Mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad kraujo tyrimai gali parodyti ilgo gyvenimo tikimybę, tačiau naujas tyrimas atskleidė, jog mūsų kraujyje yra molekulių, galinčių prognozuoti ateitį tiksliau nei amžius.

Kalbama apie itin mažus RNR fragmentus, į kuriuos anksčiau beveik nekreipta dėmesio.

Tyrėjai nustatė, kad jų lygis yra susijęs su tuo, ar žmogus gyvens dar keletą metų.

Be to, šis rodiklis veikia geriau nei daugelis medicininių testų.

Ir labiausiai stebina tai, kad amžius pasirodė esąs ne toks svarbus, kaip buvo įprasta manyti.

Kokios kraujo molekulės susijusios su gyvenimo trukme

Tyrimas, kuriam vadovavo Virdžinija Bajers Kraus iš Djuko universiteto Medicinos fakulteto, apėmė 1271 vyresnį nei 71 metų žmogų.

Mokslininkai analizavo kraujo mėginius ir ieškojo molekulinių požymių, galinčių būti susijusių su gyvenimo trukme.

Anksčiau jau buvo nustatyta, kad organų biologinį amžių galima įvertinti pagal kraujo rodiklius.

Pagrindiniu atradimu tapo piRNR (PIWI sąveikaujančios RNR) – labai maži genetinės medžiagos fragmentai, kurie anksčiau buvo laikomi svarbiais tik reprodukcinėse ląstelėse.

Paaiškėjo, kad jų yra ir kraujyje, ir jos gali atspindėti senėjimo procesus.

Kai tyrėjai palygino duomenis, paaiškėjo netikėtas dalykas: žmonės, kurie gyveno ilgiau, turėjo mažesnį devynių konkrečių piRNR kiekį.

Tai prieštarauja ankstesnei logikai, nes buvo manoma, kad tokios molekulės saugo ląsteles.

Į modelį įtraukus molekulinius žymenis, amžius beveik nustojo būti reikšmingas veiksnys.

Kitaip tariant, biologinis amžius pasirodė esąs svarbesnis nei skaičius pase.

Kodėl amžius neatspindi tikrosios organizmo būklės

Mokslininkai patikrino šimtus rodiklių – iš viso buvo išmatuotos 828 mažosios RNR molekulės.

Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes, siekiant išvengti statistinių paklaidų, ir sudarytas prognozavimo modelis.

Rezultatai buvo netikėti:

• modelis, paremtas amžiumi, veikė beveik kaip atsitiktinis spėjimas
• modelis, paremtas molekuliniais žymenimis, pateikė gerokai tikslesnę prognozę
• molekulių ir sveikatos būklės derinys pasiekė rezultatą, nenusileidžiantį sudėtingoms medicininėms sistemoms

Ypač tiksliai veikė modelis, kuris įvertino šiuos rodiklius.

Tokia schema dviejų metų išgyvenamumą prognozavo tiksliau nei dauguma klinikinių metodų:

• penkios piRNR molekulės
• fizinė žmogaus būklė
• „gerojo“ cholesterolio lygis

Ar galima prailginti gyvenimą veikiant senėjimo molekules

Labiausiai intriguojanti tyrimo dalis – galimybė paveikti šiuos rodiklius.

Statistinis modeliavimas parodė, kad jei rizikos grupės žmonių piRNR lygį būtų galima sumažinti iki ilgaamžių žmonių lygio, tikimybė išgyventi dar dvejus metus galėtų beveik padvigubėti.

Kol kas tai tik skaičiavimai, tačiau jie sutampa su eksperimentų su gyvūnais rezultatais.

Pavyzdžiui:

• apvaliųjų kirmėlių atveju mažųjų RNR sistemos išjungimas gyvenimo trukmę padvigubino
• vaisinių muselių atveju panašūs pokyčiai taip pat pailgino gyvenimą

Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog netrukus atsiras vaistas.

Tačiau piRNR gali tapti nauju taikiniu senėjimo terapijoje, ir ši kryptis šiuo metu aktyviai tiriama.

Kol kas tokie tyrimai nėra taikomi įprastoje medicinos praktikoje.

Rezultatus dar reikia patvirtinti kitose imtyse, skirtingose amžiaus grupėse, naudojant įvairias technologines platformas ir ilgesniais nei dvejų metų stebėjimo laikotarpiais.

Vis dėlto šis tyrimas parodo svarbų dalyką: biologinis amžius gali labai skirtis nuo kalendorinio, ir būtent jis lemia, kiek ilgai gyvensime.

The post Kraujo tyrimas gali prognozuoti gyvenimo trukmę appeared first on Kauno savaitė.

Ypač saulėgrąžų chalvos, gaminamos iš daugybę mikroelementų turinčių sėklų.

Svarbu, įspėja jie, tik jausti saiką, valgyti nedidelėmis porcijomis, ir nei antsvoris, nei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, nei sunkumas skrandyje nebus baisus.

Chalva širdies kraujagyslių sistemai

Saldėsis laikomas puikia tokių ligų, kaip aterosklerozė ir infarktas, profilaktikos priemone. Chalvoje yra organizmui naudingų aminorūgščių, galinčių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir išvalyti kraujagysles. O kalis ir magnis, kurio gausu saulėgrąžų sėklose, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą bei gerina paties kraujo sudėtį.

Chalva geresniam metabolizmui

Nuosaikiai valgant chalvą, „deginamas“ riebalinis audinys. Taip yra dėl to, kad joje labai daug vario ir maistinių skaidulų, taip pat augalinių baltymų. Todėl leiskite sau retkarčiais pasimėgauti gabalėliu chalvos su puodeliu žaliosios arbatos.

Chalva gražesniems plaukams

Joje esantys mikroelementai ir riebalai daro didžiulę įtaką plaukų struktūrai, taigi gali pagerinti jų būklę. Kitaip tariant, valgant chalvą, plaukai tampa lygesni, paklusnūs.

Tuo labiau kad chalvoje yra ir B grupės vitaminų, taip pat stiprinančių plaukus nuo šaknų iki pačių galiukų.

Taigi jei slenka plaukai, nepakenktų į valgiaraštį įtraukti chalvą.

Chalva sveikesnei odai

Turi ji ir vitamino E, užtikrinančio veido odai jaunatviškumą, palaikančio tonusą ir sveiką atspalvį. O chalvoje esantys riebalai padeda epidermio ląstelėms atsinaujinti. Tačiau, kaip jau ne sykį pabrėžta, tik tuomet, kai saldumynu mėgaujamės saikingai!

The post 5 geros naujienos visiems, kas mėgsta chalvą appeared first on Kauno savaitė.

Jeigu kelias dienas visai negertumėte vandens, atsidurtumėte labai didelėje bėdoje. Tačiau stengtis per dieną išgerti jo aštuonias stiklines – irgi lazdos perlenkimas.

Iš kur atsiranda tokie skaičiavimai, galime tik spėlioti. Bet dar 1945 metais Amerikos Nacionalinės mokslų akademijos Mitybos taryba nesiremdama jokiais tyrimais tvirtino, jog žmogaus kūnui reikalingi 2,5 litro vandens, o tai netgi ne aštuonios – dešimt stiklinių per dieną. Ir amerikiečiai tuo tikėjo nesivargindami perskaityti kito sakinio, aiškinusio, jog didžiuma to vandens gaunama per maistą.

Dabartinė visuomenė irgi niekaip negali išmesti iš galvos tų aštuonių stiklinių vandens per dieną. Nors mokslas pastaraisiais dešimtmečiais sužinojo daug naujo apie tai, kaip ir kiek iš tikrųjų reikėtų vartoti skysčių, kad jie būtų naudingi sveikatai.

