Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausių vitaminų stygius.

Tačiau pastebėję juos neskubėkite į vaistinę: bet kokius maistinių medžiagų trūkumus geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

Pleiskanos ir besilupantys odos plotai

Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurio mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

• Niacino (vitamino B3).

• Riboflavino (vitamino B2).

• Piridoksino (vitamino B6).

• Cinko.

Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. „Žydintys“ nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

Blyški oda

Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, galimas kelių svarbių maistinių medžiagų trūkumas.

Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

• Geležis.

• Folio rūgštis.

• Cinkas.

• Piridoksinas (vitaminas B6).

• Vitaminas B12.

Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

Enteropatinis akrodermatitas

Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maistinių medžiagų nepasisavinimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

Pelagra

Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresorius).

Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – kaip suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti arba niežtėti.

Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

    Maistas vietoj vitaminų

Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kurių deficitų rizika didesnė – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.
Visiems kitiems subalansuotas ir maistingas valgis turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų ar juos kompensuoti.
Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, viso grūdo produktai, riešutai, grybai, moliūgai.
Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.
Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.
Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.
Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.
Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.
Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.
Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

The post 8 vitaminai, jų deficitas ir oda appeared first on Kauno savaitė.

Besilupantys nagai vienas labiausiai erzinančių išvaizdos trūkumų, kurį, kita vertus, nesunku paslėpti, taigi ignoruoti.

Juk dėl to, kad lupasi nagai, gali būti kalti įvairiausi dalykai. Pavyzdžiui, mityba. Prastai atliktas manikiūras.

Bet taip pat ir koks nors sveikatos sutrikimas.

Todėl jeigu apsilankymas pas savo darbą išmanančią manikiūrininkę niekuo nepadėjo, galbūt metas užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ar dermatologą – pasikonsultuoti, ką daryti. Yra tikimybė, jog jau per pirmąjį vizitą paaiškės, kokios medžiagos galėjo pakenkti nagams.

Arba galite sužinoti, kad juos susilpnino liga ar net vaistai, kuriuos vartojate.

Yra netrumpas sąrašas būdų susigadinti nagus.

Jūsų rankos dažnai būna šlapios

Tai pati dažniausia besilupančių nagų priežastis – nuolatinis plaštakų šlapinimas ir paskui džiovinimas. Šis prakeiksmas persekioja kirpėjus, valytojus ir kitų profesijų, reikalaujančių dažno rankų kišimo į vandenį, atstovus.

Tačiau nagai gali pradėti luptis ir ilgesnį laiką praleidus karštoje drėgnoje aplinkoje. Kai nago plokštelės prisigeria drėgmės, jos išbrinksta ir suminkštėja.

Net menkutė trauma gali tokius smarkiai pažeisti.

Kad taip nenutiktų, plaudami indus visada mūvėkite pirštines (tai joks išlepimo ženklas!). Baigę kruopščiai nusausinkite delnus ir nagus. Ir reguliariai naudokite rankų kremą su vitaminu E.

Jūs per smarkiai poliruojate nagus

Lygiai taip pat kaip per daug drėgmės prisigėrusios nagų plokštelės gali pradėti luptis, pernelyg išsausėję nuo poliravimo nagai irgi gali imti sluoksniuotis. Jie tampa trapūs, lengvai traumuojami – net švelniai užkabinus ar kur bakstelėjus gali skilti iki pat gyvuonies.

Todėl po kiekvieno poliravimo nepamirškite naudoti giliai drėkinančio kremo arba specialaus aliejaus nagams, kad šie neišsausėtų.

Jūsų naudojamoje kosmetikoje per daug stiprių chemikalų

Tam tikros cheminės medžiagos – pavyzdžiui, klijai akriliniams nagams, – taip pat elementarių kosmetinių priemonių, tokių kaip rankų muilas, dezinfekcinis skystis, skalbikliai, ingredientai irgi gali išsausinti nagus taip, kad jie pradės luptis.

Specialistai pataria rinktis priemones, kurių etiketėse yra žodis „hipoalerginis“. Paprastai tai reiškia, kad joms gaminti naudoti švelnesni chemikalai arba išvis natūralios medžiagos.

Jūsų nagai buvo traumuoti

Senojo lako lupimas prievarta, nagų kramtymas ar gėrimų skardinių atidarinėjimas nagais neatrodo galintys sukelti tikrą traumą, tačiau tokio neatsargaus elgesio visiškai pakanka, kad nagai pradėtų luptis.

Nors gydytojai dermatologai sako, kad tikslus šio reiškinio mechanizmas nėra iki galo suprastas, paprastai pasakius, nagai ima luptis, kai suardomas jų ląstelių „sulipimas“ viena su kita.

Mūsų nagai sudaryti iš daugybės kompaktiškų ląstelių sluoksnių. Ir jų tarpusavio saitai gali palyginti nesunkiai atsipalaiduoti ar net nutrūkti. Štai tada nagai ir pradeda luptis, kai ląstelių sluoksniai atsiskiria.

