Anot jo, mėginimai šį klausimą interpretuoti pagal politines nuotaikas yra nepriimtini.

„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.

„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis negarantuoja, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. „Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.

Be to, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

Šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.

Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius: 5,38 proc. BVP gynybai yra neginčytina riba appeared first on Kauno savaitė.

Tai politikas patvirtino po penktadienio vakarą vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos posėdžio.

„Padiskutavę savo valdyboje, nusprendėme teikti Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą užimti kultūros ministro postą. Šį teikimą Inga Ruginienė, mūsų premjerė, padarys artimiausiu metu“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis.

„Manome, kad tai yra tinkamas žmogus užimti ministerijos vadovo vairą“, – sakė M. Sinkevičius.

Kaip Eltai nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas, V. Aleknavičienės kandidatūrą, kaip ir krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, prezidentui Vyriausybės vadovė ketina teikti pirmadienį.

„Dekretas, kuriame bus pateiktos kandidatės į kultūros ministres Vaidos Aleknavičienės ir kandidato į krašto apsaugos ministrus Roberto Kauno pavardės, prezidentui bus pateiktas pirmadienį“, – nurodė jis.

V. Aleknavičienė jau buvo deleguota į Kultūros ministerijos vadovus. Politikė buvo sulaukusi prezidento patvirtinimo, tačiau dar iki priesaikos davimo pasitraukė iš pareigų socialdemokratams ir „aušriečiams“ sutarus dėl ministerijų mainų. Tuomet į kultūros ministrus paskirtas vos savaitę pareigose išdirbęs ir viešos kritikos sulaukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius.

Paklaustas, kodėl socialdemokratai taip ilgai užtruko apsispręsti dėl naujojo ministro, M. Sinkevičius teigė, kad tam įtakos turėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo keitimo procesai.

„Turbūt tai galėjome padaryti greičiau, turbūt norėjosi tam tikros pauzės nusiraminimui, emocijų atslūgimui. Aišku, atsirado kita tema – krašto apsaugos ministro keitimas.  Šiek tiek sugaišom laiko, vyko tam tikros konsultacijos ir su kandidatais arba norinčiais būti kandidatais. Todėl šiek tiek sugaišom – nemanau, kad tas procesas buvo toks, kad nieko visiškai ta tema nevyko“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Sako, kad V. Aleknavičienės kandidatūros su „aušriečiais“ nederino

Spalio pradžioje LSDP taryba nutarė Kultūros ministeriją perimti iš „aušriečių“ savo atsakomybėn. Tuomet Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė teigė, kad V. Aleknavičienė būtų tinkamiausia kandidatė vadovauti šiai ministerijai, tačiau iki šiol ji nebuvo pateikta.

M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijų su dėl naujosios kultūros ministrės kandidatūros su „aušriečiais“ socialdemokratai neturėjo.

„Aš su „Nemuno aušros“ atstovais – nei su Remigijum Žemaitaičiu, nei su kitais atstovais – šio vakaro sprendimo ir jokių diskusijų iki šio sprendimo neturėjau. Ar buvo diskusijos tarp premjerės ir vieno koalicijos partnerių – aš nežinau“, – teigė politikas.

Pasak jo, su „Nemuno aušra“ Kultūros ministerijos klausimu nebuvo kalbama nuo pat socialdemokratų sprendimo ją perimti savo partijos atsakomybėn.

„Būdamas partijos lyderiu, kadangi ir Remigijus Žemaitaitis taip pat partijos lyderis, mes diskusijų nuo LSDP tarybos sprendimo kultūros klausimais neturėjom“, – tikino M. Sinkevičius.

Tuo metu premjerės patarėjas Eltai penktadienį taip pat nurodė, kad kandidato į kultūros ministrus premjerė ieškojo pati, socialdemokratai apie sprendimą „aušriečius“ tik informavo.

„Kaip žinia, socialdemokratai dar spalio viduryje informavo, kad perima Kultūros ministeriją. Premjerė Inga Ruginienė asmeniškai ieškojo naujojo ministro ir jį rado. Dėl Vaidos Aleknavičienės kandidatūros buvo kalbėta ir šiandien vykusiame socialdemokratų partijos valdybos posėdyje. Apie sprendimą yra informuoti visi koalicijos partneriai“, – teigė I. Dobrovolskas.

