Šalies gyventojų pasiteiravus, kuriai politinei jėgai jie atiduotų savo balsą, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžioji dalis respondentų įvardijo opozicinę partiją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Už šią partiją rinkimuose balsuotų 16,5 proc. asmenų (gegužę 15,5 proc.).

Antroje vietoje – socialdemokratai, kuriuos palaikytų 11,4 proc. (gegužę 8,9 proc.), trečias – Liberalų sąjūdis su 8,5 proc. palaikymu (gegužę 7,6 proc.).

Toliau rikiuojasi „Nemuno aušra“, už kurią balsuotų 5,7 proc. (gegužę 6,3 proc.), o penketuką užbaigia LSDP koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 5,5 proc. palaikymu (gegužę 5,7 proc.).

Tuo metu neparlamentinė politinė jėga Nacionalinis susivienijimas 5 proc. kartelės rinkimuose neperkoptų – už ją balsuotų 3,8 proc. asmenų (gegužę 3,9 proc.). Panaši dalis gyventojų savo balsą atiduotų už į valdančiųjų gretas grįžusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Artimiausiuose Seimo rinkimuose už demokratus balsuotų 3,4 proc. asmenų (gegužę 2 proc.).

Nedidelio palaikymo – 2,2 proc. – sulauktų ir neparlamentinė Laisvės partija (gegužę 3 proc.), taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir kitos partijos, kurias rinktųsi mažiau nei 2 proc. gyventojų.

Tinkamiausių premjerų reitinge M. Sinkevičius pakilo į antrąją vietą

Didžioji dalis šalies gyventojų ir toliau patikėtų Vyriausybės vadovo postą buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei.

Pirmoje vietoje esanti politikė sulaukė 14 proc. respondentų palaikymo (gegužę 15,1 proc.). Daugiau pokyčių matyti antroje vietoje, kurioje įsitvirtino paskirtasis ministras pirmininkas M. Sinkevičius. Birželį parama jam išaugo iki 5,6 proc., kai gegužę siekė 1,9 proc.

Trečioje vietoje – liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, surinkusi 5,4 proc. balsų (gegužę 5,3 proc.), ketvirtas – „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su 4,2 proc. palaikymu (5,3 proc.), o penkta pozicija skirta 3,6 proc. gyventojų palaikymą turinčiai europarlamentarei, buvusiai LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (3 proc.).

Toliau rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 3,4 proc. balsų (gegužę 3,3 proc.), europarlamentaras, LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga su 3,1 proc. parama (gegužę 3,9 proc.), TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas, kurį premjero pareigose matytų 3 proc. asmenų (gegužę 4,1 proc.), europarlamentaras, laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius su 2,5 proc. balsų (gegužę 1,7 proc.). Dešimtuką užbaigė sostinės meras Valdas Benkunskas su 1,6 proc. parama (gegužę 1 proc.).

The post Sprendimas keisti premjerą ir valdančiosios koalicijos sudėtį kilstelėjo LSDP reitingus appeared first on Kauno savaitė.

„Palankesnis scenarijus partijai, kad Gintautas Paluckas, taip nedaugžodžiaujant, elgtųsi pagal Vytenio Povilo Andriukaičio arba Kazio Starkevičiaus scenarijų – atsitrauktų iš viešo gyvenimo, iš politikos, gintų savo garbę, orumą, savo šeimos, žmonos situaciją, apsigintų. Jeigu apsigintų, grįžtų į politinę organizaciją, jis būtų laukiamas. Jeigu nepavyktų, matyt, jo profesinis kelias gal nebebūtų siejamas su politika“, – interviu Eltai teigė M. Sinkevičius.

„Tai toks scenarijus partijai, ir čia turbūt nenustebinsiu nieko pasakydamas, ir to paties Gintauto nenustebinsiu, kad toks jis būtų turbūt palankiausias“, – akcentavo jis.

Tačiau, anot M. Sinkevičiaus, G. Paluckas šioje situacijoje renkasi gintis ir eiti Sauliaus Skvernelio keliu.

„Gintautas Paluckas renkasi Sauliaus Skvernelio kelią. Jis nori gintis, yra įsitikinęs, kad nieko blogo nėra padaręs. Jo vertinimu, tie kaltinimai yra nepagrįsti“, – dėstė LSDP lyderis.

Vis tik, socdemų vedlio teigimu, jei G. Paluckas nuspręstų taip ir nepasitraukti iš aktyvios politikos, jo buvimas socialdemokratų frakcijoje Seime – nieko nekeistų. M. Sinkevičiaus teigimu, net pasitraukęs į Mišrią parlamentarų grupę jis ir toliau būtų minimas kaip buvęs socialdemokratas, ekspremjeras.

„(…) apie Palucką kai būtų rašoma, būtų nagrinėjamos situacijos ir detalės, tiesiog kaip bambagyslė būtų nukirptas jo ryšys su socialdemokratais? Niekas net nebeprisimintų, kad jis buvęs premjeras, socialdemokratas, partijos lyderis? Manau, kad toks frakcijų pakeitimas – man jis neatrodo toks įvaizdžiui ar partijai padedantis veikimas“, – tikino M. Sinkevičius.

– Pradėkime nuo viešojoje erdvėje rezonuojančių aktualijų. Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo trūkumo. Matėme ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio aštrias reakcijas į šią situaciją Sveikatos reikalų komitete. Kaip ketinate ją spręsti?

