Tačiau ar susimąstėte, kurie obuolių rūšys suteikia daugiausia naudos – raudonieji, žalieji ar geltonieji?

Ir kuriuos verta rinktis šaltuoju metų laiku, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išties naudingi?

Kodėl obuoliai laikomi vienais naudingiausių vaisių

Obuolių naudos paslaptis slypi jų „vidinėje chemijoje“. Juose yra daugiau kaip 30 rūšių antioksidantų, tarp kurių ypač išsiskiria kvercetinas – medžiaga, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegimų riziką.

Obuolio žievelėje gausu pektino – natūralios „šluotos“ žarnynui, padedančios valyti organizmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu geležis, kalis ir vitaminas C stiprina imuninę sistemą bei gerina medžiagų apykaitą.

Įdomus faktas: viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramai skaidulų – panašiai kaip dubenėlyje avižinės košės. Tuo pat metu jame tik apie 95 kilokalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas sveikam užkandžiui.

Žalieji ar raudonieji – kuriuos obuolius rinktis?

Žalieji obuoliai, pavyzdžiui, „Granny Smith“, turi mažiau cukraus, todėl tinka žmonėms, stebintiems gliukozės kiekį kraujyje. Jie yra šiek tiek rūgštesni, tačiau turtingesni vitaminu K ir organinėmis rūgštimis, kurios skatina virškinimą, bei polifenoliais, naudingais širdies ir kraujagyslių sistemai.

Raudonieji obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Gala“, yra saldesni, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori pagerinti nuotaiką ar atgauti energiją. Jų žievelėje daugiau antocianinų – antioksidantų, saugančių ląsteles nuo senėjimo.

Geltonieji obuoliai, pavyzdžiui, „Golden Delicious“, užima tarpinę vietą: jie yra švelnūs, aromatingi, tinka tiems, kurie nemėgsta rūgštelės, ir yra naudingi kepenims bei odai dėl didesnio beta karotino kiekio (lyginant su kitais obuoliais).

Kodėl obuolius verta valgyti su žievele

Geriausias patarimas – valgykite obuolius su žievele. Būtent joje sukaupta didžioji dalis naudingųjų medžiagų, be to, ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia – prieš valgydami vaisius kruopščiai nuplaukite.

Jei kalbėtume esmės lygmeniu, naudingiausi yra žalieji obuoliai su tvirta žievele ir lengva rūgštele – ypač „Granny Smith“, „Antaninis“ bei laukiniai obuoliai. Jie turi mažiau cukraus, daugiau pektino ir antioksidantų, o taip pat puikiai tinka organizmo valymui ir medžiagų apykaitos normalizavimui.

Kodėl vietiniai sezoniniai obuoliai – geriausias pasirinkimas

Iš tiesų, naudingiausi obuoliai yra ne brangūs importiniai, o švieži, sezoniniai, vietinės kilmės vaisiai. Rudenį tai dažniausiai „Auksis“, „Beržininkų ananasas“, „Antaninis“ ir „Aldas“, „Aport“, „Melba“, o žiemą bei pavasarį – ilgai išsilaikantys vėlyvieji veislės, tokios kaip „Idared“, „Ligol“, „Renet“, „Jonagold“, „ALVA“, „Gloster“, „Spartan“.

Kodėl verta rinktis vietinius vaisius:

• vietiniai sezoniniai obuoliai yra šviežesni ir nebuvo mėnesių mėnesius laikomi dujų kamerose, kur prarandama dalis vitaminų;
• juose mažiau vaško apnašų ir cheminių apdorojimų nei blizgančiuose importiniuose obuoliuose;
• be to, juose daugiau vitamino C, nes vaisiai nebuvo ilgai transportuojami.

Apibendrinant galima teigti: naudingiausi obuoliai – vietiniai, sezoniniai, su tvirta, kiek rūgštoka žievele. Nesvarbu, kaip jie atrodo išoriškai – būtent tokie vaisiai suteikia organizmui daugiausia naudos.

The post Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai? appeared first on Kauno savaitė.

Turtingi visų svarbiausių dalykų, reikalingų žmogaus organizmui, obuoliai jį stiprina ir net gali sumažinti sunkių lėtinių ligų riziką. Taigi yra mums taip reikalinga ir subalansuotos mitybos dalis, ir vaistai. Štai ką apie obuolius sako mokslas.

Antioksidacinis poveikis

Obuoliai turtingi antioksidantų, saugančių mūsų kūno ląsteles nuo sunkiausių pažeidimų. Iš jų obuoliuose dominuoja vitaminai C ir E, bet ne ką mažiau yra polifenolių, tokių kaip flavonoidai, turintys visokios naudos sveikatai.

