Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausių vitaminų stygius.

Tačiau pastebėję juos neskubėkite į vaistinę: bet kokius maistinių medžiagų trūkumus geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

Pleiskanos ir besilupantys odos plotai

Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurio mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

• Niacino (vitamino B3).

• Riboflavino (vitamino B2).

• Piridoksino (vitamino B6).

• Cinko.

Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. „Žydintys“ nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

Blyški oda

Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, galimas kelių svarbių maistinių medžiagų trūkumas.

Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

• Geležis.

• Folio rūgštis.

• Cinkas.

• Piridoksinas (vitaminas B6).

• Vitaminas B12.

Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

Enteropatinis akrodermatitas

Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maistinių medžiagų nepasisavinimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

Pelagra

Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresorius).

Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – kaip suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti arba niežtėti.

Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

    Maistas vietoj vitaminų

Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kurių deficitų rizika didesnė – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.
Visiems kitiems subalansuotas ir maistingas valgis turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų ar juos kompensuoti.
Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, viso grūdo produktai, riešutai, grybai, moliūgai.
Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.
Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.
Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.
Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.
Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.
Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.
Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

The post 8 vitaminai, jų deficitas ir oda appeared first on Kauno savaitė.

Inkstų liga

Smarkus viso kūno niežulys dažnai kamuoja žmones, sergančius vėlyvos stadijos inkstų ligomis. Arba tuos, kam išsivystęs lėtinis inkstų nepakankamumas.

Tyrimai parodė, jog 42 proc. dializės pacientų kenčia nuo vidutinio iki nepaprastai stipraus niežulio. Kartais tokio, kad žmogus nubunda vidury nakties jau kasydamasis.

Mokslas dar nežino, kodėl inkstų ligos sukelia odos niežulį. Tačiau gydytojai įtaria, jog tai susiję su toksinais, susikaupiančiais organizme, kai inkstai nebeišgali pašalinti iš kraujo visų šalutinių veiklos produktų.

Kepenų ligos

Niežtinti oda pačiose įvairiausiose kūno vietose gali būti ir ženklas apie nesveikuojančias kepenis. Tačiau skirtingai nei inkstų atveju, niežulys apie kepenų negalavimus įspėja dar ankstyvosiose stadijose.

Mechanizmas beveik analogiškas: jeigu kepenys deramai nefunkcionuoja, kad pašalintų iš organizmo toksinus, šalutiniai jo veiklos produktai, tokie kaip tulžies rūgštys, pradeda kauptis.

Dermatografija

Jeigu net švelniai pasikasius odą nagai palieka raudonus iškilius randus, nepranykstančius 15–30 minučių, galima įtarti, jog tai dermatografija. Arba dermatografizmas, kaip dar vadinama ši lėtinės dilgėlinės forma.

Tokia būklė, kai oda yra nepaprastai jautri prisilietimams ir išskiria per daug histamino, yra gana reta. Ją išprovokuoti gali stresas, infekcijos, alergenai, net vaistai. Žymės atsiranda tose vietose, kur oda liečiasi su oda ar drabužiais.

Dermatografiją labai paprasta diagnozuoti, visgi ji dažnai lieka neįrašyta į pacientų ligos istoriją, kadangi negalavimas nėra labai sunkus ar toks varginantis, kad žmogus neapsikentęs kreiptųsi į dermatologą. Nors paūmėjimų atveju, jeigu niežulys pasidaro išties labai stiprus, jį suvaldyti padeda antihistamininiai vaistai.

Pacientams, sergantiems sunkiomis dilgėlinės formomis, kuriems antihistaminai nebepadeda, gali būti skirtos vaistų su veikliąja medžiaga omalizumabu injekcijos.

Stuburo liga

Nuolat niežtinti nugaros kiek aukščiau juosmens oda nesant bėrimo gali būti neuropatinio niežulio pasekmė.

Kitaip sakant, nervų funkcijos sutrikimo ženklas.

Tačiau prieš patvirtindami šią diagnozę specialistai turi patikrinti pacientą dėl galimos stuburo ligos.

Tyrimai parodė, kad stuburo problemų, atsiradusių dėl amžiaus ar dėl traumos, pasekme gali tapti užspaustas nervas. Dėl to ir pradeda niežtėti nugarą.

Neuropatinis niežulys gali atsirasti vienoje kūno pusėje arba abiejose, bet jei kasymasis neteikia palengvėjimo, vertėtų susirūpinti.

Kitų būklių, pavyzdžiui, egzemos, atveju kasantis niežulys rimsta. Nervinis niežulys – nė kiek. Dažnai negi sustiprėja.

Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip jausmą, tarsi oda ropinėtų vabzdžiai.

Jeigu gydytojai nustato, kad jokios rimtos ligos ženklų stubure nėra, kitų sveikatos problemų taip pat, neuropatinis niežulys gydomas kremais su kapsaicinu – jie „pridegina“ iš rikiuotės išėjusius nervus, kad šie nebedirgintų odos.

Celiakija

Nepakeliamai niežtintys gumbeliai ar pūslelės ant kelių, alkūnių, sėdmenų ir (arba) palei plaukų liniją gali reikšti pūslelinį dermatitą. Tai ant odos pasireiškiantis celiakinės ligos simptomas.

Kai glitimo patenka į jį netoleruojančio žmogaus organizmą su maistu, imuninė sistema reaguoja išskirdama antikūnus – konkrečiai imunoglobuliną A (IgA). Tie antikūnai nukeliauja į odą ir „prisiriša“ prie jos ląstelių taip sukeldami niežėjimo pojūtį.

Tokį niežulį įmanoma trumpam apmalšinti receptiniu tepalu, bet jeigu celiakija jau stipriai pažeidusi žarnyną, teks laikytis griežtos beglitimės dietos visą likusį gyvenimą.

Sergantiesiems celiakija ir toliau valgant maistą su glitimu, galimas neprievalgis, anemija, sumažėjusi kaulų masė, opinis kolitas ir net vėžys.

Limfoma

Kraujo ligos – dar viena negalavimų grupė, kurios nereikia atmesti ieškant odos niežulio priežasties.

Kai kurių šaltinių duomenimis, nuo 5 iki 30 proc. limfomų – tiek Hodžkino, tiek ne Hodžkino – gali pasireikšti niežėjimu.

Niežulys (su bėrimu ar be) kartais būna pirmasis Hodžkino limfomos simptomas. Jį, tikėtina, sukelia citokinai – baltymai, atliekantys ląstelių signalizacijos funkciją: reaguodami į infekciją, jie sukelia uždegimus.

Skydliaukės ligos

Pernelyg aktyvi arba pernelyg tingi skydliaukė gali sukelti keistų odos pojūčių. Niekas nežino, kodėl susiformuoja toks ryšys, bet gali būti, jog skydliaukės sutrikimų nulemti pokyčiai prakaito liaukose lemia odos išsausėjimą.

Sausa niežtinti oda būdinga žmonėms, kuriems diagnozuota hipotireozė. Mat odos audiniuose yra skydliaukės hormonų receptorių, kurie, jusdami jų trūkumą, reaguoja.

Alergijos

Tai vienos dažniausių lėtinių ligų pasaulyje.

Dauguma odos alergijų apibūdinamos terminu „kontaktinis dermatitas“: toje vietoje, kur alergenas kontaktuoja su oda, atsiranda niežtintis bėrimas. Dermatitas gali pažeisti net akių vokus.

Nuodingi augalai, nikelis arba parfumerijos ir kosmetikos priemonėse esantys tam tikri junginiai yra tik keletas alergenų, dažniausiai sukeliančių kontaktinį dermatitą. Diskomfortui palengvinti gydytojas gali skirti steroidinių tepalų. Tačiau kad specialistai – dermatologai ir alergologai – susektų niežulį sukeliančius alergenus, reikia atlikti išsamius tyrimus. Kol patikrinami visi šiuolaikinio žmogaus naudojami produktai, tai užtrunka.

Menopauzė

Ją pasiekusios moterys susiduria su išvaizdos pokyčiais – įskaitant išsausėjusią niežtinčią odą.

Taip yra dėl to, kad organizme sumažėja estrogenų, be galo svarbių kolageno gamybai. Todėl odos sluoksnis suplonėja, o sumažėjus natūralių riebalų, užtikrindavusių odos drėgnumą, pradeda kamuoti niežulys.

Vienintelė išeitis – uoliai drėkinti odą. Pavyzdžiui, alavijų geliu arba kremais su kalaminu. Jie sulaiko vandenį išoriniame odos sluoksnyje, neleidžia išdžiūti, taigi ir niežėti.

Krūties vėžys

Pedžeto ligai būdingas egzemą primenantis spenelio bėrimas. Tai nepaprastai reta krūties vėžio forma, kai vėžio ląstelės susirenka spenelyje arba aplink jį. Spenelio bei areolės oda atrodo paraudusi, niežti, dega, gali būti opelių. Todėl kartais klaidingai diagnozuojama egzema, nors Pedžeto ligą galima įtarti iš to, kad ji apima tik vieną krūtį.