–  (…) Pirmą ketvirtį PSDF rinkimas vis tik neviršijo plano ir atsirado 40 milijonų eurų klausimas. Įstaigos atliko daugiau paslaugų nei planuota, už 40 milijonų eurų daugiau, klausimas, kaip jas apmokėti. Sakyčiau, klausimas jau beveik išspręstas, pusiau išspręstas: 20 milijonų eurų bus rasta iš VLK vidinių perskirstymų tarp pozicijų VLK viduje, 20 milijonų eurų klausimas dar liko, bet jis bus išspręstas su Finansų ministerijos ir Sveikatos ministerijos pagalba. Kad ta situacija kaupiasi, kad ta situacija gali būti ne pirmo ketvirčio, bet visų metų, kad gali būti trūkumas daugiau nei 100 milijonų eurų, kuriuos turėsime rasti, buvo žinoma ir buvo iš anksto tam ruošiamasi. Savu laiku ir sveikatos ministrė buvo informavusi, žinojo premjerė ir aš buvau informuotas ir buvome pasakę, kad tą išspręsime neabejotinai ir darykime viską, ką reikia, kad to klausimą neeskaluoti.

Tačiau kai situaciją tiesiog pristatė Sveikatos reikalų komitete ministerijos atstovai, vienas mūsų kolega ten pašėlo ir jis įjungė tokią mužikišką šneką, sakyčiau, visiškai nepadorią. Ir nepadorią ne dėl to, kad kritika ar tonas, bet artikuliacija ir tas žodynas, kuris ten buvo panaudotas – jis visiškai nepriimtas. Vėliau jis atėjo į frakcijos seniūnės kabinetą, atsiprašė, sakė, kad pasikarščiavo, emocionalus ir taip toliau, ir panašiai, bet kiekvienas turime tvarkytis su savo tomis emocijomis. Jeigu emocijų negalima sulaikyti, tai gal yra kokie vaistai ar gydymas, ar pykčio tramdymo kursai, panašu, kad kai kam jų reikia. Aš tikrai nenoriu toleruoti ir netoleruosiu, jau kartą sakiau, kad mano komandos narių, mano ministrų, mano komandos ministerijose politinės niekas čia nei pravardžiuos, nei siuntinės. Jeigu žmogus negali kalbėti dalykiškai, politiškai korektiškai, tebūnie ir aštriai, tada prašysime, kad „Nemuno aušros“ frakcija, kol mes su jais koalicijoje, siūlytų kitus žmones, su kuriais mes galime kalbėtis, arba tegul keičia komitetą, gal ne į tą komitetą papuolė, gal reikia ramesnio komiteto ieškoti, jeigu kažkas nėra gerai. Tai tas mane papiktino, situacija buvo žinoma, ji buvo sprendžiama, bet kai kas iššoko, padraskė marškinius, pasiplėšė ir dabar gal susidarys kai kam įspūdis, kad dėl jo išsišokimo mes tą situaciją sprendžiame, tai iš tikrųjų ją jau sprendėme ir tai buvo nagrinėjama ilgą laiką. Tai tas tikrai gerokai suerzino ir frakcijos vadovę, ir mane asmeniškai. Su ponu Žemaitaičiu ta kelionė per kadenciją yra kaip ta kelionė per kopas – niekada nežinai, ko laukti, ir tas labai vargina ir neprideda emocinio pozityvaus tonuso.

– Ponas Žemaitaitis ne kartą yra ir kažkaip aštriau sureagavęs, ir socialdemokratus kritikavęs, tačiau iš jūsų reakcijos suprantu, kad šį kartą to atsiprašymo gali nepakakti?

– Mes jau tiek visko turėjome, kad tų konfliktų stora knyga. Aišku, kad visko būna ir visuose santykiuose, net ir šeimos santykiuose, tų konfliktų būna, gal ir apsižodžiavimų, pykčių, durų patrankymo, bet mane piktina tai, kad žmonės nedaro išvadų. Man pasakojo mūsų frakcijos seniūnė, kaip jis atsiprašė, kad jis buvo nuoširdus, jis papasakojo, supratau, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to dalyko. Bet mes politikoje esame, tai ne kažkoks emocijų ir šou demonstravimas. (…) Gal spalvingesnė ta politika būna, bet nereikia peržengti tam tikrų ribų, padorumo, žmogiškumo, tokio tarpasmeninio santykio. Reikia gerbti žmogų, net jeigu su juo ir nesutinki. Aš daug žmonių pažįstu, kurie su manimi nesutinka, man turi kritikos, bet aš jų gi nei tujinu, nei siuntinėju, nei kažkaip iš jų tyčiojuosi. Tai man tas dar vienas elementas, kuris, manau, kad erzina. Mes jo klausėme pastoviai po tų situacijų, net ir kai jis atsiprašo: iki to kito karto ar kaip. Tai (atsako, kad – ELTA) stengsimės, darysime, bet, matyt, žmogus labai emocionalus ir tas, manau, kad jam kenkia, o gal kenkia tik mums, kaip ramesniems koalicijos partneriams.

– Prie koalicijos klausimo grįšime vėliau. Pone Sinkevičiau, praėjo savaitė po to, kai tapote jau ne laikinuoju, o nuolatiniu socialdemokratų partijos vadovu. Kokie bus esminiai prioritetai iki 2029 m.?

