Atėjus žiemai dažnas dėl ten sukrautų daiktų nė nesuka galvos. Juk balkonas įstiklintas, lietus ir sniegas į vidų nepatenka, o šaltis, atrodytų, netgi padeda daiktams ilgiau išsilaikyti.

Tačiau iš tiesų kai kuriems daiktams tokios sąlygos gali būti pražūtingos.

Didžiausią pavojų kelia ne vien minusinė temperatūra. Kur kas klastingesni nuolatiniai temperatūros svyravimai ir drėgmė. Dieną saulė įstiklintą balkoną gali gerokai prišildyti, o naktį temperatūra jame nukrinta žemiau nulio.

Tokie pokyčiai gali sugadinti maisto atsargas, statybines medžiagas, elektronikos prietaisus ir net brangius šeimos prisiminimus.

Specialistų rekomendacijos leidžia išskirti penkias daiktų grupes, kurioms žiemą balkone ne vieta.

1. Stiklainiai su uogienėmis, konservais ir raugintomis daržovėmis

Lietuvoje vis dar įprasta rudenį prisiruošti atsargų žiemai. Uogienės, konservuoti agurkai, marinuoti grybai, pomidorų padažai ar kompotai dažnai keliauja į sandėliukus, rūsius, o kai jų nėra – į balkonus.

Tačiau būtent čia slypi viena didžiausių žiemos laikymo klaidų.

Stiklainiuose yra nemažai vandens, o šaldamas jis plečiasi. Ledo tūris yra maždaug 9 procentais didesnis nei tokio paties kiekio skysto vandens.

Jeigu stiklainis pripildytas beveik iki viršaus, užšąlantis skystis ima spausti stiklines sieneles ir dangtelį.

Blogiausiu atveju stiklainis gali įtrūkti ar net sudužti.

Tačiau ir iš pažiūros sveikas indas nebūtinai reiškia, kad viskas gerai. Dėl susidariusio slėgio gali būti pažeistas dangtelio sandarumas.

Atšilus orams ir turiniui atitirpus, toks stiklainis jau gali būti nebehermetiškas.

Tuomet į vidų gali patekti mikroorganizmų, o produktas pradėti gesti.

Svarbu atskirti du dalykus: pats užšalimas savaime nebūtinai padaro konservus pavojingus, tačiau jis gali pažeisti pakuotę ir pabloginti maisto kokybę.

Metalinės konservų skardinės taip pat nėra visiškai atsparios. Užšalęs turinys gali jas deformuoti, pažeisti siūles, o balkone besikaupianti drėgmė skatina rūdijimą.

Todėl naminius konservus geriausia laikyti vėsioje, sausoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, kurioje temperatūra nenukrinta žemiau nulio.

Jeigu stiklainis įskilo, praleidžia skystį arba dangtelis nebesandarus, jo turinį saugiausia išmesti.

2. Dažai, klijai ir po remonto likusios statybinės medžiagos

Po remonto beveik visuose namuose lieka nepanaudotų medžiagų: pusė kibirėlio sienų dažų, grunto, plytelių klijų, glaisto ar sandariklio.

Išmesti gaila, nes galbūt dar prireiks. Tad visa tai neretai iškeliauja į balkoną.

Tačiau dalis statybinių medžiagų net ir vieną kartą užšalusios gali prarasti svarbiausias savybes.

Ypač jautrūs šalčiui vandens pagrindo dažai.

Juose yra vandens ir smulkių rišamųjų medžiagų dalelių. Skysčiui užšalus, gali sutrikti jų pasiskirstymas.

Atitirpę dažai kartais susisluoksniuoja, sutirštėja arba tampa panašūs į varškę.

Net jeigu pavyksta juos išmaišyti, tai dar negarantuoja, kad dažai tinkami naudoti.

Gali pablogėti jų sukibimas su paviršiumi, atsirasti nelygumų, pakisti spalva ar sumažėti dangos atsparumas.