Nėštumas

Kartais nėštumo pabaigoje moters pilvą (pasitaiko, kojas ir rankas irgi) išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais. Nors tai nėra pavojinga nei pačiai būsimai mamai, nei kūdikiui, pojūtis labai nemalonus. Deja, priemonių kovoti su bėrimu negausu, mat jis pasirodo trečiojo trimestro pabaigoje, kuomet daugumos vaistų jau negalima vartoti.

Įdomus, bet kol kas nepatvirtintas faktas: pastebėta, kad dilgėlinė nėščiųjų dermatozė pasireiškia esant daugiavaisiam nėštumui – pavyzdžiui, laukiantis dvynių. Kai kas mano, dėl to, jog pilvo oda tuomet labai įsitempia.

Gimus kūdikiui, dermatitas praeina.

The post Kasaisi, kasaisi ir dar negana? appeared first on Kauno savaitė.

• Jeigu žmogaus oda pagelto, net ne specialistai žino, kad jam derėtų skubiai išsitirti kepenis ir tul- žies pūslę (galbūt užsistovėjo tulžis ar prasidėjo uždegimas).

• Pieno baltumo oda gali įspėti net apie dvi galimas problemas – anemiją (nuotraukoje – palyginus su sveiko žmogaus ranka), atsirandančią dėl geležies stygiaus organizme, bei kvėpavimo sutrikimų, taigi plaučių ir bronchų ligų.

• Liguistas blyškumas, kartais net suteikiantis odai melsvą atspalvį (ypač nosies ir lūpų srityje bei palei nagus) – aiškus signalas, kad yra problemų dėl širdies.

• „Marmurinė“ oda byloja apie kraujagyslių nepatvarumą: joms trūkinėjant, nuolat atsiranda poodinių hematomų – tai yra mėlynių.

• Glebi, nukarusi oda – išorinis organizmą sekinančių sisteminių ligų požymis.

• Pleiskanojanti oda – nervinių sutrikimų požymis.

• Rausvos dėmės ant veido dažniausiai atsiranda dėl alergijų – maistui arba vaistams.

• Staiga paraustantys skruostai ir kaklas įspėja apie polinkį į hipertenziją.

• Sausa „vaškinė“ oda – ženklas, kad sergate lėtiniu gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

• Sausos odos plotai ant alkūnių reiškia susilpnėjusį imunitetą ir avitaminozę (ypač B grupės vitaminų trūkumą).

• Blyški, šiek tiek papurtusi ir patinusi oda (ypač veido ir blauzdų) įspėja apie inkstų ligas bei kitas endokrinines problemas.

• Nelygios violetinės dėmės ant odos paprastai būna organizmo reakcija į susikaupusius šlakus ir toksinus.

The post Apie sveikatą papasakos oda appeared first on Kauno savaitė.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė sako, kad savarankiškai užsiimant aknės gydymu lengva suklysti ir taip dar labiau pabloginti odos būklę.

Ypač didesni iššūkiai kyla šiuo sezonu, kai oda patiria didelius temperatūrų skirtumus.

Temperatūrų skirtumų įtaka aknei

„Dideli temperatūrų skirtumai, ypač šaltas lauko oras ir sausas šildomų patalpų oras, gali iššaukti odos dehidrataciją bei taip paskatinti didesnį sebumo išsiskyrimą. Sebumas – tai riebalinių liaukų gaminamas aliejus, kuris natūraliai drėkina ir palaiko odos elastingumą. Kai jo pagaminama per daug, gali užsikimšti poros ir atsirasti daugiau spuogų“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Anot vaistininkės, taip susidaro tarsi užburtas ratas – oda išsausėja, pradeda gaminti daugiau sebumo ir taip paskatina intensyvesnius aknės bėrimus.

Aknės simptomai – ne tik bėrimas

Vaistininkė pasakoja, kad dehidratuota, į aknę linkusi oda pasižymi keliais specifiniais požymiais, kurie gali skirtis nuo įprastų riebios odos aknės simptomų.

„Jautrumas ir tempimas – tai vieni pirmųjų simptomų, išduodančių apie dehidratuotą odą. Oda gali jaustis ne tik sausa, bet ir jaučiamas tempimas, ypač po prausimosi. Galite jausti „tempimą“ aplink smakrą, nosį ar skuostus. Dėl tokio išsausėjimo oda pradeda gaminti daugiau sebumo. Perteklinis sebumo kiekis gali užkimšti poras ir sukelti bėrimus, tiek kamedogeninius, tiek papules ir pustules“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Aplink atsiradusius spuogus gali išsausėti oda ir pasireikšti šerpetojimas. Pasak vaistininkės, tokios sausos dėmės rodo, kad odai trūksta drėgmės ir, kad jos natūralus barjeras yra pažeistas.