– Aš manau, kad visi šioje neramioje geopolitinėje, ekonominėje situacijoje, kurioje daug triukšmo, daug neapibrėžtumo, norisi žmonėms ramesnio laiko. Kad nebūtų tiek daug fono, globalių įvykių, ekonominio neapibrėžtumo, žmogui tiesiog norisi saugumo ir mažiau chaoso aplinkoje. (…) gali būti, kad politinis elitas fokusuojasi ne visai ten, kur visuomenei reikėtų. Ką aš turiu omeny, kad yra, aišku, tas toks chaosas, nuolatinis oponavimas, kažkokie konfliktai, situacijos ir galbūt stumdymasis koalicijoje, koalicijos su opozicija, kažkokie galios žaidimėliai, vadinkim taip. Bet akivaizdu, kad žmonėms rūpi dar ir tie paprasti buitiniai gyvenimo dalykai: kainos, ekonominės perspektyvos, sveikatos prieinamumas, kas metai iš metų lieka tarp pagrindinių problemų, taip lieka korupcija, neskaidrumas, ypač paskutiniųjų politinių skandalų, palietusių lyderius ir atstovus net ne vienos partijos. Prie tų temų reikia ir grįžti.

Mūsų visą laiką istoriškai trys banginiai buvo socialinė politika, švietimo politika, sveikatos politika, taip pat ir visos kitos politikos, ir kultūra, ir ekonomika svarbios, bet socialdemokratams turbūt svarbiausios šitos sritys, kurios ir liečia, beje, didžiausią turbūt kiekį mūsų, mūsų visuomenės (…).

Mes dar vieną iššūkį ėmėme, kuris visuotinai žinomas, beje, tik recepto jam nerandame – demografinė tematika…

– Panašu, kad receptą jau radote, ministrė Zailskienė sakė, kad svarstoma organizuoti akcija, kur žmonės galėtų susipažinti ir pašokti.

– Galėsime daryti tas vakaruškas ir gegužines. Gal mūsų tėvai, mūsų seneliai jas puikiai prisimena, gal dalis ir susipažino savo šokiuose ir gegužinėse. Ir aš, beje, susipažinau su savo žmona šokiuose ir nieko čia blogo. Bet nežinau, ar čia daugiau gal klegesys ir šiaip idėja tiesiog tokia. Bet faktas yra faktas, kad turime susiimti ir kažką daryti, nes 17,5 tūkst. kūdikių, tai supraskime, kas laukia, kai tie kūdikiai ūgtels, tie kūdikiai ateis į lopšelius-darželius. Kūdikių skaičius ir mūsų įstaigų skaičius, kai įstaigų mes turim 40 tūkst., tik pusė to skaičiaus, tai ką darysime su lopšeliais-darželiais? Vaikai ūgtels, toliau ateis į mokyklas, gimnazijas, progimnazijas, mūsų sistema švietimo, pagrindinio ugdymo sukonstruota irgi 30–40 tūkst. vaikų. Tai mes tas įstaigas, ką uždarysime, parduosime, likviduosime? (…)

Mūsų kolegos sako, reikia atnaujinti tą partinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Gerai, galime. Čia yra įprastai konservatorių iniciatyva, kad susitarkime. Tačiau susitarkime, ką mes darome su egzistencine valstybine, politine situacija dėl demografijos.

– Šiuo klausimu irgi reikėtų susitarimo tarp partijų?

– Aš manau, kad reikės prie to sėsti ir tartis. Tų iniciatyvų bus: prezidentas siūlys priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys, ir partijos pasiūlys. Tų priemonių tiek ir tiek yra: ir išmokos, ir vaiko priežiūros pinigai, ir lubos keliamos. Tačiau situacija tai radikaliai, esmingai nesikeičia. O čia yra fundamentali, valstybės egzistencinė tema. (…)

– Tam, kad pavyktų įgyvendinti įvairias iniciatyvas, reikia ir visuomenės palaikymo. Vis tik, pastaruoju metu Socialdemokratų partija sulaukia nemažai kritikos visuomenėje. Pats buvote sakęs, kad partijai šiuo metu kenkia ir dabartinė Gintauto Palucko situacija. Manote, kad ji atsilieps artėjančiuose rinkimuose?

– Vienas jūsų kolega man priminė tokią frazę, nepacituosiu tiksliai, bet panašiai ten taip buvo pasakyta, kad mūsų rinkėjai mums viską atleis, o jeigu neatleis, tai gal pamirš. Bet aš taip negalvoju, aš manau, kad tikėtis, kad pamirš arba atleis – tai čia ne tas veikimo modelis šių laikų politikų. Manau, kad nedings nei reportažai, nei socialiniuose tinkluose memai ir visokios istorijos. Akivaizdu, kad per ilgą laiką įvairaus triukšmo žmogus, vienok, pripranta prie triukšmo (…). Per ilgą laiką, jeigu tas krūvis nuolatinis yra neigiamas: protestai, skandalai, žmonių galvose, rinkėjų galvose, susidaro tam tikras ilgalaikis ir sunkiai pakeičiamas įvaizdis valdžios, kuris vėliau, jau kokią tu kampaniją bedarysi – jis sunkiai pakeičiamas. Nemenkas iššūkis šia prasme, kad mes, kaip politinė bendruomenė, gebame, bandome visas situacijas valdyti.

Taip, Paluckas pasitraukė, taip, matėte, akivaizdu, kiek buvo spekuliacijų, ar ne iš tos pačios opozicijos, socialdemokratai susitarė ten po stalu, Palucką gins, nebalsuos, pabėgs, mes teisinomės. Lygtais kažkas kuria net dirbtinai dalykus. Niekada nebuvo jokio gelbėjimo plano. Kažkas pasakė: mes girdėjome, socialdemokratai tarėsi, jie derinasi su Žemaitaičiu, jie bandys išsukti Palucką. Sakiau, ne, to nėra, bet eteris jau užkurtas. Vėliau prabalsavome, visi nusiramino ir, manau, kad atsiras dabar tokių, kur sakys: tai mes, kadangi kalbėjome iš anksto, tai užkardėme socdemų planus, jie tą planą turėjo, o mes iš tikrųjų užbėgome ir juos pastatėme į vietą.