Ką gi vis dar darome ne taip?

Neįskaičiuojate vandens, kurį suvartojame su maistu

O juk iš kieto maisto gauname maždaug 20 proc. visos paros normos! Daugiausia, aišku, iš vaisių ir daržovių, kuriuose vandens kartais yra daugiau nei kitko. Geras pavyzdys agurkai – juose skystimo net 96,7 proc. Salotose, salieruose, pomidoruose, arbūzuose, greipfrutuose ir žaliose paprikose – irgi daugiau nei 90 proc.

Tačiau skirtingai nei gryname vandenyje, išvardytuose produktuose dar gausu ir maistingųjų medžiagų bei vitaminų. Tad jeigu mieliau valgote savo vandenį, nei jį geriate, irgi darote didelę paslaugą kūnui ir sveikatai.

Geriate daugiau vandens, nei reikia

Amerikiečiai medikai yra paskelbę, jog didžioji dalis sveikų asmenų visiškai patenkina savo organizmo skysčių poreikį tiesiog atsigerdami tada, kai ištrokšta. Bet jeigu verčiate save kliukinti vandenį litrais, gali būti, kad jo padauginate. Taip, vandens įmanoma padauginti. Tuomet gali grėsti hiponatremija, dar vadinama apsinuodijimu vandeniu: natrio kiekis kraujyje taip sumažėja, kad elektrolitų disbalansas ima kelti pavojų sveikatai – gali ištinti smegenys, prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį – užuot atsigėrę, valgo.

Gera žinia tai, jog normaliomis sąlygomis tam, kad ištiktų hiponatremija, reikėtų išgerti didžiulį kiekį vandens. Tačiau jeigu esate rimti bėgikai arba itin gausiai prakaituojate, galite pakenkti sau per greit išgerdami didelį kiekį vandens.

Išvada? Viską darykite su saiku. Juolab kad nėra mokslinio įrodymo, jog gerti daugiau vandens, nei norisi, yra naudinga sveikatai.

Be reikalo vengiate kofeino

Visi žinome, jog kofeinas greitina medžiagų apykaitą ir padeda sutelkti dėmesį. Tačiau yra ir kitas plačiai paplitęs įsitikinimas, kasdien klaidinantis milijonus žmonių: kad kava varo iš organizmo skysčius.

Specialistų teigimu, tyrimai rodo, jog ne didesnės kaip 250–300 mg kofeino dozės – maždaug du puodeliai kavos – tik minimaliai padidina šlapimo išsiskyrimą ir daugiausia trims valandoms po to, kai ją išgeriate. Kitais žodžiais tariant, mitas, kad kava verčia dažnai lakstyti į tualetą, yra gerokai perdėtas.

Net buvo atliktas specialus tyrimas, bet įrodymų, jog kasdien nuosaikiai geriant kavą grėstų dehidratacija, taip ir neatsirado. Priešingai – paaiškėjo, kad kava ne tik geras vandens, bet ir prieinamiausias su uždegimais kovojančių antioksidantų šaltinis.

Prie lovos laikote stiklinę vandens

Ko nepatars nė vienas dietologas? Gerti vandenį prieš pat miegą. Ir tam yra elementari priežastis: padauginę skysčių, nuolat nubusite naktį, kad nueitumėte į tualetą, ir neišsimiegosite.

Verčiau likus trims valandoms iki miego pradėkite mažinti suvartojamų skysčių kiekį. Kūnas spės jį perdirbti, o jūs – suvaikščioti į tualetą pakankamai kartų, kad ramiai išmiegotumėte naktį.

Negardinate vandens citrina

Įmetę kelias skilteles citrinos į vandenį ne tik pagerinsite jo skonį, bet ir padėsite sau numesti svorio. D-limonenas – galingas antioksidantas, kurio gausu citrinų žievelėse, – stimuliuoja kepenų enzimus ir padeda greičiau pašalinti iš organizmo uždegimus provokuojančius toksinus. O vitaminas C padeda sureguliuoti streso hormono kortizolio lygį, kas labai gerai, nes tai kortizolis liepia organizmui kaupti riebalus.

Pamirštate išgerti vandens atsikėlę

Jeigu rytais negeriate vandens, jūsų medžiagų apykaita greičiausiai dėl to nukenčia.

Pasak dietistų, vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų išjudinti metabolizmą – netrukus po nubudimo išgerti 2–3 stiklines vandens. Kam? Nes miegant mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas maždaug 8 valandas negauna jokių skysčių, gyvybiškai reikalingų apykaitos procesams vykti.

Todėl specialistai ir pataria pirmiausia atkurti skysčių pusiausvyrą organizme prieš pradedant kimšti į jį maistą ar gerti kitus gėrimus. Žmonės, kurie įpranta tą daryti, rečiau skundžiasi pūtimu, žvėrišku apetitu ir turi daugiau energijos.

Neskiriate, kada jūsų kūnas nori vandens, o ne maisto

Psichologai yra nustatę, jog dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį ir, užuot atsigėrę, valgo. Tai reiškia, suvartoja daugiau kalorijų ir mažiau skysčių, nei jiems iš tikrųjų reikia.

Todėl kitą kartą, kai išsyk po pietų užsimanysite „kažko tokio“, pirmiau pabandykite išgerti stiklinę vandens ir palaukti 20 minučių. Jei po to vis dar būsite alkani, ką jau padarysi – užkandžiaukite.

Negeriate žaliosios arbatos

Vanduo lieka vandeniu net ir tuomet, kai į jį įmerkiame arbatos pakelį. O jeigu tai žaliosios arbatos pakelis, tai vanduo dar ir pagerėja.

Tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata veiksmingai degina riebalus – dėl joje esančių katechinų. Šie antioksidacinių savybių turintys junginiai spartina metabolizmą ir taip tirpdo riebalinį audinį (ypač pilvo srityje!). Dėl katechinų greičiau riebalus degina ir kepenys.

Geriate tik ledinį vandenį

Turbūt esate girdėję apie ajurvedą? Vienas jos mokymų – organizmui lengviau absorbuoti šiltą, o ne šaltą vandenį, be to, tas dar ir nuramina skrandį.

O kaipgi teiginiai, kad ledinis vanduo spartina medžiagų apykaitą? Be vienintelio mokslinio tyrimo, atlikto dar 2003 metais ir atradusio, jog žmonėms, gėrusiems vandenį su ledu, metabolizmas paspartėjo 30 proc., jokių kitų įrodymų apie jo pranašumą prieš šiltą vandenį neatsirado. Ir jau užtikrintai nepaaiškėjo, kad žmogaus organizmas pasisavina vandenį kaip nors kitaip priklausomai nuo jo temperatūros. Pats skysčių vartojimo faktas yra nesulyginamai reikšmingesnis sveikatai ir gerovei nei tai, kaip jis patiekiamas. Todėl niekada neatstumkite vandens stiklinės tik dėl to, kad joje neplaukioja ledukai.

Geriate dirbtinai pagardintą pirktinį vandenį

Pirmiausia, nors jų etiketėse užrašyta „vanduo“, dažnas iš tų gėrimų yra toks pat kaloringas – ir cukringas, kaip ir limonadai. Aišku, dabar dažniau naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai. Bet jie ne tokie ir nekalti. Štai intensyvumu pasižymintis saldiklis sukralozė (maisto priedas E955) yra tūkstantį kartų saldesnis už paprastą cukrų. Dėl to gali sutrikdyti mūsų skonio receptorius ir kai kitą kartą valgysime kažką natūraliai saldaus, galime to padauginti.

