Tačiau ar susimąstėte, kurie obuolių rūšys suteikia daugiausia naudos – raudonieji, žalieji ar geltonieji?

Ir kuriuos verta rinktis šaltuoju metų laiku, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir išties naudingi?

Kodėl obuoliai laikomi vienais naudingiausių vaisių

Obuolių naudos paslaptis slypi jų „vidinėje chemijoje“. Juose yra daugiau kaip 30 rūšių antioksidantų, tarp kurių ypač išsiskiria kvercetinas – medžiaga, mažinanti širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegimų riziką.

Obuolio žievelėje gausu pektino – natūralios „šluotos“ žarnynui, padedančios valyti organizmą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu geležis, kalis ir vitaminas C stiprina imuninę sistemą bei gerina medžiagų apykaitą.

Įdomus faktas: viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 4 gramai skaidulų – panašiai kaip dubenėlyje avižinės košės. Tuo pat metu jame tik apie 95 kilokalorijos, todėl tai puikus pasirinkimas sveikam užkandžiui.

Žalieji ar raudonieji – kuriuos obuolius rinktis?

Žalieji obuoliai, pavyzdžiui, „Granny Smith“, turi mažiau cukraus, todėl tinka žmonėms, stebintiems gliukozės kiekį kraujyje. Jie yra šiek tiek rūgštesni, tačiau turtingesni vitaminu K ir organinėmis rūgštimis, kurios skatina virškinimą, bei polifenoliais, naudingais širdies ir kraujagyslių sistemai.

Raudonieji obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Gala“, yra saldesni, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori pagerinti nuotaiką ar atgauti energiją. Jų žievelėje daugiau antocianinų – antioksidantų, saugančių ląsteles nuo senėjimo.

Geltonieji obuoliai, pavyzdžiui, „Golden Delicious“, užima tarpinę vietą: jie yra švelnūs, aromatingi, tinka tiems, kurie nemėgsta rūgštelės, ir yra naudingi kepenims bei odai dėl didesnio beta karotino kiekio (lyginant su kitais obuoliais).

Kodėl obuolius verta valgyti su žievele

Geriausias patarimas – valgykite obuolius su žievele. Būtent joje sukaupta didžioji dalis naudingųjų medžiagų, be to, ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Svarbiausia – prieš valgydami vaisius kruopščiai nuplaukite.

Jei kalbėtume esmės lygmeniu, naudingiausi yra žalieji obuoliai su tvirta žievele ir lengva rūgštele – ypač „Granny Smith“, „Antaninis“ bei laukiniai obuoliai. Jie turi mažiau cukraus, daugiau pektino ir antioksidantų, o taip pat puikiai tinka organizmo valymui ir medžiagų apykaitos normalizavimui.

Kodėl vietiniai sezoniniai obuoliai – geriausias pasirinkimas

Iš tiesų, naudingiausi obuoliai yra ne brangūs importiniai, o švieži, sezoniniai, vietinės kilmės vaisiai. Rudenį tai dažniausiai „Auksis“, „Beržininkų ananasas“, „Antaninis“ ir „Aldas“, „Aport“, „Melba“, o žiemą bei pavasarį – ilgai išsilaikantys vėlyvieji veislės, tokios kaip „Idared“, „Ligol“, „Renet“, „Jonagold“, „ALVA“, „Gloster“, „Spartan“.

Kodėl verta rinktis vietinius vaisius:

• vietiniai sezoniniai obuoliai yra šviežesni ir nebuvo mėnesių mėnesius laikomi dujų kamerose, kur prarandama dalis vitaminų;
• juose mažiau vaško apnašų ir cheminių apdorojimų nei blizgančiuose importiniuose obuoliuose;
• be to, juose daugiau vitamino C, nes vaisiai nebuvo ilgai transportuojami.

Apibendrinant galima teigti: naudingiausi obuoliai – vietiniai, sezoniniai, su tvirta, kiek rūgštoka žievele. Nesvarbu, kaip jie atrodo išoriškai – būtent tokie vaisiai suteikia organizmui daugiausia naudos.

The post Kokie obuoliai yra naudingiausi sveikatai? appeared first on Kauno savaitė.

Vis dėlto iš tiesų pigiausias ir plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje yra arbata.

Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo privalumų sąrašas yra didelis: mažėja uždegimas, širdies ir lėtinių ligų rizika, cukraus kiekis kraujyje ir kt.

Tačiau visos lazdos turi du galus. Yra ir draudimų.

Pirmas: arbata tuščiu skrandžiu

Geriama tuščiu skrandžiu arbata gali pakenkti skrandžiui ir blužniai, todėl dar senovės kinai primygtinai rekomendavo to nedaryti.

Antras: karšta arbata

Pernelyg karšta arbata stipriai stimuliuoja gerklę, stemplę ir skrandį, o per ilgesnį laiką gali sukelti šių organų patologiją.

Mokslininkai nustatė, kad dažnai geriant karštesnę nei 62 laipsnių arbatą skrandžio sienelės tampa jautresnės ir greičiau pažeidžiamos bei sukelia įvairių skrandžio ligų simptomus.