Ta politika, kuri kartais kuriama visokiomis insinuacijomis – man ji nepatinka, bet aš to pakeisti negaliu. Aš bandau savo komandą nuraminti emociškai ir pasakyti, kad mes koncentruokimės ne tik į šurmulį, ne tik į triukšmą, bet į darbus. Skandalų ir situacijų buvo ir bus, greičiausiai jų dar bus ir ateityje, to negalime išsižadėti. Aišku, kad ir Palucko situacija mums kenkia. Situacija nuo pernai vasaros eskalavosi, ji vis dar tebekenkia. Manau, kad ji žalą padarė tuo metu labai didelę, dabar žmonės apsipranta ir visuomenė apsipranta. Visi Palucko situacijoje jau turi savo nuomonę ir ar jis vėl nušviečiamas daugiau ar mažiau – kažin, ar tas smūgis yra dar didėjantis. Tas smūgis jau sugertas. (…)

– Galbūt nuo tos galimos papildomos reputacinės žalos išties apsaugotų, jeigu G. Paluckas atsitrauktų ir iš frakcijos Seime? Panašiai ir prezidentas kalbėjo, kad sprendimai iš socialdemokratų šiuo klausimu turėtų būti principingesni. Kodėl jų nėra, ar nematote tam pagrindo, ar bijote išprašyti jį iš frakcijos?

– Mano pozicija buvo ir kalbantis su Gintautu, kad matyčiau du scenarijus. Palankesnis scenarijus partijai, kad Gintautas Paluckas, taip nedaugžodžiaujant, elgtųsi pagal Vytenio Povilo Andriukaičio arba Kazio Starkevičiaus scenarijų – atsitrauktų iš viešo gyvenimo, iš politikos, gintų savo garbę, orumą, savo šeimos, žmonos situaciją, apsigintų. Jeigu apsigintų, grįžtų į politinę organizaciją, jis būtų laukiamas. Jeigu nepavyktų, matyt, jo profesinis kelias gal nebebūtų siejamas su politika. Tai toks scenarijus partijai, ir čia turbūt nenustebinsiu nieko pasakydamas, ir to paties Gintauto nenustebinsiu, kad toks jis būtų turbūt palankiausias.

Dabar kitas scenarijus, kad Mindaugas Sinkevičius, taip pat kaip Virginijus Sinkevičius, pasako, kad Paluckas mūsų frakcijoje nepageidaujamas, o ką tas frakcijų pakeitimas labai reikšmingai pakeis?

– Jis nebebūtų po Socialdemokratų vardu jokiais formatais.

– Jis susistabdė narystę, nebėra partijos atstovas. Na, taip, nebūtų mūsų frakcijos narys, frakcija vienu nariu sumažėtų, jis pereitų turbūt į Mišrią grupę. Tačiau apie Palucką kai būtų rašoma, būtų nagrinėjamos situacijos ir detalės, tiesiog kaip bambagyslė būtų nukirptas jo ryšys su socialdemokratais? Niekas net nebeprisimintų, kad jis buvęs premjeras, socialdemokratas, partijos lyderis? Manau, kad toks frakcijų pakeitimas – man jis neatrodo toks įvaizdžiui ar partijai padedantis veikimas. Aš galvoju, kad arba atsitrauki pilnai, arba giniesi ir lieki pilnai.

Suniveliuojant į paprastą retoriką, yra du scenarijai: Kazio Starkevičiaus arba Sauliaus Skvernelio. Gintautas Paluckas renkasi Sauliaus Skvernelio kelią. Jis nori gintis, yra įsitikinęs, kad nieko blogo nėra padaręs. Jo vertinimu, tie kaltinimai yra nepagrįsti. Tik Gintautas Paluckas geriausiai žino tą situaciją, gal ir tyrėjai, bet mes jos nežinome taip nuodugniai. Mes linkę pasitikėti savo bendruomenės nariu, tikėti ir linkėti, kad jis savo poziciją apgintų teisiniu keliu. Neišeina kažkaip vyti lauk. Nežinau, kaip čia įsivaizduoja politiniai oponentai ir patarinėjantys, kaip tas galėtų vykti. Jis yra Seimo narys, išrinktas, gavęs mandatą, kol kas nusprendęs likti ir darbuotis Seime.

– Grįžkime prie temos apie valdančiąją koaliciją. Jūs žadate šį klausimą išspręsti per mėnesį, kodėl išvis to mėnesio reikia?

– Logika buvo tokia, kad turėjome suvažiavimą, jis buvo šventinis. Nenorėjome padaryti jo kažkokio labai komplikuoto, sprendžiančio renginio, o daugiau šventinį, prisimenant istoriją, pagerbiant mūsų partinius veteranus, suteikiant garbės narių, garbės pirmininkės vardus. (…) Aš ir sakiau tada, kad reikia suformuoti naują komandą, tai komanda jau yra, pastovus pirmininkas, yra pavaduotojai, atsinaujino komanda, galvoju, kad tą procesą dabar turėsime ir pabaigti. (…) Bandome deeskaluoti koalicijos temą kaip nedominuojančią ir gal visuomenės lūkesčių labiausiai nepritraukiančią, bet pritraukiančia gal politikos veikėjų dėmesį ir iš to komunikacija visuomenei. Kažkas taip labai lengvabūdiškai tą situaciją mato, bet tas klausimas, jis nėra toks paprastas. Kaip aš sakau, tai yra lygtis su daugiau nežinomųjų, jeigu viskas būtų žinoma, aišku, tai tą lygtį galima būtų duot spręsti ir penktokui, bet nežinomųjų daug yra, yra prielaidų tam tikrų…

(…)

– Štai Juozas Olekas teigia, kad kol sprendimai yra priimami, keisti koalicijos nėra būtinybės. Nors ir aiškiai neatsakydama, panašiai leido suprasti ir premjerė Inga Ruginienė, jos teigimu šis klausimas nėra pats svarbiausias ir buvo užsižaista. LSDP šiuo klausimu užsižaidė?

