Partijai 1,2 proc. GPM dalį skyrė beveik 25 tūkst. gyventojų, o apskaičiuota paramos suma siekia 1,17 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal surinktą paramą – Liberalų sąjūdis, kuriam skirta 343,6 tūkst. eurų, trečioje – Laisvės partija, kuriai gyventojai skyrė 240,6 tūkst. eurų.

Valdančiajai socialdemokratų partijai skirta 219,4 tūkst. eurų parama, neparlamentinei jėgai Nacionalinis susivienijimas – 213,4 tūkst. eurų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 98,9 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 92,5 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 86,4 tūkst. eurų, o Lietuvos žaliųjų partijai – 61,5 tūkst. eurų.

Mažiausiai, VMI duomenimis, gyventojų finansinės paramos sulaukė „Nemuno aušra“. Pastarajai skirtos paramos suma siekia 56,2 tūkst. eurų.

The post Daugiausiai gyventojų paramos sulaukė konservatoriai appeared first on Kauno savaitė.

Taip pat nuo liepos 1-osios galima teikti prašymus dėl nemokamo maitinimo mokykloje 3–12 klasių moksleiviams.

Laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pažymi, kad kuo greičiau šeimos pateiks prašymus, tuo greičiau jos gaus paramą ir galės įsigyti mokymosi priemones naujiems mokslo metams.

„Kad būtų lengviau ir mažiau streso, dėl paramos vertėtų kreiptis jau dabar. Taip pat nereikėtų atidėlioti ir kreipimosi dėl nemokamo maitinimo, kad vaikai jį gautų nuo pat rugsėjo pradžios“, – pranešime cituojama J. Zailskienė.

148 eurų parama priklauso mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas mokykloje priklauso visiems moksleiviams, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 349,5 euro.

Prašymus paramai gauti galima teikti iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo mokykloje – per visus mokslo metus, atsiradus tokiam poreikiui.

Prašymai priimami per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo socialinę paramą mokyklose gaus apie 119 tūkst. moksleivių, iš jų apie 86 tūkst. mokinių, kai nevertinamos šeimos gaunamos pajamos.

Šiemet socialinei paramai moksleiviams numatyta skirti apie 69 mln. eurų.

The post Šeimos gali kreiptis dėl 148 eurų mokiniui appeared first on Kauno savaitė.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu aptartas abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje, derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), regioninis saugumas bei situacija fronte.

„Lietuva remia ir toliau rems Ukrainą visose srityse, teikdama visapusišką politinę, karinę, finansinę paramą bei humanitarinę pagalbą. Taip pat dedame visas pastangas teikiant pagalbą energetikos sektoriui ir kitoms sritims, prisidedame prie rusijoje deportuotų Ukrainos vaikų paieškos ir padedame juos sugrąžinti“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti bendradarbiavimą oro gynybos srityje ir plėtojant gynybos pramonės lokalizaciją, primindamas, jog Lietuva yra NATO Rytų flango valstybė, investuojanti į Ukrainos gynybos pramonę.

„Nepaisant didžiulių nuostolių ir ekonominių problemų nepanašu, kad rusija būtų linkusi nutraukti savo agresiją. Todėl, užuot siekę vien tik taikos perspektyvos, kartu su partneriais NATO ir ES turime kolektyviai priimti sprendimus, kurie leistų šiais metais ir vėliau užtikrinti Ukrainai būtiną paramą“, – teigė prezidentas.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad strateginis Lietuvos siekis – visateisė Ukrainos narystė ES iki 2030 metų.

V. Zelenskis šių metų pradžioje paskyrė K. Budanovą užimti jo kanceliarijos vadovo pareigas. Jis šiame poste pakeitė Andrijų Jermaką, kuris atsistatydino pernai lapkritį po to, kai tyrėjai, vykdydami plataus masto korupcijos tyrimą, jo namuose atliko kratą.

K. Budanovas Ukrainoje yra pelnęs legendinę reputaciją, jam priskiriama aibė nuopelnų už drąsias operacijas prieš rusiją, 2022 m. pradėjusią plataus masto savo kaimynės puolimą.

The post Nausėda susitikime su Budanovu: Lietuva remia ir toliau rems Ukrainą visose srityse appeared first on Kauno savaitė.

Kaip pranešama, prašymą apgyvendinti „Ukrenergo“ darbuotojų artimuosiuos išsakė pati įmonės vadovybė, „Litgrid“ savo ruožtu teigė, kad šią paramą skirs iki karo pabaigos.

Šį vasarį pasikeitus „Litgrid“ vadovybei nuspręsta paramos atsisakyti, naujasis valstybinės bendrovės vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad „laikinumas turi pradžią ir pabaigą“.

„Mes nesame įsipareigoję iki gyvenimo pabaigos kažką daryti, nes tai parama, savanoriškas dalykas“, – LRT televizijai sakė A. Šemeškevičius.

Tačiau buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė, jog patvirtinus bendrovės biudžetą ukrainiečių pabėgėliai buvo informuoti, jog finansavimas būsto nuomai bus užtikrintas ir 2026-aisiais.

Vėliau LRT atsiųstame komentare „Litgrid“ nurodė, jog situacija per paskutinius metus pasikeitė, dauguma ukrainiečių Lietuvoje jau įsitvirtinę ir būstus nuomojasi savarankiškai, nacionalinės jų apgyvendinimo iniciatyvos taip pat baigia savo veiklas.

„Mes toliau remiame Ukrainą kitomis formomis – nuolat siunčiame humanitarinę paramą įrenginiais ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Nuo karo pradžios iš viso esame Ukrainai paaukoję įrangos, kurios vertė, jeigu skaičiuotume naujus įrenginius – per 20 mln. eurų“, – nurodo „Litgrid“.