Tyrimai rodo, kad reguliariai valgant obuolius galima padidinti antioksidantų aktyvumą organizme. Taip pat įrodyta, kad obuoliuose esantys antioksidantai neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis (nestabilias molekules, skatinančias ląstelių pažeidimus). Šis reaktyviųjų deguonies rūšių sumažėjimas gali sumažinti tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas.

Širdies sveikata

Yra mokslinių įrodymų, kad obuoliuose esantys polifenoliai ir maistinės skaidulos gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų širdies sveikatos problemų riziką.

Remiantis vienu tyrimu, valgant obuolius gerėja bendras cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų, arba blogojo cholesterolio, kiekiai. Taigi obuoliai, tai yra juose esantys polifenoliai, gali būti ypač naudingi žmonėms, turintiems bėdų dėl cholesterolio.

Dar mokslininkai mano, kad obuoliai gali turėti uždegimą slopinamųjų savybių, todėl taip pat prisideda prie širdies apsaugos.

Šių vaisių maistinės skaidulos gerina žarnyno mikrobiomos būklę, o tai turi įtakos mažinti tiek uždegiminius procesus, tiek širdies ligų riziką.

Obuolių polifenoliai taip pat gali slopinti uždegimus, keisdami jų eigą.

Svorio kontrolė

Jeigu valgysite daugiau obuolių, bus lengviau tą daryti, teigia specialistai.

Pirmiausia dėl to, kad kremtant obuolius labai paprasta pasiekti rekomenduojamą suvalgyti dienos vaisių ir daržovių kiekį. O valgant užtektinai vaisių ir daržovių reguliuoti kūno svorį kur kas lengviau – tai irgi mokslo įrodyta.

Vieno tyrimo, vykdyto ir su žmonėmis, ir su gyvūnais, rezultatai atskleidė, jog padidintas obuolių kiekis valgiaraštyje tiek vieniems, tiek kitiems padėjo numesti svorio. Bet įdomiausia tai, kad sėkmingiausiai nereikalingų kilogramų atsikratyti sekėsi turintiems antsvorio individams.

Mitybos specialistai sako galintys patvirtinti ir obuolių naudą vaikams. Tų, kurie valgo obuolius ir jų produktus, mityba būna labiau subalansuota, o nutukimo atvejai tarp tokių vaikų gerokai retesni. Ir viskas dėl to, kad obuolių maistinė sudėtis stebėtinai turtinga.

Apsauga nuo diabeto

Kai kurie duomenys rodo, kad obuoliai gali padėti išvengti II tipo diabeto.

Valgant šiuos vaisius su žievele, gaunami antioksidantai bei skaidulos, manoma, sulėtina virškinimą, taigi sumažina gliukozės šuolį kraujyje.

Antioksidantai obuoliuose prisideda prie diabeto prevencijos ir kovodami su laisvaisiais radikalais bei mažindami lipidų kiekį kraujyje.

Įvairūs tyrimai, atlikti su gyvūnais ir su žmonėmis, parodė, kad obuoliai mažinti cukraus kiekį kraujyje pradeda iškart, vos tik juos suvalgius.

Siejami obuoliai ir su retesniais gestacinio diabeto bei padidėjusio gliukozės kiekio nėščiųjų kraujyje atvejais.

Sveikas virškinimas

Obuoliai gali padėti subalansuoti žarnyno mikrobiomą (mikroorganizmus, tarpstančius virškinimo sistemoje), tai labai svarbu ne tik virškinimo trakto būklei, bet ir sveikatai apskritai.

Maistinės skaidulos ir polifenoliai obuoliuose veikia kaip prebiotikai. Jie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir klestėjimą žarnyne. Skaidulos taip pat yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno bakterijoms, būtinoms normaliam virškinimui.

Tiesa, dar atlikta labai nedaug tyrimų su žmonėmis aiškinantis obuolių įtaką virškinimo sistemai. Bet turimų rezultatų pakanka, kad būtų galima teigti, jog obuoliai iš tiesų padidina naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Papildomi tyrimai padėtų sustiprinti šiuos rezultatus.

Stipresni kaulai

Už tai turėtume dėkoti obuoliuose esantiems vitaminams, mineralams ir kitoms maistinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, kaliui ir kalciui. Jų abiejų esama šiuose vaisiuose ir jie abu siejami su mažesne osteoporozės – sumažėjusių kaulų masės ir jų mineralinio tankio – rizika.

Mažai būta tyrimų, siekiančių nustatyti ir obuolių poveikį kaulų sveikatai. Tačiau žinoma, kad padidinus suvalgomų vaisių kiekį kaulų lūžių rizika mažėja.