Jeigu jau norite gerti vandenį su kokiu nors skoniu, pasigaminkite jo patys įmetę kelis griežinėlius citrinos, mėtos šakelę, braškių arba šviežių ar šaldytų vaisių.

Negeriate vandens, kai esate pavargę

Kava ne vienintelė gali padėti išsklaidyti mieguistumą. Kai pasijusite apsnūdę, pabandykite išgerti stiklinę vandens.

Specialistų teigimu, net pati menkiausia dehidratacija gali pastebimai išsunkti energiją. Taip yra dėl to, kad smegenys 80 proc. sudarytos iš vandens, taigi mūsų protinės galimybės ir kūno funkcijos smarkiai nuo jų priklauso. Atsigėrus vandens, proto lankstumas iškart pagerėja 14 proc.

Vandens geriate nepakankamai

Daugybė žmonių kasdien neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Nors tą ištaisyti labai paprasta: tereikia gurkštelėti kas kartą, kai pajuntate troškulį.

Jeigu esate nuolat alkani, jūsų burna – išdžiūvusi, arba jeigu šlapimas spalva panašus į obuolių sultis, vadinasi, vandens geriate neužtektinai. Geriausia, jei nešiotumėtės vandens butelį ir atsigertumėte, kai pradeda kamuoti popietinis noras užkandžiauti.

     Naudinga žinoti

Specialistai jau kuris laikas rekomenduoja nebegerti vandens iš plastiko butelių. Tai ne tik neekologiška, bet ir nesveika. Vienkartinės plastikinės taros gamyboje dažnai naudojamas bisfenolis A (BPA). Nors mažais kiekiais ši medžiaga pripažįstama saugia, ji visgi siejama su neigiamu poveikiu smegenims ir net padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu.
Didelė klaida negerti vandens vartojant alkoholį (jau nekalbant apie tai, kad didelė klaida išvis vartoti alkoholį). Alkoholis mažina hormono antidiuretiko, padedančio kūnui išsaugoti skysčius, gamybą. Tad jau po trečios taurelės prasideda sparti organizmo dehidratacija. Specialistų patarimas: jeigu vartojate alkoholį, kiekvieną alkoholio porciją užgerkite bent viena, o geriau dviem stiklinėmis vandens. Ir jokiu būdu niekada negerkite alkoholio tuščiu skrandžiu.

The post Pakelkite stiklinę į savo sveikatą appeared first on Kauno savaitė.

Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

Tačiau yra ir kitų veiksnių.

Per daug dirbate

Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

Ne tą valgote

Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

Per daug sportuojate

Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

Esate prislėgti

Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

Prieš miegą vartojate alkoholį

Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

Didelis cukraus kiekis kraujyje

Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

Jus kamuoja miego apnėja

Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

Negeriate užtektinai vandens

Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

Per daug miegate

Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

Kambaryje per karšta arba per šalta

Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

Vartojate vaistus

Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

Per daug laiko praleidžiate užsidarę

Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

Patiriate nuolatinį stresą

Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

Per daug sveriate

Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

Esate alergiški maistui

Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

Jums anemija

Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

Pernelyg sėsliai gyvenate

Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

Dirbate toksiškoje aplinkoje

Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

The post Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų! appeared first on Kauno savaitė.

Daugelis tai nurašo stresui, amžiui ar miego trūkumui.

Tačiau kartais priežastis yra kur kas paprastesnė ir kartu klastingesnė – vitamino B12 trūkumas.

Jis vystosi lėtai, ilgą laiką lieka nepastebėtas ir smogia pačioms jautriausioms organizmo sistemoms.

Ir taip, atmintis bei regėjimas – tarp pirmųjų, kurie nukenčia.

Kodėl vitaminas B12 toks svarbus smegenims ir akims

Vitaminas B12 dalyvauja eritrocitų susidaryme, palaiko nervų sistemos veiklą ir saugo nervines skaidulas.

Be jo sutrinka signalų perdavimas tarp neuronų – dėl to atsiranda užmaršumas, išsiblaškymas ir „rūkas“ galvoje.

Esant ryškiam trūkumui, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, įskaitant regėjimo pablogėjimą, galvos svaigimą ir koordinacijos sutrikimus.

Tyrimai rodo, kad žemas B12 lygis siejamas su padidėjusia kognityvinių sutrikimų, ypač demencijos, rizika, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Svarbu: esant ilgalaikiam trūkumui, dalis pokyčių gali tapti negrįžtami.

Vitamino B12 trūkumo simptomai, kuriuos lengva pražiopsoti

B12 trūkumas retai pasireiškia staiga.

Dažniausiai jis maskuojasi kaip „paprastas nuovargis“.

Atkreipkite dėmesį, jei pasireiškia:
– atminties spragos ir sunkumai susikaupti;
– dilgčiojimas ar tirpimas rankose ir kojose;
– lėtinis nuovargis ir silpnumas;
– dirglumas, apatija, nuotaikų svyravimai;
– odos blyškumas, dažnos mėlynės, lėtai gyjančios žaizdos;
– regėjimo pablogėjimas vėlyvose stadijose.

Kas dažniausiai susiduria su vitamino B12 trūkumu ir ką daryti

Dažniausiai B12 trūkumas nustatomas vegetarams ir veganams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus, trukdančius B12 pasisavinimui, arba piktnaudžiauja alkoholiu.
Vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje ir jūrų gėrybėse.

Veganams jis prieinamas tik praturtintuose produktuose ir maisto papilduose.

Augaliniai šaltiniai jo turi per mažai arba forma, kuri organizmo pasisavinama prasčiau.
Nereikėtų savarankiškai skirti sau papildų.

Vienintelis patikimas kelias – kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija.

Kuo anksčiau nustatomas trūkumas, tuo didesnė tikimybė visiškai atkurti atmintį, regėjimą ir nervų sistemos veiklą.

The post Manote, kad tai nuovargis, o iš tiesų – vitamino B12 trūkumas appeared first on Kauno savaitė.

Tokiais momentais Mėnulis pereina perigėjų — orbitos tašką, kuriame jis yra arčiausiai Žemės.

Iš čia ir reginys: diskas atrodo ryškesnis ir didesnis.

Tačiau kartu su susižavėjimu kyla klausimas: ar supermėnulis iš tiesų daro kokį nors poveikį žmogui?

Daugeliui atrodo, kad tokiomis naktimis miegame prasčiau, dažniau nerimaujame ar tampame emocionalesni.

Pažiūrėkime, ar tai turi mokslinį pagrindą.

Kas yra supermėnulis ir kodėl tuo metu sustiprėja gravitacija

Supermėnulis — tai jaunatis arba pilnatis, sutampanti su momentu, kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės. Perigėjuje jo gravitacinis poveikis iš tiesų tampa stipresnis nei apogėjuje, kai jis būna labiausiai nutolęs.

Tačiau svarbus faktas: gravitacijos jėga tiesiogiai priklauso nuo objektų masės.

Jei didžiuliams vandenynams tai juntama, tai žmogui — ne.

Skirtumas tarp „mėnulio traukos“ žmogaus kūnui, sveriančiam 80 kilogramų, sudaro maždaug 73 miligramus. Įvertinus ir Saulės poveikį, didžiausia suma pakiltų iki 110 miligramų.

Tai maždaug devintoji dalis įprastos kanceliarinės sąvaržėlės masės.

Toks menkas dydis negali sukelti jokių pastebimų fiziologinių pokyčių.

Kodėl supermėnulis daro įtaką potvyniams, bet neveikia žmogaus

Vandenynai yra milžiniški, skysti ir lengvai paklūsta gravitacijos pokyčiams.

Todėl net nedideli mėnulio traukos svyravimai sukelia aukštesnius potvynius.

