Jų kiekis maiste svarbus visiems – dėl savo pačių sveikatos.

Tad šįkart pasiūlysime, kaip paįvairinti vakarienę, kad joje būtų gausu baltymų.

Kalakutiena su baklažanais

Reikės (4 porcijoms): 500 g kalakutienos filė, 2 baklažanų, 2 pomidorų, 2 svogūnų, 3 česnako skiltelių, 2 šaukštų aliejaus, 1 šaukštelio „Chmeli Suneli“ prieskonių, 0,5 šaukštelio maltos kalendros, 0,5 šaukštelio paprikos miltelių, druskos, maltų juodųjų pipirų, žalumynų.

Kalakutieną supjaustykite 3 cm dydžio gabaliukais. Pabarstykite druska, pipirais, puse kiekio „Chmeli Suneli“ ir paprikos, sumaišykite ir palikite marinuotis 15–20 minučių.

Baklažanus supjaustykite 1 cm storio skridinėliais ir pasūdę atidėkite į šalį. Po 10 minučių nusunkite.

Svogūnus supjaustykite pusžiedžiais, pomidorus – plonomis skiltelėmis. Česnakus susmulkinkite.

Aliejumi suteptoje įkaitintoje keptuvėje greitai apkepkite kalakutieną, kad apskrustų – po 2 minutes iš kiekvienos pusės.

Į kepimo indą sluoksniais sudėkite svogūnus, baklažanus, kalakutieną, pomidorus. Apibarstykite likusiais prieskoniais, malta kalendra, česnakais. Pašlakstę aliejumi, uždenkite folija ir dėkite iki 180 laipsnių įkaitinton orkaitėn. Po 25 minučių foliją nuimkite ir kepkite dar 10–15 minučių, kad daržovės lengvai apskrustų.

Patikrinkite kalakutieną – ji turi būti minkšta, bet ne sausa. Jei iš daržovių išsiskyrė daug sulčių, galite jas atsargiai nupilti į padažinę – bus puikus priedas prie garnyro.

Beje, baigdami kepti galite pabarstyti patiekalą liesu tarkuotu sūriu ir pakepti, kad susidarytų plutelė.

Kopūstų salotos su viščiuko krūtinėle ir sezamais

Reikės (4 porcijoms): 2 viščiukų krūtinėlių filė, 400 g baltagūžio kopūsto, 1 morkos, 4 ridikėlių, 60 g svogūnų laiškų, 40 g kalendrų, 20 g migdolų lapelių, sezamų, 30 ml citrinų sulčių, 2 šaukštelių medaus, 1 šaukštelio sojų padažo, aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Kiekvieną krūtinėlę perpjaukite plokščiai į dvi plonas dalis. Pasūdykite, apvoliokite sezamų sėklose.

Keptuvėje įkaitinę aliejų, apkepkite vištieną po 3 minutes iš kiekvienos pusės ir dėkite į lėkštę arba ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklių.

Padažui sumaišykite medų, sojų padažą, citrinų sultis, 2 šaukštus aliejaus, 1 šaukštelį sezamų sėklų. Įberkite pipirų.

Plonai supjaustykite kopūstą. Morką sutarkuokite ilgais plonais šiaudeliais, ridikėlius supjaustykite griežinėliais, kalendras ir svogūnų laiškus susmulkinkite.

Sumaišykite daržoves, žalumynus, užberkite migdolų ir apliekite padažu. Dėkite salotas į lėkštes, ant jų – 1–1,5 cm juostelėmis supjaustytą vištieną ir patiekite.

Folijoje kepta lašiša

Reikės (6 porcijoms): 1,5 kg lašišos filė, 1 svogūno, 1 citrinos, 2 šaukštų aliejaus, 1,5 šaukšto žuvies prieskonių, 100 g gražgarsčių, 2–3 peletrūno šakelių, 3 česnako skiltelių, 50 g sviesto, 100–150 g grietinės, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Svogūną supjaustykite plonais žiedais. Citriną – plonais skridinėliais.

Žuvį nusausinkite ir dėkite į kepimo formą ant aliejumi patepto popieriaus. Apibarstykite prieskoniais.

Ant lašišos išdėliokite svogūno žiedus. Šiek tiek pasūdykite, pabarstykite pipirais ir dėkite citrinos griežinėlius.

Formą sandariai uždenkite folija ir kepkite orkaitėje 30 minučių.

Gražgarstes, peletrūnus ir česnakus sudėkite į trintuvo indą, susmulkinkite, pagardinkite druska ir pipirais.

Išlydę sviestą, supilkite jį į prieskoninių žolelių tyrę. Kruopščiai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą. Po 30 minučių į šią masę sukrėskite grietinę, gerai išmaišykite.

Dėkite lašišą į lėkštes, apliekite paruoštu padažu ir patiekite.

Salotos su didkepsniu ir abrikosais

Reikės (4 porcijoms): 1 jautienos didkepsnio, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų; salotoms: 150 g salotų mišinio, 3 abrikosų, 3 agurkų, 1 žaliosios citrinos, 1 šaukštelio abrikosų džemo, alyvuogių aliejaus, 1 šaukšto grūdėtų garstyčių, tabasko padažo, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Pabarstykite kepsnį druska, pipirais. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Palikite marinuotis 1 val. ar ilgiau.

Abrikosams išimkite kauliukus, minkštimą supjaustykite plonomis skiltelėmis.

Agurkus supjaustykite griežinėliais, sudėkite prie abrikosų, pabarstykite pipirais, apšlakstykite žaliosios citrinos sultimis, apibarstykite tarkuota citrinos žievele ir taip pat palikite marinuotis.

Virš vidutinės ugnies gerai įkaitinkite grilio keptuvę (aliejaus nereikia). Dėkite jautieną ir kepkite apversdami kas 1,5 minutės iki norimo iškepimo lygio, bet geriausia tiek, kad mėsa viduje liktų rausva.

Perkelkite kepsnį ant lentelės, o kai šiek tiek atauš, supjaustykite plonomis juostelėmis skersai skaidulų, užberkite žiupsnelį pipirų.

Sumaišykite garstyčias, abrikosų džemą, porą šaukštų vandens, truputį druskos ir tabasko padažo.

Lėkštėse išdėliokite salotų lapus, pašlakstykite padažu. Tada dėkite abrikosus ir agurkus, o ant viršaus – kepsnio juosteles. Apliekite likusiu padažu ir patiekite.

Grybais kimšta viščiuko filė

Reikės (4 porcijoms): 4 viščiukų krūtinėlių, 20 g džiovintų baravykų, 1 morkos, 1 rauginto agurko, 1 petražolės šakelės, 1 krapo šakelės, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 rozmarino šakelės, druskos.

Grybus 20 minučių užmerkite prikaistuvyje su šiltu vandeniu. Tada užkaiskite ant vidutinės ugnies. Kai užvirs, sumažinkite karštį, pavirkite 5 minutes ir nukoškite per sietelį.

Ataušinę grybus, supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Morką stambiai sutarkuokite. Agurką smulkiai supjaustykite ir nuspauskite skystį. Susmulkinkite petražolių ir krapų lapus.

Keptuvėje įkaitinę aliejų, apie 2 minutes pakepinkite tarkuotą morką ir grybus. Tuomet sudėkite žalumynus ir raugintą agurką, pagardinkite pipirais ir kepkite dar 2 minutes. Nukaiskite.

Peiliu plonais aštriais ašmenimis kiekvienoje krūtinėlėje padarykite gilią išilginę kišenę, neįpjaudami iki priešingo krašto apie 1–1,5 cm. Pasūdę mėsą, į vidų atsargiai prikimškite įdaro, kraštus sutvirtinkite dantų krapštukais.

Į garų puodo vandens talpyklą įdėkite rozmarino šakelę. Ant grotelių sudėkite įdarytą vištieną ir įjunkite puodą. Po 25–30 minučių vakarienė bus paruošta.

Vištienos kotletai su brokoliais

Reikės (4 porcijoms): 500 g vištienos filė, 200 g brokolių, 1 svogūno, 1 kiaušinio, 2 šaukštų maltų džiūvėsių, 1 šaukštelio druskos, 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų, 1 šaukštelio aliejaus, tarkuoto kietojo sūrio.

Brokolius išskaidykite žiedynais ir 3–5 minutes pavirkite pasūdytame verdančiame vandenyje, kad suminkštėtų. Nukoškite, ataušinkite.

Vištieną susmulkinkite. Svogūną supjaustykite smulkiais kubeliais, brokolius – mažais gabalėliais.

Sumaišykite smulkintą, pjaustytą svogūną ir brokolius. Įmuškite kiaušinį, suberkite džiūvėsėlius, druską ir pipirus. Gerai išminkykite.

Iš paruošto faršo darykite kotletus.

Įkaitintą keptuvę sutepkite aliejumi ir kepkite kotletus, kol gražiai apskrus – po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Apkepintus kotletus sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos arba į aliejumi pateptą karščiui atsparų indą.

Kepkite 15 minučių, kol visiškai iškeps. Likus 5 minutėms, apibarstykite kotletus tarkuotu sūriu.

Ar kotletai tinkamai iškepę, sužinosite įbedę medinį iešmelį ar aštrų peilį – išbėgusios sultys turi būti skaidrios.

Prieš patiekdami leiskite kotletams šiek tiek atvėsti.

Menkė su morkomis ir porais

Reikės (4 porcijoms): 4 menkės filė (po 200 g), 1 poro, 2 morkų, 100 g sviesto (nebūtina), 4 šaukštelių aliejaus, druskos, pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių. Žuvį įtrinkite druska bei pipirais iš visų pusių ir palikite 10 minučių.

Porą padalykite išilgai ir supjaustykite ilgais šiaudeliais. Tokiais pat šiaudeliais supjaustykite ir morkas, sumaišykite su porais.

Paruoškite 8 folijos lakštus (maždaug 30×30 cm). Ant 4 lakštų sudėkite porų ir morkų mišinį, šiek tiek pašlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais. Tada ant daržovių dėkite žuvį, sviestą, supjaustytą plokštelėmis, – ant žuvies.

