„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių Mantas Meškerys.

„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis.

Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda.

„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (…) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.

Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (…) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas.

Atvykdamas į Prezidentūrą, Kaunas nesusitiko su protestuotojais

Prieš R. Kauno atvykimą į Prezidentūrą, S. Daukanto aikštėje būriavosi kelios dešimtys aktyvistų, dalis jų buvo nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.

Pats kandidatas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.

„Demokratinės visuomenės apraiškos yra labai sveikintinos mūsų Lietuvoje“, – paklaustas, kaip vertina vykstantį protestą, žurnalistams prie Prezidentūros teigė R. Kaunas.

Protesto organizatorius M. Meškerys kiek anksčiau pažymėjo, kad R. Kaunui buvo išsiųstas kvietimas susitikti su protesto dalyviais.

„Šiandien ryte jam parašiau. Nežinau, kaip jis reaguos, ateis ar neateis, bet pakvietėme ateiti“, – sakė jis.

Protesto iniciatoriai G. Nausėdai ketina įteikti kreipimąsi, kuriame teigiama, jog „Lietuvos žmonių ir šalies kariuomenės saugumas negali tapti politinių ar asmeninių eksperimentų įkaitu“.

„Prašome jūsų dar kartą įvertinti geopolitines rizikas, išlaikyti atsakomybę prieš valstybę ir neskirti R. Kauno krašto apsaugos ministru“, – tvirtinama protestuotojų parengtame dokumente.

„Suprantame, kad LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija – ELTA) jus jau ne pirmą kartą stato į sudėtingą padėtį dėl ministrų skyrimo, tačiau tikime, kad jūs sugebėsite atsilaikyti prieš jų spaudimą ir priimti sprendimą, kuris būtų naudingas ne kažkuriai vienai partijai, o visai Lietuvos valstybei“, – priduriama rašte prezidentui.

Protesto iniciatoriai taip pat akcentuoja, kad R. Kaunas neturi pakankamos patirties užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

Praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą.

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Protestuotojai ragina prezidentą neskirti Kauno krašto apsaugos ministru appeared first on Kauno savaitė.

Apie susitikimą Eltai patvirtino pats parlamentaras.

Kaip skelbta, po ketvirtadienį vykusių valdybos ir prezidiumo posėdžių socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partiečio R. Kauno kandidatūrą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo postas atsilaisvino po to, kai praėjusią savaitę iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu KAM vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Kaunas su prezidentu susitiks pirmadienį appeared first on Kauno savaitė.

„Ne, nesu sulaukusi ir tikrai man pavardė nebuvo pateikta“, – trečiadienį žurnalistams Kaune teigė I. Ruginienė.

„Kai jie („Nemuno aušra“ – ELTA) bus pasirengę, aš pasirengusi tą pavardę išgirsti“, – pridūrė ji.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad kol kas mainai tarp ministerijų nėra svarstomi.

„Kol kas apie tai net nėra kalbos. Situacija yra tokia, kokia yra. šiandieną Kultūros ministeriją kuruoja socialdemokratai, turime puikią ministrę Ramintą Popovienę. Aš manau, kad ji save užrekomendavo kaip švietimo ministrę, tai tikrai turi kompetencijų ir šituo sunkiu laiku dirbti ir kultūros srityje“, – patikino ji.

Įvertino įtarimus apie informacijos rinkimą Kultūros ministerijoje: nepriimtina

Vyriausybės vadovė sureagavo ir į viešoje erdvėje paskelbtus įtarimus, esą buvęs kultūros ministras Ignotas Adomavičius, lydimas nežinomų asmenų, rinko informaciją iš įstaigos darbuotojų kompiuterių. I. Ruginienė patikino apie šią situaciją sužinojusi tik iš žiniasklaidos.

„Nieko aš apie tai nežinau. Tikrai sužinojau apie tai iš žiniasklaidos. Tai yra visiškai nepriimtina. Tai absoliučiai nepriimtina ir man – niekada tokio stiliaus mes, socialdemokratai, netaikėme“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Todėl ji pabrėžė, kad pasirodžiusi informacija apie buvusio ministro elgesį su darbuotojais yra nepriimtina.

„Kiekvienoje darbovietėje aš pati asmeniškai visada reikalavau pagarbos darbuotojams ir pati iš savo pagarbos darbuotojams ir pati iš savo patirties galiu pasakyti, kad kuo labiau tu gerbi darbuotojus, kuo tu labiau komandiškai ir kolegiškai elgiesi, tuo tie darbuotojai iš tikrųjų yra produktyvesni, atlieka nuostabiai savo darbą ir kartais net ir kalnus nuverčia“, – sakė premjerė.

„Tai bent jau mano pozicija labai aiškiai – požiūris į darbuotojus turi eiti tik per pozityvą. Ir tai, kas iškilo dabar viešoje erdvėje, man yra nepriimtina“, – pridūrė I. Ruginienė.

Antradienį visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė sulaukęs anonimu norėjusio išlikti Kultūros ministerijos darbuotojo liudijimo, kad dieną prieš I. Adomavičiaus atsistatydinimą po įstaigos kabinetus vaikščiojo nežinomi vyrai. Pasak anonimo, paties I. Adomavičiaus lydimi asmenys iš darbuotojų kompiuterių persikėlė informaciją. Teigiama, kad kai kurių ministerijos darbuotojų buvo paprašyta perkelti informaciją patiems – pasak anonimo, niekas tam neprieštaravo, nes atitinkamą nurodymą davė pats I. Adomavičius.

Seimo opozicinės partijos dėl paviešintos informacijos aplinkybių kreipėsi į prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą (VSD).

Sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“.

