Pavyzdžiui, užtrauktukai: vyrų kelnėse užsegimas yra dešinėje, o moterų — kairėje pusėje.

Esame taip prie to pripratę, kad retai susimąstome, iš kur atsirado toks skirtumas ir kodėl jis vis dar gyvuoja mados industrijoje.

Tačiau už šios mažos detalės slypi įdomi istorija, kurioje persipina tradicijos, gamybos ypatumai ir šimtmečius besiformuojantys įpročiai.

Iš kur atsirado skirtinga užtrauktukų padėtis vyrų ir moterų kelnėse

Iš pradžių viskas buvo paremta paprastu patogumu.

Vyrus šimtmečius rengė taip, kad jie galėtų savarankiškai ir greitai pasiekti reikalingas vietas, todėl užsegimai buvo siuvami dešinėje — dauguma žmonių yra dešiniarankiai, tad užtrauktuką ar sagas patogiausia valdyti būtent ta ranka.

Moterų apranga formavosi kitaip. XIX amžiuje pasiturinčios moterys dažniausiai nesirengdavo pačios — tai darydavo tarnaitės.

Tarnaitė, stovinti priešais, daug lengviau atsegdavo užtrauktuką ar sagas, esančias kairėje pusėje.

Ši tradicija persikėlė į masinę madą, nors poreikis tarnaitės pagalbai seniai išnyko.

Panašūs skirtumai egzistuoja ne tik kelnėse.

Moterų marškinių sagos irgi yra „veidrodinės“ palyginti su vyriškomis — dėl tos pačios istorinės priežasties.

Kodėl prekės ženklai iki šiol išlaiko skirtingą užtrauktukų padėtį

Šiandien toks išdėstymas yra tapęs industriniu standartu.

Dauguma gamyklų laikosi įprasto kirpimo, kad drabužiai atitiktų pirkėjų lūkesčius.

Jei būtų padaryta kitaip, drabužis pirkėjui galėtų pasirodyti „neteisingas“, nors objektyvaus poreikio veidrodiniam išdėstymui nebėra.

Dizaineriai šį skirtumą taip pat išlaiko dėl įprasto silueto atpažįstamumo ir patogaus pasimatavimo: naudojami įrankiai, lekalai, net išėmų vieta atsižvelgia į užsegimo padėtį.

Ar šiuolaikinėje aprangoje keičiasi užtrauktukų standartas?

Ar situacija kinta? Ne visai, tačiau unisekso mados populiarėjimas pamažu griauna senas normas.

Kai kurie prekės ženklai renkasi vienodą užtrauktuko padėtį, orientuodamiesi tik į patogumą.

Tai daro, pavyzdžiui, H&M, Zara, Uniqlo, Levi’s, COS, Pull&Bear ir Bershka.

Tie, kurie vengia klasikinio stiliaus drabužių, galbūt net nepastebėjo šio skirtumo, nes istorinė užsegimų padėtis būtent ir susiformavo klasikiniuose drabužiuose — kelnėse, suknelėse, korsetuose.

Tuo tarpu džinsų gamintojai konstrukciją greitai unifikavo, kad palengvintų masinę gamybą.

Džinsų industrijoje beveik visi prekės ženklai įsiuva užtrauktuką dešinėje pusėje, nepriklausomai nuo to, ar modelis skirtas vyrams, ar moterims.

Tai reiškia, kad klasikinis „veidrodinis“ užsegimas, būdingas marškiniams ir kai kurių rūšių kelnėms, džinsuose beveik netaikomas.

Ir net atvirkščiai: moteriškus džinsus su „kairiuoju“ užtrauktuku galima rasti veikiau kaip išimtį — dažniausiai tai būna dizainerių arba vintažiniai modeliai, kuriuose sąmoningai pabrėžiamas retro kirpimas.

The post Kodėl vyrų ir moterų kelnių užtrauktukai įsiūti skirtingose pusėse? appeared first on Kauno savaitė.

Kartais situacija dar absurdiškesnė: „kišenė“ pasirodo esanti tik dekoratyvinė – tarsi portalas, kuris neturi įėjimo į realybę.

O kai moterys randa dailią suknelę su kišenėmis, džiaugiasi taip, lyg būtų radusios lobį.

Tačiau iki nesenų laikų turėjome daugiausia emocijas ir beveik jokios statistikos.

Todėl žurnalistai nusprendė paimti liniuotę, kantrybę ir išsiaiškinti, kaip viskas iš tiesų. Pasirodė: viskas labai prastai.

Tyrimo rezultatai: moterų kišenės iš tiesų beveik dvigubai mažesnės

Leidinio The Pudding žurnalistai išmatavo 80 džinsų porų kišenes, rinkdami duomenis iš 20 populiariausių prekės ženklų.

Jie lygino moteriškus ir vyriškus modelius to paties dydžio – su 32 colių liemeniu.