Uždenkite porcijas kitais 4 folijos lakštais ir atsargiai užlankstykite kraštus.

Taip paruoštus vokus sudėkite ant skardos, pašaukite į orkaitę ir kepkite 15 minučių.

Vietoj folijos galite naudoti specialią kepimo rankovę.

The post Baltymų turtingos 7 vakarienės appeared first on Kauno savaitė.

Burokiniai blyneliai su skumbre

Reikės (12 porcijų): 200 g skumbrės filė, 200 g natūralaus jogurto, 120 g speltų miltų, 50 g grikių miltų, 125 ml pieno, 20 g lydyto sviesto, 2 šaukštų krienų, 1 burokėlio, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 1 šaukštelio druskos, žalumynų ir grietinės – patiekti.

Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių.

Išsijokite miltus su 1 šaukšteliu druskos, įmaišykite kepimo miltelius.

Pašildykite pieną su jogurtų, įmaišykite trynius, suplakite šluotele. Tada įberkite miltus ir, užmaišę lygią tešlą, 20–30 minučių pastatykite šiltoje vietoje.

Suplakite baltymus iki standžių putų. Virtą burokėlį sutrinkite kartu su krienais trintuvu ir atsargiai įmaišykite baltymus. Palikę pastovėti 1 val., sumaišykite su tešla ir ant lydyto sviesto iškepkite blynelius.

Patiekite uždėję grietinės, plėšytos skumbrės filė gabaliukų ir papuošę žalumynais.

Blynų picos

Reikės (4 porcijoms): 180 g miltų, 250 g kefyro (3,2 proc.), 2 kiaušinių, 100 g medžiotojų dešrelių, 80 g kietojo sūrio, 1 raudonos paprikos, 6 vyšninių pomidorų, 4 žaliųjų alyvuogių, 2 svogūno laiškų, 2 baziliko šakelių, 0,5 šaukštelio kepimo miltelių, 3 šaukštų aliejaus, 1 šaukštelio cukraus, maltų juodųjų pipirų.

Dešreles supjaustykite plonais skridinėliais. Sūrį stambiai sutarkuokite, pomidorus supjaustykite ketvirčiais, alyvuoges – plonyčiais skridinėliais, papriką – nedidukais kubeliais.

Nuskabykite bazilikų lapelius, kelis atidėkite, kitus – susmulkinkite. Svogūno laiškus smulkiai supjaustykite.

Sumaišykite kefyrą, kiaušinius. Pasūdykite, įberkite cukraus ir pipirų, kepimo miltelių ir išmaišykite maišytuvu arba šluotele. Masė turi lengvai užputoti.

Įsijokite į ją miltus, išmaišykite ir palikite 5 minutes. Tada sudėkite į tešlą dešreles, pomidorus, alyvuoges, papriką, sūrį, paskiausiai – smulkintus žalumynus ir svogūno laiškus. Atsargiai išmaišykite mentele.

Ant vidutinės ugnies įkaitinkite didelę keptuvę su 1 šaukštu aliejaus. Šaukštu dėkite tešlą į keptuvę palikdami tarp blynų vietos, kad nesuliptų. Sumažinkite karštį iki mažiausio, uždenkite keptuvę ir kepkite 3 minutes. Kai apatinė pusę apskrus, blynus apverskite, vėl uždenkite keptuvę ir kepkite dar 2–3 minutes.

Įpilkite į keptuvę dar 1 šaukštą aliejaus, dėkite naujas porcijas ir kartokite, kol tešla baigsis.

Blynus patiekite šiltus papuošę bazilikų lapeliais – su kečupu, garstyčiomis ar kitu mėgstamu padažu.

Žirnių blyneliai su lašiša ir maskarpone

Reikės (20 porcijų): 100 g maskarponės, 100 g silpnai sūdytos lašišos, 1,5 stiklinės šaldytų žirnelių, 0,5 stiklinės miltų, 1 kiaušinio, 1/3 stiklinės pieno, 2 svogūnų laiškų, 2 petražolės šakelių, 0,5 šaukštelio kepimo miltelių, 0,25 šaukštelio druskos, alyvuogių aliejaus.

Žirnelius 3 minutes pavirkite verdančiame vandenyje, išverskite ant koštuvo, paskui – į dubenį su šaltu vandeniu ir ledu, kad neprarastų spalvos. Kai visiškai atauš, vėl nukoškite.

Supjaustykite svogūnų laiškus, petražoles. Kartu su žirneliais sudėkite į trintuvo indą ir susmulkinkite pulsuojančiu režimu: dalis žirnelių turi virsti tyre, dalis – rupiais trupiniais.

Įmuškite į masę kiaušinį, supilkite pieną ir vėl įjunkite trintuvą.

Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską. Suberkite viską į žirnelių masę ir išmaišykite.

Įkaitinę didelę keptuvę, sutepkite alyvuogių aliejumi ir šaukšteliu pradėkite dėti tešlą. Kepkite blynelius iš abiejų pusių.

Supjaustykite žuvį kuo plonesniais griežinėliais. Blynus patiekite ataušintus užtepę truputį maskarponės ir uždėję lašišos.

Alaus lietiniai

Reikės (1 porcijai): 200 ml pieno, 300 ml tamsaus alaus, 3 kiaušinių, 175 g miltų, 12 g cukraus, 100 ml aliejaus, sodos – ant peilio galiuko, druskos, 20 g sviesto, 250 g raudonųjų svogūnų, 25 ml raudonojo vyno acto, 25 ml balzaminio acto, 250 g šoninės, 125 g midijų, 75 g tepamojo kreminio sūrio „Philadelphia“, rudojo cukraus, ryšelio petražolių, 9 svogūno laiškų.

Svogūnus supjaustykite šiaudeliais, suberkite ant keptuvėje įkaitinto 50 ml aliejaus ir šiek tiek pasūdykite. Kai pradės skrusti, nuolat maišydami užberkite truputį rudojo cukraus.

Svogūnams pradėjus karamelizuotis, supilkite vyno ir balzaminį actą, išgarinkite ir nukaiskite.

Suplakite kiaušinius. Suberkite į plakinį paprastą cukrų, truputį druskos, sodą, supilkite pieną, alų ir likusį aliejų. Labai gerai išmaišykite.

Nepaliaudami plakti, porcijomis suberkite sijotus miltus, užmaišykite tešlą.

Kepkite plonyčius lietinius ir iškart aptepkite sviestu.

Midijas nuvalykite, pagal dydį supjaustykite į 2–4 dalis.

Šoninę supjaustykite šiaudeliais, paskrudinkite. Tada dėkite midijas ir vėl kepkite.

Petražoles, atidėję kelis lapelius, smulkiai sukapokite.

Įdarui sumaišykite šoninę ir midijas su sūriu, svogūnais, petražolėmis.

Į lietinių vidurį įkrėskite įdaro, suimkite kraštus ir suriškite kaip maišelius nuplikytais svogūno laiškais. Patiekite apibarstę petražolių lapeliais.

Bulviniai blynai su upėtakiu

Reikės (4 porcijoms): 15 bulvių, 200 g miltų, 2 kiaušinių, 200 g natūralaus jogurto, 3 petražolės šakelių, 1 šaukštelio kepimo miltelių, aliejaus, druskos; patiekti: 200 g silpnai sūdyto upėtakio, 100 g grietinės, 1 raudonojo svogūno, 40 g kaparėlių, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Bulves smulkiai sutarkuokite. Petražoles smulkiai supjaustykite.

Kiaušinius, jogurtą ir druską suplakite plaktuvu. Suberkite miltus, kepimo miltelius ir išmaišykite iki vientisumo. Tada sudėkite bulvių tarkius, petražoles ir vėl kruopščiai sumaišykite.

Įkaitinkite keptuvėje aliejų – negailėkite, kad blynai išeitų traškesni. Įdėkite po 2 šaukštus tešlos. Kepkite 2 minutes, kol gražiai pagels ir apskrus, tada apverskite ir kepkite dar 2 minutes.

Žuvį supjaustykite plonais griežinėliais, svogūną – šiaudeliais. Pusę kaparėlių smulkiai sukapokite.

Sumaišykite grietinę su kaparėliais, pagardinkite druska, pipirais.

Išdėliokite blynus į lėkštes, pridėkite žuvies ir svogūnų, pabarstykite kaparėliais ir patiekite su grietinės padažu.

Pikantiški sūrio blyneliai

Reikės (4 porcijoms): 250 g mocarelos sūrio, 2 kiaušinių, 70 g miltų, 7 g kepimo miltelių, 3 g džiovintų česnakų, 3 g džiovintų svogūnų, 3 g Provanso žolelių, 3 g paprikos, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, aliejaus – kepti; padažui: 200 g graikiško jogurto, 1 agurko, 3 česnako skiltelių, 20 ml alyvuogių aliejaus, 10 ml citrinų sulčių, žalumynų, druskos.

Pradėkite nuo tešlos. Sūrį stambiai sutarkuokite, miltus – išsijokite.

Giliame dubenyje kruopščiai sumaišykite kiaušinius, miltus, kepimo miltelius, druską. Suberkite visus prieskonius: džiovintus svogūnus ir česnakus, Provanso žoleles, paprikos miltelius, juoduosius pipirus – vėl gerai išmaišykite.

Paskiausiai įmaišykite į tešlą tarkuotą sūrį.

Keptuvėje nepridegamu paviršiumi įkaitinkite šlakelį aliejaus. Dėkite po 2 šaukštus tešlos ir formuokite nedidelius apvalius blynelius. Kepkite juos po 5–6 minutes iš abiejų pusių iki rusvos plutelės ir dėkite ant popieriniu rankšluosčiu išklotos lėkštės, kad sugertų riebalų perteklių.

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Skardą išklokite aliejumi suteptu kepimo popieriumi. Ant jo sudėkite blynelius ir pašaukite kepti 2–3 minutes.

Padažui agurką smulkiai sutarkuokite. Česnakus išspauskite, žalumynus – susmulkinkite. Įmaišykite viską į jogurtą, pridėkite alyvuogių aliejaus, citrinų sulčių, druskos, išmaišykite ir patiekite su blynais.