Įspėjamasis streikas vyko nepaisant to, kad penktadienį iš pareigų atsistatydino „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras I. Adomavičius. Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžė, kad tai nesprendžia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros bendruomenę nuo „Nemuno aušros“.

Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 80 tūkst. žmonių.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Ruginienė: kultūros ministro pavardė man dar nebuvo pateikta appeared first on Kauno savaitė.

Politikas neatmeta, kad dalis socialiniuose tinkluose atsidūrusių komentarų jo atžvilgiu galėjo būti užsakyti Kremliaus režimo.

„Galbūt reiktų susidomėti net tarnyboms, kaip tai yra daroma. Turinys yra labai panašus, išsireiškimai labai panašūs ir startas duodamas labai panašiu metu. Aš maždaug apie tris šimtus komentarų gavau į savo internetinį profilį, taip pat mano šeima gavo, kas tai yra – nežinau“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė Š. Birutis.

Kultūros ministras akcentuoja, kad kalbėdamas apie rusų kultūrą jis norėjo atskirti tautą ir Rusijos valstybę. Visgi, socialdemokratas sako, jog jį stebina, kodėl po panašių pasisakymų nebuvo puolamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Kada Vytautas Landsbergis pasako panašiai, aš galėčiau surasti citatas, ar Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, tada niekas nesukelia tokių bangų ir jų rusų agentais nebando vadinti. Tokie dvigubi standartai rodo kai kurios mūsų visuomenės dalies nebrandumą“, – dėstė ministras.

„Savaitę laiko bandoma daryti puolimą pasitarnaujant Kremliui, kas tai yra? Kas tai inicijuoja? Man kartais atrodo, kad tai yra organizuota. Tie necenzūriniai žodžiai, visiškas nesusipratimas ir internetinės erdvės užvertimas nesantaika, kurstymais, manau, atitinka Rusijos naratyvą ir kažkur tai galima pajusti tą ranką. (…) turime kalbėti apie tai atvirai, auklėti ir edukuoti savo visuomenę“, – akcentavo jis.

Aiškindamas savo ankstenį pasisakymą, kultūros ministras pabrėžia, kad ragindamas nedėti štampo rusų kultūrai jis galvoje turėjo šios tautybės kalbą.

„Rusų kalba yra viena svarbiausių rusų kultūros dalių. Kas nori uždrausti kultūrą, tai aš suprantu, kad (nori – ELTA) uždrausti ir kalbą. Tai yra nesusipratimas, nes daug mūsų piliečių, lojalių Lietuvai, turi pase parašytą tautybę: rusas – mes negalime jų už tai bausti“, – kalbėjo Š. Birutis.

Visgi, ministro vertinimu, dalis visuomenės ir politikų rusų tautybėms žmonėms deda „Kremliaus štampą“. Akcentuodamas, kad Lietuvoje gyvenantys rusai ir Rusija yra skirtingi dalykai, Š. Birutis nuogąstauja, kad šių dalykų sutapatinimas tarnauja Kremliaus naratyvui.

„Viešai pasakyti, kad mes atsiribojame nuo tos tautos kaip tautybės, nuo jų kalbos – čia atliktume meškos paslaugą sau ir labai atitiktume Kremliaus naratyvą, kad rusai yra nekenčiami. Tie, kas tai daro atlieka paslaugą Kremliui. Manau, kad turime baigti tą daryti, išaugti iš to ir būti sąmoningesni“, – akcentavo jis.

„Man keista, kad mes galime tapti panašūs į Talibaną, į Mao chunveibinus, netgi į fašistinę Vokietiją toleruodami tokius pasisakymus ir, pasikartosiu, pasitarnaudami Kremliui. Žmonės yra sąmoningi ir mes tokių klaidų neturėtume daryti“, – pridūrė ministras.

Praėjusių metų pradžioje kadenciją baigęs ministras Simonas Kairys tvirtino, kad Lietuvos kultūros sferoje būtų naudingas „mentalinis karantinas“ ir atsiribojimas nuo rusiško meno. Tokį atsiskyrimą jis vadino puikiu būdu parodyti solidarumą su Ukraina.

Pernai gruodį Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyriausybę, prašant įsteigti komisiją, kuri vertintų į Lietuvą atvykstančius rusų atlikėjus. Taip pat siūlyta sudaryti rekomendacinį klausimyną, į kurį galėtų atsakyti organizatoriai, nurodydami, ar tas atlikėjas nėra prorusiškas. Visgi Vyriausybė nematė pagrindo sudaryti tokią komisiją.

Į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą jau yra įtraukti tokie Rusijos atlikėjai kaip Filipas Kirkorovas, Khabibas Šaripovas, Nataša Koroliova.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Po pasisakymų apie rusų kultūrą Š. Birutis pasijuto puolamas appeared first on Kauno savaitė.

Jis teigia formuosiantis tokią sektoriaus politiką, kuri atsižvelgtų ne tik į aplinkosaugos, bet ir į ūkininkų socialinius bei ekonominius interesus.

„Aplinkosauginius interesus suderinti su žemės ūkiu, manau, kad tikrai įmanoma. Kai kuriose vietose tai būtų iššūkis, nelengva tą padaryti, bet manau, kad įmanoma. Visada reikia turėti omeny, kad tvarumas, apie kurį mes kalbam, tai jis remiasi ant trijų kojų, tai yra socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė I. Hofmanas.

Komentuodamas dabar matomas priešpriešas tarp aplinkosaugininkų ir žemdirbių bendruomenių, ministras pažymi, kad jos kyla dėl nepamatuotų ir netinkamų aplinkosauginių tikslų.

„Aplinkosauginiai tikslai neturėtų nužudyti mūsų ūkių. (…) Vis tik reiktų suprasti, kad žemės ūkis tai yra gaminantis sektorius, kuriantis pridėtinę vertę ir mes kiekvienas darom poveikį“, – aiškino jis.

