Gerti aspiriną apsisaugoti nuo krešulių ar jokiu būdu ne? Valgyti kiaušinius ar bijoti, kad juose esantis cholesterolis užkimš kraujagysles?

Atsakymai į tokius klausimus tik atrodo akivaizdūs.

Kaip ir visas mokslas, medicina nuolat evoliucionuoja. O dar internetas įkiša savo dažnai nieko bendra su tiesa neturintį trigrašį.

Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, nebūtinai tampa išsigelbėjimu kitam.

Todėl mitybos specialistai ir gydytojai kardiologai pataria per daug neimprovizuoti širdies tausojimo tema be jų žinios ir periodiškai atnaujinti informaciją apie pagrindines sveikos širdies taisykles.

Pavyzdžiui, šias jau galite drąsiai pamiršti.

Kasdienis aspirino vartojimas

Pasižymintis kraują skystinančiu, taigi nuo krešulių saugančiu poveikiu, šis vaistas gali padėti išvengti infarkto ir insulto. Tačiau tik kai kuriems žmonėms. Kitiems nuolatinis aspirino vartojimas gresia rimtomis šalutinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, kraujavimu virškinimo trakte.

Dėl to pasaulio specialistai jau nebesiūlo aspirino, kaip širdies ligų riziką mažinančios priemonės, absoliučiai visiems. Per dešimtmečius, kol tokia rekomendacija galiojo, kardiologai išsiaiškino, kad dažniausiai vaistais yra visiškai nereikalingas, o kai kada – ir nepaprastai pavojingas.

40–59 metų asmenys, kuriems padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, tačiau dar neturintys tokios diagnozės savo ligos istorijoje (pavyzdžiui, 45-erių rūkaliai, sergantys diabetu), klausimą vartoti ar nevartoti aspirino turėtų spręsti kartu su savo gydytoju. Tačiau 60-mečiams ir vyresniems žmonėms, nesergantiems širdies ligomis, geriau nepradėti jo gerti.

Jeigu esate patyrę infarktą, širdies kraujagyslių šuntavimo, stentavimo operacijas, aspirinas bus į naudą nepaisant nuo jūsų amžiaus. Arba jei nieko panašaus nenutiko, bet turite smarkiai užkalkėjusias širdies kraujagysles, aspirino tabletės taip pat greičiausiai duos naudos. Bet ir čia galioja esminė taisyklė: pasitarti su gydytoju. Be jo palaiminimo kasdien aspirino nevartokite niekada.

Jūros druska sveikesnė už paprastą

Jūros druska yra mažiau apdorota, turi daugiau mineralų, tačiau jų abiejų maistinė vertė yra tokia pati ir mūsų organizmas jas vienodai pasisavina.

Todėl nesvarbu, kokią druską naudosite, svarbu, kad nenaudotumėte per daug: rekomenduojama norma – 1 šaukštelis per dieną. Nes druskos perteklius neigiamai veikia kraujospūdį ir didina širdies ligų bei insulto riziką.

Kokosų aliejus sveikesnis maistui gaminti

Nors gryname kokosų aliejuje yra vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, manoma, didinančių gerojo cholesterolio kiekį organizme, nors jis pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, šiame produkte vis tiek pavojingai daug sočiųjų riebalų – maždaug 50 proc. daugiau nei svieste. O vartojant pernelyg daug sočiųjų riebalų daugėja blogojo cholesterolio, taigi didėja insulto bei širdies kraujagyslių ligų rizika.

Dauguma kardiologų rekomenduoja, kad sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 6 proc. visų perdien suvartojamų kalorijų – arba dar mažiau. Kaip alternatyvą jie siūlo naudoti nedidelius kiekius alyvuogių („extra virgin“) ir avokadų aliejaus.

Elektroninės cigaretės geriau už paprastas

Įkvėpti karšto oro iš cigaretės ar elektroninio inhaliatoriaus, kaip ir iš degančio pastato, niekada nebus sveika plaučiams.

Elektroninėse cigaretėse garinamas skystis turi toksiškų medžiagų ir aliejų, kurie taip pat žeidžia plaučius, kaip smalkės ar dervos. O jeigu dar jame yra nikotino, tai lygiai tas pat, jei rūkytumėte tabaką.

Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kraujospūdį, be to, lemia hipertenziją.

Tiesiog meskite rūkyti, užuot ieškoję pakaitalų.

Kava nesveika širdžiai

Taip, kava yra vienas labiausiai stimuliuojančių gėrimų. Tačiau tas ne visada blogai sveikatai.