Varškės blynai su pomidorais

Reikės (4 porcijoms): 250 g miltų, 450 ml pieno, 100 g riebios varškės, 1 kiaušinio, 4 pomidorų, 4 svogūno laiškų, 2 šaukštelių ciberžolės, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 5 šaukštų aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, vyšninių pomidorų ir svogūnų laiškų – patiekti.

Sumaišykite miltus su kepimo milteliais, druska, pipirais ir ciberžolės milteliais.

Dideliame dubenyje pertrinkite varškę ir kiaušinį. Įpilkite pieno, suberkite miltų mišinį – vėl išmaišykite.

Pomidorus supjaustykite mažais kubeliais, svogūno laiškus susmulkinkite. Sumaišykite, pasūdykite, įberkite pipirų.

20 cm skersmens keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus. Įdėkite 1 šaukštą daržovių mišinio, maišydami pakepinkite 1 minutę. Tada įpilkite porciją tešlos, išlyginkite. Kepkite ant vidutinės ugnies 1–2 minutes, apverskite ir toliau kepkite dar 1–2 minutes. Kartokite, kol tešla baigsis.

Blynus patiekite šiltus su pomidorais ir svogūnų laiškais.

The post Sotusis blynų savaitgalis appeared first on Kauno savaitė.

Tad vienas už kitą geriau žinome, kokius produktus reikėtų valgyti norint būti sveikiems, o kokių jokiu būdu ne. Bet ar tikrai tą daryti taip paprasta, kaip atrodo, jeigu milijonai visame pasaulyje kenčia dėl antsvorio ir nutukimo?

To problema yra ne informacijos apie sveiką mitybą trūkumas ar netinkamas traktavimas, bet nesąmoningas valgymas.

Esame taip įnikę į buitinius dalykus, tokius kaip darbas, automobilio vairavimas, televizijos žiūrėjimas, ar sukišę nosis į savo išmaniuosius telefonus naršome internete, jog dažnai net nesuvokiame, ką ir kada dedame į burną. Būtent tokia mityba ir sukelia nutukimą bei aibę kitų sveikatos sutrikimų.

Kodėl mes taip darome?

Nesąmoningo valgymo priežasčių išsiaiškinimas – puiki pradžia siekiantiesiems visiems laikams atsikratyti blogų mitybos įpročių. Tuo labiau kad tos priežastys neretai būna universalios ir pritaikytinos kone kiekvienam. Pavyzdžiui:

Esate pernelyg užsiėmę, kad pavalgytumėte. Atsakingos pareigos darbe dažnai lemia du kraštutinumus: arba valgote pernelyg mažai, arba gerokai daugiau, nei jums reikėtų.

Kai kurie įtemptu grafiku gyvenantys žmonės netgi sąmoningai atsisako taisyklingos mitybos, nes jiems prioritetas – kiti reikalai.

Jūs neturi mitybos grafiko. Jeigu kasdien valgote nereguliariai arba išvis praleidžiate valgį – pusryčius, pietus ar vakarienę, – būnate priversti kone visą dieną užkandžiauti. Tai blogas įprotis, galintis lemti nutukimą, vidurių užkietėjimą, kitas sveikatos problemas.

Manote, kad maisto gaminimas reikalauja pernelyg daug pastangų. Yra žmonių, kurie mieliau renkasi dažną užkandžiavimą nei įprastą valgymo grafiką, nes juos gąsdina stereotipinis įsivaizdavimas apie maisto gaminimą namuose – kad tas atima daugybę laiko, kurio ir taip trūksta, bei jėgų.

Jūs mažinate arba ribojate maistą. Madingos dietos, reikalaujančios suvartoti per dieną tam tikrą skaičių kalorijų arba leidžiančios suvalgyti tik labai nedidelį kiekį produktų, gali sukelti maisto stygiaus pojūtį ar net privesti iki užslėpto badavimo. Abiem atvejais besilaikantysis dietos periodiškai palūžta ir persivalgo.

Jums niekada netrūksta užkandžių. Lengva kiaurą dieną vis ką nors krimsti, kai šaldytuvas ir spintelės pilnos bulvių traškučių, saldumynų ir kitokių tuščių kalorijų.

Valgote produktus, kurie nepasotina. Perdirbti maisto produktai stokoja tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip ląsteliena ir baltymai, o juk būtent šie užtikrina sotumo jausmą. Kad pajustumėte bent dalinį pasisotinimą, tenka suvalgyti daug pusgaminių.

Turite iš ko pasirinkti. Tyrimai rodo, kad žmonės, turėdami platų maisto pasirinkimą, gali suvalgyti 23 proc. daugiau.

Kasdienis stresas irgi gali tapti nesąmoningo valgymo priežastimi.

Jūs dažnai jaučiate alkį. Stresas ir nuovargis gali suklaidinti organizmo siunčiamus alkio ir pasisotinimo signalus, dėl ko galite jaustis alkani net tuomet, kai tokie nesate. Tai tiesus kelias į persivalgymą.

Pietaujate visada su kompanija. Buvo atlikta tyrimų, atskleidusių, kad pietaudami malonioje draugijoje žmonės suvalgo 48 proc. daugiau nei valgydami vieni.

Jūs patiriate stresą. Kai kuriems žmonėms maistas – būdas susidoroti su stresinėmis situacijomis. Deja, valgymas siekiant atsikratyti neigiamų emocijų yra vienas pavojingiausių įpročių, galintis lemti mitybos sutrikimus.

Kuo svarbi ta sąmoninga mityba?

Nesuklyskite – maitintis sąmoningai tai ne tas pats, kas nuolat valgyti tik tinkamą sveiką maistą ir niekada daugiau nenusigriebti sumuštinio skubant iš vieno susitikimo į kitą. Šiuo atveju neturimas omenyje ir kalorijų skaičiavimas.

Sąmoningą mitybą kitaip dar būtų galima pavadinti dėmesinga: kai visada tiksliai suvokiate, kokį maistą perkate, kaip jį ruošiate ir svarbiausia – kaip valgote. Toks mitybos būdas – tai įsiklausymas į savo kūno poreikius ir prisitaikymas prie jų.

Atidžiai stebėdami, kaip jaučiatės valgydami, kaip priimate kiekvieno kąsnio tekstūrą ir kiekvieno gurkšnio skonį, kaip jūsų organizmas reaguoja į alkio ir sotumo signalus, galite išmokti mėgautis maistu su nauda sveikatai. Sąmoninga mityba padeda:

• Išvengti persivalgymo.

• Praktikuoti sveikesnį gyvenimo būdą.

• Pagerinti virškinimą.

• Sumažinti patiriamą stresą ir nerimą.

Kaip pereiti prie sąmoningos mitybos?

Dviejų lėkščių „sistema“. Paimkite dvi lėkštes – vieną iš jų mažesnę. Į didesnę įsidėkite tiek maisto, kiek ketinate suvalgyti. Tada dalį jo perdėkite į mažąją lėkštę (orientuokitės pagal savo alkį) ir viską suvalgykite – iš lėto, mažais kąsneliais, sąmoningai nurydami kiekvieną kąsnį. Baigę akimirką pamąstykite: ar norite dar? Ar tikrai tebesate alkani? Jeigu taip, įsidėkite dar pusę didžiojoje lėkštėje likusio maisto, vėl suvalgykite mažais kąsneliais ir neskubėdami. Tuomet iš naujo spręskite, ar jums reikia pabaigti suvalgyti tai, kas liko. Jeigu ne, stumkite didžiąją lėkštę į šalį – jūs jau sotūs.

Mažesnės lėkštės ir aukštesnės stiklinės. Kuo didesnės lėkštės, tuo didesnė ir tikimybė, kad persivalgysite. Tad paprasčiausias būdas sumažinti porcijas – naudoti mažesnius indus.

Be to, tyrimai parodė, kad aukštesnės stiklinės sumažina valgymo metu išgeriamo skysčio kiekį 57 proc.

Mažesnė įvairovė. Lengvai prieinama didelė maisto įvairovė didina persivalgymo tikimybę, todėl reikia ją paprasčiausiai sumažinti. Svarbiausia, kad jūsų valgiaraštyje būtų visos esminės produktų grupės, ir pakaks.

Jokio nesveiko maisto namuose. Ko nematysite, to ir nenorėsite. Be to, nereikės kasdien kovoti su pagundomis žinant, kur padėtas maišelis su bulvių traškučiais, kurių neturėtumėte valgyti.

Neskubėkite valgyti. Gaminant maistą ir jį valgant turi dalyvauti visi jūsų pojūčiai. Pasigrožėkite ryškiomis daržovių spalvomis, mėgaukitės sultinio aromatu, šviežios duonos plutos traškesiu. Neskubėkite kimšti viso šio gėrio į burną – įvertinkite kiekvieną kąsnį.

Maitinkitės pagal savo vidinį laikrodį. Paprasčiau tariant, valgykite tik tada, kai jūsų kūnas ima nedviprasmiškai signalizuoti, jog yra alkanas. Kaip tą žinoti? Labai paprastai: tikrasis alkis neskirsto maisto į labiau patinkantį ir mažiau. Tad jeigu geidžiate kažkokio konkretaus valgio, didelė tikimybė, jog dar nesate alkani.

Šalinkitės „sveiko“ maisto. Nuriebintas, mažai kaloringas ir becukris maistas dažnai reklamuojamas kaip sveikas (nors jame apstu visokiausių priedų ir dirbtinių saldiklių). Tikėdami tuo, galite suvalgyti gerokai daugiau, nei jums iš tikrųjų reikia, nes sąžinė negrauš, o pasąmonė kuždės, kad nekenkiate sveikatai – atvirkščiai.

Maksimalus maisto tūrio padidinimas. Vienas būdų suvaldyti alkio jausmą ir išvengti nesąmoningo persivalgymo – padidinti suvalgomo maisto kiekį nedidinant jo kaloringumo. Įtraukite į valgiaraštį daugiau mažai kaloringų produktų, turtingų ląstelienos, – pavyzdžiui, agurkų, salierų, lapinių daržovių. Juose esančios maistinės skaidulos ir vanduo ilgiau užtikrins sotumo jausmą.