Arbatos temperatūra neturėtų viršyti 56 laipsnių.

Trečias: šalta arbata

Ji sukelia visiškai priešingą efektą nei karšta arbata, suteikianti žvalumo, skaidrinanti ne tik mintis, bet ir regėjimą. Be to, šalta arbata skatina karkalų kaupimąsi.

Ketvirtas: stipri arbata

Itin didelis kofeino ir teino (arbatos kofeino) kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmų ir nemigos priežastimi.

Penktas: ilgai plikyta arbata

Jeigu arbatą plikote pernelyg ilgai, joje esantis fenolis, lipoidai bei eteriai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to gėrimas ne tik netenka skaidrumo, skonio bei aromato, bet ir gerokai sumažėja arbatos maistinė vertė, mat kartu oksiduojasi ir joje esantys vitaminai C bei P, aminorūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.

Be to, plikoma arbata patiria aplinkos poveikį, joje gerokai padaugėja mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių.

Šeštas: keliskart plikyta arbata

Paprastai po trečio ar ketvirto plikymo arbatžolėse ne kažin kas ir lieka. Atlikti eksperimentai parodė, kad pirmuoju plikymu iš arbatos lapelių paimama apytikriai 50 procentų naudingųjų medžiagų, antruoju – 30 procentų, o trečiuoju – geriausiu atveju 10 procentų. Ketvirtasis plikymas iš arbatžolių išpeša dar 1–3 procentus naudos. Jeigu bandoma jas ir toliau plikyti, į arbatą gali patekti ir kenksmingų medžiagų, kurių arbatos lapuose, nors ir labai nedideliais kiekiais, vis dėlto yra.

Septintas: arbata prieš valgį

Taip geriama arbata skystina seiles, maistas pradeda atrodyti beskonis, be to, laikinai gali suprastėti baltymų pasisavinimas, vykstantis virškinimo organuose.

Arbatą derėtų gerti mažiausiai 20–30 minučių prieš valgį.

Aštuntas: arbata po valgio

Jei išgersite arbatos iš karto po to, kai užkandote, joje esantis taninas gali sustingdyti baltymus ir geležį ir dėl to organizmui bus sunkiau juos pasisavinti. Tad jeigu norite pasimėgauti arbata, palaukite, kol po pietų praeis 20–30 minučių.

Devintas: arbata su vaistais

Arbatoje esančios rauginės medžiagos irdamos sudaro taniną, dėl kurio kai kurie vaistai palieka nuosėdų ir apskritai tampa sunkiai pasisavinami.

Kinai sako, kad arbata ardo bet kokius vaistus.

Dešimtas: vakarykštė arbata

Parą pastovėjusi arbata ne tik netenka vitaminų, bet ir dėl didelio baltymų ir cukraus kiekio tampa idealia maistine terpe bakterijoms.

Tačiau jeigu arbata nesugedo, ją kuo puikiausiai galima panaudoti gydymo tikslais – bet tik kaip išorinius vaistus.

Pavyzdžiui, visą dieną pastovėjęs gėrimas būna turtingas rūgščių ir fluoro, stabdančių kraujavimą iš kapiliarų, todėl vakarykštė arbata gali padėti gydant burnos ertmės uždegimus, liežuvio žaizdeles, egzemą, kraujuojančias dantenas, paviršutinius odos pažeidimus, pūlinius.

Akių skalavimas arbata padeda nuslopinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia baltymuose išryškėjusios kraujagyslės, taip pat ilgai verkus.

O jeigu rytais prieš valydamiesi dantis ir po valgio gerklę praskalausite pastovėjusia arbata, ji ne tik suteiks gaivumo jausmą, bet ir sustiprins dantis.

The post 10 draudimų arbatai appeared first on Kauno savaitė.

Sveikos mitybos šalininkai renkasi juodąjį šokoladą, nes jis laikomas naudingiausiu.

O ar yra tarp mūsų tokių, kurie mėgsta baltąjį šokoladą?

Jis puikiai tinka prie arbatos ar kavos dėl savo švelnumo.

Bet ar jis turi kokios nors naudos?

Kaip gaminamas šokoladas

Baltasis ir juodasis šokoladas gaminami iš tų pačių kakavos pupelių, tačiau jų gamybos procesai skiriasi.

Juodajame šokolade naudojama kakavos masė, suteikianti jam sodrų skonį ir būdingą kartumą.

Tuo tarpu baltasis šokoladas gaminamas iš kakavos sviesto, todėl jis yra daug švelnesnis ir saldesnis.

Juodojo šokolado gamyba

Juodojo šokolado gamybai kakavos pupelės pirmiausia skrudinamos, tada sumalamos į kakavos masę.

Po to ši masė ilgai maišoma (šis procesas vadinamas konšavimu), kad skonis taptų vientisas, o tekstūra – glotni.

Paskutinis etapas – temperavimas: šokoladas kaitinamas ir vėsinamas taip, kad įgautų blizgesį ir maloniai lūžtų.