Jeigu atitirpinus dažus matyti neišmaišomų gumulėlių, sukietėjusių dalelių ar kitų negrįžtamų pakitimų, jų naudoti nereikėtų.

Panašiai gali nukentėti kai kurie gruntai, paruošti naudoti glaistai, medienos klijai ir vandens pagrindo sandarikliai.

Tačiau ne visos statybinės medžiagos bijo šalčio.

Kai kurie produktai specialiai gaminami taip, kad juos būtų galima transportuoti ar laikyti žemoje temperatūroje.

Todėl prieš paliekant medžiagas balkone būtina perskaityti jų etiketę arba techninių duomenų lapą. Jame paprastai nurodomos leidžiamos laikymo temperatūros.

Jeigu parašyta „saugoti nuo užšalimo“, net ir įstiklintas, bet nešildomas balkonas žiemą nėra tinkama vieta.

Svarbu ir tai, kad degių dažų, tirpiklių bei kitų pavojingų cheminių medžiagų negalima tiesiog sukrauti gyvenamajame kambaryje. Jiems galioja atskiri saugaus laikymo reikalavimai.

3. Kompiuteriai, telefonai ir akumuliatoriniai įrankiai

Seną nešiojamąjį kompiuterį išmesti gaila, televizorius gal dar kada pravers, o akumuliatorinis suktuvas iki pavasario nereikalingas.

Atrodytų, kas jiems gali atsitikti balkone?

Pasirodo, didžiausias elektronikos priešas dažnai būna ne pats šaltis, o drėgmė.

Iš šalto balkono į šiltą kambarį įneštas prietaisas gali pradėti rasoti.

Taip nutinka dėl kondensacijos: šiltame patalpos ore esantys vandens garai, susidūrę su šaltu paviršiumi, virsta mažais vandens lašeliais.

Lygiai taip pat žiemą aprasoja akiniai, įėjus iš lauko į šiltą patalpą.

Tik elektronikos atveju drėgmė gali nusėsti ne vien ant korpuso, bet ir prietaiso viduje.

Tai kelia korozijos, elektros grandinių pažeidimo ir gedimo riziką.

Dar atidžiau reikėtų elgtis su ličio jonų akumuliatoriais, naudojamais telefonuose, kompiuteriuose, elektriniuose įrankiuose ir kituose prietaisuose.

Šaltyje jų veikimas gali laikinai suprastėti – akumuliatorius greičiau išsikrauna, sumažėja jo atiduodama galia.

Tačiau svarbesnis pavojus kyla bandant šaltą akumuliatorių krauti.

Įprastų ličio jonų akumuliatorių paprastai nerekomenduojama krauti esant žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai, nebent gamintojas aiškiai leidžia tokias sąlygas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas šaltyje pabuvęs telefonas ar akumuliatorius sugenda. Daug kas priklauso nuo prietaiso konstrukcijos, temperatūros ir buvimo šaltyje trukmės.

Tačiau saugiausia elektronikos prietaisus bei nuimamus akumuliatorius laikyti sausoje vietoje, gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Jeigu prietaisą teko atsinešti iš šalto balkono, leiskite jam palaipsniui sušilti iki kambario temperatūros. Jeigu matomas kondensatas, nejunkite jo, kol visiškai neišdžius.

4. Drabužiai, batai, pagalvės ir patalynė

Balkone laikomi vasariniai drabužiai, nebenešiojami batai, atsarginės antklodės ar pagalvės – labai įprastas vaizdas.

Daugelis įsitikinę, kad šalti orai tekstilei nekenkia. Ir iš dalies tai tiesa.

Sausam medvilniniam drabužiui ar vilnoniam megztiniui trumpalaikis šaltis paprastai didelės žalos nepadaro.

Tačiau situacija pasikeičia, kai atsiranda drėgmė.

Nešildomame balkone jos gali susikaupti dėl temperatūros svyravimų, kondensato ant langų, nesandarių konstrukcijų ar iš lauko patenkančio drėgno oro.