Apie buvusio viceministro A. Broko kandidatūrą: socialdemokratai jo neteikė

Laikinai Kultūros ministerijai vadovaujanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė šią savaitę paskyrė tris viceministrus – Anną Kuznecovienę, Renatą Kurmin ir Aleksandrą Broką.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai apie viceministro patirtį dirbant ritmologu, skambučius Baltarusijos režimo atstovams bei galimą pažintį su „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu. Penktadienį viceministras pranešė pasitraukiantis iš pareigų.

Tsi įvyko po to, kai viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašai apie tai, kaip jis ir „Respublikos“ redaktoriaus Vito Tomkaus sūnus Justinas Tomkus derino interviu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu.

LSDP pirmininkas nesiėmė vertinti viešojoje erdvėje skelbiamų faktų, tačiau pažymėjo, kad Broko paskyrime viceministru socialdemokratai nedalyvavo.

„Pono Broko nepažįstu, nesu gyvenime jo susitikęs ar bendravęs, jo skyrimo viceministru aplinkybių nežinau, nes tikrai tame nedalyvavau. Jo asmenį plačiai nušvietė socialiniai tinklai, bet aš galvoju, kad žmogus priėmė sprendimą politinį ir turbūt nebeverta šnekėti, diskutuoti apie jo asmenybę ar veiksmus, nes žmogus pasitraukė iš užimamų pareigų“, – sakė M. Sinkevičius.

„Socialdemokratai šito asmens nesirinko toms pareigoms, kurias ji ėjo tą trumpą laikotarpį. (…) Socialdemokratai jo jokiais formatais nei vertino, nei tvirtino“, – aiškino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, A. Broko kandidatūrą į viceministrus atidžiau įvertinti turėjo atsakingos teisėsaugos ir saugumo institucijos.

„Institucijos vertino – galima buvo turbūt įdėti daugiau pastangų ieškant informacijos ir geriau susipažįstant su pareigas ėjusiu viceministru. Kita vertus, įprastai vykdomi pokalbiai su bet kokiais kandidatais užimti pareigas, tai manau kad ir kandidatų turi būti atsakomybė įsivertinti savo praeitį, veiksmus, darbus“, – aiškino jis.

Dėl padėties Kultūros ministerijoje protestus tęsia kultūros bendruomenė. Pasipiktinę rugsėjį įvykusiais socialdemokratų ir „aušriečių“ ministerijų mainais, aktyvistai reikalauja atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai į kultūros ministres siūlo Aleknavičienę appeared first on Kauno savaitė.

11-ai politinių jėgų skiriama daugiau nei 2,75 mln. eurų.

Kaip nurodoma sprendimo projekte, konkrečios kiekvienai partijai skiriamos sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų jos gavo 2024 m. vykusių Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimų metu, taip pat – 2023 m. kovą rengtuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Didžiausia suma atiteks Seimo rinkimus laimėjusiai LSDP

Didžiausia dotacija pasieks gausiausią mandatų skaičių parlamento rinkimuose iškovojusius socialdemokratus – partijai skirta per 662,7 tūkst. eurų.

Panašią sumą – 612,2 tūkst. eurų – gavo antroje vietoje pastaruosiuose rinkimuose likusi ir opozicijoje šiuo metu dirbanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Šiuo metu valdančiojoje daugumoje dirbančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) skirta maždaug 258,9 tūkst., o „Nemuno aušrai“ – 241,9 tūkst. eurų.

Tuo metu Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ skirta 241,5 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 237 tūkst. eurų.

Valdančiojoje daugumoje atstovų turinčiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai numatyta 141,7 tūkst. eurų.

Parlamente atstovų neturinčiai Laisvės partijai skirta 140,5 tūkst. eurų.

Mažiausiai rinkėjų palaikymo sulaukusios Lietuvos regionų partija, Nacionalinis susivienijimas ir Centro dešinės partija atitinkamai gaus 88 tūkst. eurų, 65,5 tūkst. eurų ir kiek daugiau nei 61 tūkst. eurų.