Kaip gaminamas baltasis šokoladas

Baltasis šokoladas gaminamas kitaip. Jame nėra kakavos masės, o pagrindinis ingredientas yra kakavos sviestas, išgaunamas iš kakavos pupelių kartu su kakavos mase.

Vėliau jis maišomas su cukrumi, pieno milteliais ir vanile.

Kaip ir juodajam šokoladui, šiai masei suteikiama vienalytė struktūra ją ilgai maišant ir temperuojant.

Pagrindinis skirtumas tarp juodojo ir baltojo šokolado yra skonis ir sudėtis.

Juodasis šokoladas yra intensyvus ir šiek tiek kartus, o baltasis – kreminis ir saldus.

Pirmojo mėgėjai vertina jo naudą ir turtingą aromatą, o antrojo – švelnumą ir minkštumą.

Baltojo šokolado sudėtis

Kadangi baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių, jis neturi ir būdingo šokolado skonio.

Jo pagrindą sudaro kakavos sviestas – vertingas riebalas, gaunamas iš kakavos pupelių.

Taip pat jame yra cukraus, pieno miltelių ir vanilino, suteikiančių saldumą, kreminę tekstūrą ir malonų aromatą.

Pagal standartus, baltajame šokolade turi būti ne mažiau kaip 20 proc. kakavos sviesto, apie 14 proc. pieno miltelių ir iki 3,5 proc. pieno riebalų.

Cukrus ar kiti saldikliai gali sudaryti iki 50–55 proc. viso tūrio.

Būtent šis ingredientų balansas suteikia baltajam šokoladui švelnumą, saldumą ir tirpstančią tekstūrą.

Baltojo šokolado nauda ir žala

Baltojo šokolado skonis gali patikti daugeliui, tačiau naudos sveikatai atžvilgiu jis nusileidžia juodajam ir net pieniškam šokoladui.

Baltasis šokoladas gali būti energijos šaltinis, nes jame yra daug cukrų ir riebalų, kurie greitai atkuria jėgas.

Jo sudėtyje esantis kakavos sviestas yra turtingas antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų. Dėl pieno miltelių baltajame šokolade yra kalcio, svarbaus kaulų ir dantų sveikatai.

Be to, jo saldus skonis skatina endorfinų išsiskyrimą, gerinant nuotaiką.

Tačiau didelis baltajam šokoladui būdingas kalorijų kiekis ir gausus cukraus kiekis riboja jo vartojimą.

Per didelis jo kiekis gali lemti svorio augimą ir dantų problemas.

Skirtingai nuo juodojo šokolado, jis beveik neturi teobromino ir kitų naudingų kakavos medžiagų.

Be to, prisotintieji riebalai jo sudėtyje gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

Todėl baltąjį šokoladą reikėtų vartoti saikingai, mėgaujantis jo skoniu, bet nelaikant jo sveikatai naudingų produktų sąraše.

The post Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai? appeared first on Kauno savaitė.

Kadangi kofeino porciją kiekviename puodelyje gauname nemenką, kad apsaugotume savo miegą, po trečios–ketvirtos valandos dienos jau patariama gerti kavą be kofeino arba kad jo būtų mažiau.

Kava bus sveikesnė ir jeigu jos nesaldinsite cukrumi, nebalinsite ilgai galiojančia grietinėle, o kavos teikiamą naudą didinsite kitokiais priedais.

Įsiberkite cinamono. Tyrimai rodo, kad jis ne tik pagerina kavos skonį. Cinamonas padeda numesti svorio (nes slopina apetitą), palengvina peršalimo ligų simptomus bei stiprina imuninę sistemą. Šis prieskonis – galingas antioksidantas, taigi slopina mikroorganizmų dauginimąsi, uždegimus audiniuose ir sąnariuose ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.

Vien tik cinamono aromatas iškart pagerina smegenų veiklą, o vartojamas su kava jis dar didina ir budrumą, padeda kokybiškiau atlikti sunkias užduotis.

Pridėkite kakavos. Taip padidinsite antioksidantų kiekį gėrime. Kakava numuša kraujospūdį, padaugina gerojo cholesterolio kraujyje ir pamažina blogojo, stiprina protines galias ir net pakelia nuotaiką bei veikia kaip antidepresantas.

Naudokite popierinį filtrą. Jie sumažina cholesterolio lygį keliančio junginio kafestolio kiekį kavoje.

Įsipilkite aliejaus. Kaip papildas naudojamas vidurinės grandinės trigliceridų aliejus („MTC oil“ angliškai) greitai pasisavinamas ir suteikia staigų energijos užtaisą. Taip pat, manoma, toks aliejus padeda reguliuoti kūno svorį.

Pridėkite kolageno. Įbėrę į kavą jo miltelių, skonio nesugadinsite, o naudą – padidinsite. Kolagenas palaiko sveiką odą, sąnarių funkciją ir net gali padėti apsaugoti kaulus nuo išretėjimo vyresniame amžiuje.

The post 5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę appeared first on Kauno savaitė.