– Padarysime tą iki vasaros. Manau, kad reikėtų kažkaip tą klausimą užbaigti, turėsime gražų sąskrydį ir reikėtų pabaigti. Bet tas klausimas mums irgi pabodo. Mes nuo jo kaip ir nebėgame, mes nesakome, kad viskas idealu, nesakome, kad kitu formatu bus idealu. Bet sutinku su ta pozicija, kad reikia tą klausimą pabaigti. Kaip ir sutinku su pozicija šalies pareigūnų ar Seimo pirmininko, ar premjerės – jie vertina per tokį praktinį koalicijos veikimą. Sako, žiūrėkite, koalicija yra? Yra. Balsų priimti sprendimus Seime užtenka? Užtenka. Okay, yra išimčių, Kapčiamiestis, dar kas nors, bet iš principo darbas vyksta. Mašina, tikrai ne buldozeris, politinė mašina važiuoja. Taip, nekaip atrodo, taip, parūdijus, gal keistoka, gal vairuotojai vairuoja pasikeisdami – bet ji važiuoja, ji nesustoja, variklis neužkalė, kuras nesibaigė. Ji juda politinio proceso greitkeliais. Kai kas sako, kad gerai, turime, ką turime, bet turime veikiantį daiktą. Ar dėl to, kad jis negražus, parūdijęs, senamadiškas, atstumiantis savo įspūdžiu, kai jį pamatai – ar jis tikrai jau utilizuotinas? Čia yra daug tokių pamąstymų, kurie įvairiais formatais vyksta. Tas diskusijas turime pabaigti. O nuomonės tikrai nėra, kad būtų vienareikšmiai aiškios. Jeigu būtų aišku, jeigu jau būčiau turėjęs atsakymą, kaip mums tinkamiausia pasielgti – gegužės 1 d. būčiau tą pasakęs.

Pakeliui dar yra dalykų. Jei neklystu, gegužės 20 dieną yra Apeliaciniame teisme baigiamosios kalbos vieno iš partijos lyderių, po baigiamųjų kalbų yra tam tikras laiko tarpas, bet tada jau būna ir sprendimas. Tai irgi tam tikras niuansus, jų yra ir daugiau. (…)

– Prezidentas pasakė, kad koalicijoje yra bardakas, kuris neturėtų tęstis amžinai ir svarstė, kad socialdemokratų kantrybės taurė yra skylėta. Jūs pats minėjote, kad ponas Žemaitaitis dėl pasisakymų Sveikatos reikalų komitete atsiprašė Orintos Leiputės, kažkada anksčiau socialdemokratai buvo pasisakę, kad nepritaria tam tikriems R. Žemaitaičio pasisakymams, dabar pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neapykantos kurstymo. Kiek dar tilptų lašų jūsų kantrybės taurėje?

– Oi, jūs mane provokuojate sudėtingiems klausimams. Aš, greičiausiai, pabėgsiu nuo atsakymo trumpam pasiimdamas tam tikrą pauzę. Prie tos temos grįšime ir pasakysime verdiktą. Ne teismo, ne kažkokį, bet politinį verdiktą. Mėnesį dar pasiimame ir pasakysime. Dabar kapsi, kapsi, kapsi, tos retorikos matome. Nuėjome į šokių tematiką, kai ekscelencija pasakė „bardakas“, man kažkaip asociacija su klubu „Bardaku“, tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šokius, kad vaikų gautųsi – tai norėčiau tikėti, kad per tą laiką, kurį mes pasiėmėme sprendimui priimti, kad finale mes turėsime ne pasirodymą „šokiai su kardais“. Tikiuosi, kad to nebus.

Jeigu reikės padaryti reshuffle (liet. pertvarkymą“) – padarysime. Jeigu bus konstatuota, kad tai yra mūsų našta, karma ir tokia buvimo politikoje kaina ir reikia ją mokėti, nes reikia įgyvendinti programą, įsipareigojimus, koncentruotis į veiklą, o ne į įvaizdį ir santykius tarpasmenybinius – bus konstatuota taip.

– Tęsiant šokių tematiką, tai jau ne pirmas prezidento raginimas imtis ryžtingesnių sprendimų dėl koalicijos, tačiau kol kas niekas nesikeičia. Prieš prezidento rinkimus matėme bendrą LSDP ir G. Nausėdos šokį, tačiau dabar atrodo, kad linguojate skirtingais ritmais. Prezidentūra dviejų sakinių atsakymu užkirto kelią pasvarstymams apie galimą I. Ruginienės atstovavimą Europos vadovų taryboje, neišklausote šalies vadovo raginimų dėl G. Palucko ar koalicijos. Kaip vertinti socialdemokratų santykį su prezidentu, ar tikrai yra jaučiamas atšalimas?