Didesnis vaisių ir daržovių kiekis valgiaraštyje gali pagerinti ir kaulų tankį.

Ir dar šis tas. Įvairūs tyrimai parodė, kad flavonoidai obuoliuose irgi turi kaulus saugančių savybių. Jie, be kita ko, gali padidinti kaulus formuojančių ląstelių osteoblastų ir sumažinti kaulus ardančių ląstelių osteoklastų aktyvumą.

Skysčiai

Nuo 80 iki 89 procentų obuolio sudaro vanduo, tad valgant juos paprasta palaikyti skysčių balansą organizme. Tuo labiau kad yra obuoliuose ir elektrolitų, gyvybiškai reikalingų tokiai pusiausvyrai išlaikyti: jau minėtų kalcio ir kalio, taip pat magnio, natrio.

Suprantama, į obuolius derėtų žiūrėti tik kaip į papildomą, ne pagrindinį ir vienintelį vandens šaltinį. Visgi viename vidutinio dydžio vaisiuje jo yra apie 156 ml.

Graži oda

Ją užtikrina specifinės maistinės medžiagos obuoliuose.

Buvo tirtos sveikos suaugusios moterys. Tyrimo iniciatoriai joms atsitiktine tvarka duodavo arba placebą, arba tabletę su obuolių polifenoliais.

Pasibaigus 12 savaičių trukmės eksperimentui, moterys, vartojusios „obuolines“ tabletes, pastebėjo gerokai paskaistėjusią odą, labiau apsaugotą nuo ultravioletinės spinduliuotės keliamos pigmentacijos.

Kai kurie rezultatai rodo, kad obuoliai gali apsaugoti odą nuo niacino sukeliamo raudonio.

Be pliusų – ir minusai

Kaip jau turbūt supratote, obuolių maistinė vertė išties įspūdinga: juose ne tik gausu vitaminų ir mineralų, bet ir makroelementų, aktyvių augalinių junginių.

Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui per dieną suvalgyti bent dvi porcijas vaisių. Vidutinio dydžio obuolys prilygtų vienai porcijai. Arba pusei rekomenduojamos paros normos.

Nors obuoliai labai naudingi ir daugumai žmonių saugūs valgyti vaisiai, kai kam vertėtų jų vengti ar bent žinoti apie potencialias rizikas.

Esmė ta, kad yra žmonių, alergiškų obuoliams. Rečiau alergenu tampa vaisiuose esantys baltymai, dažniau – žiedadulkės. Pastarųjų sukelta alerginė reakcija pasireiškia niežėjimu arba burnos, gerklės tinimu. Kai alergizuoja baltymai, galima dilgėlinė, tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skrandžio veiklos sutrikimai ar net anafilaksinis šokas.

Taip pat geriau nevalgyti obuolių sėklų – dėl nedidelio kiekio cianido.

Turintiesiems virškinimo problemų irgi nederėtų padauginti obuolių. Jie nerekomenduotini žmonėms, kurie laikosi mažai FODMAP turinčios dietos (su mažai fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių – trumpųjų grandžių angliavandenių, kuriuos plonoji žarna sunkiai pasisavina). Toks mitybos planas dažnai skiriamas pacientams, sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu arba turintiems kitų virškinimo problemų.

Dar esama duomenų, kad obuolių sultys nedera su kai kuriais vaistais – gali pakeisti antihistamininių, antihipertenzinių ir antiastminių preparatų veikimą. Nors šioje srityje dar reikalingi papildomi tyrimai, jeigu vartojate tokių grupių vaistus, dėl viso pikto pasitarkite su gydytoju.

    Naudinga žinoti

Viename vidutinio dydžio obuolyje yra:
95 kalorijos
0,5 g baltymų
0,3 g riebalų
25 g angliavandenių
4,4 g ląstelienos
10,9 mg kalcio
0,2 mg geležies
9,1 mg magnio
20 mg fosforo
195 mg kalio
8,4 mg vitamino C
5,5 µg folato
Obuoliuose taip pat yra nedideli kiekiai vitaminų A, E ir K, o dar vario, cholino, cinko, mangano bei kitų organizmui gyvybiškai reikalingų maistinių medžiagų.
Atskirai būtina paminėti fitomedžiagas – sveikatai naudingus augalinius junginius. Vieni jų – polifenoliai, įskaitant antocianinus ir flavonoidus, parūpina obuoliams didžiąją dalį juose esančių antioksidantų. Bet dar šiuose vaisiuose yra ir karotenoidų, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

The post Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius appeared first on Kauno savaitė.

Čia jau daugiau nei penkiolika metų vyksta Obuolinės – šventė, kurioje susipina skoniai, muzika, tradicijos ir bendrystė.

