Trečiadienį už šį dokumentą balsavo 6 komiteto nariai, 3 buvo prieš.

„Tikrai dėl šio projekto susitiksime Konstituciniame Teisme (KT), aš kategoriškai prieš“, – sakė  jį kritikavusi konservatorė Jurgita Sejonienė.

SRK nariai nepritarė jos, taip pat ir demokrato Lino Urmanavičiaus siūlymams pacientui palikti galimybę prisidėti prie savo gydymo iš asmeninės kišenės.

Komiteto posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai mano, kad tai būtų nesąžininga ir ydinga praktika, nes galintis susimokėti priemoką pacientas iš esmės nusipirktų galimybę gauti medicininę paslaugą anksčiau.

„Ministerija bando sureguliuoti viešo ir privataus sektorių santykį, kai žmonės turi sumokėti už paslaugą, už kurią jau sumokėta valstybės lėšomis“,  – sakė jie.

SAM atstovai taip pat užtikrino, kad pacientui bus palikta galimybė pagal sudarytą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti, pavyzdžiui, protezą ar lęšiukus.

Beje, praėjusią savaitę SRK  iš dalies pritarė socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvai leisti ligoniams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas.

Po ilgų diskusijų Seimo komitete parlamento plenarinę salę pasieks patobulintas, ne toks griežtas, šiek tiek sušvelnintas įstatymo pataisų variantas.

Jį planuojama taip pat papildyti nauja Seimo narės konservatorės Giedrės Balčytytės pasiūlyta nuostata, kuriai trečiadienį pritarė SRK.

Jei  pritartų ir visas Seimas, po 1 metų nuo naujo  įstatymo įsigaliojimo, kas pusmetį SAM Seimo SRK turės pristatyti sveikatos paslaugų prieinamumo analizę. Ji turėtų apimti tokius rodiklius, kaip paslaugų laukimo trukmė, teritorinis jų pasiekiamumas, sveikatos priežiūros specialistų prieinamumas, skaitmeninių sveikatos paslaugų naudojimas. Šioje analizėje turėtų būti taip pat nurodyta, ar medicininės paslaugos prieinamos pažeidžiamų gyventojų grupėms.

Nepaisant to, kad tokį siūlymą pateikė opozicijos atstovė, jį parėmė socialdemokratas Saulius Čaplinskas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Pritariu pasiūlytam duomenų teikimui, nepaisant, kad tai siūlo mūsų oponentai. Pritariu, nes prisimenu, kaip praeitą kadenciją buvo tyčiojamasi iš opozicijos, nes noriu teikiu informaciją, noriu neteikiu”, – komiteto posėdyje sakė R. Žemaitaitis.

Tuo metu Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė mano, kad tai būtų perteklinė nuostata, nes SRK visada teikiama informacija.

Seimas svarsto SAM inicijuotas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurias priėmus iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.

Tikimasi, kad tokie pokyčiai didintų skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, sumažintų eiles gydymo įstaigose.

Visgi, kai kurie Seimo nariai, medikai bei pacientų atstovai mano, kad tokie pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Pritarta audrą sukėlusiems sveikatos pokyčiams appeared first on Kauno savaitė.

Kita vertus, ministerijos vadovė pripažįsta, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo.

„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu. Tie principai įtvirtinti Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatyme, kuris, aišku, turi vieną nuostatą – nediskriminuoti pacientų ir dėl kalbos“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

Šį klausimą viešai imta aptarinėti po to, kai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė viešai paskelbė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba.

„Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams. Jei mano konsultacijos prireiktų pacientams, kurie nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, paslaugos bus teikiamos tik dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui. Tokios vertimo paslaugos turi būti apmokėtos paties paciento lėšomis“, – rašoma pirmadienį publikuotame medikės įraše feisbuke.

Savo ruožtu M. Jakubauskienė, pažymi, kad visi šalyje dirbantys medikai yra įsipareigoję paslaugas teikti lietuvių kalba. Užsienio kalba paslaugas suteikti gali tik tie medikai, kurią ją moka pakankamai gerai, akcentuoja ministrė.

„Medikai turi kalbėti valstybine kalba. Jeigu jie turi pakankamą gebėjimą ir kompetenciją konsultuoti pacientą užsienio kalba, tai yra puiku, pridėtinė vertė, tačiau medikas neturi įpareigojimo ir imperatyvo konsultuoti užsienio kalba pacientą, jeigu jis negali to kvalifikuotai padaryti ir suteikti tuo pačiu kokybiškos paslaugos“, – sakė ministrė.

„Visgi, jeigu gydytojas ar slaugytoja ar registratorius negali tinkamai pakonsultuoti paciento jo gimtąja kalba, tai (…) gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti kitą specialistą, kuris gali kalbėti ta kita kalba, nes medikai yra išsilavinę ir paprastai moka daugiau negu vieną kalbą. Na o jeigu toje gydymo įstaigoje neatsiranda nei vieno (…), kuris galėtų kalbėti paciento gimtąja kalba, (…) tuomet reiktų pasiūlyti paslaugą kitoje gydymo įstaigoje“, – pridūrė ji.