The post 10 priežasčių, kodėl valgome nenorėdami appeared first on Kauno savaitė.

Net jei vėliau jame laikote sausainius, apibarstytus cinamonu.

Maisto kvapai iš tiesų gali ilgam įsigerti į plastikinę tarą, ir tam yra visiškai mokslinis paaiškinimas.

Tačiau yra ir gera žinia: daugeliu atvejų šią problemą galima išspręsti pasitelkus kelis veiksmingus buitinius triukus.

Taigi, kodėl taip nutinka plastikiniams indams ir ką su tuo daryti?

Kodėl plastikiniai indai sugeria maisto kvapus

Plastikas atrodo lygus ir tankus, tačiau iš tikrųjų, mikroskopiniu lygmeniu, jis yra „porėtas“, paprastai tariant.

Tarp medžiagos struktūros fragmentų egzistuoja mikroskopinės ertmės – tuštumos, į kurias lengvai prasiskverbia aromatiniai junginiai.

Tai ypač intensyviai vyksta, jei maistas yra:

• riebus,
• karštas,
• stipriai kvepiantis (svogūnai, žuvis, česnakai, prieskoniai).

Pagrindiniai kaltininkai yra riebalai.

Daugelis kvapo molekulių tirpsta riebaluose, o plastikas su jais „puikiai sutaria“.

Kai į indą dedate karštą maistą, medžiaga šiek tiek išsiplečia, todėl kvapai prasiskverbia giliau. Atvėsus plastikas susitraukia ir tarsi užrakina aromatą viduje.

Naudingas faktas: polipropilenas (PP) sugeria ir sulaiko kvapus mažiau nei polietilenas (PE), o minkštas plastikas sugeria stipriau nei kietas. Viskas priklauso nuo medžiagos struktūros, storio, temperatūros ir aplinkos.

Kaip pašalinti kvapą iš plastikinės taros ir kaip užkirsti kelią jo atsiradimui

Jei indas jau įgavo nemalonų kvapą, gali padėti paprasti būdai:

• soda ir šiltas vanduo – neutralizuoja kvapo molekules,
• actas arba citrinų sultys – ardo riebalinius junginius,
• sausa soda, palikta per naktį – ypač veiksminga dangteliams.

Kvapų taip pat galima atsikratyti pasitelkus saulės šviesą – ultravioletiniai spinduliai padeda „išmušti“ aromatus iš plastiko.

Tačiau ilgalaikis buvimas saulėje spartina plastiko senėjimą, ypač jei jis plonas.

Kad kvapai nebegrįžtų:

• nelaikykite karšto maisto plastikiniuose induose,
• rinkitės indus su žymėjimu PP arba BPA-free,
• stipriai kvepiantiems patiekalams naudokite stiklinius indus.

The post Kodėl plastikas sugeria maisto kvapus ir kaip jų atsikratyti appeared first on Kauno savaitė.

Joms paruošti visiškai pakanka alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

Tačiau visada galima pridėti mėgstamų prieskonių, kaip krapai, rozmarinai, čiobreliai, česnakai, ir iškepus – būtinai su traškia plutele! – patiekti su visokiais padažais bei priedais, apibarsčius aromatingais žalumynais ir tarkuotu sūriu. Jau pažadinome apetitą?

Traškios traiškytos bulvės

Reikės (4 porcijoms): 24 nedidelių bulvių, 4–5 česnako skiltelių, 2–3 čiobrelio šakelių, 100 ml alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Bulves nušveiskite šepetėliu, kiekvieną įvyniokite į foliją ir kepkite orkaitės viduryje 35–40 minučių.

Nuskabykite čiobrelių lapelius, suberkite į trintuvo indą. Ten pat dėkite nuvalytus česnakus. Užberkite 0,5 šaukštelio druskos, tiek pat pipirų, supilkite aliejų ir sutrinkite iki vientisumo.

Kepimo formą išklokite popieriumi. Sudėkite išvyniotas bulves, kiekvieną lengvai suplokite sunkios stiklinės dugnu – kad sutrūkinėtų, bet nesutraiškytumėte.

Apliekite bulves česnakiniu aliejumi, temperatūrą orkaitėje padidinkite iki 220 laipsnių ir pašaukite skardą į viršutinę dalį.

Kepkite bulves iki traškios rusvos plutelės – apie 12 minučių. Patiekite karštas.

Įdarytos bulvės su grietinėlės padažu

Reikės (4 porcijoms): 4 didelių bulvių, 50 g mažųjų špinatų lapelių, 1 vidutinio svogūno, 60 g minkšto ožkų pieno sūrio (arba fetos), 30 g tarkuoto parmezano, alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų; padažui: 160 g džiovintų pomidorų alyvuogių aliejuje, 1 raudonos paprikos, 50 g mažųjų špinatų lapelių, 1 vidutinės cukinijos, 1 vidutinio svogūno, 2 česnako skiltelių, 5 petražolės šakelių, 100 ml baltojo vyno, 125 ml daržovių sultinio, 125 ml riebios grietinėlės, 50 g tarkuoto parmezano, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 0,5 šaukštelio džiovintų raudonėlių, 1 šaukštelio maltos paprikos, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Išvirkite bulves su lupenomis pasūdytame vandenyje. Perpjaukite išilgai, šaukštu išskobkite dalį minkštimo, jį sutrinkite.

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, kol pagels. Tada sudėkite špinatus, troškinkite 5 minutes, pasūdykite, įberkite pipirų. Paskiausiai sukrėskite bulvių košę, ožkų pieno sūrį ir parmezaną – gerai išmaišykite.

Prikimškite išskobtas bulvių puseles įdaro ir imkitės padažo.

Svogūną ir česnakus smulkiai supjaustykite. Saldžiosios paprikos minkštimą supjaustykite stambiais šiaudeliais, cukiniją – tašeliais. Nusausintus pomidorus – juostelėmis.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų. 5 minutes pakepinkite svogūnus, tuomet dėkite česnakus ir džiovintus pomidorus, paprikas ir cukinijas, viską pagardinkite raudonėliais ir malta paprika.

Troškinkite 3–4 minutes dažnai pamaišydami, paskui supilkite vyną. Kai užvirs, garinkite 2 minutes ir pilkite sultinį. Pasūdykite, įberkite pipirų. Vėl palaukite, kol užvirs, ir virkite 5 minutes.

Galiausiai supilkite į keptuvę grietinėlę, suberkite tarkuotą parmezaną, išmaišykite ir sumeskite špinatus.

Sudėkite į padažą įdarytas bulves, uždenkite keptuvę ir pašaukite iki 180 laipsnių įkaitinton orkaitėn 20 minučių. Patiekite pabarstę smulkintomis petražolėmis.

Bulvių skiltelės traškia plutele

Reikės (4 porcijoms): 1 kg bulvių, 100 g džiūvėsių barstinių (be priedų), 100 g sviesto, 50 g tarkuoto kietojo sūrio, 1 šaukšto maltos paprikos, druskos.

Sumaišykite džiūvėsius ir maltą papriką. Ant jų stambiai sutarkuokite sušaldytą sviestą. Suberkite sūrį, kruopščiai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių su konvekcijos funkcija arba iki 200 su kaitinimo iš viršaus ir apačios funkcija. Kepimo skardą išklokite popieriumi.

Bulves, jei norite, nulupkite. Jei ne, gerai nušveiskite. Supjaustykite maždaug 3 cm storio ilgomis skiltelėmis.

Nusausinkite bulves, sudėkite į paruoštą skardą, pasūdykite, apibarstykite trupiniais iš dubens ir greitai pamaišykite, kad skiltelės vienodai pasidengtų.

Kepkite apatiniame orkaitės trečdalyje 20 minučių. Tada bulves apverskite ir kepkite dar 15–20 minučių.

Beje, jei mėgstate, į džiūvėsių barstinius, be paprikos, galite įberti 1 šaukštą česnakų miltelių.

Orkaitėje keptos bulvės su krevetėmis ir pestu

Reikės (4 porcijoms): 8 didelių bulvių, 600–700 g stambių šviežių krevečių, 1 indelio pesto padažo, 200 g mocarelos, fetos arba brinzos, 4 česnako skiltelių, 4 svogūno laiškų, alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Bulves nušveiskite, kiekvieną įvyniokite į foliją ir iškepkite (40 minučių).

Krevetes nuvalykite, 8 jų palikite galvas.

Pabarstykite krevetes druska, pipirais, smulkintais česnakais. Tas, kurios be galvos, supjaustykite ir 1–2 minutes paskrudinkite alyvuogių aliejuje ant stiprios ugnies.

Sūrį sutarkuokite, svogūno laiškus smulkiai supjaustykite. Sumaišykite viską su 3–4 šaukštais pesto ir krevečių gabaliukais.

Keptas bulves išvyniokite, įpjaukite išilgai, į įpjovą pridėkite krevečių su sūriu.

Sudėkite bulves į kepimo formą. Ant kiekvienos uždėkite po krevetę su galva ir grąžinkite į orkaitę 5 minutėms. Patiekite karštas kartu su likusiu pestu.

Keptos bulvės su avokadų padažu

Reikės (6 porcijoms): 700 g bulvių plonomis lupenomis, 2–2,5 šaukšto alyvuogių aliejaus, 1 šaukštelio maltų džiovintų česnakų, vidutinio petražolių ryšelio, jūros druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų; padažui: 1 didelio avokado, 2 česnako skiltelių, 0,5 šaukšto citrinos sulčių, 60 ml alyvuogių aliejaus, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Gerai nušveiskite bulves, sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Tada pasūdykite, sumažinkite ugnį ir baikite virti – 20–25 minutes.

Padažui avokado minkštimą supjaustykite į kelias dalis, sudėkite į trintuvo indą kartu su česnako skiltelėmis. Užpilkite citrinos sultimis, pasūdykite, pagardinkite pipirais ir sutrinkite. Trindami plona srovele supilkite alyvuogių aliejų – padažas turi būti vientisos konsistencijos.

Bulves nusunkite, palikite 10 minučių, kad apdžiūtų.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Bulves sudėkite į lengvai aliejumi suteptą skardą. Sunkia stikline suplokite kiekvieną, kad sutrūkinėtų, apliekite maždaug 1 šaukšteliu aliejaus, pabarstykite druska, pipirais ir džiovintais česnakais.

