB padidins bazines palūkanų normas? appeared first on Kauno savaitė.

Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.

„Galutinis sprendimas numatomas iki lapkričio pradžios: tada apie jį paskelbsime viešai, kartu paskelbsime ir naują nuostatų redakciją bei pakeitimų įsigaliojimo datą“, – komentare Eltai teigė LB atstovas Giedrius Šniukas.

„Šiuo metu vyksta baigiamieji darbai po konsultacijų su visuomene ir rinkos dalyviais, gautų pasiūlymų bei alternatyvų įvertinimo“, – pridūrė jis.

Pagal dabartinę tvarką yra taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Kaip teigė centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pastaruoju metu sparčiai pabrangus nekilnojamam turtui (NT) tokią sumą sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.

Pasak LB, tyrimai rodo, kad pirmo būsto paskolos yra mažesnės rizikos, pirkėjai labiau linkę laiku mokėti įmokas ir stengtis išlaikyti būstą, todėl jiems kai kuriose šalyse taikomas švelnesnis pradinio įnašo reikalavimas.

Remiantis liepą pristatytais siūlymais, pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, buvo siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

Centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlė koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.

Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Dėl to paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis – pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.

Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antro būsto paskolų srautą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sprendimą dėl mažesnio pradinio įnašo pirmam būstui LB ketina priimti iki lapkričio appeared first on Kauno savaitė.

Pasak tarnybos atstovės Dovilės Andrijauskaitės, STT pareigūnas buvo įtrauktas į jau pradėto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ikiteisminio tyrimo tyrėjų grupę.

Pirmasis apie tai paskelbė LRT radijas.

„Europos prokuroro sprendimu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas įtrauktas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl gautos lengvatinės paramos iš Nacionalinio plėtros banko ILTE“, – Eltai sakė STT atstovė D. Andrijauskaitė.

Pastaruoju metu G. Paluckas, įsipainiojęs į skandalą dėl dalinai jam priklausančiai įmonei „Garnis“ suteiktos paskolos, atsidūrė visuomenės dėmesio epicentre. Dėl šios situacijos praėjusią savaitę tyrimą pradėjo ir FNTT. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti.

Patikrinimą dėl paskolos aplinkybių pirmadienį pradėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post STT atskiro tyrimo dėl premjero įmonės gautos paskolos nepradės appeared first on Kauno savaitė.

„Šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažins dar palūkanų normas ir bazinės palūkanų normos mažės iki 2 proc. Tuomet tikėtina, kad padarys pauzę ir lauks daugiau duomenų, kaip keičiasi infliacija ir kaip keičiasi ekonomikos augimas jau po to, kai JAV ir Donaldas Trumpas įgyvendina savo prekybos politiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė N. Mačiulis.

„Matome pirmaisiais šių metų mėnesiais – sandorių skaičius nekilnojamojo būsto rinkoje yra dvigubai išaugęs, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai tikrai gyventojai neblogai vertina savo galimybes ir įsigyja būstų – prie to, aišku, prisidėjo ir sparčiai augę atlyginimai ir mažėjančios palūkanų normos“, – kalbėjo jis.

Eksperto teigimu, nepaisant Jungtinių Valstijų sprendimų, bazinė palūkanų norma, tikėtina, šiemet bus mažinama dar du kartus – rugsėjį ir gruodį.

Pasak N. Mačiulio, pingant naftai ir gamtinėms dujoms, mažėja infliacija, tačiau tuo pat metu didėja valstybių investicijos į į infrastruktūrą ir krašto apsaugą.

ECB balandį palūkanų normas euro zonoje sumažino 0,25 proc. punkto – šiuo metu šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 proc.

Tai buvo septintas kartas, kai ECB imasi palūkanų mažinimo.

Balandį taip pat iki 2,4 proc. sumažinta palūkanų refinansavimo norma, o riboto skolinimosi galimybės norma – iki 2,65 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Ekonomistas: palūkanų normas ECB šią savaitę mažins iki 2 proc. appeared first on Kauno savaitė.