Nustatyta, kad išgeriant apytikriai po 2–3 puodelius kavos per dieną širdies ligų rizika sumažėja. Šauniausia, kad tiek sveikiems, tiek jau sergantiems žmonėms.

Tik reikėtų būti atsargesniems, jeigu jums diagnozuota aritmija arba priešlaikinis skilvelių ar prieširdžių susitraukimas, ir nepiktnaudžiauti kava. Kofeinas gali dar labiau sustiprinti širdies permušimus.

Truputis alkoholio širdžiai nepakenks

Tai dažnas įsitikinimas: jeigu neviršysime rekomenduojamos alkoholio paros dozės, jokios žalos širdžiai nebus.

Nieko panašaus.

Europos kardiologų asociacija tvirtina, kad alkoholio kiekiai, kai kuriose valstybėse laikomi saugūs vartoti, yra susiję su širdies nepakankamumo vystymusi.

Tas pats pasakytina ir apie raudonąjį vyną. Nors jis gali tam tikra prasme pagerinti širdies sveikatą (tikėtina, jog vyne esantys antioksidantai didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo blogojo kaupimosi organizme), tai nėra visa tiesa.

Kaip visur, taip ir vartojant alkoholį būtina jausti saiką. O atsiradus širdies problemų – nepulti gurkšnoti raudonojo vyno: tai ne vaistai.

Be to, kai kurių širdies ligų (tarkime, nepakankamumo) atvejais alkoholis, nustatyta, veikia kaip sukėlėjas arba jas komplikuojantysis veiksnys.

Kardiologų išvada: norite sveikos širdies – visai nevartokite alkoholio.

10 000 žingsnių per dieną pakeičia mankštą

Nors judėjimas labai svarbus visai sveikatos būklei, tam, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, dešimties tūkstančių žingsnelių neužtenka, įspėja gydytojai.

Raktas į sveiką širdį – nuosaikūs krūviai. Tai reiškia, kad vaikštinėdami lėtai nepasitarnaujate širdžiai taip, kaip tuo atveju, jei sportuotumėte intensyviau.

Bet jeigu pasivaikščiojimai jums labai patinka, puiku – tik žingsniuokite sparčiau arba neškitės nedidelius svarmenis. Jei lengvai išprakaituosite, o širdis ims plakti sparčiau, žinosite, kad viską darote teisingai.

Sveika valgyti tik kiaušinių baltymus

Tai labai senas įsitikinimas iš laikų, kai manyta, kad kiaušinius – o ypač trynius – valgyti nėra sveika, nes juose gausu maistinio cholesterolio.

Tiesa ta, kad tryniuose susikaupusios ir visos naudingiausios maistinės medžiagos: liuteinas, folatas, riboflavinas, vitaminai A, B12, D, K. Dauguma jų gyvybiškai svarbūs ir saugo nuo visokių ligų. Širdies – taip pat.

Atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad žmonių, reguliariai valgančių kiaušinius, kraujyje esama daugiau didesnių gerojo cholesterolio molekulių. Dėl to jos lengviau pašalinamos iš kraujagyslių, tad jų neužkemša ir nesukelia infarkto ar insulto.

Žmonės, valgantys mažai kiaušinių, kraujyje sukaupia daugiau kenksmingų metabolitų, siejamų su širdies ligomis.

Medikų išvada: nors tryniuose yra sočiųjų riebalų (maždaug 1–2 g viename), juos valgyti galima net besilaikantiesiems širdžiai sveikos dietos. Vėlgi svarbus saikas – nevalgyti daugiau kaip 3–5 kiaušinių per savaitę ir derinti juos su kuo daugiau cholesterolį ir kraujospūdį mažinančių produktų – avižiniais dribsniais, avokadais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

Visi riebalai kenkia širdžiai

Su maistu mes gauname keturių skirtingų rūšių riebalus ir kai kurie jų yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Todėl visiems laikams iš savo valgiaraščio išprašyti reikėtų tik vieną rūšį – transriebalus.

Daugiausia transriebalų yra perdirbtuose maisto produktuose ir kepiniuose. Jie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina – gerojo.

Riboti derėtų ir sočiųjų riebalų vartojimą. Jų natūraliai esama raudonoje mėsoje, nenugriebto pieno produktuose, egzotiškuose aliejuose (kokosų, palmių).

Būna sočiųjų riebalų ir keptame maiste, kepiniuose. Panašiai kaip transriebalai, jie irgi didina blogojo cholesterolio kiekį, o sykiu – širdies ligų bei insulto riziką.

Mononesotieji ir polinesotieji riebalai – visai kas kita. Jie, manoma, mažina blogąjį cholesterolį ir gausina gerąjį.