Anot bendrovės, šiuo klausimu sutarta ir su „Ukrenergo“.

Pagal paskutinę sutartį su butų savininku, būsto nuomos ukrainiečiams sutartis turėjo baigtis balandžio 11 d., tačiau, bendrovės teigimu, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį ji pratęsiama ir vykdomas naujas pirkimas, kad šeimoms būtų suteiktas trijų mėnesių terminas susirasti naują būstą.

„Litgrid“ valdančios Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas sakė, jog įmonės parama Ukrainai nemažės.

„Turėtume ieškoti subalansuotų sprendimų. Neišvaryti žmonių į gatvę, bet ir ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – LRT televizijai sakė ministras.

Per metus ketverius metus „Litgrid“ parama kainavo apie 1,5 mln. eurų, tai buvo daroma iš įmonės pelno.

The post „Litgrid“ nebefinansuos ukrainiečių pabėgėlių būsto nuomos appeared first on Kauno savaitė.

Naujausiais duomenimis, surinkta suma siekia 2 015 307 eurus.

Kaip nurodo akcijos organizatoriai, ketvirtą kartą vykstančios iniciatyvos metu surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos gynybai – robotų būriams, kurie padeda vykdyti logistiką ir evakuoti sužeistuosius iš pavojingiausių vietų.

Paramos akcija vyks iki vasario 24 dienos – ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių.

Per trečiąją paramos akciją, vykusią pernai, Lietuvos gyventojai ir verslai iš viso paaukojo 5,73 mln. eurų. Šie pinigai buvo skirti nupirkti Ukrainai itin reikalingus dronus ir antidronus.

Tuo metu per dvi ankstesnes akcijas, šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22,8 mln. eurų.

Už juos nupirkta 17 radarų, 69 antidronai, 4 specialios transporto priemonės mobiliems radarams, 1141 saugaus kario komplektas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Paramos akcijai „Radarom!“ jau paaukota virš 2 mln. eurų appeared first on Kauno savaitė.

„Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų kompensacijoms, tuo pačiu buvo pasakyta, kad šalis gali prisidėti iki 200 proc. kompensacijoms iš nacionalinių lėšų, tad bendra suma kompensacijoms sodų ir uogų augintojams buvo numatyta 3,3 mln. eurų“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo G. Tamašauskis.

Kaip pastebėjo komiteto pirmininkas Bronis Ropė, ūkininkų, kurie dėl šalnų patyrė sodų ar uogynų nuostolius, kompensacijų poreikis buvo 3,8 mln. eurų, o numatytų kompensacijų krepšelis – 3,3 mln. eurų, tad ūkininkų poreikiams patenkinti trūksta 0,5 mln. eurų.

„Likusieji puse milijono eurų bus skirti iš valstybės rezervo?“ – klausė B. Ropė.

„Ne. 3,3 mln. eurų yra skirta sodų ir uogynų kompensacijoms išmokėti. Paraiškų yra pateikta už 3,8 mln. eurų, kadangi poreikio suma viršija galimybes – viskas bus proporcingai perskaičiuota ir šiek tiek sumažintas kompensacijų išmokėjimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, nukentėję sodininkai ir uogų augintojai kompensacijų turėtų sulaukti iki šių metų pabaigos – Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) jau pasiruošusi numatytų lėšų dalyboms.

„Tada buvo parengtos taisyklės, vadovaujantis EK reglamentu, buvo surinktos paraiškos iš nukentėjusių ūkininkų ir kompensacijų išmokėjimas yra numatytas iki šių metų pabaigos“, – teigė G. Tamašauskis.

„Pasitikslinau su NMA, ji jau ruošiasi artimiausiu metu daryti apmokėjimus ir pagal turimą lėšų kiekį išdalinti kompensacijas“, – pridūrė jis.

Nuo šalnų nukentėjo ir javų augintojai – jiems kompensacijos bus mokamos iš rezervo

Pasak G. Tamašauskio, nuo šalnų pavasarį nukentėjo ir ūkininkai, kurie augina javus, pavyzdžiui, rapsus. Šių žemės ūkio atstovų taip pat laukia kompensacijos, tiesa, jos bus mokamos iš valstybės rezervo, o numatomą kompensacijų sumą apskaičiuos Finansų ministerija.

„Šalnų poveikis pasireiškė ir javų, rapsų augintojams. Buvo surinkta informacija, kad kažkokia dalis pasėlių nušalo beveik 9 tūkst. ha plote, 18-oje Lietuvos savivaldybių. Savivaldybės šiuo atveju vertina, renka visą informaciją ir teiks išvadas Finansų ministerijai, kuri naudodama valstybės rezervo lėšas kompensuos patirtus nuostolius ūkininkams“, – teigė viceministras.

Pasak jo, ministerija šiuo metu nėra apskaičiavusi, kokia suma bus skirta šių ūkininkų nuostoliams padengti.

„Šiuo metu suma, kurią reikia kompensuoti nuo šalnų nukentėjusiems javų augintojams, nėra žinoma. ŽŪM savo kažkokių skaičiavimų neteikė, situaciją įvertins Finansų ministerija ir ji skirs lėšas iš valstybės rezervo“, – apibendrino G. Tamašauskis, pridurdamas, jog EK pasėlių nuostoliams kompensuoti lėšų neskyrė, nes žalos mastas buvo per mažas.

Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai, bet vėliau temperatūra smarkiai nukrito ir šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.

Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Žalą dėl šalnų patyrusiems ūkininkams trūksta 0,5 mln. eurų kompensacijų appeared first on Kauno savaitė.