Žemė taip pat šiek tiek „išsitempia“ Mėnulio kryptimi, tačiau atstumo skirtumas tarp arčiausios Mėnuliui žmogaus kūno vietos ir tolimiausios tėra kelios dešimtys centimetrų.

Tai per mažas mastelis, palyginti su Žeme ar vandenynais, kad galėtų atsirasti bent koks pastebimas poveikis mums.

Taigi taip — per supermėnulį Mėnulis traukia mus šiek tiek stipriau, tačiau tikrai ne tiek, kad tai pajustume.

Kodėl supermėnuliai taip aptarinėjami ir žmonės jiems priskiria ypatingą poveikį

Todėl, kad jie gražūs.

Todėl, kad reti.

Ir todėl, kad ryškių dangaus reiškinių fone žmonės linkę ieškoti paslėptos prasmės.

Tačiau patikimų įrodymų apie „mėnulio įtaką“ nuotaikai, sveikatai ar įvykiams nėra. Jei kas nors ir keičiasi — tai mūsų dėmesys, o ne fizikiniai procesai.

Vis dėlto vienas poveikis egzistuoja: supermėnuliai dažnai tampa priežastimi išeiti vakare į lauką, pažvelgti į dangų ir bent trumpam ištrūkti iš rutinos.

Ir tai jau visai neblogas efektas.

Nepamirškite tai padaryti gruodžio 4-ąją — tą naktį švies ypatingas supermėnulis.

The post Kaip supermėnulis veikia žmogų appeared first on Kauno savaitė.

Šia mintimi paremtos ištisos filosofijos sistemos, dauguma religijų ir tikrai visos lieknėjimo programos.

Bet tai geras patarimas ir turintiesiems žalingų įpročių.

Pasirodo, net ir blogas medalis kartais turi gerąją pusę.

Plūdimasis

Nesikrimskite, jei kartais išsprūsta koks keiksmas – arba du, trys ir daugiau (pageidautina ne viešumoje ir be liudininkų). Tyrimais atskleista, kad plūdimasis nepaprastai naudingas ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Jis, kaip visi jau turbūt seniai įtarėme, mažina skausmą. Nors, įspėja mokslininkai, tik tuomet, jeigu paprastai nesikeikiame. Tiems, kas daro tą kasdien mažiausiai po 60 kartų, toks skausmo malšinimo būdas nesuveiks.

Dar keiksmažodžiai atpalaiduoja stresą, padeda įveikti nerimą ir didina emocinį atsparumą beviltiškose situacijose.

Liežuvavimas

Omenyje turima ne kraštutinė piktybinė jo forma – apkalbos ir paskalų skleidimas, o veikiau pomėgis retkarčiais pasidalyti paslaptimis (nebūtinai savo).

Šis vis dar menkai pripažįstamas ir tinkamai nevertinamas bendravimo būdas ne tik slopina stresą, bet ir padeda užmegzti socialinius ryšius su aplinkiniais, pasimokyti iš kitų žmonių klaidų.

Taip, linija, kuria žengiame liežuvaudami, labai plona. Tačiau kartais ja pasivaikščioti verta, nes naudos gauname gerokai daugiau, nei tik patenkiname savo smalsumą.

Muistymasis

Kai kas nors trepsena pėda į grindis, šratinuku baksnoja į stalą ar sukiojasi kėdėje tarsi į vieną vietą įgeltas, aplinkinius tai siaubingai erzina. Tačiau žmogus, kuris atlieka visus šiuos nereikalingus judesius, stiprina savo sveikatą. Mat per dieną tokių judesiukų prisikaupia tiek, kad, mokslininkų skaičiavimais, įmanoma sudeginti maždaug 350 kalorijų. Įspūdinga? Palaukite – tai dar ne viskas. Jeigu toks ramiai nusėdėti nesugebantis žmogus vien muistytųsi niekaip kitaip nepakeisdamas savo gyvenimo būdo, teoriškai vos per vienerius metus galėtų numesti 14 kg.

Pramiegojimas

Aišku, nieko gero, kai pramiegame darbą – ar autobuso, lėktuvo reisą. Tačiau tikrai nėra priežasčių jaustis kaltiems, jeigu ilgiau pamiegame, kai galime sau tą leisti.

Kompensacinis miegas savaitgaliais gali būti labai naudingas sveikatai. Jis padeda sumažinti kraujospūdį ir patiriamo streso lygį, nuslopina nerimą, saugo nuo atminties praradimo. Todėl be jokios sąžinės graužaties išjunkite žadintuvą, telefoną ir suteikite sau malonumą retkarčiais iš lovos išsiropšti tik vidurdienį.

Pataikavimas įgeidžiams

Valgyti daug nesveiko maisto tikrai yra nesveika. Sveika yra retkarčiais nusileisti savo įgeidžiams – mūsų organizmui tai daug naudingiau nei didvyriškai ignoruoti jo norus. Nes kai prisiverčiame atsispirti maisto pagundoms, kūnas tų skanėstų įsinori tik dar labiau ir netrukus jau nebegalime išmesti jų iš galvos. O kai pagaliau to maisto gauname, tikimybė, kad persivalgysime, būna didžiulė.

Todėl leiskite sau šiandien suvalgyti šokoladuką, kad kitą savaitę nesušlamštumėte visos saldainių dėžutės.

Nesimaudymas

Nešvaraus kūno dvokas niekam nemalonus, bet jeigu prausimąsi po dušu praleidžiame tik retkarčiais, tai ir negresia. O oda už tai tik būna dėkinga.

Kasdienis dušas gali išsausinti ir net sudirginti odą, taip pat susilpninti imuninę sistemą – juk kartu su prakaitu ir nešvarumais nuplauname natūralias kūno bakterijas.

Dermatologų rekomendacija – kasdien po dušu maudytis tik žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, tokiems, kaip sportininkai ar statybininkai. Visi kiti, pavyzdžiui, dirbantieji sėdimą darbą, nenusikals higienos taisyklėms šią procedūrą praleidę.

Valgymas naktimis

Tik visai neseniai išaiškėjo, kad užkandžiavimas vėlai vakare ar naktį nėra toks jau blogas dalykas. Specialistų teigimu, tuščiu skrandžiu gerai išsimiegoti neįmanoma. Tuomet naktį nepailsime, atsikėlę jaučiamės pavargę, o nuovargis paprastai prašo maisto… Taip susiformuoja uždaras ratas, labiau kenkiantis sveikatai, nei padedantis išsaugoti figūrą.

Lengvas užkandis prieš miegą išvaduoja nuo nemalonių pojūčių. Jeigu einame miegoti numalšinę alkį, nubundame energingi, per pusryčius suvalgome mažiau – arba išvis užkandame tik per priešpiečius. Ir nejaučiame poreikio griebtis saldumynų, kad papildytume jėgų atsargas.

Gumos kramtymas

Priešingai tam, ką daugeliui mūsų sakė mokytojai ir tėvai, kramtukė kaip tik gali padėti labiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti budrumą. Taip yra dėl to, kad kramtymas gerina kraujo pritekėjimą į smegenis, o tas savo ruožtu padeda atminčiai ir mąstymui. Kramtydami mes netgi deginame kalorijas – maždaug po 11 per valandą.

Tad jeigu gumą kramtote mandagiai, nečepsėdami ir ne atvira burna, ir jeigu tinkamai prižiūrite dantis, nieko labai blogo toks įprotis neturi.

Videožaidimai

Visuotinai pripažintas baubas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, atimantis miegą, gadinantis akis ir džiovinantis smegenis, iš tikrųjų turi savų privalumų.