Anot I. Hofmano, žemdirbiams rūpi aplinka, kadangi jų gyvenimo būdas yra neatsiejamai susietas su gamta. Visgi, ministras apgailestauja, kad keliami aplinkos politikos tikslai dažnai tarnauja tik pačių aplinkosaugininkų tiesioginiai interesui.

„Visi ūkininkai, būdami ta gamtos dalimi, taip pat yra suinteresuoti ir sveiku dirvožemiu ir neužterštu vandeniu. (…) Ir yra kita dalis aplinkosaugininkų, jeigu juos taip galima pavadinti, kurie turi tiesioginės ar netiesioginės naudos iš įvairiausių aplinkosauginių veiklų, taip ir iš įvairių projektų“, – teigė naujasis žemės ūkio ministras.

„Kad jie reikalingi, be abejo, aš to nekvestionuoju, bet kartais gerais norais pragaras grįstas“, – pridūrė jis.

– Ką tik prisiekėte tapti ministru, tačiau turėsite palikti savo ūkį Radviliškio rajone ir persikelti į Vilnių. Čia didžiulis gyvenimo pokytis ir visa tai įvyko vos per kelias savaites. Kas jus įtikino priimti sprendimą keisti savo gyvenimą ir tapti žemės ūkio ministru?

– Na, labai stipriai įtikinėjo bendruomenė, ir aš gerbiu bendruomenę, kad reikia imtis šitų pareigų, kad ateina laikas atiduoti ir valstybei duoklę. Be abejo, jie visi supranta, kad tai yra nelengvas darbas, kad tai yra didžiulė našta, bet turi kažkas ryžtis. Tai gerbiu bendruomenę ir ji labai smarkiai motyvavo mane.

– Pradžioje trumpai aptarkime praėjusios Vyriausybės darbą. Buvo du žemės ūkio ministrai – Kęstutis Navickas ir Kazys Starkevičius, apie pastarąjį esate teigiamai atsiliepęs, kai buvo svarstoma jo kandidatūra. Tai kaip jūs vertinate buvusios Žemės ūkio ministerijos vadovybės darbą? Kas buvo gerai, o kas buvo negerai?

– Be abejo, čia nėra gal labai taip ir smagu kalbėti, nes jau tai yra praeitis, bet jeigu jūs taip klausiate, tai buvo labai daug negerų dalykų žemės ūkyje ir su žemės ūkiu, vadovaujant ministrui Navickui. Tos problemos turbūt prasidėjo nuo gero santykio su žemdirbių savivalda, su socialiniais partneriais, nebuvimo. Dar vieną išskirčiau dalyką, kuris taip pat ir lėmė blogą žemės ūkio kryptį, tai kad Žemės ūkio ministerija iniciatyvą formuoti žemės ūkio politiką, kurti strateginį planą atidavė Aplinkos ministerijai, na ir po to prasidėjo visos kitos problemos.

– Dėl Aplinkos ministerijos, iš tikrųjų pastebime visi mes, kad yra konfliktas tarp aplinkosaugininkų ir žemdirbių. Kad aplinkosaugininkai, jeigu yra jų palaikomas projektas, žemės ūkio atstovai jam nepritaria, taip pat būna ir atvirkščiai. Kokios yra šaknis šitos priešpriešos, kaip jums atrodo? 

– Tos šaknys turbūt slypi interesuose. Na ir tokių perdėtų lūkesčių, ar perdėta tokia iniciatyva užkrauti visas klimato bėdas žemės ūkiui.

– Ar įmanoma suderinti aplinkosaugininkų ir žemdirbių interesus?

– Manau, kad įmanoma, bet aš pataisyčiau, ne kiek aplinkosaugininkų, bet aplinkosauginius interesus suderinti su žemės ūkiu, manau, kad tikrai įmanoma. Kai kuriose vietose tai būtų iššūkis, nelengva tą padaryti, bet manau, kad įmanoma. Visada reikia turėti omeny, kad tvarumas, apie kurį mes kalbam, tai jis remiasi ant trijų kojų, tai yra socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis.

Mes neturėtume, arba tiksliau, turėtume įvertinti visus šiuos tris aspektus ir turėtų būti suderinamumas. Aplinkosauginiai tikslai neturėtų nužudyti mūsų ūkių. Tai būtent tie keliami nepamatuoti tikslai, arba netinkamos priemonės ir sukelia tas priešpriešas prieš žemės ūkį. Vis tik reiktų suprasti, kad žemės ūkis tai yra gaminantis sektorius, kuriantis pridėtinę vertę ir mes kiekvienas darom poveikį. Kiekvienas žmogus daro poveikį, kiekviena veikla daro poveikį – energetika, pramonė, transportas, tame tarpe ir žemės ūkis ir to neišvengsim. Deja, toks yra gyvenimas.

– Sakote, ne aplinkosaugininkų, bet aplinkos interesus. Ar čia yra kažkoks nesusišnekėjimas, kad aplinkosaugininkai, jūsų nuomone, prasikerta su aplinkos interesais, ar čia kažkas kitko yra, kaip jūs tai suprantate? Jūs minėjote, kad galbūt čia yra suinteresuotų asmenų.

– Čia yra visko – yra žmonių, kurie tikrai nuoširdžiai rūpinasi gamta ir jiems tai yra svarbu, tas aplinkos išsaugojimas, taip pat ir ūkininkams, nes žemės ūkis yra gamtos dalis. Visi ūkininkai būdami ta gamtos dalimi taip pat yra suinteresuoti ir sveiku dirvožemiu, ir neužterštu vandeniu, juo labiau, kad ir jie yra tie patys, jų vaikai, jų giminės, mes irgi esame tos pačios šalies gyventojai, ant tos pačios vienos vaikštome žemės ir tas taip pat yra suinteresuotumas.

