Rajone kuriama viena didžiausių Lietuvoje pramonės zona.

Šalia būsimos „Rail Balticos“ vėžės planuojama daugiau nei 400 hektarų Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona (LEZ), kuri, anot projekto rengėjų, ateityje pretenduotų tapti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių pramonės centru.

Įspūdingi skaičiai

Ambicingą viziją šią savaitę Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams pristatė investicinio projekto rengėjai – „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas bei „Bauland“ atstovas Donatas Baltrušaitis.

Projekto rengėjų pateikti skaičiai – įspūdingi: iki 7 tūkst. naujų darbo vietų, apie 3 mlrd. eurų privačių investicijų, daugiau nei 1,7 mlrd. eurų galimų pajamų valstybei ir savivaldybėms iš surenkamų mokesčių.

Tačiau iki šio gėrio – mažiausiai kelių dešimtmečių kelias.

Taiso seną klaidą

„Dvidešimt metų Lietuvoje veikiančių LEZ pavyzdžiai rodo, kad kažkas praeityje, tais 2000-aisiais, Panevėžį labai nuskriaudė – turite mažiausią ekonominę zoną Lietuvoje. Kas šiandien turėtų vykti – klaidos atitaisymas“, – miesto Tarybos nariams teigė M. Kulbokas.

Dabartinė Panevėžio LEZ užima vos 47 hektarus.

Apie 95 proc. jos teritorijos jau užpildyta – liko mažiau nei hektaras laisvo ploto.

Specialistai pripažįsta – tokių plotų šiuolaikiniams stambiems investuotojams nebeužtenka.

„Dažnas potencialus investuotojas ateina su didesniu poreikiu, kuris kartais gali siekti net daugiau nei 50 hektarų“, – pažymima būsimos Panevėžio regiono LEZ plėtros studijoje.

Pramonės lopšio viziją prieš du dešimtmečius bandė įgyvendinti ir Panevėžio rajonas.

„Dvidešimt metų Lietuvoje veikiančių LEZ pavyzdžiai rodo, kad kažkas praeityje, tais 2000-aisiais, Panevėžį labai nuskriaudė – turite mažiausią ekonominę zoną Lietuvoje.“

M. Kulbokas

Ramygaloje, turinčioje apie 1,7 tūkst. gyventojų, dar prieš keliolika metų įkurtas „plyno lauko“ parkas, kiek didesnis nei 12 ha. Nors jame įrengta visa reikalinga infrastruktūra, atvesta elektra, vandentiekis, dujotiekio, nuotekų tinklai ir ryšių kabeliai, teritorijoje iki dabar nėra veikiančių pramonės objektų.

Tarp Berčiūnų ir Gustonių

Naujajai pramonės zonai – Panevėžio regiono LEZ numatyta per 424 ha teritorija Panevėžio rajone. Ji driektųsi tarp Berčiūnų, Daukniūnų ir Gustonių, šalia planuojamos „Rail Balticos“ vėžės ir su ja susijusios infrastruktūros.

Daukniūnų gyvenvietę nuo būsimosios laisvosios ekonominės zonos skirtų 250 m, Berčiūnus – 615 m.

„Siūloma šalia gyvenviečių vystyti administracinių, komercinių pastatų funkcijas, kad šalia gyvenamosios zonos nebūtų gamybos objektų“, – teigė D. Baltrušaitis.

Ekspertų vertinimu, būsimos LEZ stiprybė – ne tik dydis, bet ir strateginė vieta.

Šalia susikerta „Via Baltica“, būsimoji „Rail Baltica“, aplinkkelis ir magistraliniai keliai, leidžiantys pasiekti kitus Lietuvos regionus nekertant miesto.

Investicinio projekto rengėjai pabrėžia, kad tokia vieta sudaro itin palankias sąlygas logistikai, gynybos pramonei, aukštos pridėtinės vertės gamybai bei technologijų įmonėms.

„Tai nėra vien Panevėžio regiono projektas. Ta vieta ateityje taps Lietuvos, o gal net Baltijos šalių pramonės zona“, – įsitikinęs M. Kulbokas.

Projektas – trims dešimtmečiams į priekį

Panevėžio regiono LEZ negims per kelerius metus.

Jos plėtra suplanuota etapais daugiau nei 30 metų laikotarpiui.

„Kalbame apie labai ilgą laikotarpį – apie 30 metų, kai ta zona vystysis, plėtosis, įgis savo formas. Bet sprendimą priėmus dabar, tie 30 metų prabėgs labai greitai“, – miesto Tarybos nariams kalbėjo M. Kulbokas.

Pasak jo, šiandien priimami sprendimai gali nulemti kelių kartų ekonominę ateitį.

„Tai yra ateitis. Galite ją sukurti savo vaikams ir anūkams. Reikia galvoti, kas po mūsų“, – politikus įtikinėjo ekspertas.