Geležiečiai jau gyvena šurmuliu ir laukimu – juk artėja diena, kai viskas miestelyje sukasi apie vieną vaisių – obuolį.

Apie tą patį, kurį lietuviai nuo seno laikė ne tik sodo pasididžiavimu, bet ir tautos tradicijų, tapatybės simboliu.

Tad nieko keista, kad čia, kur kiekviena šeimininkė turi savą pyrago receptą, obuolys tampa ir istorijos, ir šventės, ir bendruomenės jungtimi.

Šimtmečiai su obelėle

Kas kuo, o Panevėžio rajone esantys Geležiai garsėja Obuolinėmis.

Švente, jau daugiau kaip 15 metų į Karsakiškio seniūnijoje esantį miestelį sukviečiančia norinčiuosius pagerbti lietuviškoje žemėje šimtus metų auginamas obelis ir jų vaisius.

Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio meno vadovė Jovita Barolienė sako, kad ši šventė ne tik spalvinga ir kvapni, bet ir prasminga, juk obuoliai – lietuviškos tapatybės dalis.

„Kiek dainų, mįslių, patarlių, kiek pasakų apie obelėlę ir apie obuolius tauta yra sukūrusi, kiek jų iki mūsų laikų išsaugota. Susitikimas Geležiuose – proga dar kartą prisiminti, kad obuolys ne tik sveikatos, grožio, bet ir tautos tradicijų, tapatybės simbolis“, – sako šventę organizuojanti kultūros darbuotoja.

Nors nėra tikslių duomenų, kada obelys pradėtos sodinti Lietuvoje, žinoma, jog obelynai čia imti veisti 16 amžiuje.

Tad obelų auginimas Lietuvoje yra tradicinis ir turi ilgą istoriją.

Kulinarinio paveldo švente Obuolinėmis besididžiuojantys Geležių gyventojai daug ką gali papasakoti apie obelis ir jų vaisius. Ir tai visada mielai daro.

O praėjusiais metais jie pasirodė itin gausiai publikai. Vilniaus knygų mugėje prisistatė kaip obuolių miestelis ir smagios, gražios šventės Obuolinių rengėjai.

Tos Obuolinės jau turi daug gerbėjų, bendraminčių, talkininkų, tad ir šiemet vėl šurmuliuos centrinėje Geležių aikštėje bei pačiame kultūros centre ir tęsis kelias dienas.

J. Barolienė sako, kad ir laikas tokiai šventei – spalio antroji pusė – pasirenkamas neatsitiktinai. Juk spalio 21-ąją minima Pasaulinė obuolio diena, skirta skatinti sveiką mitybą ir priminti apie šio vaisiaus – vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinio – naudą sveikatai.

Nuo Jokūbinių iki Obuolinių

Kokios Obuolinės be obuolių pyragų! Jų gausiai prikepama kiekvienai šventei, bus, žinoma, ir šiemet.

Nors, kaip primena J. Barolienė, iš obuolių galima daug įvairiausių valgių prigaminti – blynų, kepinių – bei gėrimų – sulčių, kompotų, vis dėlto šios šventės karalius yra obuolių pyragas.

Geležietės šeimininkės ragautojus dažnai nustebina vis kitokiais vienas už kitą gardesniais, kvapnesniais, išvaizdingesniais kepiniais.

Laima Balčiūnienė – nuolatinė pyragų kepėja. Ji kiekvienai šventei stengiasi sugalvoti ką nors naujo, įdomaus ar surasti praeityje garsėjusių pyragų receptą ir pagal jį iškepti.

Prieš kelis dešimtmečius į Geležius atitekėjusi moteris čia jau seniai tapo sava, tad jai, kaip ir visiems geležiečiams, metuose yra dvi svarbiausios visus suvienijančios šventės – Jokūbinės ir Obuolinės.

Liepos mėnesį jau šimtus metų visus sukviečiantys Švento Jokūbo atlaidai nuo seno yra savotiškas Geležių ženklas.

Dabar populiarumu jam jau beveik nenusileidžia ir naujesnės, bet ne mažiau mėgstamos Obuolinės.

Receptas vienas, skoniai skirtingi

L. Balčiūnienė sako pyragus kepanti ne tik švenčių proga. Jos namuose dažnai kvepia obuolių pyragai – mėgstamiausi šeimininkės kepiniai.

Nors kartais mėgsta atkartoti ir savo mamos taip mėgtą ir dažnai keptą meduolį, obuoliai visada ima viršų.

Kepėja apgailestauja, kad šiemet soduose obelys labai prastai derėjo – ne obuolių metai pasitaikė, tad dažnai pyragais nepasilepinsi.

Bet šventės proga obuolių prisirinks ir jų pyragui nepagailės.