Bet kokia veikla, kuria užsiimdami išbandome savo reakcijos greitį, koordinaciją, panaudojame kritinį mąstymą ir esame priversti priimti sprendimus, yra labai naudinga.

Surinkta apsčiai įrodymų apie videožaidimų pliusus psichikai. Jų aistruoliai geriau apdoroja informaciją, orientuojasi erdvėje, pasižymi greitesne reakcija nei tie, kas videožaidimų nežaidžia. Nebekalbant jau apie tai, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas gali padėti išsivaduoti nuo streso ir išlieti pyktį.

Svajojimas

Senas posakis „galva debesyse“ niekada neturėjo teigiamos potekstės. Kol jau mūsų laikais paaiškėjo, kad užsisvajoti visai nėra blogai – tiesą sakant, kuo daugiau žmonių turėtų tą daryti.

Mokslininkų teigimu, svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti. Kitaip tariant, nedaug kuo tesiskiria nuo meditavimo, nes suteikia svajotojams galimybę trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir leisti sau kelias minutes atsiriboti nuo rūpesčių.

Netvarkingumas

Daugeliui neabejotinai teko girdėti ar net patiems naudoti terminą „kūrybinis chaosas“. „Ant mano stalo nėra netvarkos – tai kūrybinis chaosas!“ – ir panašiai.

Skamba kaip pokštas, bet netvarkingumas ir kūrybingumas iš tiesų yra susiję. Ir labiau, nei anksčiau manyta.

Amerikiečiai tyrėjai iš Minesotos universiteto išsiaiškino, kad netvarkingoje aplinkoje dirbantys žmonės siūlo kūrybingesnius jiems pateiktų užduočių sprendimus.

Tad kai kitą kartą pajusite, jog darbai stringa, žinosite, ką reikia daryti įkvėpimui susigrąžinti.

Oro gadinimas

Apie jį išvis nekalbama. Nes tai nemandagu ir gėdinga, nes taip nepriimta. Bet medicina turi savas taisykles, ir pagal jas gadinti orą, kaip ir raugėti, labai sveika. Mat ir viena, ir kita atpalaiduoja spaudimą pilve, išvaduoja nuo pūtimo jausmo keliamo diskomforto ir gerina storosios žarnos sveikatą.

Riebus maistas

Tai ne konspiracijos teorija, o realus pavyzdys to, ką gali propaganda.

Visai neseniai atrasti dokumentai atskleidė tikrąją priežastį, kodėl dabar tiek daug žmonių riebaus maisto bijo labiau nei velnias kryžiaus. Pasirodo, 7-ajame dešimtmetyje cukraus pramonės lobistai sumokėjo mokslininkams pasakiškas sumas, kad tik tie paskleistų žinią, jog tai riebalai, ne cukrus sukelia širdies ligas.

Iš tikro viskas yra atvirkščiai: neperdirbti natūralūs riebalai ne tik yra daug geriau už cukrų. Labai daug jų turintis maistas yra itin sveikas. Prisiminkite riešutus, raudoną žuvį, avokadus… Visi šie produktai be galo riebūs, tačiau rekomenduojami sveikai mitybai.

Socialiniai tinklai

Kai tiek žmonių visame pasaulyje sąmoningai atsisako jais naudotis ir dažnas dar su purvu maišo, susidaro įspūdis, jog socialiniai tinklai yra mažų mažiausiai tokie pat pavojingi kaip rūkymas.

Kas tiesa, tai ne melas: naudojimasis šia medija kartais gali turėti košmariškų pasekmių. Tačiau nepalyginamai dažniau jis teikia įvairiapusės naudos.

Svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti.

Socialiniai tinklai padeda nerimo kamuojamiems ir droviems žmonėms išmokti bendrauti, įsilieti į visuomenės ratą, užmegzti ryšius, palaikyti santykius… Tereikia saugotis trolių, melagienų ir dezinformaciją skleidžiančių burnotojų prieš mokslą.

Nagų kramtymas

Tikėtina, kad priežastys, dėl kurių šis žalingas įprotis laikomas kone baisiausiu, nėra tokios jau vienareikšmės.

Pirštai, o ypač panagės, tikrai gali būti (ir greičiausiai yra, net nusiplovus rankas) labai nešvarios. Tačiau nemažai gydytojų dabar propaguoja drąsią mintį, jog kaip tik dėl to nagų kramtymas gali būti naudingas sveikatai.

Kramtant nagus, sako jie, visos ant jų ir po jais esančios bakterijos patenka į organizmą. Skamba pasibjaurėtinai, bet kai kurie tų mikroorganizmų stiprina mūsų imunitetą.

Panagėse bakterijų nėra labai daug, taigi jos veikia kaip vakcina: pirmą kartą su potencialiais mikrobais susidūręs organizmas pradeda gaminti antikūnus ir stiprinti imuninę apsaugą, todėl rimtos infekcijos paprastai neišsivysto.

Be to, bent jau patiems nagų kramtytojams ne paslaptis, kad tai slopina stresą ir padeda mąstyti.

Šokoladas

Saldumynai yra blogai, sutinka specialistai. Tačiau tašką tokio sakinio gale dėti atsisako. Priežastis – šokoladas, kurio naudos sveikatai (valgant nuosaikiai) tokios gausios, kad gerokai persveria daromą žalą.

Omenyje turimas, aišku, tamsusis šokoladas, turintis nedaug cukraus. Tyrėjų teigimu, jis gali padėti sumažinti cholesterolį, kraujospūdį ir širdies ligų riziką. O kad šokoladas dar gerina nuotaiką ir teikia energijos, irgi yra malonus pliusas.

Praleista treniruotė

Dar vienas dalykas, dėl kurio jūsų neturėtų graužti kaltės jausmas. Ypač jeigu tokiomis pertraukėlėmis nepiktnaudžiaujate.

Savotiškos „poilsio dienos“, kai sporto salėje reguliariai lankytis įpratę žmonės į ją nenueina, gerina ne vien psichologinę būseną – fizinę taip pat. Mūsų kūnui ir protui periodiškai prireikia akimirkos atsipalaiduoti, atsigauti nesukant galvos dėl kiekvieno griežtos dienotvarkės punkto, antraip pasekmės gali būti liūdnos.

Žmonėms, kurie atsisako daryti tokias pertraukėles, nes nepripažįsta jų reikalingumo, gresia vadinamasis persitreniravimo sindromas, pasireiškiantis nuotaikų kaita, nuovargiu, taip pat neurologiniais, endokrinologiniais bei imuniniais sutrikimais.

The post Kai blogi įpročiai gerai sveikatai appeared first on Kauno savaitė.

Mokslininkų manymu, miego sutrikimus galima suskirstyti į kelis konkrečius tipus – savotiškus miego profilius. Jie tinka kiekvienam, turinčiam miego sutrikimų. Ir tai ne šiaip asmens ypatybė, bet reikšmingas signalas apie fizinę ir psichologinę organizmo būklę.

Kaip suprasti savo tipą?

Tam reikia įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir kokybę, būklę dieną, ar greitai užmiegama ir kaip dažnai nubundama naktį.

Miego kokybė beveik visada svarbiau už jo trukmę. O asmeninis „miego profilis“ – būdas išsiaiškinti užslėptas sveikatos problemas ir jas išspręsti.

Ir jeigu miego sutrikimai užsitęsia ilgam, tai jau pagrįsta priežastis kreiptis į gydytoją – somnologą arba endokrinologą.

1 tipas: amžinas neišsimiegojimas

Taip apibūdinamas miegas žmonių, kurie ilgai vartosi lovoje, kol užmiega, paskui dažnai nubunda naktį, o rytą jaučiasi nuvargę ir sudirgę.