Iš viso 2025 m. valstybės biudžete politinių partijų asignavimams numatyta 5,5 mln. eurų. Dotacijos skirstomos dukart per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15-osios ir iki lapkričio 15 dienos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post VRK partijoms išdalino valstybės dotacijas už antrąjį metų pusmetį appeared first on Kauno savaitė.

„Socialdemokratų įgula pasirinko staigų stabdymą, tikėdama, kad pakilimo tako užteks saugiai sustoti. Deja, būna, kad tako ilgio nebeužtenka, kad ištaisytum klaidingą sprendimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Skvernelis.

„Ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime, juolab, kad lėktuve tarp keleivių yra ir teroristų su sprogmenimis. Net ir saugiai sustojus, jie gali tiesiog detonuoti sprogmenį“, – pabrėžė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat ironiškai kelia klausimą dėl Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos tolimesnio buvimo koalicijoje.

„Ar nuo to nenukentės šalia pakilimo tako kreivą vagą ariantis, tylus ir su viskuo susitaikęs valstietis – tyrimas parodys“, – teigė S. Skvernelis.

Šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba nusprendė – koalicija su „aušriečiais“ išliks, tačiau didžiausia valdančiosios daugumos partija perims Kultūros ministeriją.

Kaip skelbta, kultūros bendruomenei besipiktinant dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę užsiminė, kad gali tekti persvarstyti valdančiosios koalicijos sudėtį. LSDP pirmininkas teigė, kad taryboje kolegoms pristatys galimas alternatyvas, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją – pasak jo, galimi ir nuosaikūs, ir drastiški sprendimai.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skvernelis įvertino LSDP sprendimą dėl koalicijos: ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime appeared first on Kauno savaitė.

Vis tik, politikas pažymi, kad „aušriečių“ reakcijos socialdemokratai nebijo.

„Mes pasitikėjome koalicijos partneriu. Sutarėme, susiderėjome, dėl ko susiderėjome, vėliau reikėjo persiderėti. Suteikėme galimybę rasti profesionalų žmogų. Rastas buvo žmogus. Žinome, kaip baigėsi. Tai aš manau, kad tas veikimas ir rezultatas yra nemalonus mums, nemalonus valstybei, nemalonus visuomenei. Matome, kad partneris, akivaizdu, nesusitvarko su ta sritimi. Tai mes, kaip už koaliciją labiausiai atsakinga partija, padėsime – perimsime ir sutvarkysime“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Klausiamas, ar prognozavo, kokia gali būti Remigijaus Žemaitaičio vedamų „aušriečių“ reakcija į tokius sprendimus, M. Sinkevičius nurodė, kad apie tai LSDP taryba nediskutavo.

„Tai, pamatysime. Mes to nebijome“, – patikino jis.

Tuo metu teiraujantis, ar LSDP tarybos sprendimai galiausiai neprives prie koalicijos griūties, socialdemokratams vadovaujantis Jonavos meras neatmetė tokio scenarijaus.

„Gali taip būti. (…) Tada arba mažumos (Vyriausybė – ELTA), arba nauja koalicija“, – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius apie galimą „aušriečių“ reakciją dėl perimamos Kultūros ministerijos: mes to nebijome appeared first on Kauno savaitė.

„Koalicijos partnerius mes keičiame, nes atsižvelgėme į situaciją, įvertinome buvusios koalicijos partnerių elgesį, retoriką, pozicijas. Mes pradėjome nuo to, kad pirmiausia kvietėme esamus koalicijos partnerius, bandėme išsiaiškinti, kokia situacija, ar įmanomas darbas ateityje. Panašu, kad tas darbas – neįmanomas“, – po tarybos posėdžio sakė laikinasis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„47 skyriai (iš 60 – ELTA) pasisakė, kad koalicija turėtų būti keičiama į tokią kompoziciją, kuriai pritarė ir mūsų partijos taryba“, – akcentavo jis.

Visgi, pats politikas sakė tarybos posėdyje palaikęs siūlymą į koaliciją kviesti „aušriečius“, „valstiečius“ ir demokratus.

„Aš balsavau už variantą, kuris nesulaukė palaikymo – už tą plačią koaliciją“, – tikino M. Sinkevičius.

Tiesa, laikinasis socialdemokratų lyderis kol kas negali atsakyti, ar prie koalicijos prisijungtų ir šiuo metu kartu su „valstiečiais“ Seimo frakcijoje dirbantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai.