Kokį keps, dar nenusprendusi, tačiau visada po ranka jos mėgstamiausias ir sėkmingiausias receptas, kurį sumani šeimininkė patobulina.

Dažniausiai geležietė pyragą kepa pagal jai įprastą ir visada pavykstantį receptą ir mielai juo dalijasi: penki kiaušiniai, stiklinė cukraus, dvi stiklinės miltų, pusė stiklinės aliejaus, šaukštelis kepimo miltelių ir pjaustyti obuoliai, kurių verta nepagailėti. Viskas viename inde gerai sumaišoma, krečiama į skardą ir kepama 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.

„Nenustebinsiu tuo receptu. Kiekviena šeimininkė žino tokį pat ar panašų ir pagal jį kepa. O norint išskirtinio pyrago, reikia galvą pasukti – esu bandžiusi ir kartu su svarainiais, ir su pudingu, ir su kitokiais priedais kepti“, – šypsosi L. Balčiūnienė.

Ir iš tikrųjų, nors produktai ir kepimo būdas būna toks pats ar panašus, bet pyragai kiekvienai šeimininkei išeina kitokie, skirtingų skonių.

O ir kepinių išvaizda niekada nebus vienoda.

Geležių šeimininkės, ypač šventės proga, pyragus stengiasi kuo gražiau apipavidalinti ir pateikti išradingai išpuoštus.

Klos spalvingus kilimus

Prasidėjus Obuolinėms ne tik pyragus keps geležiečiai.

Kaip sako meno vadovė J. Barolienė, šventė pakvies visus prisiminti ir iš naujo atrasti obuolio stebuklą.

Tas kulinarinio paveldo, kūrybos, muzikos ir bendruomeniškumo festivalis tęsis net kelias dienas: nuo spalio 13-osios iki tikrųjų Obuolinių – spalio 19-osios.

Per Obuolines visas Geležių miestelis pakvimpa obuoliais, kepamais pyragais ir verdama koše.

„Šventė prasidės kūrybos pleneru po atviru dangumi – centrinėje miestelio aikštėje iš įvairiausių gamtos gėrybių, grožybių ir, žinoma, obuolių „ausime“ kilimėlius, o jų paroda bus atidaryta spalio 16-ąją“, – pasakoja meno vadovė.

Paskui lauks Teatro vakaras: į svečius atvykę Naisių

vasaros teatro aktoriai suvaidins spektaklį „Pasaka apie obuolius ir kitus Obelių gyventojus“.

Sekmadienį, spalio 19-ąją, Obuolinių finale laukia koncertai, pyragų kepėjų suvažiavimas, ragautuvės, kepėjų apdovanojimai.

J. Barolienė pasidžiaugia, kad prie šventės prisideda ne tik Karsakiškio seniūnijos žmonės. Keramikos meistrė, Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė šiai šventei jau nebe pirmus metus kuria ypatingas statulėles, kurios dovanojamos pyragų kepėjoms.

Nuolatinės šventės dalyvės jau turi ne po vieną tokį apdovanojimą.

O kraštietės kupiškėnės tautodailininkės karpinių meistrės Virginijos Jurevičienės karpiniai obuolių tema, perkelti į metalo darbus, virto paroda „Karpinių metamorfozė: popieriaus nėriniai ant metalo“.

Su slaptu priedu

Dar vienas iš svarbesnių finalinės festivalio dienos akcentų – obuolienės virimas ir ragavimas Geležių kultūros centre.

Šis kulinarinis akcentas taip pat jau tapęs tradicija.

„Kiekvienais metais obuolienei skiriamas papildomas slaptas ingredientas, suteikiantis vis kitokį skonį ir kvapą. Buvo obuolių košė su avietėmis, su apelsinais, su spanguolėmis ir kt. Šiemet obuolius gardinsime šermukšniais, ir košė vėl įgaus kitokį skonį“, – šypsosi J. Barolienė.

Obuoliene bus vaišinami svečiai ir jos, dar šiltos, indeliais bus apdovanoti saviveiklininkai, gausiai pasirodysiantys šventėje.

Juk kokia gi šventė be muzikos ir dainų, ne viena jų ir apie obelis bei obuolius skambės.

Koncertuos Berčiūnų, Tiltagalių, Liūdynės meno mėgėjų kolektyvai, svečiai iš Radviliškio rajono ir kiti.

Po obuolį kasdien

Renginio dalyviai sužinos ir obuolio istoriją.

Juk jis lietuvių etninėje kultūroje užima svarbią vietą: yra lietuviškiausias vaisius – tikras rudens simbolis.