„Negana to, dehidratuota oda neretai praranda gyvybingą spalvą, atrodo blanki ir papilkėjusi. Lygiai taip pat sumažėjęs odos elastingumas gali būti ženklas, jog odoje trūksta drėgmės. Šiuos simptomus gali lydėti atsiradusios smulkios raukšlelės, ypač aplink akis ir burną. Dar vieni nemalonūs simptomai – perštėjimas ir niežulys aplink pažeistas vietas, kai naudojamos tam tikros priemonės su alkoholiu ar kvapiosiomis medžiagomis“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė E. Mockė.

Kokias klaidas darome dažniausiai?

Jau daugelis žino, kad savarankiškai spaudant spuogus, galima dar labiau padidinti odos uždegimus. Visgi, vaistininkė teigia, kad yra kur kas daugiau klaidų, kurias žmonės daro prižiūrėdami aknės nualintą odą.

„Kartais tenka išgirsti iš klientų, kad, jų manymu, dažnesnis veido prausimas gali padėti sumažinti sebumo perteklių. Visgi, tai ne tiesa. Prausdami veidą daugiau nei du kartus per dieną, galime dar labiau pažeisti odos barjerą. Tuo tarpu kiti žmonės netgi bijo papildomai drėkinti aknės odą, dėl to naudoja „per lengvas“ priemones, kurios neleidžia odos barjerui atsistatyti“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Vaistininkė pastebi, kad iki šiol nemažai klaidų padaroma naudojant rūgštines odos priežiūros priemones. Ji pabrėžia, kad esant pažeistam odos barjerui, toliau naudojamos agresyvios ir odą sausinančios rūgštinės priemonės tik dar labiau ją įjautrina. Todėl šių priemonių naudojimą reikėtų pristabdyti, kol bus atstatytas pažeistas odos barjeras.

Atskleidžia, kaip turi atrodyti odos priežiūros rutina

„Norint tinkamai pasirūpinti savo aknės oda, pirmiausia reikėtų užtikrinti teisingą bazinę rutiną. Kai oda yra įjautrinta, sumažinkite naudojamų priemonių kiekį, kad šis taptų labiau minimalistinis, o ingredientai – ne tokie agresyvūs. Venkite maitinamųjų kremų su aliejais, kurie gali dar labiau užkimšti odą. Vietoje to rinkitės odos barjerą atkuriančius kremus, kurių sudėtyje būtų keramidų, alantoino, glicerino, niacinamido“, – pataria vaistininkė E. Mockė.

Jeigu aknės gydymui yra paskirti receptiniai vaistai, vaistininkė pataria, kaip šalia jų papildomai galima pasirūpinti odos barjero atstatymu:

„Jeigu naudojate gydytojo paskirtą receptinį vaistą aknės gydymui, jo vartojimo jokiu būdu nenutraukite. Visgi, norėdami atstatyti odos barjerą, pirmiausia ant pažeistos odos tepkite barjerinį kremą,  tuomet – vaistą, o ant viršaus – vėl barjerinį kremą. Toks „sumuštinio“ efektas leis užtikrinti, kad oda dar labiau nesujautrės, o vaistas veiks taip pat veiksmingai“, – sako E. Mockė.

Nepamirškite prevencinių priemonių

Norint užkirsti kelią aknės paūmėjimui, svarbu skirti dėmesį odos drėkinimui bei naudoti prevencines priemones. Pirmiausia vaistininkė pataria išbandyti namų drėkintuvą, taip pat 2-3 kartus per savaitę naudoti intensyviai odą drėkinančias veido kaukes.

„Veido odą svarbu prižiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Todėl vertėtų subalansuoti savo mitybą ir ją papildyti keletu svarbiausių medžiagų – žuvų taukais, cinku, resveratroliu bei vitaminu D. Vartojant juos galima sumažinti odos uždegimus, taip pat papildomai drėkinti odą“, – pataria vaistininkė E. Mockė.

Ir, visgi, jeigu susiduriate su iššūkiais stengiantis įsivertinti savo odos būklę, nepabijokite kreiptis į farmacijos specialistą, kuris padės sudėti jums tinkamą odos priežiūros rutiną. O jeigu jus kankina papulės ir pustulės – kreipkitės į dermatovenerologą.

The post Aknė – veido odos liga: kaip teisingai ja pasirūpinti? appeared first on Kauno savaitė.