„Mes priėmėme sprendimą kviesti LVŽS partiją ir jos atstovus, su kuriais buvome susitikę. Jie tą klausimą apsvarstė savo partiniuose organuose. Ar jie atsives kažką papildomai – mes nežinome, bet pradedame nuo LVŽS“, – dėstė M. Sinkevičius.

Tuo metu klausiamas, ar „valstiečiai“ bus sukalbamesni koalicijos partneriai nei ultimatumus kėlę demokratai „Vardan Lietuvos“, LSDP lyderis tikino – tai parodys tik gyvenimas.

„Turbūt, spėlionėmis į ateitį sunku užsiimti. Nesu nei Vanga, nei Nostradamas. Gyvenimas parodys, ar įmanomas darbas, kaip jis seksis, ar jis bus stabilesnis, ar kaip tik – chaotiškesnis“, – dėstė jis, pažymėdamas, kad tikimasi stabilumo.

Tikisi kitą savaitę pasirašyti koalicinę sutartį

Po LSDP tarybos sprendimo, partijos derybinė grupė susitiks su politinių jėgų atstovais, pakviestais į valdančiąją koaliciją. Pirmadienį planuojamas susitikimas su „aušriečiais“.

M. Sinkevičiaus teigimu, viliamasi, kad koalicinę sutartį pavyks suderinti iki kitos savaitės ketvirtadienio.

„Norėtume ir keliame sau ambiciją dėl koalicijos sutarties sutarti šią savaitę. Planuojame susitikimą rytoj su „Nemuno aušra“ vidurdienį“, – sakė Jonavos meras.

Sieks, kad Seimo pirmininko postas atitektų socialdemokratams

Iki šiol dirbusioje koalicijoje Seimo pirmininko postas buvo deleguotas Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – šias pareigas ėjo Saulius Skvernelis.

Klausiamas, kurios būsimos koalicijos partijos atstovas turėtų užimti šį postą, M. Sinkevičius teigė, kad parlamento vadovo pareigas turėtų eiti socialdemokratas.

„Sieksime, kad atitektų socialdemokratams“, – sakė laikinasis socdemų pirmininkas.

Neoficialiai kalbama, kad į šį postą bus skiriamas šiuo metu pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas einantis Juozas Olekas. Klausiamas apie tai, M. Sinkevičius nurodė, kad partijos kolega yra „puikus kandidatas šioms pareigoms“, tačiau konkretaus sprendimo – dar nėra.

Mano, kad su S. Skverneliu „tiltų nesudegino“

Nors šiuo metu koalicijoje dirbantys demokratai „Vardan Lietuvos“ nesulaukė LSDP kvietimo tęsti darbą valdančiojoje daugumoje, M. Sinkevičius sako – su pastarosios lyderiu Sauliumi Skverneliu „tiltai nesudeginti“, tikimasi dalykiško bendravimo ateityje.

„Jokių tiltų nesudeginome. Aš nesijaučiu kažkaip ar įžeidęs, ar kažkaip neišgirdęs. Tiesiog mes ir dirbę esame kartu, jis buvo mano Vyriausybės vadovas, aš – jo komandos narys. Tiltai nesudeginti, tiesiog gyvenime yra taip, kad kartais reikia rinktis. Ir bendruomenė pasakė savo žodį, kokiu keliu mes einame“, – tvirtino LSDP vadovas.

Palaiko prezidento poziciją dėl partinių „Nemuno aušros“ ministrų

Laikinasis LSDP lyderis M. Sinkevčius tikino, jog nepaisant R. Žemaitaičio išsakyto noro keisti „Nemuno aušros“ deleguotus ministrus partiniais, bus laikomasi prezidento Gitano Nausėdos išsakytos pozicijos, jog šios partijos atstovų ministrų postuose neturėtų būti.

„Mes girdime prezidentą ir esame prezidento pusėje. Ponas Žemaitaitis lyg ir aiškino, kad turi kažkokį sprendimą. Koks tas sprendimas, aš nežinau (…). Prezidento vertinimas ir pozicija nėra tiktai noras. Manau, tai yra pakankamai aiški retorika su aiškiu lūkesčiu“, – po tarybos posėdžio sakė M. Sinkevičius.