Ir yra kita dalis aplinkosaugininkų, jeigu juos taip galima pavadinti, kurie turi tiesioginės ar netiesioginės naudos iš įvairiausių aplinkosauginių veiklų, taip ir iš įvairių projektų. Kad jie reikalingi, be abejo, aš to nekvestionuoju, bet kartais gerais norais pragaras grįstas.

– Gal jau esate susitikęs su naujuoju aplinkos ministru ir pasikalbėjęs apie tai, ką galėtų daryti Aplinkos ministerija, ir ką galėtų daryti Žemės ūkio ministerija, kad jos viena kitai netrukdytų? 

– Ne, neteko taip betarpiškai pabendrauti ilgesnį laiką, susitikom šiandien (pokalbis vyko ketvirtadienį – ELTA) pirmą kartą Seimo salėje, keletu minčių tiktai apsikeitėm, taip labai bendrai, labiau kolegiškai nei dalykiškai, tai dar neteko.

– Grįžkime prie žemės ūkio: kokie yra didžiausiai iššūkiai, kurie dabar slegia žemės ūkio sektorių? Ką jūs matote ir ar jau galite pasiūlyti sprendimus, ar bent jau pristatyti, ką reikėtų padaryti per jūsų kadenciją, kad šie iššūkiai bent jau būtų palengvinti? 

– Yra tų iššūkių, yra vienas iš tokių pagrindinių, tai kada tam tikri sektoriai papuola kartas nuo karto į krizes, ir kada žemdirbiai turi pardavinėti savo pagamintą produkciją žemiau savikainos, tai čia, sakyčiau, tokia įsisenėjusi problema. Be abejo, mintis būtų sukurti Pieno įstatymą, kuris teisingai sureguliuotų kainą tarp grandžių. Taip pat, yra tokios įsisenėjusios problemos kaip ūkių pasitraukimas iš gamybos, spartus gyvulininkystės traukimasis, gyvulių skaičiaus mažėjimas, melioracijos problemos.

Yra minčių kaip tą galima būtų spręsti ar spręsti iš dalies, didelė dalis tų problemų susijusios su finansais. Mes turim biudžetą tokį, kokį turim, galimybės yra tokios, kokios yra, ir tie klausimai gal ir nebūtų įsisenėję jeigu jie būtų paprasti, jau jie iki manęs būtų išspręsti. Deja, tai yra sudėtingai klausimai, sudėtingos problemos, bandysim jas spręsti bent jau iš dalies, o koks bus rezultatas, pažiūrėsime.

– Sakote, kad pieno supirkimo kainas reikėtų sureguliuoti, galbūt matote ir kitų žemės ūkio sričių, kur tas būtų reikalinga?

– Pienininkystės ir tos pieno kainos yra karščiausios, aktualiausios ir labiausiai mes patiriame tą per ūkių mažėjimą, gyvulininkystės ūkių pasitraukimą ir aš nesakyčiau, kad gal sureguliuot, kaip jūs klausiate, bet teisingą kainos paskirstymą grandinėje reiktų pasiekti. Kad visos šalys – ūkininkas, žemdirbys, gamintojas žaliavos, perdirbėjas ir prekybininkas – teisingai pasiskirstytų savo pajamas šitoje grandinėje ir tokiu būdu siekti tokio rezultato, kad žemdirbiai nebūtų priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos ypatingai ilgą laiką.

Kada trumpą laiką, tai galima suamortizuoti, sakykime, uždirbamo pelno sąskaita, bet kada ilgą laiką tęsiasi tos žemos produkcijos supirkimo kainos, tai jau sukelia pasekmes ir dažnai negrįžtamas pasekmes. Tiesiog ūkiai negalėdami išlikti, negalėdami išgyventi, traukiasi iš gamybos.

– Vyriausybės programoje rašoma – teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui ištikrinti, jūs ir pats esate apie tai kalbėjęs. Ką toks pripažinimas leistų užtikrinti žemės ūkiui, kaip jis pagerintų esamą padėti?

– Pirmiausia, mes visi žinotume, kad žemės ūkis mums yra svarbus sektorius, užtikrinantis nacionalinį saugumą ir, be abejo, siekiai, tikslai turėti savo maisto gamybos grandį būtų labai svarbu. Ne veltui aš sakau, kad tai nacionalinį saugumą užtikrinantis sektorius, nes įsivaizduokit, kas būtų, jeigu mes neduotume kelias dienas žmonėms maisto. Tai būtų didžiulė katastrofa. Mes kada turim labai lengvą prieinamumą, prie maisto, prekybos centruose, visur kitur, reikia tik turėti pinigų, tai mes dažnai nepagalvojam, kokį kelią nuėjo produktas, kol jis atsidūrė ant prekystalio ar prekybos centrų lentynoje.

Iš tikrųjų, ta svarba leistų naudotis ir kitais įrankiais, tame tarpe ir finansiniais įrankiais nacionaliniu lygiu, ir tiesiog tai būtų sektorius, kuris būtų pirmose gretose, prilygintas kaip ir gynyba, vidaus reikalai, saugumas, taip pat ir žemės ūkis, apsirūpinimas maistu.

– Išskyrėte maisto grandinių trumpinimą, kaip vieną iš tikslų, tačiau kaip žadate tai užtikrinti, ko tiksliai reikėtų? Nes panašu, reikėtų ne tik pripažinti žemės ūkio svarbą nacionaliniam saugumui, bet ir kažko daugiau, galbūt investuoti į kokias nors žemės ūkio sritis papildomai.