SAM vadovės teigimu, kitose šalyse tokiu atveju pasitarnauja ir vertėjai.

„Toks sprendimas visai galimas daugelyje kitų šalių, kur migrantų srautai yra didesni ir pacientų, kalbančių kitomis kalbomis, net ne ES šalių kalbomis, yra žymiai daugiau, dalyvauja vertėjai arba kultūriniai mediatoriai“, – kalbėjo M. Jakubauskienė

Vis dėlto, ji tikino kol kas nematanti poreikių imtis pokyčių šioje srityje.

„Man atrodo, kad Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatymas tą pakankamai aiškiai nustato, kad mes gerbiame žmogaus teises, taikome nediskriminavimo principą, kurį sveikatos priežiūros įstaigos savo gydymo įstaigos lygmenyje pakankamai gražiai ir tvarkingai gali įgyvendinti“, – sakė ministrė.

Diskusiją dėl konsultacijų teikimo rusų kalba socialiniame tinkle užkūrusi gydytoja I. Plėšytė-Alminė Delfi.lt teigė, jog toks jos apsisprendimas buvo nulemtas asmeninių vertybių.

„Tai buvo asmeninis mano sprendimas. Karo kontekste, kai matome, kas vyksta aplink, o aš tuo labai domiuosi, pradėjau jausti vidinį pasipriešinimą kalbėti rusiškai. Aš gyvenu Lietuvoje, mokiausi lietuvių kalba ir neprivalau teikti konsultacijų rusiškai“, – kalbėjo medikė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Medikė atsisakė teikti konsultacijas rusų kalba appeared first on Kauno savaitė.

Bet ar žinojote, kad tos pačios ligos simptomai gali nesutapti ir dėl lyties?

Medikų teigimu, ne tik ligos simptomų rinkinys, bet ir negalavimo stiprumas ir net baigtis gali skirtis priklausomai nuo to, esate vyras ar moteris.

Ypač tai būdinga šioms ligoms bei būklėms.

Plaukų išslinkimas

Moterims jį gali išprovokuoti daugybė veiksnių, bet pagrindinis – stresas, hormonų disbalansas ar maisto medžiagų deficitas.

Plaukai išretėti taip pat gali dėl šalutinio vaistų poveikio ir baigtis tuo pačiu – išslinkimu.

Bet vyrams plikė – labiau genetinė problema. Androgeninė alopecija paveldima, tad maždaug pusė vyriškosios lyties planetos gyventojų susiduria su sunkesne ar lengvesne jos forma vos sulaukę 50-ies.

Infarktas

Rizikos veiksniai jį patirti abiem lytims panašūs, tačiau moterims infarkto simptomai gali būti ne tokie pastebimi, palyginti su vyrų.

Kardiologų teigimu, moterims gerokai dažniau pasitaiko patirti nestandartinius simptomus, kaip sutrikęs virškinimas, dusulys, nugaros skausmas. O krūtinės srityje moteris gali nejusti nieko – net menkiausio diskomforto.

Alkoholizmas

Moterims problemos dėl alkoholio pradeda reikštis anksčiau nei vyrams – net jeigu jos geria palyginti mažiau. Taip pat moterims alkoholis dažniau pažeidžia kepenis ir smegenis, o dėl ilgalaikio vartojimo – išsivysto širdies liga.

Vyrai, kita vertus, labiau linkę į vadinamąsias daugiadienes – besaikį girtavimą. Dėl to tarp jų didesnis procentas su alkoholiu susijusių traumų.

Kita alkoholizmo pasekmė būdinga tik vyrams – erekcijos sutrikimai.

Insultas

Moterys nuo 55-erių iki 75 metų labiau rizikuoja jį patirti. Ir nuo insulto miršta dažniau nei vyrai.

Simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo lyties.

Kaip ir infarkto atveju, moterims būdingesni ne tokie tipiški insulto požymiai, pavyzdžiui, reta skundžiasi galūnių tirpimu ir skausmais. Dėl tos pačios priežasties atvykusioms į ligoninę yra didesnė tikimybė nustatyti klaidingą diagnozę.

Ištikus insultui, moterų negalavimai silpniau išreikšti. Viskas gali prasidėti nuo didelio nuovargio, sutrikimo ir viso kūno, ne tik vienoje jo pusėje, bendro silpnumo, sako gydytojai neurologai.

Migrenos

Siaubingi galvos skausmai,

dažnai lydimi kitų simptomų (pykinimo ir jautrumo šviesai), dažniau kamuoja moteris. Tačiau vyrams būdingiau kankintis migrena jaunesniame amžiuje – paprastai prieš brendimą.