Skardą pašaukite į orkaitę, kepkite 25–30 minučių, kol bulvės apskrus. Tuomet ištraukite, apibarstykite smulkintomis petražolėmis, šviežiai maltais pipirais, apliekite avokadų padažu ir iškart patiekite.

Bulvės su rūkyta skumbre ir krapais

Reikės (4 porcijoms): 4 didelių bulvių, 1 karštai rūkytos skumbrės, 4 šaukštų natūralaus jogurto, 4 krapo šakelių, 1 šaukštelio garstyčių, maltų juodųjų pipirų.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Bulves nušveiskite, aptepkite aliejumi ir sudėkite į aliejumi pateptą formą. Kepkite 50 minučių.

Skumbrę perpjaukite išilgai, pašalinkite nugarkaulį, išrankiokite ašakas, nulupkite odą. Filė sukapokite peiliu, sudėkite į dubenį ir sumaišykite su jogurtu, garstyčiomis, smulkintais krapais.

Ištraukite bulves iš orkaitės, kiek paaušinkite. Kiekvieną įpjaukite išilgai, bet ne iki galo. Lengvai paspauskite iš galų, kad atsirastų „kišenė“. Pridėkite į ją skumbrės įdaro, pabarstykite pipirais ir iškart patiekite.

Orkaitėje keptos bulvės su grietinės kremu

Reikės (4 porcijoms): 12 vidutinių bulvių, 750 g grietinės, 3 česnako skiltelių, po 1 nedidelį kuokštelį laiškinių česnakų, peletrūno, mėtų, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, šviežiai raugintų agurkų – patiekti.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Neluptas bulves nušveiskite, kiekvieną įvyniokite į foliją ir kepkite, kol suminkštės, – apie 40 minučių.

Kuo smulkiau supjaustykite laiškinius česnakus. Mėtų ir peletrūno lapelius atskirai sukapokite. Tą patį padarykite su česnakais.

Grietinę ir česnakus padalykite į tris dalis. Vieną sumaišykite su paprastais ir laiškiniais česnakais, kitą – su česnakais ir peletrūnu, trečią – su česnakais ir mėtomis. Pagardinkite visus tris kremus druska, pipirais.

Dar karštas bulves įpjaukite kryžmai kiek mažiau nei iki pusės. Paspauskite pirštais, kad pjūvis atsivertų, dėkite kremą ir iškart patiekite.

The post Bulvės! Orkaitėje keptos ir įvairiai įdarytos appeared first on Kauno savaitė.

Jo galima įsidėti pietums darbe, pavaišinti netikėtai užgriuvusius draugus ir net patiekti kaip vieno kąsnio užkandį.

Esmė – pasirinkti tinkamą receptą. Arba dar geriau – kelis.

Kiaušinių kvadratėliai su daržovėmis ir šonine

Reikės (10 porcijų): 8 didelių kiaušinių, 400 g grūdėtosios varškės, 100 g tarkuoto parmezano, 150 g žaliųjų žirnelių, 1 raudonos paprikos, 48 g svogūnų laiškų, 210 g šoninės, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Orkaitę įkaitinkite iki 175 laipsnių. Kvadratinę 22 cm formą išklokite kepimo popieriumi.

Papriką supjaustykite mažais kubeliais, svogūnų laiškus susmulkinkite.

Šoninę paskrudinkite sausoje keptuvėje, kad taptų traški, tada irgi smulkiai supjaustykite.

Dubenyje sumaišykite kiaušinius su parmezanu ir grūdėtąja varške (ją geriau nusunkti, kad omletas būtų stangresnis). Sudėkite žirnelius, paprikas, svogūnus, šiek tiek pasūdykite ir įberkite pipirų. Išmaišytą masę supilkite į formą, pabarstykite šonine ir pašaukite į orkaitę.

Kepkite 30–35 minutes, kol omleto centras sustings. Išėmę 5 minutes paaušinkite formoje, tada supjaustykite porcijomis ir patiekite karštą arba šaltą.

Tarp kitko, į tokį omletą galite įdėti ir šparaginių pupelių – puikiai tiks.

Prancūziškas omletas

Reikės (2 porcijoms): 4 kiaušinių, 1 šaukšto pieno, 1 šaukšto aliejaus, 0,5 šaukštelio citrinos sulčių, druskos, sviesto.

Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Iki standžių putų suplakite baltymus su citrinos sultimis ir žiupsneliu druskos. Trynius – su pienu, įberkite truputį druskos.

Keptuvėje ant vidutinės ugnies išlydykite sviestą. Supilkite trynius – tepasklinda po visą keptuvę.

Kai tryniai sustings, sumažinkite ugnį iki silpnos ir dėkite plaktus baltymus. Kepkite 5 minutes neuždengę keptuvės.

Iškepusį omletą perpjaukite pusiau ir suvožkite baltymų puse.

Patiekite su žaliomis salotomis.

Baltymų omletas mikrobangų krosnelėje

Reikės (2 porcijoms): 2 kiaušinių, 1 šaukšto pieno, 0,5 šaukštelio prieskoninių žolelių, 30 g kietojo sūrio, 15 g sviesto, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių į aukštą stiklinę – trynių neprireiks.

Sūrį smulkiai sutarkuokite. Baltymus pagardinkite druska, pipirais ir plakite plaktuvu, kol virs tirštomis standžiomis putomis. Tada supilkite pieną, įberkite prieskonius. Dar kartą suplakite.

Paruoškite mikrobangų krosnelei tinkamą indą (jeigu norite kepti porcijomis, galite naudoti net stiklines).

Sutepkite indą gabalėliu sviesto. Sudėkite plaktus baltymus, silikonine mentele išlyginkite paviršių, pabarstykite tarkuotu sūriu.

Kepkite omletą mikrobangų krosnelėje nustatę didžiausią galią apie 1,5 minutės – kol masė stabilizuosis.

Prieš patiekdami galite pabarstyti smulkintais žalumynais ir paįvairinti šviežiais pomidorais.

Turkiškas omletas

Reikės (2 porcijoms): 4 kiaušinių, 300 g pomidorų, 1 žalios švelniai aitrios paprikos ankšties, 1 raudonos aitriosios paprikos, 0,5 raudonos paprikos, 100 g fetos sūrio, 30 g sviesto, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 0,5 šaukštelio aitriųjų paprikų dribsnių, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Žalią papriką perpjaukite išilgai į ketvirčius. Raudoną aitriąją papriką – išilgai perpus. Saldžios raudonos paprikos puselę supjaustykite skiltelėmis. Visas paprikas supjaustykite smulkiais šiaudeliais.

Pomidorus perpjaukite išilgai, minkštimą stambiai sutarkuokite (odelė turėtų likti rankose).

Ant vidutinės ugnies įkaitinkite 22–24 cm skersmens keptuvę storomis sienelėmis – geriausia ketaus. Supilkite alyvuogių aliejų. Berkite pjaustytas paprikas ir kepinkite maišydami apie 3 minutes.

Į paprikas įdėkite sviesto. Kai tas išsilydys, patroškinkite paprikas dar 40–60 sekundžių energingai maišydami, tada supilkite į keptuvę pomidorų tyrę ir laukite, kol užvirs.

Pavirkite keptuvės turinį apie 5 minutes, kol skysčio perteklius išgaruos, o tyrės spalva taps sodresnė.

Pagardinkite padažą druska, šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir aitriųjų paprikų dribsniais.

Fetos sūrį sutrupinkite – tik ne per smulkiai. Suberkite į keptuvę, išmaišykite ir pakaitinkite dar minutę.

Į keptuvę po vieną įmuškite kiaušinius. Medine mentele sutraiškykite trynius ir, lėtai maišydami, paskleiskite kiaušinius po visą padažą, bet ne tiek, kad šis taptų vientisa mase – tegul lieka baltymų dėmės.

Palaukite pusę minutės, kol kiaušiniai sustings (pasistenkite neperkepti), ir iškart patiekite su visa keptuve.

Tokį omletą įprasta valgyti kabinant jį baltos duonos gabalėliais.

Beje, jeigu norite, turkišką omletą galite gaminti su svogūnais ir česnakais – tiesiog pakepinkite juos kartu su paprikomis. Šių pasirinkimas irgi skonio dalykas: labai dažnai dedama tik aitriųjų paprikų.

Havajietiškas omletas

Reikės (4 porcijoms): 6 kiaušinių, 200 g šoninės, 0,5 ananaso (galima pakeisti konservuotu), 1 poro, 2 raudonų aitriųjų paprikų ankščių, 2 šaukštų aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų.

Orkaitę įkaitinkite iki 150 laipsnių. Ananaso minkštimą supjaustykite nedideliais kubeliais. Aitriųjų paprikų ankštis įpjaukite išilgai, pašalinkite sėklas, o pačias supjaustykite juostelėmis.

Porą supjaustykite plonais žiedais, šoninę – nedideliais gabalėliais. Suplakę kiaušinius, pasūdykite.

Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite ananaso minkštimą, aitriąsias paprikas, porus ir pakepinkite 3–4 minutes nuolat maišydami.

Tuo pat metu kitoje keptuvėje paskrudinkite šoninę, kad virstų kone spirgučiais. Šiuos su visais išsilydžiusiais riebalais perpilkite į pirmąją keptuvę ir iškart pilkite kiaušinius.

Labai greitai išmaišę, palikite omletą ant viryklės 5–6 minutėms.

Patiekite apibarstę maltais juodaisiais pipirais.

Mini omletai su šonine

Reikės (6 porcijoms): 400 g šoninės, 3 kiaušinių, 80 ml pusriebės grietinėlės, 4–5 vyšninių pomidorų, 2 petražolės šakelių, 1 svogūno laiškų, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, bazilikų – patiekti.

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Petražolių lapelius ir svogūno laiškus susmulkinkite.

Kiaušinius lengvai suplakite kartu su grietinėle, pagardinkite druska, pipirais ir suberkite žalumynus.