Rezultatai įspūdingi: moteriškos priekinės kišenės vidutiniškai beveik perpus trumpesnės ir apie 6–10 proc. siauresnės.

Ir tai – ne tik skaičiai. Vos 40 proc. moteriškų kišenių gali sutalpinti šiuolaikinį išmanųjį telefoną, o speciali mažai kišenei skirta piniginė telpa ten rečiau nei pusėje atvejų.

Be to, vidutinės moters ranka į daugelį tokių kišenių sugebama įkišti tik iki pirštų galiukais.

Aptemptų modelių atveju situacija dar liūdnesnė: jų kišenės 48 proc. trumpesnės nei vyriškų, o tiesaus kirpimo modeliuose – 46 proc.

Galinės kišenės skiriasi kiek mažiau, tačiau tendencija išlieka: jos 5–7 proc. trumpesnės ir šiek tiek siauresnės, nors plotis beveik sutampa.

Kaip moterų kišenės tapo tokios mažos: trumpa mados istorija

Kišenių diskriminacija prasidėjo ne vakar.

Viduramžiais ir vyrai, ir moterys nešiojo prie juosmens pririštus maišelius – ankstyvą dabartinių rankinių ir kišenių formą.

Tačiau XVII amžiuje vyrai sulaukė revoliucijos – kišenės buvo įsiūtos į švarkus ir kelnes.

Moterys tuo metu liko su tais pačiais „juosmens maišeliais“, prikimštais naudingų daiktų: kvepalų, šukų, akinių ir… buteliuko džino.

Kai XVIII amžiaus pabaigoje moterų siluetai tapo siauresni ir grakštesni, kišenės smarkiai sumažėjo, o kai kur visiškai dingo – manyta, kad papildoma iškiluma gadina estetiką.

XX amžiuje nuskambėjo galutinis nuosprendis: mados genijus Christianas Dioras pareiškė: „Vyrų kišenės skirtos daiktams laikyti, o moterų – grožiui“.

Be to, buvo manoma, kad ribodami vietą, kurioje moterys gali saugiai laikyti daiktus ir laisvai naudoti abi rankas, apribojate ir jų galimybes „laisvai judėti viešose erdvėse, nešiotis kurstytojiškus (ar meilės) laiškus ar keliauti be palydos“.

Merginos, tai tikras sąmokslas!

Kaip mažos kišenės veikia moterų patogumą ir laisvę

Kišenės jau seniai nėra tik prabangos detalė – jos yra patogumo ir autonomijos klausimas, tai asmeninė erdvė, leidžianti nešiotis telefoną, raktus ir pinigus neužimant rankų ir nepriklausant nuo rankinės.

Atrodytų, laikai pasikeitė, bet problema liko ta pati.

Ir kai moteris paprašo savo palydovo palaikyti telefoną ar raktus pasivaikščiojimo metu, tai nėra mielas gestas – tai tiesioginis šimtmečius formuotos mados politikos padarinys.

Išvada paprasta: taip, moterys pagrįstai piktinasi. Ir taip, duomenys tai patvirtina.

The post Kodėl moterų kišenės perpus mažesnės nei vyrų appeared first on Kauno savaitė.

Tiesa, politikas pabrėžia – tai priklausys ir nuo kitų ministrus į Vyriausybę deleguojančių koalicijos partnerių požiūrio.

„Man ir socialdemokratams tai (lyčių balansas – ELTA) yra svarbu. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė bus koalicinio susitarimo vaisius. Kiek tai svarbu koalicijos partneriams – pamatysime iš tų kandidatų, kuriuos jie pateikia“, – Eltai sakė G. Paluckas, patikindamas, kad daliai iš 9 socialdemokratams deleguotų ministerijų vadovaus moterys.

„Moterų tikrai bus. Kompetentingų moterų. Ne šiaip pagal lytį, bet kompetentingų, galinčių atlikti savo darbą lygiaverčiai kaip ir vyrai“, – pridūrė jis.

Dar prieš rinkimus Eltos kalbintas ekspremjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad moterų atstovavimas Vyriausybėje yra svarbus, tačiau tikslo užtikrinti tolygų lyčių balansą politikas nekėlė.

Kitas koalicinės daugumos lyderis, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laikėsi priešingos pozicijos – jis tikino, kad tam tikros kvotos ar įsipareigojimas užtikrinti lyčių lygybę Vyriausybėje žemina pačias moteris. Tuomet parlamentaras tikino, kad būnant premjeru ministrų portfelius skirstytų atsižvelgdamas į profesionalumą ir kandidatų žinias.

Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Partijos pasidalijo ir postus Vyriausybėje. LSDP deleguojami atstovais vadovaus 9 ministerijoms – Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų.

„Nemuno aušrai“ teko trys ministerijos – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio. „Vardan Lietuvos“ atiteko dvi – Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Vyriausybėje žada siekti lyčių balanso appeared first on Kauno savaitė.