Rengėjai žada, kad šventėje bus galima ne tik turiningai praleisti laiką, pasidžiaugti derliumi, rudenėjančia gamta, pasimėgauti bendravimu, muzika, menu, paskanauti obuolių pyragų, bet ir susipažinti su vietos kultūra, etninėmis tradicijomis.

„Obuolinės ir įtraukia, ir įkvepia, suteikia energijos, ilgam sukuria šiltus prisiminimus“, – sako J. Barolienė ir primena renginyje ne kartą skambėsiantį šūkį: „Obuolys per dieną – sveiką padaro kiekvieną.“

Obuolių pyragas

Laima Balčiūnienė kepėjoms siūlo dar vieną obuolių pyrago receptą.
Tešlai reikės 500 g miltų, 150 g sviesto, 125 ml grietinės, šaukšto kepimo miltelių.
Įdarui: 8 obuolių, 2 kiaušinių, 250 g cukraus, 250 g grietinės, 2 šaukštų miltų, 1 šaukštelio vanilinio cukraus.
Tešlą kloti skardos apačioje, o įdarą supilti ant viršaus ir kepti 40 minučių 180 laipsnių orkaitėje.

The post Geležiuose – obuolių triumfas appeared first on Kauno savaitė.

Obuolių kritimą gali išprovokuoti daugybė priežasčių – pradedant natūraliais procesais ir baigiant priežiūros klaidomis. Ir apie kiekvieną jų svarbu žinoti.

1-oji priežastis: natūralus vaisių metimas

Tai pati nepiktybiškiausia iš priežasčių – kai obelys pačios meta užmegztus vaisius bandydamos sureguliuoti medžiui tenkantį krūvį.

Neretai po gausaus žydėjimo ant obels užsimezga daugiau vaisių, nei ji gali išmaitinti. Tada medis dalies jų (paprastai – pačių silpniausių) atsikrato, kad kitiems užtektų maistinių medžiagų.

Niekas ir nenustemba vasaros pradžioje po vaismedžiais išvydęs daugybę vos vyšnios dydžio obuoliukų, kuriems nebus lemta prinokti. Tai įprastas reiškinys.

Galima net nelaukti, kol jis nutiks ir, pasirodžius pirmosioms vaisių užuomazgoms, papurtyti vaismedžio šakas. Silpniausi nukris patys.

Paskui atidžiai apžiūrėkite kekes su mažais obuoliukais ir jau rankomis pašalinkite visus neišvaizdžiausius, smulkiausius, netaisyklingos formos, turinčius defektų.

Pašalinus neperspektyvius vaisius, medis nukreips visas galias į likusiųjų nokinimą.

Atlikdami tokią derliaus normavimo procedūrą turėkite omenyje, jog kiekvienam paliekamam obuoliui turi tekti ne mažiau kaip 30–40 lapų. Būtent tiek jų reikia vienam vaisiui subrandinti.

2-oji priežastis: maistinių medžiagų trūkumas

Obelims reikalingas didelis kiekis maistinių medžiagų, ir ypač formuojantis vaisiams.

Makro- ir mikroelementų trūkumas gali tapti dar viena iš priežasčių joms pradėti mesti vaisius.

Jeigu vaismedžiui nepakanka kalio, fosforo, kalcio, boro arba magnio, vaisiai normaliai nesivystys ir anksčiau ar vėliau nukris. Itin dažnai taip nutinka, kai obelis auga skurdžiame dirvožemyje arba būna seniai netręšta.

Ką daryti?

Norint išvengti ankstyvo vaisių kritimo, svarbu tinkamai tręšti obelis per visą sezoną.

Kiekvienoje augimo fazėje vaismedžiams reikia konkrečių maistinių medžiagų, užtikrinančių jų sveikatą ir tinkamą vaisių vystymąsi. Tręšimas turi būti subalansuotas ir atliekamas laiku.

Pavyzdžiui, pavasarį, aktyvaus augimo periodu, obelims, kaip ir visoms kultūroms, reikalingos azoto trąšos. Jos stimuliuoja naujų ūglių, lapų, šaknų sistemos augimą. Azotas padeda vaismedžiams užsiauginti žaliąją masę, gyvybiškai svarbią vaisiams formuoti.

Šiame etape obelis galima tręšti karbamidu arba amonio salietra. Jauniems medeliams reikės 30 g trąšų vienam kvadratiniam metrui žemės aplink kamieną, brandžioms obelims – 50 g tokiam pačiam plotui.

Vietoj mineralinių trąšų galima naudoti organines: kompostą arba vištų mėšlo tirpalą (1:20). Pastarojo kiekvienam medžiui reikės maždaug po 3 kibirus.

Kitą sykį obelys tręšiamos jau per žydėjimą.