– Aš galvoju, kad santykiai išlieka dalykiški, politikai korektiški. Taip, prezidentas išsako savo poziciją vidaus politikos klausimais. Taip, mes kartais išsakome užsienio politikos klausimais, net ir gal neturėdami tam mandatų. Taip, kartais gal atsiranda viena kita įtampa ir matymas, prezidentas, akivaizdu, jau nedviprasmiškai sako, kad ta koalicija neperspektyvi, iššifruokime jo retoriką taip. Manau, kad mes bandome pasakyti neįžeidžiant, kad mes gebame, girdime, ir suprantame ir patys, kad viskas nėra idealu, mums skatinamųjų nereikia, kad mes priimtume sprendimus. Mes tą padarysime patys, be papildomų raginimų. Mes girdime, kas yra sakoma. Bet partijos lyderių ir partijų, laimėjusių rinkimus, atsakomybė yra formuoti, išformuoti, sutverti kažką naujo. Prezidentas dalyvauja tame procese, ypač po rinkimų, jis suteikė tam tikrą mandatą, didžiausią palaikymą gavusiai, laimėjusiai partijai formuoti daugumą ir Vyriausybę. Dabar tas pozicijas mes girdime. Manau, kad santykiai dalykiški, jokia katė, ar nuodegulinė, ar kitokia, tarp mūsų neprabėgo Širinskienė katino pavidalu. Mes tikrai dalykiškai bendraujame, palaikome santykius, girdime. Jeigu leisčiau sau vertinti, ar pakeitė kažkas į tą atšalimą? Manau, kad ne. Galbūt pradžioje po visų rinkimų euforijos buvo daugiau, dabar tiesiog pas visus atsiranda darbinis nuovargis. Norisi būti geriems, matomiems, kažkam dominuoti. Reitingus pasikelti ir mes norime, ir prezidentas, matyt, gal pergyveno. Daug visko yra, bet kad mes konkuruotume, vienas kitą uzurpuotume ar eitume į kokį konfliktą – tikrai ne. Ir kol būsiu partijos pirmininku, tikrai mes su prezidentu, manau, sutarsime ir bent dalykiškai, pagal Konstitucijos raidę bendradarbiausime ir veiksime savo srityse.

– Neseniai pasirodė reitingai, kuriuose matyti, kad žmonės premjero pozicijoje labiau matytų iš eterio visai dingusią Viliją Blinkevičiūtę nei Inga Ruginienę, krenta ir bendras Vyriausybės vertinimas. Kaip įvertintumėte Ruginienės kompetenciją eiti šias pareigas?

– Reitingai būna skirtingi. (…) Žinoma, kad visi, kurie būna politikoje, įprastai nėra labai populiarūs. Premjerai dažniausiai per pusę metų savo anksčiau turėtą įvaizdį pasigadina, nes darbas yra komplikuotas, darbas yra sudėtingas ir sprendimai nėra lengvi. Galbūt, sakyčiau, nustebino, kad Ingos Ruginienės vertinimas pakrito taip staigiai. Įprastai reikia ilgesnio laiko, metai ar panašiai. Manau, kad gali būti, kad visuomenė susikoncentruoja į lyderius, kuriuos mato labiausiai ir tą nusivylimą dėl įvairių temų priskiria jiems. Manau, kad Inga Ruginienė susitvarko su savo darbu, neabejotinai, dalykiškai, sugeba vadovauti komandai, tai yra visam Vyriausybės kabinetui. Aš – priešingai nei kiti kolegos, kurie turi ką pasakyti ir dėl Ruginienės išvaizdos ar kalbos ir kabintis prie atsakymų ir visa kita – manau, kad premjerė tobulėja ir tikrai daro pažangą. Nėra Lietuvoje universitetų ar įstaigų, kurios išmokslina ministrus, paruošia premjerus ar Seimo narius. Visko mes turime ir įprastai politikai yra visuomenės atspindys. Visą laiką pageidaujame, kad būtų politikoje patys skaidriausi, protingiausi, darbščiausi asmenys. Tačiau kartais gal ir per didelius lūkesčius keliame politikams. (…)

– Vis tik, kritika premjerei pasigirsta dabar jau ne tik iš oponentų, bet ir socialdemokratų viduje, iš kai kurių jūsų kolegų. Jūs pats matytumėte save kaip potencialų kandidatą į premjerus?

– Tikrai dabar apie tai negalvoju ir linkęs būčiau daryti viską, kad kažkokių pokyčių išvengtume Vyriausybės sudėtyje. Aš manau, kad negražu ir negerai būtų grįžti laiku į praeitį, kada mes per vieną kadenciją turėjome 2–3 Vyriausybes. (…) Nežinau, kuo žmonės motyvuojasi galvodami, kad dar viena Vyriausybė tai būtų super. O toje Vyriausybėje – nauji žmonės visiškai turėtų dirbti, ten visiškai nauji ministrai? Ar tiesiog pakeičiame kelis?

Galų gale artėja pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Čia laikas ir vieta dabar? Apskritai geopolitiniai įvykiai, čia mes dabar galime žaisti politinius žaidimėlius? Man atrodo, kad ne. Bet yra, turbūt, tų, kurie galvoja, kad pakeiskime. Toks vaizdas, kad kai kas nori pažaisti tą žaidimą, buvo toks projektas „Kitas“, kažkas iš automobilio išlipa ir kažkas renkasi. Klausimas, kiek yra, tarp tokio proceso pageidaujančių, linkinčių valstybei stabilumo ir gero, ar čia yra tik noras destabilizuoti ir nebyliai pakenkti. Klausimas apie asmenų, norinčių intrigų, pokyčių, tikrąją motyvaciją. (…)

– Artėja savivaldos rinkimai, jūs skyriaus esate iškeltas į Jonavos merus. Jau tvirtai apsisprendėte, kad kandidatuosite? Nevilioja grįžti į Seimo ar Vyriausybės koridorius?