Šių sveikų riebalų gana daug aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų), riešutuose ir sėklose (graikiniuose ir moliūgų), avokaduose ir žemės riešutų svieste.

Neabejotinai esate girdėję apie omega-3 – tai polinesotieji riebalai. Kad gautumėte jų daugiau, valgykite riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, silkę. Iš augalinių produktų specialistai rekomenduoja ispaninių šalavijų ir kanapių sėklas, briuselinius kopūstus.

Aukštas gerojo cholesterolio lygis gali sumažinti blogąjį

Kadangi vadinamasis gerasis cholesterolis absorbuoja blogąjį ir nugabena jį į kepenis, kurios šį pašalina iš organizmo, logiška atrodo prielaida, kad kuo daugiau bus gerojo cholesterolio, tuo sparčiau blogojo mažės.

Bet iš tikrųjų žmonės, kurių kraujyje itin dideli gerojo cholesterolio kiekiai, kaip tik susiduria su didesne širdies ligų rizika.

Tyrėjams dar reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tikėtina, kad su tuo kažkaip susiję genai ir paveldimumas.

Norint išvengti širdies ligų, gerojo cholesterolio kiekis mūsų organizme turi būti nei per mažas, nei per didelis. Idealiai – aukštesnis kaip 40 mg/dl, bet žemesnis kaip 90 mg/dl.

Jei aktyviau mankštinsitės, mesite rūkyti, palaikysite normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinsitės, taip pat padidinsite gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo labiau kad naujausi tyrimai rodo, jog cukrus gali daug labiau prisidėti prie blogojo cholesterolio kaupimosi, nei iki šiol manyta. Todėl analizuodami produktų etiketes mažiau dairykitės cholesterolio ir atidžiau vertinkite sočiųjų riebalų ir pridėtinių cukrų kiekius.

The post Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti appeared first on Kauno savaitė.

Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

3. „Detokso“ dietos neveikia

Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

4. Vakcinos nesukelia autizmo

Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

6. Glitimas nekenkia visiems

Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

The post 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai appeared first on Kauno savaitė.

Bet tai tik vienas klaidingas įsitikinimas apie „Mažojo princo“ autorių.

Garsiojo prancūzų rašytojo humanisto Antuano de Sent Egziuperi biografija apgaubta daugybės mitų.

Kas joje yra tiesa, o kas – ne?

Jis išgyveno kelias lėktuvo katastrofas

TIESA. Rašytojo biografijos tyrinėtojai teigia suskaičiavę jų mažiausiai dešimt.

Didžiausios katastrofos, pradedant nuo 1923-iųjų, įvyko A. de Sent Egziuperi atliekant bandomuosius didelio nuotolio skrydžius, kai nebuvo įmanoma nuspėti nei oro są- lygų, nei kaip lėktuvas ir jo pilotas atlaikys tokią kelionę.

Pavyzdžiui, 1935 metais pakeliui iš Paryžiaus į Saigoną lėktuvas su rašytoju ir jo mechaniku nukrito vidury Libijos dykumos. Juos per stebuklą surado ir išgelbėjo beduinai.

O 1938-aisiais per skrydį Niujorkas–Ugnies Žemė A. de Sent Egziuperi lėktuvas sudužo Gvatemaloje.

Jis buvo grafas

TIESA. Titulą Antuanas Mari Žanas Baptistas Rožė de Sent Egziuperi paveldėjo iš savo tėvo draudimo kompanijos inspektoriaus, priklausiusio senai, tačiau nusigyvenusiai aristokratų giminei. Tad nei vaikystėje, nei vyresniame amžiuje rašytojas aukštuomenėje nesisukiojo. Dar daugiau – buvo visiškai abejingas savo mėlynam kraujui. Net iš motinos išsireikalavo neadresuoti jam laiškų „Grafui Sent Egziuperi“ – nenorėjo, kad užrašą pamatę kolegos ar draugai pasijustų nesmagiai.

Jis gyveno kaip baltarankis inteligentas

NETIESA. Karjerą aviacijoje Antuanas pradėjo nuo pačių apačių ir į pilotus prasimušė pirmiau pabuvęs juodadarbiu mechaniku.

Dirbdamas pašto stotyje Afrikoje, Sacharos dykumos pašonėje, aviatorius pats remontuodavo orlaivius, nes mechanikų ten nebuvo. Todėl nenusiplaunančio purvo ir tepalo rankos tapo pasikartojančiu motyvu rašytojo laiškuose artimiesiems.