Žydinčiam vaismedžiui reikalingas papildomas maistas, kad galėtų užmegzti vaisius.

Azoto šiuo periodu obelims reikia mažiau – svarbiausiomis trąšomis tampa fosforas ir kalis.

Fosforas stiprina šaknis ir spartina apykaitos procesus, kalis stabilizuoja vaisių užuomazgas ir stimuliuoja jų vystymąsi.

Tręšimui tokiu laikotarpiu geriausiai tiks mineralinės trąšos: amofoska (30 g vienam kvadratiniam metrui) arba azofoska (30–50 g vienam „kvadratui“).

Prie jų dar galima pridėti 100–150 g pelenų.

Iškaskite aplink medžio kamieną pagal lajos perimetrą 20–25 cm gylio griovelį, gausiai priliekite vandens, tada berkite paruoštas trąšas.

Obelims nužydėjus, vaismedžius būtina pamaitinti vandenyje tirpiomis trąšomis su dideliu kalcio kiekiu. Tai gali būti kalcio salietra (1 šaukštas 10 litrų vandens) ar specializuotos trąšos vaismedžiams.

Šis tręšimas labai svarbus ne tik tuo, kad gali apsaugoti nuo vaisių kritimo, bet ir kaip puiki poodinės dėmėtligės profilaktikos priemonė.

Obuoliams pradėjus nokti, obelys tręšiamos vėl.

100 litrų vandens ištirpinama 10 g sauso natrio humato ir 2,5 stiklinės nitrofoskos. Kiekvienam suaugusiam vaismedžiui užpilama po 3 kibirus tirpalo.

Paskutinis sezono tręšimas planuojamas nuskynus obuolių derlių. Tuo metu vaismedžiai jau ruošiasi ramybės periodui, taigi azoto trąšos jiems nebereikalingos. Jos stimuliuotų naujų ūglių leidimą, o artinantis žiemai tai nepageidautina.

Rudeniui obelims labiausiai reikia fosforo ir kalio – tos trąšos sustiprina šaknų sistemą ir didina medžių atsparumą šalčiams.

Rinkitės superfosfatą (40–60 g vienam kvadratiniam metrui) ir kalio sulfatą (20–30 g „kvadratui“). Išbėrę trąšas lygiu sluoksniu aplink kamieną, užkapstykite.

3-ioji priežastis: drėgmės trūkumas

Obelys mėgstą drėgmę. O kol formuojasi ir auga vaisiai, vandens joms reikia dar daugiau. Ypač tada, kai vyrauja karšti sausringi orai.

Kai dirvožemis sode labai sunkus arba prastas drenažas, obelų šaknų sistema ne visuomet gali pasiekti vandenį giliuosiuose dirvos sluoksniuose. Todėl ilgą laiką negavusios lietaus ir nelaistomos obelys pradeda tausoti vandenį, taigi numeta dalį jau suformuotų obuoliukų.

Per karščius obelis privalu laistyti reguliariai. Per sezoną tas daroma ne rečiau kaip 4–5 kartus.

Kad žinotumėte, kada laikas, 30–50 cm atstumu nuo vaismedžio kamieno įbeskite strypą. Jeigu 50 cm gylyje žemė bus sausa, obelį reikia laistyti.

Kiek vandens pilti, priklauso nuo medžio amžiaus:

• Jaunai obelaitei (3–5 metų) užtenka 50–80 litrų.

• Vyresnėms kaip 3 metų obelims reikalinga ne mažiau kaip 100–120 litrų vandens.

Laistyti geriausia rytais, kad iki vakaro drėgmė spėtų susigerti į dirvožemį. O tam, kad joje ilgiau išliktų, žemę aplink obelų kamienus galima mulčiuoti durpėmis, kompostu, humusu arba nupjauta žole.

4-oji priežastis: kenkėjai ir ligos

Obuolių derliaus galima netekti ir dėl jų.

Vienas pavojingiausių bręstančių vaisių priešų – obuoliniai vaisėdžiai. Šie drugiai deda kiaušinius ant obelų lapų ir užuomazgų. Iš jų išsiritę vikšrai įsigraužia į obuolius ir sunaikina minkštimą bei sėklas. Pažeisti obuoliukai liaunasi vystęsi, patamsėja ir nukrenta anksčiau.

Dar vieno obuolių mėgėjo – obuolinio pjūklelio lervos prasiskverbia į jaunutes vaisių užuomazgas ir išėda iš vidaus. Jų pažeistus vaisius dažnai galima atpažinti iš tamsių dėmių, deformacijų. Arba iš to, kad jie tiesiog nubyra.