– Aš žinau, kad norėčiau tęsti (darbą – ELTA) Jonavoje. Tai yra gimtasis mano miestas, čia yra mano šeima, man viskas čia yra kaip namuose. Manau, kad galutinį sprendimą teks priimti rudenį, tada matysime valstybės situaciją, kokia situacija yra politiniame lauke. Bet šiaip ketinu, planuoju (kandidatuoti – ELTA). Jeigu tik jonaviečiai palaikys, norėčiau toliau darbuotis ir tęsti darbą savo gimtajame krašte.

– Kalbant apie jūsų politinę ateitį, ar jūs ir būsite tuo socialdemokratų iškeltu kandidatu  į prezidentus?

– Aš taip negalvoju. Manau, kad yra kelios galimybės, ką mes galėtume kelti. Bet mano pozicija yra dabar nepadaryti čia false starto (liet. neduoti netikro signalo) – iki 2029 metų dar treji metai. Dabar kalbėti apie kandidatus – per ankstyvas laikas. Nėra dar nei vienas politinis kolega, lyderis man išsakęs: o kaip tu galvotum, jeigu aš galvočiau? Niekas nesiveržia. Apskritai, partiniai kandidatai įprastai nelabai kaip pasirodo sėkmingai, nes už socdemų kandidatą oponentai nebalsuoja, kaip ir socdemai nebalsuoja už oponentų kandidatus. Įprastai sėkmei reikia ne tik charizmos, lyderystės, aiškaus plano ir žinojimo, ko nori pasiekti, bet ir būti nepartiniu. Kai kas, matyt, jau šitoje kompanijoje jau yra startavęs. Yra ir daugiau kalbų apie norinčius ir ketinančius startuoti. Bet socialdemokratai to klausimo be 2027 metų gegužės mėnesio – nespręs.

The post LSDP pirmininkas: Palucko pasitraukimas iš politikos būtų palankiausias scenarijus partijai appeared first on Kauno savaitė.

„Per gegužės mėnesį mes pasižadėjome pasikalbėti – ar per gegužės mėnesį, ar per birželio pradžią“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Sinkevičius.

„Aš po ilgų svarstymų (…) esu linkęs tą klausimą per artimiausią mėnesį uždaryti. Ar taip, ar kitaip, bet vis tik reikia tas diskusijas pabaigti (…). Sprendimas dabar yra pabaigti tas diskusijas per artimiausią mėnesį, vienaip ar kitaip nuspręsti, pasverti gerai ir likimo koalicijoje, tame pačiame formate, pliusus ir minusus, galimybes keisti su, aišku, atitinkamomis pokyčių pasekmėmis. Bet koks politinis judesys sąlygoja ne tik teigiamus dalykus, bet neretai ir tam tikras žalas arba pasekmes“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pariegas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti praėjusį penktadienį vykusio LSDP suvažiavimo metu, tačiau išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes.

Žada kalbėti su R. Žemaitaičiu

LSDP pirmininkas taip pat sako ketinantis pasikalbėti su „aušriečių“ lyderiu R. Žemaitaičiu. Jo teigimu, koalicijoje santykiai tarp partnerių niekada nėra nei itin malonūs, nei itin draugiški, tačiau juos, kokie komplikuoti bebūtų, esą reikia palaikyti.

„Pastaruoju metu nebuvo progos pasikalbėti su R. Žemaitaičiu, bet tą tikrai padarysiu. Turime palaikyti santykį, koks jis bebūtų komplikuotas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Aš vis bandau tą pasakyti, bet nemanau, kad visi tą įvertins – kokios koalicijos bebūtų, tos koalicijos ir politinės daugumos formatai nėra būrelis draugų, kurie susirenka gerai praleisti laiką kadencijos metu ketverius metus. Ne. Ta konkurencija koalicijų viduje dažnai būna dar didesnė nei lyginant ją su atakomis iš opozicijos. Koalicijos niekada nėra malonus, romantiškas, draugiškas santykis. Jos visą laiką reiškia trintis, nesutarimus, konfliktus, koalicijos partnerių siekius įgyvendinti savo programas“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimo metu pirmininku išrinktas M. Sinkevičius pareiškė, jog norima koalicijos su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ klausimą išspręsti per artimiausią mėnesį. Vis dėlto, savo asmeninės pozicijos, koks sprendimas turėtų būti priimtas, politikas tuomet neatskleidė.

Diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje tęsiasi kurį laiką. Jos ir vėl atsinaujino daliai frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono steigimo projektą. Pats politinės jėgos pirmininkas R. Žemaitaitis teigė pokyčių koalicijoje nebijantis.

Be to, kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

The post M. Sinkevičius: aš linkęs koalicijos klausimą uždaryti per artimiausią mėnesį appeared first on Kauno savaitė.

„Čia labai trumpas ir aiškus, vienareikšmis atsakymas – G. Paluckas yra pasakęs ir viešai, ir man asmeniškai, kad prašys neliečiamybės panaikinimo supaprastintu būdu. Bet kuriuo atveju, net ir už supaprastintą būdą (…) neliečiamybei apnaikinti vis tiek yra balsuojama. Nėra jokių kitų nuomonių kaip tik balsuoti palaikant neliečiamybės panaikinimą“, – pirmadienį LRT radijui sakė LSDP lyderis.