Moteris migreniniai galvos skausmai pradeda lankyti paauglystėje. Ir priepuoliai vis dažnėja beveik iki 30-ies.

Gera žinia ta, kad migrena linkusi slopti, kai moterys pasiekia menopauzę.

Alcheimerio liga

Didžioji dauguma sergančiųjų Alcheimerio liga pasaulyje yra moterys. Tačiau esama vieno „bet“: jos paprastai ir gyvena ilgiau nei vyrai, o amžius – didžiausias rizikos veiksnys susirgti Alcheimeriu.

Dar vienas įdomus faktas: kai kurie tyrėjai mano, kad Alcheimerio liga gali būti autoimuninis sutrikimas, o moterys į juos kaip tik labiau linkusios.

Šlapimtakų infekcijos

Moterys jomis užsikrečia gerokai dažniau. Daugiausia – dėl anatominių priežasčių: vyrų šlaplė sudėtingesnė ir ilgesnė – 20 cm, palyginti su 3 cm, tad bakterijoms sunkiau įveikti tokį kelią.

Vis dėlto vyrai šlapimtakių infekcijomis serga, ypač vyresniame amžiuje. Be to, dažniau dėl jų patenka į ligoninę.

Nerimas

Kai kurie simptomai, tokie kaip susirūpinimas, sutrikęs miegas, sunkumai sutelkti dėmesį, būdingi tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau nerimą patiriančios moterys labiau linkusios panirti į liūdesį.

Vyrai dažnai užgniaužia emocijas ir dėl to kartais įsitraukia į itin rizikingas veiklas užuot išlieję tai, ką jaučia.

Skausmingos lėtinės ligos

Moterys ištraukė blogą kortą, kai kalbama apie tokius negalavimus, kaip dirgliosios žarnos sindromas ar fibromialgija. Joms tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis yra didesnė – kęsti skausmą taip pat.

Priežastis – moterų imuninė sistema.

Tyrėjų teigimu, esama aiškių skirtumų, kaip funkcionuoja abiejų lyčių imuninės sistemos. Tai leidžia daryti prielaidą, jog yra skirtumų ir tarp vyrų bei moterų rizikos sirgti tam tikromis ligomis.

Mokslininkų manymu, į tai jau seniai derėjo atsižvelgti kuriant ir taikant gydymo būdus.

Osteoporozė

Šioje srityje moterims irgi nepasisekė – jų kaulai susilpnėja ir tampa trapūs greičiau nei vyrų.

Dėl tokios nelygybės kalti hormoniniai pakitimai, įvykstantys po menopauzės.

Tik po 65-erių kaulų sveikata ima vienodai blogėti tiek moterims, tiek ir vyrams.

Taigi nors osteoporozė vyrams diagnozuojama rečiau, jos atvejų pasitaiko. Ypač kai organizme smarkiai sumažėja vadinamojo vyriškojo hormono testosterono. Kadangi didžioji dauguma sergančiųjų osteoporoze yra moterys, vyriškosios lyties pacientams medicina neturi galimybės pasiūlyti daug gydymo būdų, mat kai kurie vaistai net nebuvo bandyti su vyrais.

Diabetas

Vyrams rizika susirgti II tipo diabetu didesnė net tada, kai riebalų procentas jų kūne mažesnis nei moterų. Tačiau moterys įprastai susiduria su daugiau šios ligos komplikacijų: regos problemomis, širdies ir inkstų ligomis, insultu.

Be to, moterys dar gali susirgti nėščiųjų diabetu. Tas, nors ir laikinas, irgi privalo būti stebimas, mat gali komplikuoti tiek motinos, tiek kūdikio būklę.

Depresija

Ši liga diagnozuojama daugiau moterų nei vyrų. Ir nors dauguma depresijos simptomų abiem lytims panašūs, depresija sergančios moterys dažniau linkusios išgyventi gniuždantį liūdesį bei skųstis energijos stygiumi.

Vyrams depresija gali pasireikšti iš pažiūros visai nesusijusiais simptomais – dirglumu, virškinimo sutrikimais, galvos skausmais,

padažnėjusiu rizikingu elgesiu (pavyzdžiui, girtavimu).

Moterys, be kita ko, atsiradus depresijos požymių dažniau kreipiasi profesionalios pagalbos. Tarp vyrų tokių mažiau. Dauguma jų sutelkia dėmesį į fizinius simptomus, bet neieško ligos priežasties, taigi tikimybė gauti psichologinę pagalbą jiems mažesnė.

Hipertenzija

Vyrams ji dažniau išsivysto jaunesniame amžiuje, tačiau moterys gana greitai juos pasiveja, kai pasiekia menopauzės amžių.

Su hipertenzija susijusių širdies ligų rizika vyrams yra didesnė. Moterims pastebima didesnė hipertenzijos sukelto išeminio insulto grėsmė.

The post Diskriminavimas pagal lytį. Ligos appeared first on Kauno savaitė.