Dieną juos gali kamuoti nerimastingos mintys, suprastėja dėmesingumas.

Ką tai reiškia?

Toks miego profilis glaudžiai susijęs su padidėjusia nerimo sutrikimų ir depresijos grėsme. Nuolatinis neišsimiegojimas pakerta ir imunitetą, didina hipertenzijos, diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Specialistai tokiomis aplinkybėmis rekomenduoja mažinti įtampą ir krūvius antroje dienos pusėje. Po pietų nebevartoti kofeino (negerti ne tik kavos, bet ir kokakolos, kakavos ir pan.). Ir vietoj žvalinančių užsiėmimų rinktis labiau atpalaiduojančias veiklas. O pirmoje dienos pusėje galima planuoti daugiau fizinės veiklos.

Atkreipkite dėmesį – gal yra galimų fiziologinių priežasčių dėl miego problemų? Tokių kaip apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miegant) ar dažnas poreikis eiti į tualetą naktį. Gali būti, jog yra priežastis kreiptis į gydytoją.

2 tipas: miegate užtektinai, bet jaučiatės pavargę

Užmiegate greitai ir išmiegate 7–8 valandas, bet dieną vis tiek kamuoja mieguistumas ir jaučiatės kaip sudaužyti, o smegenys veikia it sulėtintam kine?

Tai signalas apie prastą miego kokybę. Galbūt dėl to, kad trūksta gilaus miego stadijų ar greitojo miego fazės.

Tokia būklė gali maskuoti vitaminų deficitą (pavyzdžiui, D arba B12) ir didinti ilgalaikių problemų dėl atminties ir kognityvinių funkcijų (dėmesingumo, mąstymo) riziką.

Specialistai rekomenduoja patiems įsivertinti miego kokybę. Atkreipkite dėmesį, kada einate gulti. Pageidautina, jog tą darytumėte ne vėliau kaip iki dvidešimt trečios valandos, kad organizme nesutriktų melatonino, atsakingo už mūsų nakties poilsį, gamyba.

Taip pat prisiminkite, ar nesnūduriuojate dieną. Daugybė žmonių, ypač pagyvenusių, kartais nesąmoningai ir patys to nepastebėdami pauzių metu užsnūsta.

Atrodo, menkniekis, tačiau tokie epizodai gali smarkiai sujaukti nakties miego režimą, o visaverčio išsimiegojimo 15–20 minučių užsnūdimai neužtikrina.

Prasminga būtų pasitikrinti ir dėl vitaminų deficito (prieš tai pasikonsultavus su gydytoju). Tačiau geriausia pagalba tokiu atveju – griežtas ėjimo miegoti grafikas ir nesinaudojimas jokiais išmaniaisiais prietaisais vieną dvi valandas iki gulant.

3 tipas: miegate, bet tik išgėrę tabletę

Jeigu be migdomųjų vaistų tenka valandų valandas skaičiuoti avis, galima suprasti, kodėl imamasi tablečių. Tačiau tai gali neigiamai veikti atmintį ir dėmesingumą.

Ir išvis: ilgalaikis migdomųjų vartojimas – rimta rizika. Smegenys dėl to negauna visaverčio poilsio, o moksliniai tyrimai įprotį migdytis vaistais sieja su dėmesio koncentravimo ir atminties problemomis ateityje.

Todėl gydytojai jokiu būdu nerekomenduoja vartoti migdomųjų nuolat. Verčiau pasistenkite pagerinti natūralų miegą.

Kad jis būtų visavertis, miegamajame turi būti tamsu ir vėsu, mažiausiai valanda iki miego jame neturėtų likti veikiančių išmaniųjų prietaisų. Prieš pat einant gulti galima išsimaudyti šiltoje vonioje arba išeiti pasivaikščioti.

Migdomuosius derėtų vartoti tik trumpais 2–4 savaičių kursais ir tik skyrus gydytojui.

4 tipas: miegate trumpai

Paprastai tai reiškia mažiau kaip 6 valandas miego per parą. Visu kitu metu būdingi nuotaikų svyravimai, padidėjęs apetitas ir polinkis priimti impulsyvius sprendimus.

Nuolatinis neišsimiegojimas – tai skaudus smūgis medžiagų apykaitai ir kognityvinėms funkcijoms (dėmesingumui, mąstymui, atminčiai, kalbai). Trumpas miegas pastebimai padidina nutukimo, II tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, nes organizmui tiesiog trūksta laiko atsigauti.

Ką daryti? Pirmiausia pasistenkite pamiegoti valandą ar dvi ilgiau. (Specialistų teigimu, net ir papildomas pusvalandis miego per dieną pagerina dėmesingumą ir nuotaiką.)

Jei nepavyks, ieškokite priežasčių: gal kaltas stresas, darbo grafikas, jūsų dėmesį vis patraukiantys išmanieji įrenginiai, vėlyvos treniruotės ar papratimas vėlai gultis.

Esminis dalykas, padedantis sureguliuoti dienos režimą, – cirkadinių ritmų stabilizavimas. Todėl stenkitės gultis iki dvidešimt trečios valandos netgi laisvadieniais. Ir susigalvokite atsipalaiduoti padedantį ritualą prieš miegą.

5 tipas: miegas su pertrūkiais

Užmigti užmiegate, tačiau nubundate po kelis kartus pernakt, tad rytą atrodo, kad nė kiek nepailsėjote?

Dažnos tokio sutrikimo priežastys – stresas, miego apnėja ar cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

Fragmentuotas miegas, kaip jį vadina ekspertai, ne mažiau kenksmingas nei per trumpas. Dėl jo nervų sistema patiria nuolatinę įtampą, pakyla streso hormono kortizolio lygis ir atsiranda nerimo sutrikimų, depresijos bei hipertonijos išsivystymo grėsmė.

Kol nevėlu, susirūpinkite savo vakariniais įpročiais. Prieš miegą nevartokite daug skysčių ir visiškai negerkite alkoholio. Kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje. O jeigu naktį nubundate reguliariai, pasikonsultuokite su gydytoju.

Daug kas alkoholį laiko alternatyvą migdomiesiems, bet iš tikrųjų miegas nuo jo antroje nakties pusėje tampa su pertrūkiais.

Nepalyginti geresnis būdas susidoroti su stresu – nuosaikūs fiziniai krūviai: galima pasivaikščioti sparčiu žingsniu, padaryti kelis atsispaudimus ar paplaukioti.

The post 5 miego tipai ir kaip su kiekvienu susidraugauti appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau ar susimąstėte, kurie obuolių rūšys suteikia daugiausia naudos – raudonieji, žalieji ar geltonieji?

Ir kuriuos verta rinktis šaltuoju metų laiku, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išties naudingi?

Kodėl obuoliai laikomi vienais naudingiausių vaisių

Obuolių naudos paslaptis slypi jų „vidinėje chemijoje“. Juose yra daugiau kaip 30 rūšių antioksidantų, tarp kurių ypač išsiskiria kvercetinas – medžiaga, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegimų riziką.

Obuolio žievelėje gausu pektino – natūralios „šluotos“ žarnynui, padedančios valyti organizmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu geležis, kalis ir vitaminas C stiprina imuninę sistemą bei gerina medžiagų apykaitą.

Įdomus faktas: viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramai skaidulų – panašiai kaip dubenėlyje avižinės košės. Tuo pat metu jame tik apie 95 kilokalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas sveikam užkandžiui.

Žalieji ar raudonieji – kuriuos obuolius rinktis?