Pasak LSDP lyderio, kol kas neaišku, kas ir kaip dalinsis ministerijų portfelius, tačiau, kaip pažymi M. Sinkevičius, gaunamų ministerijų skaičius turėtų būti proporcingas partijos turimų mandatų Seime daliai.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministrę tikrai reikės pakeisti, dėl kitų ministerijų šiai dienai aiškumo turbūt nėra. Gali atsirasti ir kažkoks derybinis elementas, nes jeigu mes (…) sutarsime dėl koalicijos (…), gali būti taip, kad vienos ministerijos pereis į socialdemokratų poziciją, galbūt bus tiesiog pasikeitimų, kas ir už kokią sritį atsakingas“, – aiškino socialdemokratas.

„Dėl išaugusio apetito mes nieko negirdėjome ir tikimės, kad tas apetitas bus adekvatus turimų Seimo narių mandatų skaičiui. Ta matematika turi egzistuoti (…). Tokių planų kol kas neturime“, – sakė jis, paklaustas, ar neplanuojama skirti daugiau ministerijų „Nemuno aušrai“.

Praėjusią savaitę skelbta, jog demokratų deleguotas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gali likti poste net ir tuo atveju, jei S. Skvernelio vedamos partijos nebebūtų tarp valdančiųjų. Prezidentas taip pat leido suprasti, jog tokią idėją palaiko. Jis teigė vertinantis Ž. Vaičiūno profesionalumą ir turimą autoritetą energetikos srityje.

Vis dėlto, M. Sinkevičius sako sunkiai įsivaizduojantis scenarijų, jog demokratų ministrai galėtų tęsti darbą Vyriausybėje.

„Sunkiai įsivaizduoju. Tiksliau neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti organizuojama (…). Partijos, gavusios rinkėjų pasitikėjimą, suformuoja koalicinę daugumą ir pasidalina atsakomybėmis, įgyvendindamos bendrą koalicinę programą. Tai turėti Vyriausybės kabinete asmenis, kurie nėra iš koalicinės daugumos (…) – politinė sistema taip neveikia“, – sakė socialdemokratų pirmininkas.

Iš Prezidentūros neigiamų signalų dėl koalicijos sudėties – neturi

Pernai lapkritį socialdemokratams nutarus pakviesti į koaliciją R. Žemaitaičio „aušriečius“, prezidentas Gitanas Nausėda pastarąjį sprendimą pavadino klaida.

Klausiamas, ar turi informacijos, kaip šalies vadovas vertintų naujai formuojamą koaliciją su „Nemuno aušra“ ir LVŽS, M. Sinkevičius teigė neturįs jokių indikacijų.

„Neturiu jokių neigiamų indikacijų ir apskritai jokių indikacijų. Aš manau, kad Prezidentūra per patarėjus, ar pats prezidentas ras progą pakomentuoti ir įsijungti į tą procesą, kai matys tam būtinybę ir laiką. Kažkokių indikacijų ir mūsų nominuotoji premjerė nėra išgirdusi“, – sakė M. Sinkevičius.

„Neužsiimame tokia ekvilibristika ir neužsiimame kažkuo, kas yra neįmanoma realizuoti, ir tuo, kam sulauksime kategoriško pasipriešinimo“, – nurodė jis.

Siūlys koalicinėje sutartyje palikti nuostatą dėl teisinės neliečiamybės

Kaip žinia, pernai koaliciją sudarę socdemai, „aušriečiai“ ir demokratai koalicinėje sutartyje buvo įtraukę nuostatą, jog valdančiosios daugumos nariai, dėl kurių teisėsaugos institucijos kreipiasi į Seimą, prašant patraukti juos baudžiamojon atsakomybėm, sutinka supaprastinta tvarka spręsti klausimą dėl teisinės neliečiamybės naikinimo. Tiesa, tokia norma galiojo ne visada – pavyzdžiui, socdemų frakcijos nario Arūno Dudėno atveju.

Klausiamas, ar siūlys tokią nuostatą įrašyti į naująją koalicijos sutartį, M. Sinkevičius patvirtino.

„Aš būsiu už tai, kad palikti (šią nuostatą – ELTA)“, – tvirtino politikas.