Skaičiuojama, kad būsimosios LEZ vien infrastruktūrai sukurti gali prireikti apie 178 mln. eurų investicijų.

„Vien į tokio megaprojekto infrastruktūrą reikės investuoti per 178 mln. eurų. Ir tai ne Panevėžio miesto ir rajono lėšos, o europinės investicijos. Mes ministerijoje girdime, kad kasmet 50 mln. eurų paskirstoma visų šalies LEZ’ų infrastruktūrai. Panevėžio tame skirstyme nėra, nes jūsų LEZ jau praktiškai visa užpildyta“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Miesto ir rajono tarybų nariams jis pateikė ir savotišką būsimojo Panevėžio regiono LEZ projekto formulę: „Sėkmė lygu planas plius resursai, padauginti iš daug daug daug darbo. Va tada turės Panevėžys LEZ.“

Didžiausias galvos skausmas – privatūs sklypai

Kad projektas taptų realybe, teks suformuoti vientisą daugiau nei 400 hektarų teritoriją. O tam tektų išpirkti net 175 privačius sklypus.

Panevėžio vicemeras Rytis Račkauskas pripažįsta – miesto ir rajono savivaldybės vienos tokios naštos nepakeltų.

„Esame strategavę įvairiausių variantų, kaip savivaldybėms bandyti išpirkti sklypus. Bet ne jų jėgoms tą padaryti. Tai turi būti valstybės sprendimai“, – sako vicemeras.

Pasak jo, projektui būtinas ypatingos valstybinės svarbos statusas, o žemė būtų superkama valstybės reikmėms panašiai, kaip tai daroma „Rail Baltica“ trasai.

Tam reikalingas Seimo sprendimas.

„Dirbama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, per kurią ir keliaus sprendimai į Seimą. Rudenį Seimo darbotvarkėje jau yra numatyti dalykai, kurie leis atsirasti šitai Panevėžio regiono LEZ“, – patvirtino M. Kulbokas.

Panevėžio miesto ir rajono „santuoka“

Vienu svarbiausių būsimojo Panevėžio regiono LEZ projekto laimėjimų R. Račkauskas įvardija miesto ir rajono savivaldybių susitarimą veikti kartu.

Idėja pradėta brandinti prieš penkerius metus, tačiau tik 2023-iaisiais abi savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicinės teritorijos vystymo.

„Didžiausia sėkme laikau atsiradusį labai gerą santykį su kaimynais – rajono Savivaldybe, kuri patikėjo ta idėja“, – sako R. Račkauskas.

Vicemero teigimu, būtent „Rail Balticos“ vėžė, kuri drieksis per Panevėžio rajoną, tapo impulsu galvoti apie daug didesnį ekonominį projektą nei dabartinė Panevėžio LEZ.

„Panevėžys yra turėjęs ne vieną potencialų investuotoją, kuriam viskas tiko, bet Panevėžio LEZ belikę jiems per maži sklypeliai. Įvertinę būsimos infrastruktūros ties Gustonimis, kur kartu su „Rail Baltica“ atsiras depas, krovinių terminalas, regioninė stotis, galimybes, matėme didžiulį tos teritorijos potencialą“, – pripažino vicemeras.

Kamuoliukas Vilniaus rankose

Pasak R. Račkausko, šiandien ne visi įsivaizduoja galimybes, kurias Panevėžio regionui turėtų atnešti „Rail Baltica“ ir rajone planuojama abiejų savivaldybių bendra kelių šimtų hektarų pramonės zona.

Būsimąją Panevėžio regiono LEZ miesto vicemeras įvardija kaip projektą, turintį didžiausią potencialą per visus nepriklausomybės dešimtmečius.

„Ir dėl jo turime kovoti. Matome, kad jau praėjo 5 metai, bet apčiuopiamo rezultato vis dar nematyti. Laukia nelengvas kelias. Miesto ir rajono savivaldybės pirminius darbus jau yra pasidariusios – investicinis projektas su stipriu ekonominiu pagrindimu jau parengtas. Dabar kamuoliukas – Vilniaus rankose“, – sako R. Račkauskas.

CITATA:

nuotr.

The post „Rail Balticos“ šešėlyje – milijardinis Panevėžio šansas appeared first on Kauno savaitė.

Gyventojai raginami tapti alėjų detektyvais – jas aptikus, užregistruoti specialioje duomenų bazėje. Joje bus kaupiama informacija apie šiuos vertingus kraštovaizdžio elementus, jų istoriją, biologinę įvairovę ir pan.

Viena iš Panevėžio rajono garsenybių – Daniliškio liepų alėja – yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Jos ilgis – 263 metrai, o pačioje alėjoje auga apie 360 mažalapių liepų.

Keletą pastarųjų metų siautusios vėtros alėjoje pridarė bėdų – aplaužė dalį jos medžių. Šiemet alėja sutvarkyta ir jos vaizdas vėl traukia lankytojus.