Šoninės juosteles (galite pakeisti kumpio juostelėmis) įklokite į keksų formas nepridegančiu paviršiumi taip, kad uždengtų dugną, apjuostų šonus ir susidarytų krepšelis.

Į kiekvieną formelę įpilkite kiaušinių plakinio, dėkite po 2–3 pomidorų skridinėlius ir pašaukite į orkaitės vidurį 30 minučių.

Išėmę formą, palikite joje omletukus 5 minutėms, paskui papuoškite bazilikų lapeliais ir patiekite dar karštus.

     Idealaus omleto taisyklės

Tobulą omleto tekstūrą lemia proporcijos: 2 kiaušiniams reikia maždaug 1 šaukšto pieno arba grietinėlės. Tai suteikia omletui lengvumo – tarsi jis tirptų burnoje. Dar švelnesnei konsistencijai santykis gali būti ir 2:2. Jis laikomas optimaliu ir tuo atveju, kai planuojate kepti omletą su kokiu nors įdaru.
Kiaušinius omletui visada plakite atskirai su žiupsneliu druskos ir pipirais. Tik paskui pilkite į plakinį skysčius – pieną ar grietinėlę – ir plakite vėl. Naudoti vandenį irgi nedraudžiama. Svarbiausia nepadauginti skysčių, kad omletas netaptų vandeningas ir prėskas. Tiesa, tikras prancūziškas omletas visada kepamas nenaudojant nei vandens, nei pieno ar grietinėlės. Jis turi būti lygus ir purus viduje, išorėje – be plutelės.
Jeigu omleto apačia svyla, nors viršus dar labai skystas, naudojate netinkamą keptuvę pernelyg plonu dugnu. Rinkitės sunkesnę, storesnėmis sienelėmis ir nepilkite plakinio iškart į įkaitintą keptuvę – jis sudegs greičiau nei iškeps.
Kai omletas labai greitai subliūkšta, kalti greičiausiai būna pernelyg smarkiai suplakti kiaušiniai. Arba vos supylę plakinį į keptuvę, ją iškart uždengėte ir susikaupusi drėgmė neleidžia jam normaliai iškilti.
„Guminiu“ omletas tampa per ilgai kepamas ant stiprios ugnies. Stenkitės iškepti kuo greičiau ir iškart nukelkite nuo viryklės, kai tik omletas pasiekia reikiamą konsistenciją.
Sveikiausias omleto gaminimo būdas – ant vandens vonelės. Supilkite plakinį į dubenį, šį uždėkite ant puodo su verdančiu vandeniu (bet taip, kad jo neliestų) ir palaukite maždaug 15 minučių.

The post Daugiau nei tik kiaušinienė appeared first on Kauno savaitė.

Skydliaukė gamina hormonus trijodtironiną (T3), tiroksiną (T4) ir kalcitoniną.

T3 ir T4 reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą ir vystymąsi, o kalcitoninas dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, palaiko kaulinio audinio sveikatą.

Tad sutrikus skydliaukės hormonų gamybai, kenčia visas organizmas: didėja kūno masė, prastėja odos, plaukų, kaulinio audinio būklė, sutrinka širdies veikla. Dažnai jaučiamas silpnumas ir mieguistumas, atsiranda dirglumas, suprastėja gebėjimas sutelkti dėmesį.

Kad palaikytume sveiką skydliaukės veiklą, gydytojai rekomenduoja dažniau valgyti maistą, turintį daug B grupės vitaminų, jodo, seleno, cinko, mangano ir aminorūgšties tirozino. Tai jūrų gėrybės, mėsa, kepenys, riešutai, džiovintos slyvos, kiaušiniai, lapinės daržovės, brokoliai ir kitokie kopūstai, ankštiniai augalai bei viso grūdo kruopos.

Palaikyti skydliaukės sveikatą gali padėti ir tam tikri augalai. Juos galima vartoti kaip papildus prie pagrindinio gydymo bei dietos, taip pat endokrininės sistemos ligų profilaktikai.

Jūros kopūstai

Dar žinomi kaip laminarijos, šie rudieji dumbliai pasižymi mikroelementų ir maistinių medžiagų gausa.

Laminarijos plačiai paplitusios Šiaurės ir Tolimųjų Rytų jūrose, kur jų auga ištisi povandeniniai miškai. Daugelis laminarijų rūšių yra valgomos ir gerai pasisavinamos bet kokiu pavidalu.

Jūros kopūstai laikomi vienu geriausių natūralių jodo šaltinių, o jodas, kaip žinome, būtinas skydliaukės hormonų sintezei.

Pavyzdžiui, 100 g konservuotų jūros kopūstų yra apie 300 µg organiško jodo – tai visiškai patenkina ar net viršija suaugusio žmogaus organizmui reikalingą paros normą.

Dar jūros kopūstuose gausu kalio, fosforo, magnio, geležies, cinko, C, D, E, B grupės vitaminų, taip pat vertingų aminorūgščių bei maistinių skaidulų.

Alginatai – druskos, esančios dumblių ląstelių sienelėse, yra natūralūs enterosorbentai. Jie veikia kaip kempinė, kuri virškinimo trakte surenka kenksmingas medžiagas ir taip padeda organizmui pašalinti toksinus, radionuklidus ir ligas sukeliančias bakterijas.

Sterinai – dar fitosteroliais vadinami natūralūs organiniai junginiai – neleidžia kauptis cholesterolio pertekliui ir skystina kraują, taip mažindami trombų susidarymo riziką.

Reguliariai valgant jūros kopūstus galima pagerinti skydliaukės veiklą. Be to, jie didina protinį ir fizinį darbingumą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, normalizuoja nervų sistemos būklę, palankiai veikia žarnyno peristaltiką, skatina gerųjų bakterijų augimą.

Baltoji sidabražolė

Tai daugiametis žolinis augalas, aptinkamas miškuose, pamiškėse ir pievose, kur sudaro tankius kerus. Tačiau užsiauginti baltųjų sidabražolių galima ir savo sode. Jos nereiklios, puikiai dera su bet kokiomis kitomis sodo kultūromis, nereikalauja ypatingos priežiūros ir gerai auga net pusšešėlyje.

Tiesa, vertėtų paminėti, kad sidabražolės vystosi lėtai, tad praeis ne mažiau kaip penkeri metai, kol galėsite ruošti šios vaistingosios žolelės atsargas.

Liaudies ir tradicinėje medicinoje baltųjų sidabražolių šakniastiebiai naudojami skydliaukės ligoms gydyti. Ypač esant tirotoksikozei, difuziniam toksiniam gūžiui, hipotireozei ir skydliaukės hiperplazijai.

Šis vaistinis augalas normalizuoja hormonų lygį ir padeda tiek esant jų trūkumui, tiek pertekliui.

Kad palaikytume sveiką skydliaukės veiklą, gydytojai rekomenduoja dažniau valgyti maistą, turinčio daug B grupės vitaminų, jodo, seleno, cinko, mangano ir aminorūgšties tirozino.

Baltųjų sidabražolių šaknyse gausu elementaraus jodo, taip pat sveikatai itin svarbių mikroelementų: magnio, cinko, vario, seleno, kobalto, geležies.

Iš šaknų ruošiamas nuoviras vartojamas 2–3 mėnesius. Bet sidabražolių ekstrakto galima įsigyti ir kapsulėmis.

Įdomu, kad šio augalo lapai ir žiedai, skirtingai nei šaknys, tireotropiniu aktyvumu nepasižymi – taigi skydliaukės hormonų neveikia. Tačiau juose gausu flavonoidų, fenolio rūgščių ir saponinų, todėl jų arbata pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda stiprinti imunitetą.

Paprastasis dagišius

Nuodingas žolinis augalas, dažnai augantis palei vandens telkinius, laukuose, dykvietėse kaip piktžolė, nuo senų laikų naudojama skydliaukės ligoms gydyti.

Dagišių lapuose yra didelis kiekis jodo, taip pat vitamino C, karoteno, alkaloidų, glikozidų, saponinų, flavonoidų, rauginių medžiagų, eterinių aliejų (timolio, karvakrolio) ir kitų organinių junginių.

Antžeminės augalo dalies nuovirai ir užpilai stimuliuoja skydliaukės veiklą, pasižymi uždegimą slopinančiomis, antiseptinėmis ir karščiavimą mažinančiomis savybėmis.

Nuovirui paruošti 1 šaukštas džiovintų dagišių užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies ir palikite 1 val. nusistovėti prieš nukošdami.

Esant hipotireozei, virškinimo sutrikimams, šlapimo pūslės ligoms, nuovirą vartokite po 1–2 šaukštus 4–5 kartus per dieną tarp valgymų.

Tik nereikėtų pamiršti, kad augalas yra nuodingas, todėl vartojant nuovirą būtina laikytis atsargumo ir tikslios dozavimo instrukcijos.

Dagišių nuoviro ir užpilo negalima vartoti nėštumo metu, žindant, taip pat paaštrėjus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opoms.

Saldymedis

Saldymedžiai – daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys pupinių šeimai ir turintys storą medėjantį šakniastiebį. Jie jau labai seniai naudojami kaip vaistiniai augalai tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje gydant plaučių ligas. Tačiau ne visi žino, kad ši unikali žolė taip pat gali normalizuoti endokrininės sistemos veiklą.

Saldymedžių šaknyse yra gliukozės, fruktozės, sacharozės, maltozės, pektininių medžiagų, organinių rūgščių, eterinių aliejų, triterpeninių saponinų (glicirizino, glicirizino rūgšties), rauginių medžiagų, flavonoidų, riebalų rūgščių.

Dėl tokios cheminės sudėties saldymedžiai pasižymi uždegimą slopinančiomis ir imunitetą stimuliuojančiomis savybėmis, lėtina mazgų susidarymą skydliaukėje, normalizuoja streso hormono kortizolio kiekį, palaiko organizmą esant antinksčių hipofunkcijai, šalina iš organizmo toksinus ir radionuklidus.

Namų sąlygomis galima paruošti saldymedžių šaknų nuovirą: 1 šaukštą žaliavos užpilkite 200 ml karšto vandens, uždenkite ir 30 minučių palaikykite verdančio vandens vonelėje. Paskui nuovirą atvėsinkite kambario temperatūroje, tada nukoškite ir papildykite virintu vandeniu iki 200 ml tūrio.