Žalieji obuoliai, pavyzdžiui, „Granny Smith“, turi mažiau cukraus, todėl tinka žmonėms, stebintiems gliukozės kiekį kraujyje. Jie yra šiek tiek rūgštesni, tačiau turtingesni vitaminu K ir organinėmis rūgštimis, kurios skatina virškinimą, bei polifenoliais, naudingais širdies ir kraujagyslių sistemai.

Raudonieji obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Gala“, yra saldesni, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori pagerinti nuotaiką ar atgauti energiją. Jų žievelėje daugiau antocianinų – antioksidantų, saugančių ląsteles nuo senėjimo.

Geltonieji obuoliai, pavyzdžiui, „Golden Delicious“, užima tarpinę vietą: jie yra švelnūs, aromatingi, tinka tiems, kurie nemėgsta rūgštelės, ir yra naudingi kepenims bei odai dėl didesnio beta karotino kiekio (lyginant su kitais obuoliais).

Kodėl obuolius verta valgyti su žievele

Geriausias patarimas – valgykite obuolius su žievele. Būtent joje sukaupta didžioji dalis naudingųjų medžiagų, be to, ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia – prieš valgydami vaisius kruopščiai nuplaukite.

Jei kalbėtume esmės lygmeniu, naudingiausi yra žalieji obuoliai su tvirta žievele ir lengva rūgštele – ypač „Granny Smith“, „Antaninis“ bei laukiniai obuoliai. Jie turi mažiau cukraus, daugiau pektino ir antioksidantų, o taip pat puikiai tinka organizmo valymui ir medžiagų apykaitos normalizavimui.

Kodėl vietiniai sezoniniai obuoliai – geriausias pasirinkimas

Iš tiesų, naudingiausi obuoliai yra ne brangūs importiniai, o švieži, sezoniniai, vietinės kilmės vaisiai. Rudenį tai dažniausiai „Auksis“, „Beržininkų ananasas“, „Antaninis“ ir „Aldas“, „Aport“, „Melba“, o žiemą bei pavasarį – ilgai išsilaikantys vėlyvieji veislės, tokios kaip „Idared“, „Ligol“, „Renet“, „Jonagold“, „ALVA“, „Gloster“, „Spartan“.

Kodėl verta rinktis vietinius vaisius:

• vietiniai sezoniniai obuoliai yra šviežesni ir nebuvo mėnesių mėnesius laikomi dujų kamerose, kur prarandama dalis vitaminų;
• juose mažiau vaško apnašų ir cheminių apdorojimų nei blizgančiuose importiniuose obuoliuose;
• be to, juose daugiau vitamino C, nes vaisiai nebuvo ilgai transportuojami.

Apibendrinant galima teigti: naudingiausi obuoliai – vietiniai, sezoniniai, su tvirta, kiek rūgštoka žievele. Nesvarbu, kaip jie atrodo išoriškai – būtent tokie vaisiai suteikia organizmui daugiausia naudos.

The post Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai? appeared first on Kauno savaitė.

Nesvarbu, ar nuolat kenčiate nuo pilvo pūtimo, ar sunkumą jaučiate tik per menstruacijas, matyti svarstyklėse nepaaiškinamai didėjančius skaičius ne šiaip nemalonu, bet ir baugoka.

Tačiau svorio svyravimai – kiekvienos moters gyvenimo dalis. O amžius, sumažėjęs aktyvumas, raumenų masės praradimas ir sulėtėjęs metabolizmas tik prisideda prie nepaaiškinamo jo didėjimo.

Bet kartais kilogramų kaupimasis ant juosmens įspėja apie kai ką rimtesnio.

Kada įprasta tampa neįprasta

Jeigu keli papildomi kilogramai ėmė daryti poveikį jūsų psichinei sveikatai ar gyvenimo būdui, galbūt metas užsiregistruoti pas dietistą ar gydytoją. Ypač kai jų dar prisideda klubų ir kelių sąnarių skausmai, dėl kurių tenka atsisakyti kasdieninių veiklų ir mažiau judėti arba prastėja nuotaika.

Bet iki pateksite pas specialistą, mažiausiai kelias dienas, o dar geriau savaitę ar dvi rašykite dienoraštį viso to, ką valgote, ir kruopščiai fiksuokite fizinę veiklą (ne tik treniruotes, jeigu sportuojate). Taip bus lengviau pastebėti – galbūt perdien ėmėte suvalgyti daugiau? Arba dėl padidėjusio darbo krūvio sėdite prie stalo ilgiau nei paprastai?

Net priešinga situacija – užimtas profesinis gyvenimas su dažnomis kelionėmis – irgi gali lemti nepaaiškinamą svarstyklių rodyklės šuolį.

Tačiau svarbu žinoti, kad svorio padidėjimas nuo pusės kilogramo ir kilogramo per metus, kai mums 20–65 metai, – įprastas reiškinys. Tik jeigu atsiradęs antsvoris didesnis, o jo aplinkybės niekuo nepaaiškinamos, galima įtarti vieną iš šių potencialių kaltininkių.

Hipotireozė

Kai į gydytoją dėl nepaaiškinamo antsvorio kreipiasi jauna moteris, skydliaukė tampa pagrindine įtariamąja. Ir tam yra rimta priežastis: kai kurių šaltinių duomenimis, viena iš aštuonių moterų per gyvenimą susidurs su skydliaukės sutrikimais.

O jeigu skydliaukė nepakankamai aktyvi (tai ir vadinama hipotireoze), medžiagų apykaita gali sulėtėti ir paskatinti svorio didėjimą.

Sergant hipotireoze taip pat dažnai kamuoja energijos stygius arba didelis nuovargis, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, mėšlungis arba vidurių užkietėjimas.

Pastebėjote kurį nors iš šių simptomų? Kreipkitės į šeimos gydytoją – neprošal pasidaryti paprastą kraujo tyrimą ir pasitikrinti skydliaukę.

Policistinių kiaušidžių sindromas

Tyrimai rodo, kad juo serga viena moteris iš penkių.

Šis endokrininis sutrikimas išbalansuoja reprodukcinių hormonų – estrogeno ir testosterono – kiekius, taigi gali sukelti nemaloniausių simptomų, kaip nereguliarios mėnesinės, veido plaukuotumas, migrenos.

Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat gali išderinti ir tai, kaip organizmas naudoja insuliną. Dažna to pasekmė – priaugti kilogramai talijos srityje.

Depresija arba nerimas

Patiriamas stresas įstumia mus į kovos arba pasitraukimo, vengimo būklę. Vadinasi, išprovokuoja adrenalino šuolį, o su juo – ir solidžią dozę streso hormono kortizolio. Pastarasis turėtų padėti kūnui atkurti energijos atsargas ir kaupti riebalus. Tačiau yra problemėlė: didžioji dauguma žmonių nuolatinį stresą patiria ištisas dienas sėdėdami priešais kompiuterį ar tiesiog nuo pamišėliško gyvenimo tempo. Ir kol laikosi padidėjęs kortizolio kiekis, organizmas visą tą laiką irgi nesustodamas kaupia riebalus nelabai turėdamas kur juos išeikvoti – dėl to gali atsirasti antsvorio.

Tad jeigu nuolat jaučiatės prislėgtos arba kamuojamos nerimo, turite problemų dėl miego, išvargstate arba praradote susidomėjimą tuo, kas anksčiau džiugindavo, pasikalbėkite su savo gydytoju ar psichologu. Didelė tikimybė, kad staigų svorio augimą lėmė stresas.

Prastas miegas

Niekas taip neskatina potraukio į cukrų ir riebalus kaip prastas nakties miegas.

Neišsimiegojimas sujaukia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir alkio hormonus: grelino, signalizuojančio, kad metas valgyti, kiekis padidėja, o sotumo hormono leptino – sumažėja. Dėl to visą dieną norime valgyti, bet niekaip negalime privalgyti tiek, kad pagaliau pajustume pasitenkinimą.

Plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas

Mūsų žarnynas priklausomas nuo gerųjų bakterijų (probiotikų), padedančių jam tinkamai funkcionuoti.

Tačiau virškinimo trakte esama ir kenksmingų bakterijų. Ir kai gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka, gali išsivystyti plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO). Dėl jo virškinimo trakte ima kauptis papildomos dujos, sukeliančios pilvo pūtimą, skausmus, viduriavimą ir, deja, staigų svorio padidėjimą.

Kokiu būdu SIBO priaugina tuos kilogramus, medikams dar nėra aišku. Tačiau su išvešėjusiomis bakterijomis kovojama antibiotikais.

Padeda ir mitybos pokyčiai.

Perimenopauzė

Pereinamuoju laikotarpiu iki menopauzės tokie hormonai kaip estrogenas pasileidžia į kelionę amerikietiškaisiais kalneliais: jų kiekis čia didėja, čia mažėja, ir ne visada vienodai. Dėl to kai kurios moterys priauga svorio. Pridėkime dar ir natūralius amžėjimo pokyčius, tokius kaip mažėjanti raumenų masė ir didėjantis kūno riebalų kiekis, ir nebeliks klausimų, kodėl svarstyklės rodo tokius pasibaisėtinus skaičius.

Vaistai

Galima būtų sudaryti ilgiausią sąrašą tiek receptinių, tiek ir nereceptinių vaistų, galinčių išprovokuoti staigų svorio padidėjimą – ar bent jau vandens kaupimąsi organizme, pasimatantį užlipus ant svarstyklių.

Pavyzdžiui, antidepresantai (paprastai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas) gali paveikti apetito centrą smegenyse. O beta blokatoriai, vartojami kraujospūdžiui sumažinti, sulėtinti medžiagų apykaitą.

Ne paslaptis, kad kilogramų gali pridėti tam tikri steroidiniai preparatai (kaip prednizolonas, kuris gydo uždegimus, bet skatina apetitą ir skysčių susilaikymą organizme).

Netgi alergikų vartojami nereceptiniai antihistaminai, tokie kaip difenhidraminas, gali sutrikdyti smegenų fermento, padedančio reguliuoti maisto suvartojimą, gamybą ir sukelti pastebimą svorio padidėjimą.

Kušingo sindromas

Šis endokrininis sutrikimas itin retas – diagnozuojamas tik 10–15 žmonių iš milijono, bet, deja, 70 proc. atvejų moterims.

Pasireiškia Kušingo sindromas pertekline kortizolio gamyba ir gali išprovokuoti antsvorio kaupimąsi pilvo srityje ir ant sprando.

Kartais jį sukelia tam tikri vaistai – pavyzdžiui, steroidai, skiriami astmai ir autoimuninėms ligoms gydyti.

Paprastai Kušingo sindromas pasireiškia dideliu išsekimu ir komplikacijomis, kaip diabetas, aukštas kraujospūdis bei cholesterolis. Bet išskirtinis jo ženklas – labai ryškios raudonos strijos ant pilvo.

Dehidratacija

Kartais svoris didėja ne dėl to vandens, kuris susikaupė organizme, o dėl to, kurio perdien neišgėrėte.

Dauguma žmonių nė iš tolo neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Ir didžioji dauguma iš jų painioja troškulį su alkiu.

Sutrikusi būsena, nuovargis, galvos svaigimas – tokius simptomus gali sukelti net lengva dehidratacija. Bet mes dažniausiai nusprendžiame, jog prastos savijautos kaltininkas sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, taigi skubame ko nors užkąsti.

Tačiau pakankamai gerti vandens svarbu ne tik dėl to, kad nepersivalgytume.

Pakankamas skysčių kiekis skatina mitochondrijų funkciją – o tai tas pat, kas skatinti medžiagų apykaitą. Negaudamos užtektinai vandens kūno ląstelės negali greitai ir efektyviai versti maisto energija.

Kiaušidžių vėžys

Retais atvejais pilvas gali didėti dėl naviko ir dėl jo besikaupiančio skysčio.

Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas po menopauzės. Tačiau stebėti simptomus būtina visų amžių moterims. Išpūstas pilvas, per greitas sotumo jausmas, skausmas apatinėje pilvo dalyje, spaudimas šlapimo pūslei – jau svari priežastis kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu šeimoje būta kiaušidžių vėžio atvejų.

Kitų tipų vėžys

Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose pasireiškia svorio netekimu, ne priaugimu. Nebent tai vėžys, skatinantis kortizolio išsiskyrimą, kaip antinksčių navikas.

Kita vertus, progresuodamas vėžys gali paskatinti antsvorį – kartais dėl paties naviko svorio, kartais dėl skysčių kaupimosi pilvo ertmėje.

Tačiau panikuoti jokiu būdu nereikia. Dauguma vėžio formų sukelia kitus simptomus, paskatinančius kreiptis į gydytoją dar ankstesnėse stadijose.

Diabetas

Tiek I, tiek II tipo diabetu susergama dėl insulino problemų. Pirmuoju atveju sergančiojo kasa negamina jo pakankamai, antruoju išsivysto organizmo atsparumas insulinui – dėl netinkamos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo ir kitokio sveikatai žalingo elgesio. Jau vien to pakanka, kad imtų kauptis antsvoris. Tačiau II tipo diabetu sergančių žmonių bazinis insulino kiekis jau savaime didesnis, todėl lemia didesnį antsvorį – paprastai pilvo srityje.

Ir tai dar ne viskas.

Insulino kiekio padidėjimas dėl išorinio gydymo insulinu taip pat gali pridėti antsvorio. Insulinas leidžia gliukozei patekti į kraujo ląsteles, kur ji saugoma energijai, tačiau jei suvartojate daugiau kalorijų, nei reikia jūsų organizmui, ląstelės paims tai, ko joms reikia, o likusi gliukozė bus saugoma kaip riebalai.

Norint išvengti svorio padidėjimo, svarbu atidžiai stebėti savo mitybą, nepiktnaudžiauti greituoju maistu ar daug rafinuoto cukraus turinčiais produktais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pirmiausia įvertinkite savo gyvenimo būdą. Jeigu jūsų mityba netinkama, priaugti apie 225–450 g per savaitę nėra netikėta.

Svorio pokyčių sukelia ir menstruacijų ciklas – priklausomai nuo jo dienų, galimi svyravimai nuo 1,8 kg iki net 2,3 kg.

Tad kada dėl augančio svorio reikėtų tikrai sunerimti?

Jeigu priaugate nuo pusės iki kilogramo ar daugiau per savaitę ir tas svoris tik kaupiasi – niekada nekrenta, jeigu jis nesusijęs su menstruacijomis, prastu miegu, nerimu ar depresija, per dažnu užkandžiavimu ir persivalgymu, vertėtų pasirodyti gydytojui.

   Metėte rūkyti?

Nikotinas – žinomas apetito slopintojas, tad kai jo atsisakoma, maisto įgeidžiai gali tapti tikra problema.
Taip nutinka dėl to, kad rūkymas gali sukelti dopamino – neurotransmiterio, atsakingo už momentinį malonumą, šuolį. Tai tas pats, kas patirtumėte malonumą valgydami saldumynus – pavyzdžiui, ledus. Atsisakius cigarečių, organizmas vis dar reikalauja dopamino ir dažnai jo pakaitalu tampa rafinuotas cukrus ir krakmolas, o pasekmė – priaugti kilogramai.

The post Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata appeared first on Kauno savaitė.