Be kenkėjų, rimtą grėsmę derliui kelia ir grybelinės bei bakterinės ligos. Jos pažeidžia lapus, vaisius, šakas taip susilpnindamos medį ir priversdamos jį numesti dar nesunokintus obuolius.

Labiausiai paplitusi grybelinė infekcija – rauplės.

Iš pradžių ant lapų atsiranda rudos dėmės, kurios laikui bėgant tamsėja ir sutrūkinėja. Ant vaisių liga irgi palieka tamsias tarsi įspaustas dėmes, po kuriomis minkštimas pasidaro panašus į kamštį. Pažeisti obuoliai liaunasi augti, deformuojasi ir dažnai nukrenta dar neprinokę.

Moniliozės, arba rudojo vaisių puvinio, sukėlėjai į obuolius patenka per mechaninius pažeidimus ir per rauplių paliktas žaizdas.

Iš pradžių atsiradusi nedidelė ruda dėmelė pradeda greitai plėstis, kol apima visą vaisių. Moniliozei būdingas požymis – koncentriniai baltų taškelių (sporų) žiedai. Jos pakirsti vaisiai arba mumifikuojasi tiesiog ant šakelių, arba masiškai nukrenta.

Geriausias ginklas kovoje su obelų kenkėjais ir ligomis – profilaktika.

Reguliariai purkškite vaismedžius insekticidais. Pavasarį, dar prieš išsprogstant pumpurams, ir po žydėjimo tiks bet kokie preparatai nuo vabzdžių kenkėjų. Vasarą geriau naudoti biopreparatus.

Derėjimo laikotarpiu obelys nepurškiamos, nes galima pakenkti vabzdžiams apdulkintojams. Tačiau kenkėjus, jei tokių atsiranda, galima rinkti rankomis.

Taip pat būtina reguliariai rinkti ir naikinti nukrentančius lapus bei vaisių užuomazgas. Nes vikšrai dažnai palieka nukritusius vaisius ir grįžta į medžius tęsti savo juodo darbo.

Rudenį neprošal apvalyti obelų kamienus: sena žievė – ideali vieta kenkėjų lėliukėms žiemoti.

Veiksminga priemonė laikomos ir feromonų gaudyklės, specialios juostos kamienams.

Norint apsaugoti obelis nuo ligų, paprastai pakanka laikytis kelių bendrų principų:

• Sodinti pagrindinėms ligoms atsparių veislių vaismedžius.

• Laikyti agrotechnikos. Tinkamas sodinimas, genėjimas, laistymas ir subalansuotas tręšimas stiprina augalų imunitetą.

• Reguliariai tikrinti sodo būklę. Tai padės bet kokias problemas pastebėti, kai yra ankstyvos stadijos, tada jos lengviau įveikiamos.

• Profilaktiškai purkšti obelis ankstyvą pavasarį ir vėlų rudenį preparatais su variu (vario sulfatu, Bordo tirpalu) – taip pastebimai sumažins ligų riziką.

Vegetacijos periodu pasirodžius ligų simptomams taip pat būtina nedelsiant imtis priemonių.

Tokia profilaktika itin svarbi lietingais sezonais, kaip kad šiųmetė vasara, mat tuomet sąlygos grybeliams daugintis būna idealios.

• Nepamiršti bendros sodo higienos. Dezinfekuokite įrankius, balinkite medžių kamienus, rinkite nukritusius lapus ir vaisius.

Kadangi infekcija išlieka vaisiuose net šiems mumifikavusis, juos būtina skinti ir nuo medžių bei naikinti.

5-oji priežastis: nepalankios oro sąlygos

Orų kaprizai irgi gali pražudyti dalį brandinamo derliaus. Kartais užtenka tik stiprių vėjų ar liūčių – juolab kad kai kurioms obelų veislėms būdingas silpnas vaiskočio sukibimas su šaka.

Stresą obelims, dėl kurio jos gali pradėti mesti nesubrandintus vaisius, sukelia ir temperatūrų svyravimai, kai po karštos dienos naktimis oras atvėsta iki 5–10 laipsnių.

Tokiu atveju vaismedžius apsaugosite nubalinę kamienus. Šie dieną neperkais, o naktimis ne taip greitai atiduos šilumą.

Dar galima mulčiuoti žemę aplink kamienus ir taip užtikrinti šaknims nuolat komfortišką temperatūrą.

Jeigu sinoptikai įspėja apie stiprų atšalimą, jaunus medelius nedvejokite uždengti agroplėvele.

O apsaugai nuo vėjų gali tekti sodinti gyvatvores.

Lietingomis vasaromis pasirūpinkite tinkamu dirvožemio drenažu, kad obelų šaknys neprigertų.

The post Byra obuoliai? 5 priežastys kodėl ir ką daryti appeared first on Kauno savaitė.