Nuovirą rekomenduojama gerti šiltą 30 minučių prieš valgį. Suaugusiesiems ir vyresniems nei 14 metų vaikams – po 1–2 šaukštus 3–4 kartus per parą.

Saldymedžių preparatų vartojimo trukmė paprastai yra 3–4 savaitės. Tada rekomenduojama pasikonsultuoti su endokrinologu arba šeimos gydytoju.

Ilgalaikis saldymedžių šaknų nuoviro vartojimas gali sukelti arterinę hipertenziją. Todėl žmonėms, sergantiems hipertenzija ir širdies ligomis, kai padidėjęs kraujospūdis, nereikėtų piktnaudžiauti šiuo vaistiniu augalu.

Bertoletijos

Dažnai vadinamos tiesiog braziliškais riešutais, aukštosios bertoletijos sėklos nepaprastai vertingos.

Jos rekordininkės pagal seleno kiekį, o šis mikroelementas būtinas skydliaukės hormonų sintezei. Viename vidutinio dydžio riešute šio mikroelemento yra beveik visa paros norma – 60–90 µg. Todėl gydytojai rekomenduoja suvalgyti ne daugiau kaip du riešutus per dieną.

Ne tik seleno – bertoletijose gausu ir fosforo, magnio, kalcio, B grupės vitaminų, aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį ir padeda normalizuoti medžiagų apykaitą.

Be braziliškų riešutų, skydliaukės sveikatai palaikyti patartina reguliariai vartoti lazdyno, migdolų, anakardžių, graikinius riešutus ir kedrines pinijas. Juose yra naudingųjų riebalų rūgščių, vitaminų A ir E, taip pat mangano, fosforo, jodo, seleno bei vertingų aminorūgščių: tirozino, arginino, glicino ir kt.

Ir galiausiai: nors daugelis vaistinių augalų gali sustiprinti organizmo apsaugines galias ir normalizuoti skydliaukės veiklą, nereikėtų atidėlioti vizito pas endokrinologą. Jei susidūrėte su endokrininės sistemos ligomis, vaistažolės gali tapti puikiu papildymu pagrindiniam gydymui, tačiau neturėtų jo visiškai pakeisti.

The post 5 augalai skydliaukės sveikatai appeared first on Kauno savaitė.

Priežastis paprasta: šiandien vištų kiaušiniai tiekiami į parduotuves masiškai ir yra prieinami kiekvienam, todėl jų visada galima rasti beveik kiekvienos šeimos šaldytuve.

Rytais juos galima labai greitai išvirti arba iškepti, be to, jie puikiai dera su daržovėmis ar šonine.

Tačiau ar žinote, kuo kiaušiniai naudingi sveikatai?

Ir kaip juos tinkamai paruošti, kad jie netaptų žalingi?

Kiaušinienės nauda sveikatai

Daugelis įpratę laikyti kiaušinienę tiesiog greitu pusryčiu, tačiau iš tiesų šiame elementariame patiekale slypi kur kas daugiau naudos.

Naudingos kiaušinienės savybės:

• Kokybiško baltymo šaltinis. Kiaušiniuose yra visas nepakeičiamų aminorūgščių rinkinys. Toks baltymas lengvai pasisavinamas ir padeda išlaikyti raumenis tonuse.
• Vitaminų įkrova. Kiaušinienėje yra vitamino D, kuris stiprina kaulus ir palaiko imunitetą. B grupės vitaminai suteikia energijos ir palaiko nervų sistemą, o vitaminas A svarbus geram regėjimui ir sveikai odai.
• Naudingi riebalai. Trynyje yra vertingų riebalų, įskaitant omega-3 rūgštis. Jie palaiko smegenų, širdies veiklą ir hormonų balansą.
• Ilgas sotumas. Kiaušinienė ilgai malšina alkį dėl baltymų ir riebalų derinio. Tokie pusryčiai padeda ramiai sulaukti pietų be nereikalingų užkandžių.

Be to, kiaušiniuose dar yra šių vertingų medžiagų:

• Cholinas. Medžiaga, dalyvaujanti nervų sistemos veikloje, palaikanti kepenis ir svarbi smegenų vystymuisi.
• Selenas. Galingas antioksidantas, padedantis imuninei sistemai ir palaikantis skydliaukės funkciją.
• Geležis. Būtina normaliam kraujodarai ir deguonies pernešimui į ląsteles.

Kaip teisingai paruošti kiaušinienę

Kad kiaušinienė būtų tik naudinga, svarbu ją gaminti kruopščiai ir be perteklinio riebalų kiekio.

Geriausia naudoti nelimpančią keptuvę arba įpilti vos lašelį aliejaus – tuomet patiekalas bus lengvesnis ir neprisvils.

Puiki idėja – pridėti daržovių, tokių kaip pomidorai, špinatai ar paprika.

Jos ne tik paįvairina pusryčius, bet ir suteikia organizmui skaidulų.

Taip pat nepamirškite individualių savybių: jei turite alergiją kiaušiniams, kepenų ar tulžies pūslės problemų, taip pat padidėjusį „blogojo“ cholesterolio lygį, verčiau sumažinti kiaušinių kiekį ar visai jų atsisakyti.

Ir dar labai svarbu, kad vištų kiaušiniai būtų švieži.

The post Visa tiesa apie kiaušinienę appeared first on Kauno savaitė.

O faktas, jog šiose smulkiose traškiose sėklytėse – lukštentos jos ar ne, – slypi didžiulis kiekis maistinių medžiagų, tėra tik ledkalnio viršūnė, priduria ekspertai.

Retas balansas

Jeigu jau įsivaizduojate, kad iš kanapių sėklų gausite ir „papildomos“ naudos, nuvilsime. Nors kanapės ir marihuana yra ta pati rūšis – Cannabis sativa, – savo poveikiu tai visiškai skirtingi augalai, taigi parduotuvėse pardavinėjamose sėklytėse TO poveikio nėra visai. Užtat kitokio gero – per akis.

Sunku ir patikėti, kiek daug tokiuose smulkiuose grūdeliuose telpa.

Pirmiausia, kanapių sėklos turtingos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, padedančių reguliuoti cholesterolio, trigliceridų kiekius, kraujospūdį. Mūsų kūnas pats šių gerųjų rūgščių gaminti nesugeba, todėl labai svarbu apsirūpinti jomis iš maisto – kad ir lašišos, graikinių riešutų ar tų pačių kanapių sėklų.

Dar vadinamų polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, „omegų“ teigiamas poveikis sveikatai gerai žinomas. Tačiau taip jau yra, kad dauguma žmonių su maistu gauna pernelyg daug omega-6 riebalų rūgščių ir gerokai per mažai omega-3. Įtraukę į savo valgiaraštį kanapių sėklas, padėsite įsivyrauti pusiausvyrai.

2015-aisiais buvo atliktas tyrimas – tiesa, ne su žmonėmis, bet vis tiek reikšmingas. Jis parodė, kad pridėjus į vištų lesalą kanapių sėklų ir kanapių sėklų aliejaus, šios pradėjo dėti kiaušinius su didesniu omega-3 rūgščių kiekiu tryniuose, o bendras omega-3 ir omega-6 rūgščių balansas buvo sveikesnis.

Vitaminai ir mineralai

Dar kanapių sėklos – puikiausias vitamino E bei mineralų, tokių, kaip kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, šaltinis. Yra jose ir fosforo, ir B grupės vitaminų (B6, niacino, riboflavino, tiamino, folato).

Vitaminas E – galingas antioksidantas, mažinantis organizmo patiriamą oksidacinį stresą, padedantis kontroliuoti diabetą ir potencialiai net galintis palengvinti osteoartritą.

Kanapių sėklose sukauptų antioksidantų poveikio pakanka daugybės negalavimų simptomams nuslopinti, ne tik sąnarių, bet ir širdies sveikatos, odos būklę pagerinti.

Na, o sėklose esantys mineralai reikšmingi kone visoms pagrindinėms organizmo funkcijoms, pradedant imunitetu ir baigiant smegenų veikla.

Baltymai

Jie – įspūdingiausias kanapių sėklų turtas. Didžioji dauguma visaverčių baltymų sukaupti gyvulinės kilmės maiste: mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Bet kanapių sėklos – vienas iš vos kelių visaverčių augalinių baltymų šaltinių. Tai reiškia, kad kanapėse yra visų 9 pagrindinių aminorūgščių, kurių žmonių organizmas pats negamina.

Baltymų kanapių sėklose beveik tiek pat, kiek sojų pupelėse: 30 g, arba maždaug 3 šaukštuose – 9,46 g. Ypač jose gausu arginino – širdies sveikatai be galo svarbios aminorūgšties. Bet apie tai vėliau.

Ląsteliena

Maistinės skaidulos, arba ląsteliena – kita priežastis vertinti kanapių sėklas. Tiesa, kadangi didžioji dalis jos sukaupta sėklikių lukštuose, norint gauti naudos geriausia pirkti jas nelukštentas.

Nors ir lukštentos kanapių sėklos taip pat puikus ląstelienos šaltinis: 3 šaukštuose jos yra maždaug 1,2 g. Kodėl tai svarbu? Nes kasdien organizmui gaunant pakankamai maistinių skaidulų:

• mažėja apetitas,

• lengviau palaikomas stabilus kūno svoris,

• lengviau stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje,

• gerėja virškinimo trakto sveikata.

Nauda smegenims

Grįžtant prie konkrečios naudos, kurią kanapių sėklos teikia mūsų sveikatai, galima drąsiai teigti, kad jų poveikis žmogaus kūnui stebėtinai platus – faktiškai nuo galvos iki kojų.

Pavyzdžiui, kanapių sėklos gali apsaugoti smegenis.

Žurnale „Food Chemistry“ buvo aprašytas Italijos mokslininkų 2018-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu tie nustatė, jog stiprų antioksidacinį kanapių sėklų ekstrakto poveikį greičiausiai lemia sudėtyje esantis kanabidiolis (CBD). O šis bei kiti sėklose randami junginiai gali turėti neuroprotekcinį, uždegimą slopinantį poveikį bei padėti suderinti imuninę sistemą. Dėl šių priežasčių kanapių sėklos yra potencialus pagalbininkas sergantiesiems neurologinėmis ligomis:

• Parkinsono.