Drabužiai, patalynė ir kiti tekstilės gaminiai ilgainiui gali prisigerti drėgmės.

Tuomet atsiranda nemalonus kvapas, o palankiomis sąlygomis gali pradėti augti pelėsis.

Ypač didelė rizika kyla pagalvėms, antklodėms ir čiužiniams.

Jų paviršius gali atrodyti sausas, nors užpildo viduje drėgmė išlieka ilgai.

Pelėsis gali pažeisti audinį, o jo sporos – patekti į patalpų orą.

Ne mažiau jautrūs odiniai batai ir rankinės.

Dėl drėgmės ant odos gali atsirasti pelėsis, o staigūs temperatūros pokyčiai bei netinkamas džiovinimas gali bloginti jos savybes.

Todėl sezoninius drabužius ir patalynę geriausia laikyti sausoje spintoje, po lova įrengtose dėžėse ar kitoje patalpoje, kurioje temperatūra ir drėgmė smarkiai nesvyruoja.

Prieš supakuojant daiktus svarbu įsitikinti, kad jie visiškai sausi.

Sandarios plastikinės dėžės gali apsaugoti nuo dulkių ir atsitiktinio vandens patekimo, tačiau jos neišspręs problemos, jeigu viduje uždarysite jau drėgnus daiktus.

5. Knygos, dokumentai ir šeimos nuotraukos

Seni albumai, vaikų piešiniai, laiškai, dokumentų aplankai ar knygos dažnai atrodo tinkami daiktai laikyti balkone.

Juk popierius nesudūžta nuo šalčio, kaip stiklainis su kompotu.

Tačiau drėgmė jam gali padaryti nepataisomos žalos.

Popierius sugeria vandens garus iš aplinkos. Padidėjus drėgmei, jo pluoštai brinksta, todėl lapai gali deformuotis, susiraukšlėti ar pradėti lipti vienas prie kito.

Ilgainiui atsiranda ir pelėsio rizika.

Ypač jautrios senos fotografijos.

Jų paviršiuje esantis vaizdą sudarantis sluoksnis gali suminkštėti ir tapti lipnus.

Jeigu dvi nuotraukos sulimpa, bandant jas atskirti galima negrįžtamai pažeisti patį vaizdą.

Panašios rekomendacijos taikomos ir knygoms.

Beje, sandari plastikinė dėžė ne visada išgelbsti. Jeigu į ją pateko drėgmės, uždaroje erdvėje gali susidaryti dar palankesnės sąlygos pelėsiui.

Šeimos nuotraukas, svarbius dokumentus ir vertingas knygas geriausia saugoti buto viduje, atokiau nuo šildymo prietaisų ir drėgnų sienų.

Ypač svarbias fotografijas bei dokumentus verta nuskenuoti ir išsaugoti skaitmenines kopijas.

Jos neatstos originalų, tačiau bent jau apsaugos juose užfiksuotą informaciją ir prisiminimus.

Įstiklintas balkonas – dar ne šilta patalpa

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad įstiklintas balkonas savaime apsaugo daiktus nuo žiemos šalčių.

Stiklas sulaiko vėją, lietų ir sniegą, tačiau neužtikrina pastovios teigiamos temperatūros.

Jeigu balkonas nešildomas ir nepakankamai izoliuotas, per didesnius šalčius temperatūra jame gali nukristi žemiau nulio.

Net jeigu už lango saulėta, tai dar nereiškia, kad visą parą balkone išlieka vienodos sąlygos.

Dieną saulės spinduliai gali prišildyti įstiklintą erdvę, o naktį ji vėl atšąla.

Toks nuolatinis šilimas ir vėsimas skatina kondensato susidarymą ant šaltų paviršių, ypač jei į balkoną patenka drėgnas buto oras.

Todėl svarbu ne vien tai, ar balkonas įstiklintas, bet ir jo šiluminė izoliacija, sandarumas, vėdinimas bei faktinė temperatūra.

Paprasčiausias būdas išsiaiškinti sąlygas – balkone pastatyti termometrą su mažiausios ir didžiausios temperatūros fiksavimo funkcija.