– Taip, teisingai jūs sakote, dėl konkurencijos rinkoje, įvertinus mūsų klimatinę zoną, geografinę zoną, mes pralaimime su piečiau esančiomis šalimis ir specifiniai sektoriai, tokie kaip žuvininkystė, sodininkystė, uogininkystė, jiems yra iššūkių vien dėl klimato ir tikrai jiems reikalinga pagalba.

Nebūtinai finansinė, gali būti ir kita pagalba, teisinis reguliavimas gali būti palankesnis, ar administracinės naštos mažinimas, tame tarpe, aišku, įskaitant, ir finansinė pagalba. Dėmesys tikrai turėtų būti, ypatingai, pavyzdžiui, paimkim tuos paminėtus sektorius, jie yra imlesni ir darbo jėgai, daugiau žmonių galime įdarbinti.

– Užsiminėte apie biurokratinės naštos mažinimą. Norėčiau paklausti, jūs kaip ūkininkas ar pats esate susidūręs su pertekliniu reguliavimu ir kokiose vietose? Kas labiausiai veikia bendruomenę, kalbant apie biurokratinę naštą? 

– Tai aš kaip ūkininkas ir turbūt kiti ūkininkai susiduria su įvairių žurnalų pildymais, kur tikrai būtų galima juos supaprastinti, arba optimizuoti. Na pavyzdžiui, yra toks atliktų darbų žurnalas, ar jis yra reikalingas? Lygiai taip pat, kaip prieš apdorojant laukus augalų apsaugos priemonėmis, yra tos priemonės, kurias visada reikia prieš dvi dienas registruoti sistemoje. Bet žemės ūkis, reikia suprasti, jis yra be galo dinamiškas, ir dvi dienos, jeigu užeis kenkėjų banga, ir bus palankios sąlygos, dvi dienos gali padaryti didžiulę žalą – ir 30 proc. ir 50 proc. ir gali būti, kad jau ir nebebus ką gelbėti.

Visą tai reikia suprasti ir vertinti. Įvairiausi yra terminai, yra nemažai tokio reglamentavimo, kur bandoma žemės ūkį įtraukti į tokius laiko rėmus, terminus. Tai yra žemės ūkiui ne visais atvejais tinkama, nes žemės ūkis yra priklausomas nuo gamtos aplinkybių. Kartais gali būti, kad oro sąlygos, pavyzdžiui, neleidžia padaryti vienų ar kitų darbų, arba, tarkime, ta pati vegetacija gali prasidėti vienais metais anksčiau, kitais vėliau, pavyzdžiui, pasėliai gali suaugti anksčiau, bet gali ir vėliau. Arba jeigu bus sausa, nesudygs, sudygs vėliau.

Reikia suprasti vieną dalyką – žemės ūkis tai nėra fabrikas, kur atėjai, mygtukus suspaudei ir pasileido gamyba. Žemės ūkis yra nuolatinėje gamtos įtakoje ir vienodų situacijų žemės ūkyje nebūna, todėl tas reglamentavimas, o kartais perteklinis reglamentavimas, įvairios taisyklės tampa našta – mes visko negalim sureguliuoti. Visko taisyklėmis, įsakymais, įstatymais, visko negalime, reikia tą suprasti, ir būtų tikslas pasižiūrėti, kur galima supaprastinti ir, pavyzdžiui, ūkininkui leisti pačiam priimti sprendimą.

Tarkime, pasėlius auginam, pasėlinius augalus, kurie rakina anglį dirvožemyje, kada juos įterpti? Tai galbūt būtų galima nurodyti kažkokį intervalą. Ūkininkas, kaip ūkio šeimininkas, jis pats geriausiai žino, kada ir ką jam daryti, kaip ir verslininkas, lygiai taip pat.

– Vyriausybės programoje pamačiau dar vieną įdomią mintį – papildomomis finansinėmis priemonėmis skatinsime žemdirbių įsteigtus žemės ūkio kooperatyvus investuoti į perdirbimą, rinkodarą, inovatyvių produktų gamybą. Kokie būtų tie inovatyvūs produktai, kuriuos galėtų gaminti mūsų ūkininkai?

– Labai geras jūsų klausimas ir labai didelis akcentas yra. Pirmiausia, čia reikėtų atskirti vieną dalį, jos be abejo susijusios, bet reikėtų dėti akcentą ten, kad mums yra labai svarbus perdirbimas. Mes turim šiandien, pavyzdžiui, grūdų žaliavos pakankamai daug ir žemės ūkis dažnai kaltinamas, kad mes eksportuojame, kad nesukuriame aukštesnės pridėtinės vertės produkto, ir tai yra tiesa, tik nereiktų dėl to kaltinti vienų ūkininkų. Reikia matyti visą kontekstą – ne vienų ūkininkų reikalas užsiimti perdirbimu, tai yra antroji grandinė, yra ir verslas.

Valstybės interesas, tikslas būtų skatinti perdirbimą ir jeigu norim proveržio, tai reikėtų mums kažkokios perdirbimo gamyklos, turiu omeny grūdus, nes tos žaliavos mes turime daugiausia. Kaip pavyzdžiui yra kooperatyvo „Pienas LT“, perdirbimas – tai yra puikus pavyzdys, nuostabus pasiteisinęs projektas, kažką norėtųsi padaryti ir su grūdais.

Koks tas būtų produktas? Na dabar yra labai populiarūs augaliniai baltymai ir vieną iš opcijų matyčiau, kad galima būtų iš kviečių išgauti baltymą. Arba kitas, kaip pavyzdys, nežinau kiek tai realu – visi vienkartiniai indai, puodeliai kavai, kuriuos mes naudojame pakankamai daug – galbūt ateityje būtų galima tuos puodelius gaminti iš tų pačių grūdų, iš kviečių.