• Alcheimerio.

• Išsėtine skleroze.

• Neuropatija.

• Vaikų traukuliais (įskaitant epilepsiją).

Nauda širdžiai

Medikų patikinimu, omega-3 rūgštys gerina širdies sveikatą ir mažina jos ligų bei aritmijos riziką. O drauge su omega-6 riebalų rūgštimi – tuo labiau.

Tačiau šiuo atžvilgiu bene svarbiausia kanapių sėklose esanti aminorūgštis argininas, mat mūsų organizme ji virsta azoto oksidu. Azoto oksidas savo ruožtu nepaprastai reikšmingas arterijoms ir venoms, nes padeda joms išsiplėsti, kai reikia, išlaiko kraujagyslių sieneles lygias ir elastingas.

Aišku, kad turėtumėte sveiką širdį, vien krimsti kanapių sėklas neužteks. Bet jeigu kartu palaikysite normalų kraujospūdį, sveikai maitinsitės ir mankštinsitės, širdies nepakankamumo rizika gali sumažėti.

Apsauga nuo uždegimų

Ką dar gali padaryti kanapių sėkloms būdingas subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių komplektas, tai slopinti uždegimus. Tačiau „omegos“ ne vienintelės, užtikrinančios tokį poveikį: sėklose dar gausu ir gama linoleno rūgšties (GLA) – kitos polinesočiosios riebalų rūgšties, taip pat galinčios kovoti su uždegimais.

Tiesa, yra vienas „bet“: nors keli su gyvūnais atlikti bandymai parodė, jog gama linoleno rūgšties uždegimą slopinantis poveikis itin galingas, tyrimuose su žmonėmis ji ne visada buvo veiksminga. Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų pačių organizmas. Jo gama linoleno rūgšties perdirbimo mechanizmas itin sudėtingas, tai paaiškintų, kodėl rūgštis gyvūnus veikia visus vienodai, o žmones – vienus labiau, kitus visai niekaip.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja gerokai didesnės koncentracijos kanapių sėklų ekstraktus, todėl vien valgant sėklas tokio dramatiško efekto nebus įmanoma pasiekti.

Kita vertus, svarbūs visi prieinami būdai uždegiminiams procesams žmogaus organizme slopinti, nes taip lengviau kontroliuoti tokių lėtinių ligų bei būklių, kaip metabolinis sindromas, II tipo diabetas, artritas, širdies ligos, nealkoholinis kepenų suriebėjimas, simptomus.

Nauda odai

Ar žinojote, kad atopinis dermatitas ir aknė gali atsirasti dėl lėtinių uždegiminių procesų mūsų organizme? Vadinasi, kanapių sėklose esantys junginiai turėtų padėti ir nuo jų.

Mokslininkai linkę manyti, jog prebiotikai ir augalinės skaidulos prisideda prie atopinio dermatito gydymo. O kanapių sėklose skaidulų labai daug.

Aknę, kaip visi žinome, gali išprovokuoti netinkama mityba. Būdų kaip, yra ne vienas, tačiau viena galimų priežasčių – omega-3 rūgšties deficitas maiste. Rūgšties, kurios, kaip išsiaiškinome, kanapių sėklose tiek daug, kad aknės simptomai gali gerokai palengvėti.

Bet vėlgi, nors 2018 metais tirta mitybos pokyčių įtaka odos ligoms parodė, kad daugiau omega-3 maiste sušvelnina aknės simptomus, tam patvirtinti reikalingi tolesni tyrimai.

Nauda sąnariams

Yra priežasčių manyti, jog kanapių sėklos palengvina sunkios ir skausmingos autoimuninės ligos – reumatoidinio artrito simptomus. Dar 2014 metais atlikus tyrimus su žmogaus ląstelėmis buvo atrasta, jog kanapių sėklų aliejus turi antireumatinį poveikį. Bet ketveriais metais vėliau nustatyta, kad vis dėlto kalbėti apie kanabinoidų efektyvumą gydant reumatus ankstoka – trūksta išsamių įrodymų.

Nepaisant to, sako specialistai, tikrai nebus blogiau, jeigu kartu su maistu imsite vartoti kanapių sėklas. Malonus, riešutus primenantis jų skonis patiekalus tik pagardins, tad berkite grūdelius ant salotų, į troškinius, sriubas, makaronus, sausus pusryčius ir jogurtą, glotnučius ir kepinius, apvoliokite kanapių sėklose žuvį ar mėsą prieš kepdami. Visi būdai bus tik į sveikatą.

     Dydis – dar ne viskas!

Valgomos augalų sėklos, mitybos specialistų apgailestavimu, dar neužima pelnytos vietos daugumos mūsų valgiaraščiuose. Tai labai didelis minusas, nes daugelio sėklų maistinė vertė yra ne ką mažesnė, nei riešutų.
Tiesa, visų šių mažučių grūdelių sandara skiriasi – vienuose yra daugiau vienokių medžiagų, kituose – kitokių. Tačiau visos sėklos yra neginčijamai maistingos.
Sezamai. Vertingas kalcio šaltinis, taigi tikras išsigelbėjimas žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų. Vos šaukštas šių smulkių kvapių grūdelių parūpina 10 proc. organizmui reikalingos paros kalcio normos, kad kaulai būtų stiprūs ir neišretėtų.
Taip pat sezamuose nemažai vario – mineralo, reikalingo aprūpinti organizmą pakankama energija ir užtikrinti neurotransmiterių sintezę.
Sezamų sėklos būna dviejų rūšių – lukštentos (balkšvos) ir nelukštentos (auksaspalvės). Būtent pastarosiose, anot dietologų, kalcio yra šiek tiek daugiau.
Juodiesiems sezamams būdingas ir didesnis antioksidantų kiekis.
Ispaniniai šalavijai. Lenkia kitas sėklas tirpiųjų maistinių skaidulų kiekiu. Kai šios skaidulos susimaišo su skrandyje esančiais skysčiais, virsta į gelį panašia mase. Šioji lėtina maisto virškinimą ir taip ilgiau užtikrindama sotumo jausmą.
Ispaninių šalavijų sėklos gali tapti idealia priemone ne tik nuo persivalgymo. Tirpiosios maistinės skaidulos taip pat lėtina ir cukrų pasisavinimą, taigi padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Yra šiose sėklose ir širdžiai labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, ir kaulams svarbaus fosforo.
Moliūgų sėklos. Veiksminga priemonė padidinti magnio atsargas, taigi pagerinti arterinį kraujospūdį ir taip sumažinti širdies kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, insulto, riziką.
Moliūgų sėklose taip pat gausu vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjime ir kaulų metabolizme dalyvaujančių baltymų gamybai.
Sėmenys. Vienas gausiausių alfa linoleno rūgšties – omega-3 riebalų, be galo svarbių širdies sveikatai, – šaltinių. Net ir nedidelis šios rūgšties kiekis organizme paverčiamas sveikaisiais riebalais, naudingais ne vien širdžiai, bet ir smegenims.
Sėmenys irgi turtingi tirpiųjų maistinių skaidulų: reguliuojančios cholesterolio kiekį kraujyje, jos irgi padeda apsaugoti širdį.
Turėkite omenyje, kad geriausia vartoti maltas linų sėklas, mat kietas lukštas trukdo jas virškinti.
Saulėgrąžos. Išskirtinis vitamino E šaltinis. O tyrimai rodo, kad vartojamas dideliais kiekiais šis riebaluose tirpstantis vitaminas ir antioksidantas gali atitolinti kai kuriuos protinių funkcijų nykimo aspektus, pavyzdžiui, atminties silpnėjimą su amžiumi.
Bet tai dar ne visi vitamino E privalumai. Kai gaunamas iš maisto, jis gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos) riziką.

The post Kodėl sveika valgyti kanapes appeared first on Kauno savaitė.

Tai vyksta todėl, kad vaisiaus viduje krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, o žievėje prasideda cheminė reakcija su oru, dėl kurios atsiranda rudos dėmės.

Ir dažnai kyla klausimas: ar galima valgyti bananą su juodomis dėmėmis?

Ar galima valgyti pernokusią bananą

Tamsus bananas yra valgomas ir jokių ypatingų baimių neturėtų sukelti.

Patamsėjimas vyksta todėl, kad krakmolas viduje virsta cukrumi, o minkštimas tampa minkštas ir saldus.

Tokie bananai savaime nėra kenksmingi, tačiau juose yra daugiau cukraus, todėl sergantiems diabetu juos geriau vartoti atsargiai.

Jei banano žievė tampa visiškai juoda, jo jau nerekomenduojama valgyti šviežio.

Jis gali pradėti fermentuotis ir skleisti silpną alkoholio kvapą.

Viename labai pernokusiame vaisiuje gali susidaryti iki apytiksliai 0,5 gramo alkoholio, todėl tokio banano valgyti įprastai nepatariama.

Tuo tarpu patamsėję bananai puikiai tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: juos galima sugrūsti ir paruošti naminius ledus be cukraus, įmaišyti į kokteilį, iškepti keksiuką arba paruošti košę.

Taip vaisius nebus išmestas, o saldumas ir aromatas tik sustiprės.

Kada nevalgyti juodo banano

Kartais bananas tampa tokio tamsumo, kad jį galima laikyti sugedusiu ir pavojingu sveikatai.

Štai kada bananas gali sukelti sveikatos problemų:

• Jei matomas pelėsis arba jaučiamas keistas kvapas. Jeigu vaisius nemaloniai kvepia, žievėje ar minkštime yra pelėsio, valgyti pavojinga.
• Virškinimo problemos. Labai prinokę bananai sunkiai virškinami, ypač esant gastritui ar skrandžio opai.
• Jei bananas virto juoda koše ir iš jo teka sultys — jo valgyti negalima, nes tai irimo požymis.

The post Ar galima valgyti patamsėjusį bananą appeared first on Kauno savaitė.