Kaip skelbta anksčiau, socialdemokratų derybinė grupė šią savaitę susitiko su „Nemuno aušros“, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ atstovais.

Visgi, šeštadienį LSDP koalicijos derybinės grupės partiečiams išplatintame laiške teigiama, kad socialdemokratai nebemato galimybės tęsti darbą esamos valdančiosios daugumos sudėtyje – kartu su „aušriečiais“ ir demokratais.

Anksčiau Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama politinė jėga pranešė nebegalinti dirbti su R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, o socialdemokratai pabrėžė, kad tokie ultimatyvūs pareiškimai jiems tampa nepriimtini.

Tuo metu patys „aušriečiai“ skelbė pasirengę tęsti darbą koalicijoje, tačiau, jų vertinimu, joje negali būti vietos „skaldančioms jėgoms“.

Savo ruožtu „valstiečiai“ pranešė, jog formuos derybinę grupę, jeigu socialdemokratai pakvies juos į koaliciją.

Liepos pabaigoje buvusiam premjerui Gintautui Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, LSDP teko ieškoti ne tik naujo ministro pirmininko, bet ir iš naujo formuoti valdančiąją daugumą.

LSDP naująja kandidate į ministres pirmininkes pasiūlė iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovavusią Ingą Ruginienę. Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo pateikė politikės kandidatūrą į Vyriausybės vadovės postą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai apsisprendė: į koaliciją kviečia „Nemuno aušrą“ ir LVŽS appeared first on Kauno savaitė.

Kalbėdamas apie naująją koalicijos sutartį, politikas pažymėjo, jog ją galima ruošti „nuo balto popieriaus lapo“ arba remiantis jau anksčiau galiojusiu dokumentu.

Nuomonės nekeičia

„Keliame atvirą klausimą, svarstysime ir tą darysime iki konsultacijos su partijos valdybos nariais. Norime žinoti jų nuomonę, nes nuomonių yra visokių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

Politikas teigė kartą pasakęs viešai, kad koalicija su „aušriečiais“ buvo klaida, tą, primena jis, yra padaręs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Žodis ne žvirblis, jis yra pasakytas. O kaip toliau bus, tai… partijos suvažiavime aš tą pasakiau. Neatsimenu reakcijos, ar buvo plojimai, ar švilpimai, bet mes dabar šitą klausimą vėlgi turėsime svarstyti partijos valdyboje, frakcijoje. Tas procesas laukia“, – sakė jis.

Paklaustas, ar gali keistis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lūkesčiai dėl ministerijų ar kitų postų, S. Skvernelis tiesiogiai į klausimą neatsakė. Jis pažymėjo tik tiek, kad 19–osios Vyriausybės sutartis baigė galioti, o ruošiant naują 20–osios Vyriausybės koalicinę sutartį galima pradėti nuo pradžių arba remtis jau ankstesniu dokumentu, peržvelgiant tam tikrus punktus.

„Kai pasibaigia sutartis, tai rengiant naują sutartį, tu gali (pradėti – ELTA) nuo balto popieriaus lapo, arba gali turėti paruoštuką – tiesiog seną sutartį ir žiūrėti, ką verta perkelti, ko neverta perkelti“, – kalbėjo jis.

Postas klibantis kaip ir visa koalicija

Tuo metu kalbėdamas apie savo posto likimą, S. Skvernelis patikino, jog jo atsisakyti – nebūtų „raudona linija“. Jo vertinimu, Seimo pirmininko kėdė yra tiek pat klibanti, kiek ir visa koalicija.

„Nėra raudonų linijų. Procedūra labai paprasta, nutarimo projektą pats parengčiau, 15 minučių Seime, atviras balsavimas ir viskas“, – sakė parlamento lyderis.

„Kaip ir visa koalicija, taip ir postas klibantis yra“, – akcentavo jis.

„Nemuno aušros“ ministrai galėtų keistis

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prakalbus apie ketinimus keisti jų deleguotus ministrus, S. Skvernelis tokią iniciatyvą vertina teigiamai.