Vienas būdų to išvengti – naudoti nagų stipriklius, švelnų lako valiklį be acetono ir niekada nekrapštyti atsilupusio lako.

Gal jums trūksta maistinių medžiagų

Nagai lupasi, kai trūksta kalcio, geležies, vitamino D arba B grupės vitaminų, tokių kaip biotinas. Visi šie vitaminai užtikrina keratino, iš kurio yra sudaryta nago plokštelė, tvirtumą.

Tinkamai subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių ir liesų

baltymų valgiaraštyje – puiki maistinių medžiagų deficito prevencijos priemonė. Tačiau neprošal būtų ir pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų pavartoti kokių nors papildų, kol nagai sustiprės.

Gal kalta skydliaukė

Nors tipiniais sutrikusios skydliaukės funkcijos ženklais laikomi kūno svorio pokyčiai, nerimas, nuovargis, „smegenų rūkas“, besilupantys nagai neretai tampa ta raudona vėliava, paskatinančia išsitirti skydliaukės hormonus.

Kaip aiškina dermatologai, skydliaukės ligos sulėtina odos ir nagų atsinaujinimą, todėl ilgiau nei derėtų užsibuvę senieji audiniai padaro nagus trapius.

Gal tai grybelinė infekcija

Onikomikozė, kaip moksliškai vadinamas nagų grybelis, gali pasireikšti keliais skirtingais nago distrofijos būdais, vienas jų – lupimasis.

Kitas galimas grybelio požymis – nagų sustorėjimas, jų plokštelės pabalimas arba pageltimas (net su rudu atspalviu).

Jeigu įtariate, kad jums gali būti nagų grybelis, būtinai užsiregistruokite vizitui pas gydytoją dermatologą, nes tai nelengvai atsikratomas užkratas.

Bet pirmiausia reikia, kad specialistas patvirtintų diagnozę. O tada jau pradėtų gydymą – tikėtina, skirdamas ir geriamų priešgrybelinių preparatų, kad nagai greičiau sugytų.

Jūs sergate egzema

Kai kurios odos ligos – egzema kaip tik yra viena tokių – gali paskatinti nagus luptis.

Egzema gali atsirasti įvairiose kūno vietose, neaplenkia ji ir plaštakų. Tada jų oda išsausėja, ima pleiskanoti. Atsiranda raudonų uždegimo sukeltų dėmių, kuriose oda ima

trūkinėti. Visą šį nemalonų procesą lydi niežulys bei deginimo pojūtis. Jeigu uždegimas apima nagą, gali sutrikdyti normalų jo augimą ir pakeisti išvaizdą.

Ant egzemos paveiktų nagų atsiranda defektų, nagai būna linkę luptis. Todėl jei norite išvengti tokios komplikacijos, stenkitės suvaldyti egzemos simptomus – pasirūpinkite labai gerai drėkinti plaštakų odą kremu.

Jums praverstų šveitiklis odai

Jeigu mūsų oda smarkiai išsausėja, pirmąja pagalba tampa kūno šveitiklis, pašalinantis visas tas negyvas ląsteles ir stabdantis odos pleiskanojimą.

Tokią pačią priežiūrą derėtų taikyti ir nagams. Juk realiai nagas ir yra keli sluoksniai negyvų ląstelių. Tam tikrais atvejais tie sluoksniai ima luptis, jeigu nebūna laiku pašalinami.

Gydytojų dermatologų patarimas – šveitimui naudoti glikolio rūgštį (kitaip AHA): įrodyta, kad ji veiksmingai atnaujina nagus.

Kada kreiptis į gydytoją

Besilupantys nagai – dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys, paprastai neteikiantis preteksto nerimauti. Jeigu imatės gydymo – ar tinkamos nagų priežiūros, su laiku nagų būklė turi pagerėti, simptomai tapti mažiau pastebimi.

Tačiau nors vidinių priežasčių nagams luptis dažniausiai nebūna, jeigu jie niekaip negyja arba jeigu pradeda luptis staiga ir žmonėms, visada turėjusiems gražius sveikus nagus, nedelskite kreiptis į dermatologą ar savo šeimos gydytoją. Svarbu išsitirti ir įsitikinti, kad nėra rimtesnių organizmo bėdų – skydliaukės ligos ar anemijos. Apsidrausti niekada nepakenks.

     Receptai

Besilupančius, trapius, sluoksniuotus nagus sustiprinti padės paprastos priemonės, kurių galima pasigaminti namuose.

• Į bet kokį aliejų, bet geriausia – sėmenų, įlašinkite kelis lašus rožių eterinio aliejaus ir trinkite nagus bei odą aplink juos.

• Citrinos griežinėliu ar vien tik žievele patrinkite kiekvieną nagą ir kiek galėdami ilgiau po to neplaukite rankų. Nagai atrodys sveiki ir greičiau augs.

• Stiklinėje šilto vandens ištirpdykite šaukštą jūros druskos, porą lašų jodo ir po 30 minučių mirkykite šiame tirpale nagus.

The post Kodėl lupasi ir trupa nagai appeared first on Kauno savaitė.