Dar naudingesnis termometras su drėgmės matuokliu.

Vos po kelių šaltesnių dienų paaiškės, ar balkone laikomiems daiktams iš tiesų saugu.

Ką žiemą balkone laikyti galima?

Visiškai ištuštinti balkono nebūtina.

Jame galima laikyti daiktus, kurie pagal savo paskirtį ar gamintojo rekomendacijas atsparūs šalčiui ir drėgmei.

Pavyzdžiui, kai kuriuos lauko baldus, tuščius plastikinius indus, sodo įrankius ar kitus lauke naudoti skirtus daiktus.

Tačiau ir juos verta apsaugoti nuo kritulių bei kondensato.

Metalinius įrankius drėgmė gali paveikti korozija, todėl juos pravartu laikyti sausai, o prireikus metalinius paviršius apsaugoti tinkamomis priemonėmis.

Atskiras klausimas – augalai.

Ne visi daugiamečiai augalai vazonuose vienodai atsparūs šalčiui. Net ir šalčiui atsparaus augalo šaknys vazone gali nukentėti labiau nei augančio žemėje.

Todėl prieš paliekant augalus žiemoti balkone svarbu įvertinti jų rūšį, vazono dydį ir augimo sąlygas.

Taip pat verta prisiminti, kad balkonas neturėtų virsti pavojingu degių ar sprogių medžiagų sandėliu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena būtinybę laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, neužkrauti evakuacijos kelių ir saugiai laikyti degias medžiagas.

Balkonuose bei lodžijose draudžiama naudoti kietuoju kuru kūrenamas kepsnines ir rūkyklas.

Ką daryti, jeigu daiktai balkone jau peržiemojo?

Pirmiausia nereikėtų skubėti jų naudoti.

Jeigu konservų stiklainiai buvo užšalę, atidžiai patikrinkite jų sandarumą. Įskilusius, pratekančius ar pažeistais dangteliais stiklainius išmeskite.

Dažus, gruntus ir klijus palaipsniui sušildykite iki gamintojo nurodytos temperatūros ir įvertinkite jų būklę. Jeigu produktas susisluoksniavo ar atsirado neišmaišomų gumulėlių, jis gali būti netinkamas naudoti.

Elektronikos prietaisų nejunkite vos atsinešę į šiltą kambarį. Leiskite jiems sušilti ir įsitikinkite, kad nesusidarė kondensatas.

Drabužius, patalynę bei kitus tekstilės gaminius apžiūrėkite, ar nėra drėgmės, pelėsio ar neįprasto kvapo.

Knygas ir fotografijas iš balkono perkelkite į sausą aplinką. Jeigu jos jau sudrėkusios ar sulipusios, vertingų originalų geriau nebandyti atskirti jėga – galima kreiptis į restauravimo specialistą.

Svarbiausia suprasti, kad ne visi šalčio paveikti daiktai būtinai sugenda. Kartais nieko blogo nenutinka net po kelių žiemos mėnesių.

Tačiau rizika išlieka, o didžiausia problema ta, kad dalis pažeidimų iš karto nepastebimi.

Balkonas gali būti sandėliukas, bet ne viskam

Lietuviška žiema pasižymi ne tik šalčiais, bet ir dažnais atlydžiais. Vieną savaitę temperatūra laikosi aukščiau nulio, kitą gali smarkiai pašalti.

Būtent tokie svyravimai nešildomą balkoną paverčia ne pačia patikimiausia daiktų saugojimo vieta.

Todėl prieš išnešant į jį stiklainius, dažus, elektronikos prietaisus ar šeimos albumus verta savęs paklausti: ar šiam daiktui tikrai nepakenks šaltis ir drėgmė?

Kartais geriau atlaisvinti vieną lentyną spintoje, nei pavasarį skaičiuoti sugadintus daiktus.

The post Daiktai, kurių žiemą geriau nelaikyti balkone appeared first on Kauno savaitė.