„Teigiamas žingsnis, nes tikrai manau, kad net ir tose istorijose, kurios išvertė ministrą pirmininką iš posto, ten tų sąsajų su atitinkamomis ministerijomis yra. Gal išsiskaidrins ir „Nemuno aušros“ atstovai ir paskirs savo ministrus“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Negaliu jiems rekomenduoti, tai yra jų apsisprendimo reikalas. Turbūt keistai atrodo, kai vienas jų ministras yra buvęs aktyvus „Laisvės partijos“ narys – tai kokia čia koalicija, su kuo ta koalicija?“ – akcentavo jis.

Tiesa, po pernai spalį vykusių rinkimų prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis netvirtins „Nemuno aušrai“ priklausančių kandidatų į ministrus. Savo ruožtu S. Skvernelis tikina, ar ši sąlyga keisis, priklausys nuo šalies vadovo požiūrio į „aušriečius“.

„Sąlygą iškėlė prezidentas. Jis klaida įvardijo koaliciją, iškėlė sąlyga, dabar labai svarbu bus prezidento pozicjia. Ar klaida vis dar yra klaida, ir jeigu ne klaida, gal ir kita klaida – ne klaida“, – tikino jis.

„Nemuno aušrai“ šiuo metu priklauso trys ministerijos. Aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, Teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas.

„Vardan Lietuvos“ ministrų nekeis

Savo ruožtu kalbėdamas apie demokratams priklausančias ministerijas, S. Skvernelis patikino, kad jų vadovų partija nekeistų.

„Mes savo ministrų nekeistume“, – teigė jis.

Tuo metu paklaustas, ar į veikiausiai atsilaisvinančią I. Ruginienės vietą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) demokratai deleguotų anksčiau jai vadovavusį Liną Kukuraitį, S. Skvernelis patikino, kad tai priklausys nuo socialdemokratų poreikio.

„Jeigu kolegos socialdemokratai paprašytų, kad dėl valstybės ir vardan Lietuvos reikia – taip, mes turime patį stipriausią kandidatą į šią poziciją – Liną Kukuraitį“, – dėstė Seimo pirmininkas.

„Bet čia yra jų ministerija, kaip sakė Mindaugas Sinkevičius, neduok Dieve, negeidžiame svetimo nei turto, nei ministerijų, nei moterų“, – pabrėžė jis.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos – Žygimantas Vaičiūnas.

Demokratai sąlygų nekels

S. Skvernelis tikina, kad konsultuojantis su koalicijos partneriais, jo vadovaujami demokratai savo sąlygų nekels. Pasak jo, priešingai nei mano kai kurie socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ nelaužė tarp valdančiųjų priimtų susitarimų.

„Mieli socdemai niekada negalėtų taip kalbėti, mes nebuvo sutarę, kad elgsimės kitaip. Mes tikrai nebuvome sutarę, kad palaikysime vadinamų „čekutininkų“ įstatymo projektą, nebuvome tokio pažado davę ir nepalaikysime to. Tikrai nebuvome sutarę, kad jeigu matome, kad yra bėda su Vyriausybės nariu ar ministru pirmininku, kur tai tampa kritine bėda – toliau apsimesime, kad niekas nevyksta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tikrai ilgą laiką laikėmės labai nuosekliai. Ar čia yra raudonos linijos? Nemanau. Manau, kad tai yra normalios pozicijos, nes tikrai negalime tylėti tada, kada matome, jog yra problema“, – akcentavo jis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post S. Skvernelis: koalicija su „Nemuno aušra“ buvo klaida appeared first on Kauno savaitė.

LSDP pirmininko rinkimų komisija skelbia, kad iš viso balsavime dalyvavo 6418 (49,93 proc.) partijos narių. Už G. Palucką balsą atidavė  5065 (79,1 proc.) nariai, už Juozą Oleką – 745 (11,6 proc.), už Vitalijų Mitrofanovą – 593 (9,3 proc.)

Sako, kad partijos vadovybėje V. Blinkevičiūtei visada atsiras vietos

G. Paluckas sako, kad dar nėra aišku, kaip atrodys partijos vadovybė jam vėl tapus socialdemokratų pirmininku. Premjero teigimu, aišku tik viena – čia tikrai atsiras vietos V. Blinkevičiūtei. Klausimas tik, pripažino G. Paluckas, ar to norės pati Europos Parlamente dirbanti socialdemokratė.