Tokie puodeliai net išmesti į aplinką būtų maistas paukščiams ar kitiems gyvūnams arba paprasčiausiai tiesiog suirtų. Tai būtų ir panaudojama žaliava, kuri būtų žiedinės ekonomikos, bioekonomikos dalis, nes ji nepaliktų savo pėdsako aplinkoje, kaip šiukšlė. Va tokia kryptimi turėtume kurti kažkokį inovatyvų produktą, bet ne tik inovatyvų, bet tokį produktą, kurio poreikis būtų ir rinkoje.

Čia dabar man atsakyti yra labai sunku, taip, kalbėsime su kooperatyvais, kurie iš tikrųjų jau ir vysto šiek tiek, bet tas perdirbimas nėra labai didelis, jis labiau vietinės reikšmės, su žoliniais pašarais turim pavyzdžių, bet norėtųsi tokio didesnio proveržio, didesnio fabriko, kuris galėtų perdirbti. Galime kalbėti apie rapsus, apie „Kurana“, bioetanolio gamyklą Pasvalyje, tai norėtųsi kažką tokio sukurti.

Ar tai pavyks, ar tai realu? Manau, kad realu, nes latviai daro labai panašiai. Aš manau, kad mes tikrai nesame niekuo blogesni, reikia pasižiūrėti, kokios yra galimybes, kokie yra finansai, Europos fondų lėšos, galbūt kalbėtis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nes vien Žemės ūkio ministerijos pajėgumų čia gali neužtekti. Tai čia jau toks būtų strateginis objektas ir netgi visą Vyriausybę būtų galima įtraukti, taip pat ir verslą, ir žemdirbius, ir kartu siekti proveržio.

– Pakeiskime temą, apie kailinių žvėrelių ūkius. Šiuo metu kailinių žvėrelių ūkius uždaryti planuojama 2027 metais, Seimo narys Viktoras Pranckietis registravo siūlymą, kad uždarymo terminą būtų galima pratęsti iki 2033 metų. Jūs sakėte, kad palaikote šitą siūlymą ir susilaukėte kritikos iš ekonomistų bei aplinkosaugininkų. Pavyzdžiui, ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis sako, kad šitas kailinių žvėrelių ūkių verslas nėra reikšmingas Lietuvai ir naudingas nebent besivystančioms ekonomikoms. Kaip jūs reaguojate į tokią kritiką? 

– Tai aš pabandysiu ir atsakyti savo argumentais. Taip, klausimas yra iš tikrųjų jautrus, bet visi tie argumentai iš priešininkų pusės, kad drausti šitą verslą, yra labiau emociniai.

Gerai, aš suprantu, jeigu visuomenė reikalauja, kad būtų šita ūkio šaka uždrausta, tvarkoj, bet žmonės, kurie užsiiminėjo ta veikla iki tol, jie nekalti, nes jie užsiiminėjo legaliai, tai nebuvo draudžiama. Kitas dalykas, netgi buvo parama skiriama šitos veiklos vystymui, tai jeigu mes uždraudžiam, mes turim ir pasirūpinti atitinkamomis kompensacijomis, nes kitu atveju tai primena bolševizmą.

Geras pavyzdys yra Danija, kuri draudė, dabar vėl leidžia, bet danai, jeigu aš nesuklysiu, skiria šito verslo uždarymui 2 mlrd. eurų, sumokėdami kompensacijas žmonėms, kurie vertėsi ta veikla, ūkio subjektams, ir netgi šio sektoriaus darbuotojams, išmokėjo kompensacijas. Tai mes turėtume irgi eiti šituo civilizuotu keliu, kaip yra priimta Vakaruose.

O šiaip tai, jeigu mes jau taip sakom, jog čia nemoralu, tai reiktų ne žvėrelius pirmiausiai uždrausti, o uždrausti kailinius. Nes jeigu mes uždraudžiam tik žvėrelius, bet kailinių neuždraudžiam, tai reiškia, kad žvėreliai gali būti auginami dėl kailių kitose šalyse, o tai greičiausiai būna trečiosios šalys, kur visai kitokie galioja ir gyvūnų gerovės standartai. Čia Europoje mes turim labai aukštus gyvūnų gerovės standartus ir turim visą kontrolės mechanizmą ir galim kontroliuoti, bet kitose šalyse, trečiose šalyse, kurios, beje, ir investavo nemažai į šitos veiklos vystymą, mes to padaryt negalim. Ir iš tikrųjų, kokį mes rezultatą pasiekėm, ar mes pasiekėm rezultatą? Čia tas pats kaip, aš savo kiemą išsišlaviau, pas mane šiukšlių nėra, bet už mano teritorijos, už tvoros gali būti šiukšlių kalnai.

Tai toks labai primityvus, sakyčiau, sprendimas, kol kas priimtas, turėtų būti kompensuota tinkamai ir atsakant į ekonomisto pareiškimą, tai aš atsakyčiau taip, kad mes iš atliekų sukūrėm aukštos pridėtinės vertės produktą, būtent šitoj veikloj, užaugindami kailį ir čia aš ir matau visą esmę. Galbūt bendrai visoje ekonomikoje ta dalis nėra didelė, bet iš antrinio produkto, iš atliekų, mes sukūrėm aukštos pridėtinės vertės produktą.

– O ką turite omeny sakydamas „iš atliekų“? 

– Šitie žvėreliai maitinami įvairiomis maisto atliekomis, mėsos atliekomis, kurios nėra žmonių panaudojamos kaip maistas.

– Be to, manyčiau, kad patys aplinkosaugininkai būtų už kailinių uždraudimą, arba bent jau jie patys jų neperka. Aš supratau, kad jūs šaržuojate, bet žinokit, kad tokiems jūsų teiginiams būtų pritariama ar bent jau neprieštaraujama.

