Taip pat žinoma, kad anksti ryte temperatūra būna žemesnė ir dienos eigoje kyla.

Ligos metu temperatūra dažnai pakyla, nes organizmas taip kovoja su ligos sukėlėjais – bakterijomis ir virusais.

Tokiais atvejais žmonės dažnai susimąsto: „Ar galima praustis esant aukštai temperatūrai?“

Ar galima eiti į dušą esant aukštai temperatūrai?

Pasak gydytojų, praustis duše karščiuojant galima, tačiau reikia elgtis atsargiai. Jei termometras rodo iki 38 laipsnių, o bendra savijauta gera, šiltas vanduo gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir net šiek tiek numušti karštį.

Svarbiausia – nenaudoti per karšto vandens, kad neapkrautumėte organizmo, ir ne per šalto, kad nesukeltumėte kraujagyslių spazmų.

Geriausia praustis duše vakare, bet ne ilgiau kaip 15–20 minučių.

Po procedūros būtina gerai nusišluostyti, apsirengti šiltai ir iš karto eiti į lovą.

Skersvėjai ir staigus atvėsimas gali pabloginti būklę, todėl jokiu būdu negalima išeiti šlapiam į vėsią patalpą.

Jei temperatūra viršija 38 laipsnių, jaučiamas šaltkrėtis, silpnumas ar galvos svaigimas, nuo dušo geriau susilaikyti.

Tokiu atveju staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti organizmui. Geriau apsiriboti kūno valymu drėgnu rankšluosčiu ir susitelkti į gydymą.

Taip pat svarbu išsiaiškinti, dėl ko pakilo temperatūra.

Jei ji susijusi su odos infekcija ar uždegiminiu procesu, dušas draudžiamas. Kilus abejonėms, geriausia pasitarti su gydytoju.

Ar galima maudytis vonioje karščiuojant?

Maudantis vonioje, esant pakilusiai temperatūrai, reikia laikytis tų pačių taisyklių kaip ir duše – svarbu neapkrauti organizmo.

Jei temperatūra neviršija 37,5–38 laipsnių ir bendra savijauta gera, galima trumpai pagulėti šiltoje vonioje – ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Vandens temperatūra turėtų būti komfortiška – apie 36–37 laipsnių, bet jokiu būdu ne karšta. Geriausia ne visiškai panirti į vandenį – užtenka apsiplauti viršutinę kūno dalį rankomis.

Tačiau jei temperatūra viršija 38 laipsnių, vonia gali tapti pavojinga.

Karštas vanduo gali padidinti širdies apkrovą, sukelti kraujospūdžio svyravimus ir pabloginti būklę. Jei jaučiamas šaltkrėtis ar didelis silpnumas, vandens procedūras geriau atidėti.

Tokiu atveju rekomenduojama kūną tiesiog nuvalyti šiltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, kad organizmas nebūtų per daug apkrautas.

Ar galima karščiuojant plauti galvą?

Ko tikrai geriau vengti esant aukštai temperatūrai, tai galvos plovimo.

Šlapia galva gali dar labiau sustiprinti organizmo atšalimą, ypač jei plaukai neišdžiūsta greitai. Plaukų džiovintuvo naudojimas taip pat nerekomenduojamas, nes karštas oras gali sukelti papildomą krūvį susilpnėjusiam organizmui.

Jei vis dėlto būtina išplauti galvą, reikia tai daryti greitai, kruopščiai išdžiovinti plaukus šilta (bet ne karšta) oro srove ir iškart apsigaubti šiltu apklotu.

O kaip su pirtimi?

Jei temperatūra aukšta, apie pirtį reikia pamiršti!

Pirtis, kai kūno temperatūra viršija 37 laipsnių, ne tik nepadės pasveikti, bet ir gali dar labiau pakenkti organizmui.

Karščio ir drėgmės sąlygomis širdis pradeda dirbti intensyviau, o tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.

Be to, perkaitimas gali sustiprinti karščiavimą ir pabloginti bendrą būklę.

Vienintelis atvejis, kai pirtis gali būti naudinga, – jei žmogus tiesiog sušalo, bet dar nėra susirgęs. Tokiu atveju šiluma gali padėti sušilti ir užkirsti kelią peršalimui.

Tačiau jei temperatūra jau pakilo, geriau likti lovoje ir gerti šiltus skysčius, o pirtį atidėti iki visiško pasveikimo.

The post Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate appeared first on Kauno savaitė.