„Jeigu tik ji pati pageidaus – Vilijai tikrai yra ir bus vieta. Nes ji per ketverius metus partijai nuveikė labai daug ir atvedė į legendines pergales. Jos vaidmuo sustyguojant arba užgesinant partines kovas arba tiesmuką ir neproduktyvų konkuravimą yra labai didelis. Vilijai, jei tik ji pageidaus, bus vieta“, – užtikrintai Eltai tvirtino G. Paluckas.

„Visi skaičiuoja savo politinę karjerą ir galvoja, ką toliau daryti. Bet tų pokalbių mes dar neturėjome, įskaitant ir su Vilija. Kai apšnekėsime – tada bus aiškiau“, – pridūrė išrinktas LSDP pirmininkas.

G. Palucko teigimu, komandos partijoje formavimas tik prasideda.

„Komandos formavimo procesas jis tik prasideda, nes šnekėsime ir su partijos skyriais (…) Valdymo organai nėra patogumo instrumentas. Yra pastangos sutelkti politinę valią išsikeltų tikslų ir pažadų įgyvendinimui. Tam reikia labai išmintingai ir tvarkingai komandą sudėlioti. Tą artimiausiu metu ir darysime“, – apibendrino politikas.

LSDP pirmininko įgaliojimai prasidės gegužės 17 dieną

Kaip skelbia partija, galutiniai rezultatai bus tvirtinami, kai LSDP pirmininko rinkimų komisija sulauks originalių protokolų ir balsavimo biuletenių iš skyrių – iki balandžio 29 dienos.

Naujai išrinkto LSDP pirmininko įgaliojimai prasidės gegužės 17 dieną, per partijos suvažiavimą Vilniuje.

Nuo rudens premjero pareigas einantis politikas partijos pirmininko pareigose pakeis iki Seimo rinkimų apie vadovavimą Vyriausybei kalbėjusią, tačiau galiausiai šių pareigų atsisakiusią europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Nuo 2021 m. LSDP vadovavusi politikė po parlamento rinkimų iš esmė viešojoje erdvėje nebefigūravo ir toliau vadovauti partijai nebesiekė.

G. Paluckas partijai yra vadovavęs ir anksčiau – LSDP pirmininku jis buvo išrinktas 2017 m., tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.

Socialdemokratai praėjusių metų rudenį laimėjo parlamento rinkimus ir su Sauliaus Skvernelio bei Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamomis jėgomis suformavo valdančiąją koaliciją.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Socialdemokratai nusprendė: partijai vėl vadovaus G. Paluckas appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau politikei ant kulnų lipa buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas – jo kandidatūra taip pat sulaukia didelės paramos.

Kaip Eltai penktadienį teigė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, I. Šimonytės kandidatūrą iškėlė 29 partijos skyriai, tuo metu L. Kasčiūno – 26.

„Iki šiol didžiausio pasiūlymų skaičiaus iš TS-LKD skyrių kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose yra sulaukusi I. Šimonytė. Po jos – L. Kasčiūno kandidatūra“, – informavo M. Prievelis.

Toliau galimų kandidatų sąraše – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, europarlamentaras Paulius Saudargas, parlamento konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, parlamentaras Arvydas Anušauskas, Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė.

M. Prievelio teigimu, informaciją apie siūlomus kandidatus jau pateikė per 30 TS-LKD skyrių.

„Likusieji tai padarys per ateinančią savaitę“, – pridūrė partijos vykdomasis sekretorius.

Skyriai gali siūlyti kandidatus iki gruodžio 19 d.

Kaip skelbta anksčiau, I. Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė priėmusi sprendimą ir sau atsakiusi į klausimą, ar dalyvaus sausį vyksiančiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose. Visgi, savo sprendimo politikė kol kas neviešina.

Tuo metu L. Kasčiūnas tikino „intensyviai svarstantis“ galimybę siekti partijos pirmininko posto ir apie savo sprendimą informuosiąs gruodžio 27 d.

Po nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pasitraukus iš pareigų, vadovavimą konservatorių partijai laikinai perėmė jo pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Naujojo partijos pirmininko rinkimai planuojami sausio mėnesį.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post TS-LKD kelia kandidatus į partijos pirmininkus: pirmauja I. Šimonytė, ją vejasi L. Kasčiūnas appeared first on Kauno savaitė.