Ant augintinių kailio jas taip pat gali būti nelengva pamatyti, ypač jei gyvūnas tamsaus ar tankaus kailio.

Vienas paprastas būdas, galintis palengvinti apžiūrą, – išmaniojo telefono spalvų inversijos funkcija. Ji pakeičia ekrane matomas spalvas priešingomis: šviesios vietos tampa tamsesnės, tamsios – šviesesnės.

Dėl tokio kontrasto mažas tamsus taškas ant odos ar kailio gali tapti labiau pastebimas.

Svarbu suprasti: telefonas pats nenustato, ar tai tikrai erkė. Tai nėra medicininis diagnostikos įrankis.

Tačiau spalvų inversija, kartu su kamera, priartinimu ir žibintuvėliu, gali padėti atidžiau apžiūrėti kūną ar augintinį.

Kaip veikia spalvų inversijos metodas?

Spalvų inversija telefone pakeičia vaizdo spalvas. Įprastai tamsi erkė ant odos, plaukų ar kailio gali susilieti su fonu.

Įjungus inversiją, vaizdas tampa neįprastas, bet kontrastingesnis – kai kurie maži objektai ekrane išryškėja labiau nei žiūrint įprastai.

Šis metodas gali būti naudingas ieškant labai mažų erkių, kurios dar nėra įsisiurbusios arba tik pradeda ropoti oda ar kailiu.

Ypač jis gali praversti apžiūrint sunkiau matomas vietas, kai reikia papildomo kontrasto.

Vis dėlto šis būdas nėra šimtaprocentinis. Ant margos odos, tamsaus kailio ar prasto apšvietimo sąlygomis inversija gali nepadėti arba net klaidinti.

Todėl ją reikėtų naudoti kaip papildomą, o ne vienintelį apžiūros būdą.

Kaip įjungti spalvų inversiją telefone?

Skirtinguose telefonuose nustatymai gali skirtis, bet dažniausiai ši funkcija randama pritaikymo neįgaliesiems arba ekrano nustatymuose.

„iPhone“ telefone reikėtų eiti į Settings → Accessibility → Display & Text Size ir pasirinkti Classic Invert arba Smart Invert. Lietuviškoje telefono aplinkoje tai gali būti vadinama Nustatymai → Pritaikymas neįgaliesiems → Ekranas ir teksto dydis → Klasikinė inversija arba Išmanioji inversija.

„Android“ telefonuose kelias gali skirtis pagal gamintoją, tačiau dažniausiai funkciją galima rasti taip: Settings → Accessibility → Color inversion. Lietuviškai tai gali būti Nustatymai → Pritaikymas neįgaliesiems → Spalvų inversija.

Kai kuriuose telefonuose galima susikurti spartųjį klavišą, kad spalvų inversiją būtų galima įjungti greičiau – pavyzdžiui, tris kartus paspaudus šoninį mygtuką arba per greitųjų nustatymų meniu.

Kaip naudoti telefoną ieškant erkės?

Pirmiausia įjunkite telefono kamerą. Jei vieta prastai apšviesta, įjunkite žibintuvėlį arba naudokite gerą išorinį apšvietimą.

Tada priartinkite įtartiną vietą ekrane ir įjunkite spalvų inversiją.

Apžiūrėkite odą lėtai, neskubėdami.

Jei matote mažą tašką, kuris įprastame vaizde atrodo neaiškus, inversijos režimas gali padėti jį geriau atskirti nuo aplinkos. Įtartiną vietą galima apžiūrėti ir abiem režimais – pirmiausia įprastu, paskui su įjungta inversija.

Dar patogiau naudoti telefono didinimo funkciją. „iPhone“ turi integruotą programą „Magnifier“, lietuviškai – „Didintuvas“.

Kai kuriuose „Android“ telefonuose panaši funkcija yra pritaikymo neįgaliesiems nustatymuose arba ją galima pakeisti kameros priartinimu.

Kurias kūno vietas tikrinti atidžiausiai?

Grįžus iš miško, parko, sodo, pievos ar kitos vietos, kur yra aukšta žolė ir krūmai, reikėtų nusiprausti, persirengti ir gerai apžiūrėti kūną.

Erkė įsisiurbia ne visada iš karto, todėl kruopšti apžiūra gali padėti ją pastebėti dar prieš jai įsitvirtinant odoje.

Ypač atidžiai reikėtų tikrinti vietas, kur oda plonesnė, šiltesnė ir sunkiau matoma: už ausų, kaklą, pažastis, alkūnių linkius, kirkšnis, pakinklius, liemens sritį, bambą, galvos odą.

