Tereikia įrašyti savo – ar brangaus žmogaus, jei norite padaryti jam staigmeną, – vardą, ir sistema peržiūrės per 50 metų sukauptus „Landsat“ palydovų vaizdus, kad užrašytų jį naudodama tikrus upių vingius, dykumų darinius, kalnagūbrius ir pakrantes. Tiksliau tariant – jų fotografijas, padarytas iš kosmoso maždaug 705 km aukštyje virš planetos paviršiaus.

NASA Kenedžio kosminių skrydžių centro pristatomą įrankį „Your Name in Landsat“ galima rasti paieškos laukelyje suvedus jo pavadinimą arba adresu: https://science.nasa.gov/specials/your-name-in-landsat/.

Ši nuoroda nukreips į nemokamą interneto portalą, kuriame įrankis sugeneruos vardo „žemiškąjį“ atvaizdą, sudarytą iš autentiškų kraštovaizdžio nuotraukų, užfiksuotų „Landsat“ – ilgiausiai veikiančios JAV Žemės stebėjimo palydovų programos.

Gautą vaizdą galima ne tik peržiūrėti ekrane, bet ir atsisiųsti. (Patarimas: bandykite ne kartą – galima! – kol gausite aiškiausią užrašą.)

Ši iniciatyva buvo įkvėpta Adamo Voilando – NASA mokslo populiarinimo tekstų autoriaus ir „NASA Earth Observatory“ (oficialios NASA svetainės, kasdien pateikiančios palydovines nuotraukas bei duomenis apie Žemės sistemas) socialinių tinklų komunikacijos vadovo. A. Voilandas kelerius metus rinko palydovines nuotraukas, kuriose gamtos objektai primena abėcėlės raides (projektas „ABC from Space“).

Įrankis „Your Name in Landsat“ naudoja palydovų „Landsat 8“ ir „Landsat 9“ duomenis. Visos nuotraukos yra tikrų vietovių vaizdai. Paspaudę ant jų, sužinosite tikslias kiekvieno objekto koordinates ir pamatysite visą kraštovaizdžio fotografiją.

„Landsat“ – tai bendra NASA ir JAV geologijos tarnybos programa. Nuo 1972 metų jos palydovai nepertraukiamai fiksuoja Žemės paviršiaus pokyčius ir padeda mokslininkams stebėti miškų kirtimą, miestų plėtrą, ledynų tirpimą bei žemės ūkio būklę.

Ar perskaitysite šį vardą? Jį sudaryti padėjo vietovių iš visos planetos vaizdai – Sindziango Kinijoje, Kanandaigvos ežero JAV Niujorko valstijoje, Breidamerkurjokudlio ledyno Islandijoje, Liva oazių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Bamforto nacionalinio laukinės gamtos rezervato JAV, Vajominge, Naujojo Pietų Velso Australijoje ir Mjosos ežero Norvegijoje.

The post NASA siūlo: pamatykite savo vardą iš 700 kilometrų aukščio appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau tikrieji „atradėjai“ buvo senovės kinai, dar 5 m. pr. Kr. savo metraščiuose užfiksavę neįprastą objektą – ryškią kometą, kuri danguje matėsi daugiau nei 70 dienų. Bet dabar planetų tyrinėtojas iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūros (NASA) Markas Metnis pareiškė galintis moksliškai įrodyti, kad būtent šis reiškinys ir buvo tai, ką mes žinome kaip Kalėdų žvaigždę.

Savo atradimą M. Metnis ką tik paskelbė Didžiosios Britanijos astronomų asociacijos žurnale („Journal of the British Astronomical Association“) vildamasis, kad tai padarys galą ištisus šimtmečius trukusioms astronomų diskusijoms.

Pagaliau rado atsakymą?

Kaip žinome, Evangelijoje pagal Matą nepaprasta žvaigždė nurodė trims Rytų išminčiams kelią pas ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų. Tačiau nebūdami astronomais nesupratome, kad toji žvaigždė elgėsi labai keistai. Iš pradžių ji pasirodė Rytuose, vėliau švytėjo priešais keliautojus jų trumpoje 8–10 km kelionėje iš Jeruzalės į Betliejų. Galiausiai, pagal Biblijos naratyvą, žvaigždė sustojo virš tos vietos, kurioje gimė Jėzus.

Daugelis mokslininkų buvo ir tebėra linkę traktuoti Betliejaus žvaigždę kaip stebuklą ar mitą, tačiau anaiptol ne visi. Atkakliausieji pastaraisiais dešimtmečiais ieškojo paaiškinimo tokiam keistam astronominiam reiškiniui. Kol vienas iš jų – M. Metnis – ne šiaip iškėlė hipotezę, kad žvaigždė iš tiesų egzistavo.

Jis pasiryžo įrodyti, jog tai buvo kometa, kuri prieš 2000 metų prašvilpė pro Žemę astronominio plauko atstumu.

Vieną birželio rytą

Savo paieškose M. Metnis rėmėsi daugumos istorikų nuomone, jog Jėzus gimė kažkada tarp 6 m. pr. Kr. ir 5 m. pr. Kr.

Astronomas išanalizavo senovės kinų metraščiuose aprašytą objektą ir sudarė stebėjimus atitinkantį galimų orbitų diapazoną.

Ir viena šio objekto judėjimo rekonstrukcija parodė, kad jis galėjo tapti matomas vieną birželio rytą 5 m. pr. Kr.

Keliautojai, judantys į Pietus, Betliejaus link, potencialiai būtų galėję jį stebėti tiesiai prieš akis, o vėliau ryškioji žvaigždė tarytum pakibo jiems virš galvos.

Danguje kartu su saule

M. Metnio teigimu, tai pirmasis toks rimtas astronominis kandidatas į Betliejaus žvaigždes. Nes pirmasis, kurio judėjimas galėjo atitikti keistą aprašymą Evangelijoje pagal Matą, o tada pakibti viename taške kone tiesiai virš galvos maždaug dviem valandoms.

Astronomo teigimu, taip arti Žemės praskriejusi kometa turėjo būti lengvai matoma netgi dieną – tokia ryški ji buvo. Dėl tos pačios priežasties kometos judėjimą įmanoma buvo sekti ir šviesiuoju paros metu, kurį senovės žmonės ir rinkdavosi kelionėms.

Beje, iki šiol jau buvo mažiausiai 400 mokslinių bandymų paaiškinti Betliejaus žvaigždę. Tarp jų svarstytos hipotezės ir apie supernovą ar staiga danguje įsižiebusią sprogusią žvaigždę, bet dar daugiau būta interpretacijų apie stebuklą arba tiesiog mitą.

The post Kas atvedė išminčius pas Jėzų? NASA atradimas keičia istoriją appeared first on Kauno savaitė.