– Tai ir aš palaikyčiau. Pirmiausia, žiūrėkit, jūs labai teisingai sakot ir aš pritarčiau tam, ką jūs sakot, ir kailinių uždraudimui. Visada reikia pažiūrėti, kokio mes rezultato siekiam, ko mes norim, ką mes norim pasiekti, ir įvertinti aplinkybes, kas bus, kai mes priimsim tokį sprendimą.

Ir aš kaip sakiau, jeigu mes tiktai savam kieme uždraudžiam, bet kažkur, Baltarusijoje, kaip pavyzdys, bus laikomi šitie žvėreliai, tai mes bendro rezultato nepasiekiam, nes jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Kaip dažnai šitie šalininkai, kurie už uždraudimą, sako, kad kailiniai atgyveno, galbūt, ir aš sutinku, bet jeigu rinkoj nebus paklausos – nebus ir žvėrelių, ir nebus jų fermų.

– Dar pakalbėkime apie Europos Sąjungos (ES) reikalus. Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą raginti Vyriausybę nepritarti laisvos prekybos susitarimui tarp ES ir Pietų Amerikos muitų sąjungos „Mercosur“. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Aš pritariu Kaimo reikalų komiteto pozicijai ir šiaip šito prekybinio susitarimo pasekmėje kiltų iššūkių mūsų žemės ūkiui. Tai pirmiausiai mėsa – jautiena ir vištiena, kadangi ten (Pietų Amerikoje – ELTA) gamybos savikaina yra mažesnė, pigesni pašarai, kitokie aplinkos auginiai žemesni reikalavimai. Taip pat ir auginimo pati technologija, pavyzdžiui, ten hormonus naudoti galima, mes nesukonkuruojame ir tiesiog tai būtų žalinga mūsų žemės ūkiui, mūsų verslui ir dėl to aš matau šitas grėsmes.

Jeigu dar įvertintume tvarumą, tai ne tik kad gamybos procesas yra netvarus, kuris taip pat, sakykim, ne Europos Sąjungos lygio. Tie visi reikalavimai, ta priežiūra gamybos, bet dar ir įvertinkime logistiką, kokia yra logistikos tarša, koks CO2 pėdsakas. Taip kad pritariu aš Kaimo reikalų komitetui ir tas grėsmes irgi matyčiau.

– Ar jūsų neįtikina buvusios Žemės ūkio ministerijos vadovybės pozicija, kad kaip tik šitas susitarimas atveria naujas rinkas Lietuvos žemės ūkio produkcijai? Nes dabar mes praktiškai neeksportuojame į Pietų Ameriką.

– Dėl ko aš ir pačioj pradžioj truputį suabejojau. Taip, nėra galbūt šitas susitarimas vienašališkai tik blogai. Yra ir galimybių, bet vis tik aš manau, kad Lietuvos žemės ūkiui būtų daugiau grėsmių nei galimybių. Kitoms ES šalims taip, galbūt yra ir galimybių sutarty.

– Ar jūs jau esate išsirinkęs savo viceministrų komandą? 

– Taip, viceministrų komanda yra formuojama šiuo momentu. Dar ne iki galo ji suformuota, keletas jau pozicijų aiškios, bet aš tikiuosi, kad artimiausiu metu per keletą savaičių susiformuos galutinė politinė komanda, kuri ateina kartu su ministru, įskaitant ir patarėjus.

– Kaip tik Eltai patvirtinote vieno viceministro pavardę – tai Tomas Ambroza, kuris yra „Nemuno aušros“ narys, kandidatavo su šia partija į Seimą. Norėjau paklausti, kaip vyksta jūsų viceministrų komandos formavimo procesas? Ar jūs vienas sprendžiate, ar kartu su Remigijumi Žemaitaičiu, kartu su Gintautu Palucku? Taip pat, ar kiti viceministrai irgi būtų „Nemuno aušros“ žmonės, ar tai būtų technokratai? 

– Taip, Tomo Ambrozos pavardė, jeigu jūs žinote, net buvo minima tarp galimų kandidatų į žemės ūkio ministrus ir po prezidento išreikštos pozicijos dėl nepriklausomumo „Nemuno aušros“ partijai, aš taip suprantu, ta kandidatūra net nebuvo siūloma, bet apie ją buvo ir viešojoje erdvėje diskutuojama. Todėl ta pozicija man buvo iš karto žinoma, Tomas Ambroza yra ūkininkas ir tikiuosi bus puikus viceministras, puikus komandos narys, sustiprinantis ją. Na, o visa kita, turiu aš laisvę pats formuoti komandą ir be abejo, tariantis su premjeru, su Gintautu Palucku, aptariant tas kandidatūras. Tikiuos, kad ta komanda ir bus suformuota artimiausiu metu.

– Na, ir paskutinis klausimas – ar galėtumėt pasakyti kokį darbą, kurį norėtumėte įgyvendinti artėjančiais 2025 metais, ir vieną darbą, kurį labiausiai norėtumėte įgyvendinti per visą savo kadenciją?

– Taip, iš tų trumpalaikių darbų tai būtų turbūt net keletas – strateginio plano peržiūra ir deklaravimo taisyklės, paramos skyrimo taisyklės.

Na, o iš tų ilgalaikės perspektyvos darbų tai išskirčiau vieną, pagrindinį kaip sakot, tai konkurencinių sąlygų Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos žemdirbiams gerinimo, įskaitant ir tiesioginių išmokų suvienodinimą Europos Sąjungoje.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post I. Hofmanas siūlys naują žemės ūkio politikos kryptį appeared first on Kauno savaitė.