Vaikus reikėtų apžiūrėti dar atidžiau, nes jie patys gali nepastebėti mažos erkės arba nepasakyti, kad kažką jaučia. Mažiems vaikams erkės dažnai aptinkamos galvos, kaklo ir užausių srityse.

Kaip apžiūrėti augintinį?

Spalvų inversijos metodas gali praversti ir apžiūrint šunis ar kates, ypač jei gyvūnas lakstė aukštoje žolėje, miške ar krūmynuose.

Ant tankaus kailio erkę pastebėti sunkiau, todėl verta naudoti kelias priemones: pirštais ar šukomis praskirti kailį, įjungti telefono žibintuvėlį, priartinti vaizdą ir pabandyti spalvų inversiją.

Augintiniams reikėtų apžiūrėti ausis, snukį, kaklą, pažastis, papilvę, kirkšnis, vietas tarp pirštų ir po antkakliu.

Vis dėlto augintinių apsaugai vien apžiūros nepakanka. Veterinarai rekomenduoja naudoti specialias apsaugos priemones nuo erkių – lašus, antkaklius, tabletes ar purškalus, parinktus pagal gyvūno rūšį, amžių, svorį ir sveikatos būklę.

Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, jos nereikėtų tepti aliejumi, kremu, spiritu ar kitomis priemonėmis. Taip pat nereikėtų jos deginti ar spausti pirštais.

Tokie metodai gali tik pabloginti situaciją.

Erkę reikia kuo greičiau pašalinti pincetu arba specialiu erkių traukikliu. Ji suimama kuo arčiau odos ir traukiama lėtai, tolygiai, nespaudžiant kūnelio.

Po pašalinimo įkandimo vietą reikia dezinfekuoti arba bent nuplauti vandeniu su muilu.

Jeigu nedidelė erkės dalis liko odoje, panikuoti nereikėtų – dažnai ji pasišalina savaime. Tačiau vietą būtina stebėti.

Jeigu atsiranda stiprus paraudimas, patinimas, pūliavimas ar kiti neįprasti požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pašalinus erkę verta pasižymėti įkandimo datą. Tai gali būti svarbu, jei vėliau atsirastų simptomų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Po erkės įsisiurbimo kelias savaites reikėtų stebėti savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis, jei atsiranda didėjantis paraudimas įkandimo vietoje, karščiavimas, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas ar kiti neįprasti simptomai.

Viena iš erkių platinamų ligų yra Laimo liga.

Jai būdingas požymis gali būti plintantis, žiedo formos paraudimas, tačiau jis pasireiškia ne visada. Kita pavojinga liga – erkinis encefalitas. Jis gali prasidėti į gripą panašiais simptomais: karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, raumenų skausmais.

Nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Tai ypač aktualu žmonėms, dažnai leidžiantiems laiką gamtoje, gyvenantiems miškingose vietovėse, dirbantiems lauke ar turintiems sodybas.

Spalvų inversija padeda, bet neatstoja kruopščios apžiūros

Telefono spalvų inversija gali būti paprastas ir greitas būdas padidinti kontrastą bei lengviau pastebėti mažą tamsų tašką ant odos ar augintinio kailio. Dar veiksmingiau ją naudoti kartu su kameros priartinimu, žibintuvėliu ir didinimo funkcija.

Tačiau tai tik pagalbinė priemonė. Patikimiausia apsauga – tinkama apranga gamtoje, repelentai, kruopšti kūno apžiūra grįžus namo ir greitas, taisyklingas erkės pašalinimas.

Išvada

Spalvų inversijos funkcija telefone gali padėti greičiau pastebėti erkę, nes pakeitus spalvas mažas tamsus objektas kartais išryškėja labiau nei įprastame vaizde. Tai naudinga tiek apžiūrint žmogaus odą, tiek augintinio kailį.

Vis dėlto radus įsisiurbusią erkę svarbiausia ne eksperimentuoti, o kuo greičiau ir taisyklingai ją pašalinti, dezinfekuoti įkandimo vietą ir stebėti sveikatą.

Jei atsiranda įtartinų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

The post Erkę ant augintinio kailio padės aptikti… telefonas appeared first on Kauno savaitė.

Tai nutarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), pritaręs Teisės departamento išvadai.

Parlamentarai sutinka su teisininkų nuomone, kad vasarnamių statyba miškuose neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.

Teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui, nes reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami.

Anot Seimo teisininkų, jie vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo.

„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Teisės  departamento atstovė pastebėjo, kad sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ ar vasarnamis nėra apibrėžta nei projekte, nei Miškų įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme.

Seimo teisininkams neaišku, ar vasarnamių naudojimui būtų tiesiami inžineriniai tinklai (pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, elektros perdavimo, elektroninių ryšių tinklai ir pan.) ir įrengiami privažiavimo keliai.

Įvertinę „Nemuno aušros“ frakcijos narių iniciatyvą, teisininkai taip pat pastebi, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kiek laikinųjų poilsinių statinių gali būti pastatyta viename miško žemės sklype.

Jie pasigedo argumentų, kodėl siūloma leisti statyti vasarnamius būtent IV grupės ūkiniuose miškuose.

Teisės departamentui neaišku, kokiais argumentais remiantis miško žemėje siūloma leisti statyti ne didesnius nei 24 kvadratinių metrų, o ne kito bendrojo ploto laikinuosius poilsinius statinius.

Nors vasarnamių miškuose iniciatoriai akcentuoja, kad tokie statiniai negalėtų būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, Seimo teisininkams nėra aišku, kaip būtų užtikrinta kontrolė.

Šių metų kovo mėnesį „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo  Miškų įstatymo pataisas, siūlančias  leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Vasarnamiams miške – Konstitucijos užkarda appeared first on Kauno savaitė.

Konkurso pagalba siekiama atrasti jaunuosius miško bičiulius, mėgstančius fotografuoti, skatinama konkurso dalyvius stebėti ir prižiūrėti pasodintų medelių augimą, pastebėti miškų grožį bei įvairovę ir fiksuoti tai fotografijose. Vienas svarbesnių konkurso uždavinių yra sustiprinti dalyvių motyvaciją saugoti ir puoselėti miškus, gerbti jų gyventojus, tausoti Lietuvos gamtą.

„Fotografija – vienas įstabiausių būdų papasakoti kitiems apie tai, ką jūs pamatėte. Ne tik „ką“, bet ir „kaip“ pamatėte. Negana to, savo pateikimu, jūs įpinate ir asmeninės kūrybos sruogą, dėl ko fotografija laikoma ne tik medija, bet ir meno šaka. Mūsų konkurso tikslas ir yra įtraukti jaunus žmones į šį sustabdytų akimirkų meno pasaulį, kaip kažkada į jį buvome įtraukti  ir patys“, – sako konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, profesionalus fotografas, Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas.

2024 metų VMU organizuoto fotografijų konkurso „Augu kartu su mišku“ metu vertinimo komisija sulaukė 29 dalyvių konkursinių darbų, iš kurių aktyviausi buvo Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų ir Pabradės „Ryto“ gimnazijų jaunieji miško bičiuliai.

Pateiktus darbus vertino 5 asmenų komisija: profesionalūs fotografai – komisijos pirmininkas Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas, Gamtos apsaugos ir gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas, o taip pat Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė, mentorius – Šalčininkų regioninio padalinio Parudaminos girininkijos specialistas Jonas Ažukas, Žmonių ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė Rita Gecevičienė.

Dalyvaujantiems konkurse moksleiviams buvo pateikta užduotis – nufotografuoti jauno, visapusiškai augančio žmogaus santykį su jaunu, taipogi augančiu miško medeliu. Nors mokiniams konkursinė užduotis ir nebuvo lengva, tačiau jaunos širdys ir galvos, rado sprendimų ir komisijai teko gerokai padirbėti renkant konkurso nugalėtojus.

Komisijos nariai dėkoja moksleiviams už darbus ir pastangas bei tiki, kad konkurso dalyviai gerai praleido laiką miškuose ieškodami tinkamo kadro fotografijų konkursui. Fotografuojant miške bei ieškant geriausio kadro – reikia kantrybės. Smagu, kad jaunieji miško bičiuliai jos turi ir geba užfiksuoti gražius vaizdus.

2024 metų fotografijų konkurso „Augu kartu su mišku“ nugalėtoja tapo Miglė Zagorulko, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Bebriukai“ narė (Trakų r. Onuškio Donato Malinausko pagrindinė mokykla, vadovė Alma Žukauskienė).