Alėjoje daugiau šviesos

Arboristų manymu, Daniliškio alėjos liepos skaičiuoja jau apie šimtą metų.

O tai reiškia, kad šis gamtos paveldas yra gerokai jaunesnis nei pati dvarvietė, kuri žinoma jau nuo XVI amžiaus pabaigos.

Visgi žinių, kas prieš šimtmetį sodino liepas, nėra.

Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro administratoriaus Arvydo Svirkos manymu, sprendžiant pagal tai, kiek buvo pašalinta pavojingų medžių, alėjos būklė nebloga.

Iš daugiau nei 300 medžių, visiškai nupjauti teko vos kelis. Kitiems tik nugenėtos šakos, pakeltos ir prašviesintos lajos.

Pasak A. Svirkos, liepos yra greitai augantis, atsikuriantis medis ir labai tinkamas formuoti.

„Tikslas buvo į alėją įleisti daugiau šviesos. Nuo dirbamo lauko pusės prieš genėjimą šakos siekė netgi žemės paviršių. Dabar jos maždaug trijų metrų aukštyje. Gerokai šviesiau, o kitiems medžiams daugiau galimybių augti“, – pasakoja regioninio parko atstovas.

Susmulkintos šakos paliktos po medžiais kaip maistinė medžiaga jiems.

Dalis liepų surištos vienos su kita virve ne tik dėl tvirtumo. Į ją įpintas specialus kodas, nurodantis tvarkymo metus – žinia ateities arboristams.

Dvarą supo parkas su šaltiniais

Kiek gausiai lankoma Daniliškio alėja, duomenų nerenkama.

Pagal tai, kaip išmintas takelis, kuris niekada neužželia, matyti, kad ja dažnai vaikštoma.

Ši alėja turi dvigubą apsaugos statusą – ne tik gamtos paveldo objektas, bet ir auga Daniliškio dvaro parke, kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė.

Pats parkas šiuo metu, deja, apleistas, merdėja, o dvaro sodybos nelikę – išlikę tik dalis želdinių, pavienių ūkio pastatų.

Kadaise šis parkas terasomis leidosi į Nevėžio upę, o įšlaitėse tryško šaltiniai.

Kiek žinoma, parką puošė ir du garsaus kryždirbio Vinco Svirskio kūriniai – jo mediniai liūtai. Įvairiais laikotarpiais dvare šeimininkavo Mlečkos, Zavišos, Romanskiai.

XX amžiaus pradžioje dvarą valdė garsus tarpukario mokslininkas, inžinierius, mechanikas profesorius Platonas Jankauskas, kuris palaidotas savo žemėje pastatytoje koplyčioje.

Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dvaro sodyboje stovėjo 15 pastatų.

Laukia „alėjų detektyvų“

Daniliškio liepų alėja buvo tvarkoma pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama.

Pasak A. Svirkos, Daniliškio liepų alėjos tvarkymas yra tik dalis tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja šeši Latvijos ir Lietuvos partneriai. Bendra viso projekto vertė – beveik 750 tūkst. eurų.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, kuriai priklauso Krekenavos regioninis parkas, numatyta per 72 tūkst. eurų.

Alėjai sutvarkyti atseikėta 30 tūkst. eurų. Kitos lėšos atiteks edukacijoms, mokymams ir pan.

Iš šio projekto lėšų kuriama ir medžių alėjų duomenų bazė – gyventojai kviečiami tapti „alėjų detektyvais“ ir jas aptikus registruoti internete.

Tokioje alėjoje turėtų augti ne mažiau kaip dešimt medžių abiejose pusėse. Jie turi būti pasodinti linija vienodais atstumais ir ne mažiau kaip dviem eilėmis.

A. Svirkos teigimu, išimtinais atvejais, kai kalbama apie istorines alėjas, medžiai gali augti ir vienoje pusėje.

Nurodyti reikėtų artimiausią kaimą ar kitą objektą, kiek apytikriai medžių auga, kokios rūšies ar jie seni, ar jauni. Taip pat prašoma nufotografuoti alėją, medžių lapus ir atskirus objektus – dreves, grybus ir pan.

Jau dabar iš gyventojų ir savivaldybių yra gauta informacijos apie 76 medžių alėjas Šiaurės Lietuvoje, iš kurių 28 – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje.

Rokiškio rajone užpildyta 11 anketų, Kretingos ir Šiaulių rajonuose – po 10. Savivaldybės taip pat neliko abejingos – suteikta informacija apie 15 medžių alėjų Zarasų bei 10 alėjų Akmenės rajonuose.

Panevėžio rajone kol kas pranešta tik apie dvi alėjas. Viena – pačioje Krekenavoje, netoli kapinių, kita – netoli Liberiškio tvenkinio.

Neabejojama, kad mūsų krašte jų yra gerokai daugiau.

The post Sutvarkyta Daniliškio liepų alėja laukia lankytojų ir detektyvų appeared first on Kauno savaitė.