Socialdemokratų į finansų ministrus teikiamas Rimantas Šadžius sako, kad užėmęs pareigas mokesčių reformos į parlamentą neneštų, tačiau gynybai finansuoti siūlytų didinti šalies skolinimosi limitą ir plėsti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą.

Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą.

„Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų, vienas iš svarbių pakeitimų – skolinimosi limito padidinimas, atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams antradienį kalbėjo R. Šadžius.

Anot jo, nors visos valstybės institucijos turi užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Finansų ministerija.

„Tikrai griežtai gynybai (bus pakeltas limitas – ELTA), tie skolinimosi limitai pagal savo tikslus yra pakankamai gerai išrašyti biudžeto parengiamuosiuose dokumentuose (…) Kiek konkrečiai (didėtų limitas – ELTA), šiandien negaliu pasakyti, tai yra detalės, kadangi nesu pareigūnas“, – tikino R. Šadžius.

Be to, pasak kandidato į ministrus, prioritetiniai darbai yra teisingesnės viešųjų finansų sistemos kūrimas, didesnis aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimas, plačiau apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas.

„(Nepakankamai apmokestinama – ELTA) turto nuoma, turto pardavimas, individualios veiklos apmokestinimas yra žymiai mažesnis negu žmonių, kurie gauna darbo pajamas. Sulyginti (darbo sutartis ir individualią veiklą – ELTA) turbūt ekonomiškai nebūtų prasminga, (…) bet ta disproporcija, kuri dabar egzistuoja, į ją, matyt, verta pasižiūrėti iš naujo“, – dėstė R. Šadžius.

„Antras dalykas, yra mokesčiai, kurie netrukdo ekonomikos augimui ir tai yra pirmiausia turto mokesčiai: prabangaus turto apmokestinimas yra visų koaliciją sudarančių partijų programoje. (…) Nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, to turto, kuris nėra naudojamas įmonių ir jau apmokestintas, (…) taip pat reikės spręsti, tačiau čia naujojoje daugumoje visi sutaria, kad negalima skriausti mažiausią turtą turinčių žmonių“, – pridūrė jis.

Kandidatas į ministrus taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, teisingiau indeksuoti gyventojų pajamų apmokestinimą.

„Pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą tų, kurie jau yra“, – pabrėžė R. Šadžius.

Kandidatas į ministrus kelių finansavimą įvardino kaip „rėkiantį prioritetą“, kuriam lėšų turėtų būti numatyta ne tik biudžete, bet ir neseniai nacionalinio plėtros banko statusą gavusios finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) instrumentuose.

„Valstybinio plėtros banko perspektyvą mes su prezidentu šiek tiek aptarėme ir sutarėme, kai tai yra itin svarbus valstybei projektas“, – sakė R. Šadžius.

Nevykdys mokesčių reformos

R. Šadžius taip pat sakė į Seimą nešiantis ne mokesčių reformos paketą, tačiau atskirus siūlymus.

„Kadangi nei viena iš koaliciją sudarančių partija apie mokesčių reformą nešnekėjo, o šnekėjo apie mokesčių  sistemos pakeitimus ir, man atrodo, yra protinga išlaikyto mokesčių sistemos stabilumą, netgi galbūt užsimerkiant prieš kažkokius trūkumus, kuriuos galima būtų vėliau ištaisyti“, – teigė kandidatas į finansų ministrus.

„Apvertus aukštyn kojomis mokesčių sistemą, atsirastų milžiniškos problemos tiems, kurie tuos mokesčius moka. (…) Dėl to eina kalba apie atskirų mokesčių atskirus pakeitimus, bet su konkrečiai tikslais“, – pridūrė jis.

Tęsiantis šalies vadovo susitikimams su kandidatais į ministrus, antradienį Prezidentūroje lankėsi Finansų ministerijai vadovauti siūlomas R. Šadžius bei kiek vėliau lankysis pretendentė tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popovienė.

Iki 2022 m. Europos Audito Rūmuose dirbęs R. Šadžius ėjo finansų ministro pareigas ir anksčiau – Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007-2008 m. bei Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinete 2012-2016 m.

Prezidentas G. Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.

Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.

Tuo metu G. Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienė, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį Rimantą Šadžių.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G. Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.

Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

The post R. Šadžius kitų metų biudžetą koreguotų minimaliai, didintų skolinimosi limitą gynybai appeared first on Kauno savaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ sunkiai sekasi ieškoti technokratinių kandidatų į ministrus.

Visgi, jis pretendentų į teisingumo, žemės ūkio ir aplinkos ministrus tikisi sulaukti per artimiausias dienas.

„Laiko dar yra, bet laiko imtis yra gana ribota ir dėl to, jei per artimiausias dienas tokie kandidatai nebus pasiūlyti – jau skambės skambučiai ir užsidegs raudonosios lemputės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Premjero prerogatyva yra kartu su koaliciją sudarančia partija, „Nemuno aušra“, tokius kandidatus rasti. Manau, kad tai yra įmanoma padaryti, bet tai reikia daryti pakankamai greitai“, – akcentavo jis.

Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su prezidentu būsimas premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Vardan Lietuvos“ pasiūlytus kandidatus bei didžiąją dalį pavardžių, kurias iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai.

Visgi, po Prezidentūros padidinamuoju stiklu atsidūrusios „Nemuno aušros“ pasiūlytų kandidatų į Vyriausybę G. Paluckas neatskleidė. Kad partijai sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į ministrus praėjusią savaitę pripažino ir jos lyderi R. Žemaitaitis.

Pagal koalicinį susitarimą, „Nemuno aušra“ bus atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.

ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suformavo koaliciją su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pastaroji dauguma Seime turi 86 mandatus iš 141.

The post Tikisi sulaukti „Nemuno aušros“ kandidatų appeared first on Kauno savaitė.