„Mažasis princas“ pirmąkart buvo išleistas Prancūzijoje

NETIESA. Garsiąją pasaką A. de Sent Egziuperi parašė emigracijoje – tuo metu jo gimtinę tebebuvo okupavę naciai.

Knygą išspausdino „Reynal & Hitchcock“ leidykla 1943-iaisiais Niujorke iškart anglų ir prancūzų kalbomis.

Prancūzijoje „Mažasis princas“ pasirodė tik 1946 metais – po Antrojo pasaulinio karo ir jau po autoriaus mirties.

Jo santuoka buvo nelaiminga

NETIESA. Kad poros gyvenimas retai dvelkė ramybe, kalta buvo ne tik rašytojo salvadorietė žmona, irgi rašytoja Konsuela de Sent Egziuperi. Bent jau ne ji viena.

Abu sutuoktiniai pasižymėjo audringu temperamentu ir nesivar- žė būdami neištikimi.

Konsuelai, turtingo kavos plantacijų savininko dukrai, Antuanas buvo trečias vyras: su vienu ji išsiskyrė, antrąjį palaidojo.

Pirmas jų bandymas susituokti baigėsi skandalu dėl A. de Sent Egziuperi romanų su kitomis moterimis, kurių šis nė neslėpė.

Kai depresija sirgusi Konsuela atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, kur pacientus marino badu, Antuanas, nepaisydamas žmonos maldavimų ir skundų, ilgokai atsisakė ją iš ten paimti.

Tačiau būtent Konsuela 1942-aisiais rado Niujorke namus, kuriuose sudarė vyrui sąlygas kurti viso gyvenimo šedevrą. Nenuostabu, kad bū- tent ji tapo koketiškos ir užgaidžios Rožės „Mažajame prince“ prototipu.

Jis turėjo romaną su imperatoriaus anūke

TIESA. Natali Palei tikrai buvo Aleksandro II anūkė ir paskutinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pusseserė.

Po revoliucijos emigravusi iš pradžių į Prancūziją, o 1933-iaisiais į JAV, ji tapo populiaria aktore ir modeliu.

Amerikoje 1942 metais užsimezgė jos trumputis romanas su grafu A. de Sent Egziuperi. Tačiau susirašinėjo buvę meilužiai iki pat rašytojo žūties.

Jis buvo vergvaldys

NETIESA. Tokį mitą pagimdė reali istorija, nutikusi, kai A. de Sent Egziuperi dirbo Šiaurės Afrikos pašto oro linijose.

Rašytojas iš vietos klajoklių genties išpirko vergą – ne tam, kad jį pasiliktų, bet kad išlaisvintų. Pinigus šiam tikslui rinko per draugus ir visus įmanomus pažįstamus, taigi net sumokėjus išpirką buvusiam vergui dar liko padori suma laisvo gyvenimo pradžiai.

Jo lėktuvą numušė gerbėjas

MAŽAI TIKĖTINA. 2008 metais vokietis Horstas Ripertas, buvęs Liuftvafės pilotas, prisipažino, kad tai jis 1944-ųjų liepos 31 dieną virš Vidur- žemio jūros netoli Prancūzijos Rivjeros numušė A. de Sent Egziuperi lėktuvą.

Kaip pasakojo H. Ripertas, tądien jis išskrido medžioti sąjungininkų žvalgybinio lėktuvo. Aptikęs jį numušė ir matė, kaip orlaivis nukrito į vandenį. O po kelių dienų iš perimto radijo pokalbio sužinojo, ką pražudė.

Tačiau išlikusiuose tų laikų dokumentuose nėra vokiečių piloto ataskaitos apie numuštą priešų lėktuvą.

Pats H. Ripertas tą aiškino paprastai – per karą popieriai buvo sunaikinti. Neturint jų, ši versija lieka jokiais kitais šaltiniais nepatvirtinta.

2000 metais rastose A. de Sent Egziuperi lėktuvo nuolaužose apšaudymo žymių nebuvo. (Tiesa, narai iškėlė tik mažąją dalį korpuso.) Archyvuose taip pat neaptikta įrodymų, jog rašytojo žūties dieną tame rajone vyko kokie nors oro mūšiai.

Vis dėlto H. Riperto išpažintis bent jau jam pačiam buvo nepaprastai svarbi: kaip didelis A. de Sent Egziuperi talento gerbėjas, jis tikino nenorintis, kad dingusį be žinios ra- šytoją kas nors manytų buvus savi- žudžiu ar dar blogiau – dezertyru.

The post Mitai apie Antuaną de Sent Egziuperi appeared first on Kauno savaitė.