Konkurso II vietos laimėtojais, surinkusiais vienodą komisijos narių balų skaičių, tapo Aleksej Ševiakov, jaunųjų miško bičiulių būrelio narys ( Šalčininkų r. Jašiūnų pagrindinė mokykla, vadovė Angelė Ševiakova) ir Agnė Abraitytė, būrelio „Boružiukų tuntas“ narė (Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla, vadovė Inga Krikštanienė). Paskatinamasis konkurso „Augu kartu su mišku“ diplomas buvo įteiktas Ainei Ažukaitei, jaunųjų miško bičiulių būrelio narei (Vilniaus r. Juodšilių gimnazija, vadovė Rasa Stipinienė).

Laureatus sveikino VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė, kuris pasidžiaugė, jog daug vaikų, kurie mėgsta ir myli gamtą, yra susibūrę į miško bičiulių būrelius. „Miškas – gyvas organizmas, kuriame vyksta pokyčiai. Įvykių, virsmo akimirkų yra gausu ir kai kurie tiesiog nueina užmarštin. Sveikinu jūsų pasirinkimą fotografuoti, sustabdyti ir įamžinti akimirkas, paverčiant jas meniniais kūriniais fotografijose. Džiaugiuosi šiuo konkursu, aktyviu dalyvavimu ir tais kadrais, kuriuos užfiksavote“, – pažymėjo generalinis direktorius. Kartu su įmonės vadovu laureatus sveikino ir apdovanojimus įteikė konkurso vertinimo komisijos pirmininkas. Konkurso laureatai Miglė, Aleksej, Ainė buvo apdovanoti prizais, jiems įteikti diplomai, VMU atminimo dovanos. Taip pat pasveikinti ir laureatų būrelių vadovai, kuriems įteiktos padėkos ir atminimo dovanos.

Po apdovanojimų ceremonijos laureatų laukė susitikimas su profesionaliu fotografu – VMU Tauragės regioninio padalinio vadovu Bronislovu Ambrozu.

Pirmą kartą VMU vykdomose edukacinėse veiklose vyko tiesioginė renginio transliacija jauniesiems miško bičiuliams visoje Lietuvoje, kuri pritraukė daugiau kaip 300 vaikų. Negalėjusiai dalyvauti susitikime laureatei Miglei sveikinimai skriejo tiesioginio eterio bangomis.

Vaikus džiugino ne vien prizai ir padėkos raštai, bet ir pats betarpiškas, šiltas susitikimas su komisijos pirmininku – vienu profesionaliausių miškininku fotografu Bronislovu, su kuriuo valanda prabėgo kaip akimirka, kurios metu buvo atskleista tik maža dalis fotografavimo gudrybių.

Bronislovas Ambrozas po renginio akcentavo, kad tai „labai lauktas ir sulauktas renginys. Širdis džiaugiasi, kad būtent per VMU globojamus jaunųjų miško bičiulių būrelius atsidaro jaunimo įtraukimo kanalas į miško ir bendrai gamtos fotografavimo kūrybinį procesą. Tikiuosi, jog šie daigai suvešės ir duos gausų fotografinį derlių, o miškininkai juk įpratę jaunuolynus ugdyti – pasidalinsime ir savo laiku, ir patirtimi“.

Bronislovui paantrino būrelio vadovė Angelė Ševiakova sakydama, kad vaikams patiko susitikimas, jie tarpusavyje kalbėjo, jog verta dalyvauti konkurse, kad juos sužavėjo salėje eksponuojamos Bronislovo Ambrozo nuotraukos, taip pat nudžiugino dovanos. Vadovė sako, kad „pati ceremonija buvo maloni ir jauki aplinka, skirtas dėmesys mums. Esame dėkingi už dėmesį, rūpestį ir bendravimą. Ateityje būtinai dalyvausime konkurse. O asmeniškai, aš esu labai patenkinta, kad sutikau dalyvauti veiklose ir vadovauju būreliui. Visada malonu bendrauti ir patinka organizuojamos veiklos“.

Renginio organizatoriai, atsisveikindami su gausia žiūrėjusių miško bičiulių auditorija, pakvietė juos dalyvauti fotografijų konkurse „Augu kartu su mišku“ 2025 metais. Na, o visiems bičiuliams, dalyvavusiems šių metų konkurse, bus išsiųsti padėkos raštai.

Konkurso vertinimo komisija linki moksleiviams įsitraukti į fotografijos meno pasaulį, išlikti akylais, kūrybiškais, smalsiais ir nepamiršti užfiksuoti akimirkas lankantis miškuose, keliaujant VMU pažintiniais takais.

The post „Augu kartu su mišku“: ugdomi fotografijos talentai appeared first on Kauno savaitė.