„To nesilaikymas, jeigu taip atsitiktų (…), manau, kad užtrauktų tikrai didžiulį mano nepasitenkinimą ir tam tikrus politinius vertinimus. Bet aš neturiu jokių tokių indikacijų. Manau, galiu patikinti visuomenę ir politinį lauką stebinčius kolegas, kad tikrai jokių slaptų susitarimų, jokių pamąstymų šone nėra. Neliečiamybė bus panaikinta“, – akcentavo M. Sinkevičius.

LSDP vadovas: Paluckas yra linkęs likti ir darbuotis Seime

Pasak M. Sinkevičiaus, buvęs Vyriausybės vadovas G. Paluckas, nepaisant generalinės prokurorės Seimui išsiųsto kreipimosi dėl jo imuniteto panaikinimo, yra visiškai įsitikinęs savo bei savo žmonos Ilmos Paluckės nekaltumu bei yra linkęs tęsti darbą parlamente.

„Nuomonių čia turbūt yra skirtingų, bet G. Palucko nuomonė – ne paskutinėje vietoje. Mes esame bendravę ir jo pasakymas dabar yra toks, kad jis narystę (partijoje – ELTA) sustabdo, nėra partijos narys, yra išrinktas Seimo narys, jis prašys panaikinti tą neliečiamybę (…). Jis mato perspektyvą sekti ne Kazio Starkevičiaus keliu, o Sauliaus Skvernelio. Jis irgi tam turi argumentų, yra įsitikinęs, kad kaltinimai, išdėstyti generalinės prokurorės kreipimesi į Seimą, jo įsitikinimu, nėra, sakykime, tie argumentai, kurie įrodytų jo kaltę. Jis 100 proc. įsitikinęs savo ir savo sutuoktinės nekaltumu visoje situacijoje ir yra ryžtingai nusiteikęs tai įrodyti“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Visame tame kontekste nėra taip lengva pasakyti, kad traukis ar nesitrauk. Žmogus yra išrinktas. Jis turėtų pats apsispręsti, galvodamas ne tik apie save, savo šeimą, bet ir apie politinę bendruomenę (…). Kol kas jis yra linkęs likti ir darbuotis Seime“, – teigė socialdemokratų lyderis.

Kaip skelbta, kovo pabaigoje Generalinė prokuratūra pranešė prašanti Seimo panaikinti ekspremjero G. Palucko teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokurorės N. Grunskienės Seimui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo ir 189-ąjį straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona I. Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos.

Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.

Praėjusią savaitę „Verslo žinios“ skelbė, kad buvęs premjeras nuo balandžio 21 d. nebeturi akcijų elektronikos gaminių įmonėje „Emus“. Vieninteliu jos akcininku liko politiko verslo partneris ir įmonės vadovas Mindaugas Milašauskas.

Tuo metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pranešė, kad Generalinė prokuratūra areštavo parlamentaro nekilnojamąjį turtą.

Pats G. Paluckas TV3 žinioms praėjusį trečiadienį teigė neketinantis atsisakyti mandato. Taip pat praėjusią savaitę naujienų portalui „Lrytas“ jis sakė, kad savo iniciatyva iš frakcijos trauktis neplanuoja.

The post Sinkevičius: nėra kitų nuomonių dėl Palucko neliečiamybės panaikinimo appeared first on Kauno savaitė.

Rinkimuose jį palaikė 503, prieš balsavo 29 suvažiavimo dalyviai.

„Ir lauktas, ir įpareigojantis sprendimas. Nebus lengva, to pasitikėjimo reikės per visą darbo laiką. Tikiu, kad būsite mano palydovai, patarėjai, išminties šaltinis, kritikai“, – LSDP suvažiavime kalbėjo išrinktas M. Sinkevičius.

Tiesa, suvažiavime patvirtinus socialdemokratų statuto pakeitimus, M. Sinkevičius LSDP vadovaus iki 2029 metų.

Pavaduotojais paskirtos 6 moterys ir 6 vyrai

Naujojo pirmininko pavaduotojais paskirta 12 socialdemokratų: Inga Ruginienė, Orinta Leiputė, Indrė Kižienė, Raminta Popovienė, Jūratė Zailskienė, Violeta Turauskaitė, Juozas Olekas, Robertas Duchnevičius, Robertas Kaunas, Juras Taminskas, Martynas Katelynas ir Saulius Margis.

R. Duchnevičius tapo pirmuoju M. Sinkevičiaus pavaduotoju.

„Išlaikydamas moterų ir vyrų kvotas, lygybę, paisydamas mūsų ilgametes tradicijas į savo komandą noriu pakviesti šešis vyrus ir šešias moteris“, – dėstė LSDP lyderis.

Penktadienį Jonavoje vyko LSDP suvažiavimas, skirtas partijos 130-osioms įkūrimo metinėms paminėti.

Jo metu renkama nuolatinė politinės jėgos vadovybė – pirmininkas bei jo pavaduotojai. Taip pat priimtos kelios rezoliucijos, partijos statuto pasikeitimai.

Pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

The post M. Sinkevičius išrinktas LSDP pirmininku appeared first on Kauno savaitė.

„Socialdemokratų įgula pasirinko staigų stabdymą, tikėdama, kad pakilimo tako užteks saugiai sustoti. Deja, būna, kad tako ilgio nebeužtenka, kad ištaisytum klaidingą sprendimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Skvernelis.

„Ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime, juolab, kad lėktuve tarp keleivių yra ir teroristų su sprogmenimis. Net ir saugiai sustojus, jie gali tiesiog detonuoti sprogmenį“, – pabrėžė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat ironiškai kelia klausimą dėl Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos tolimesnio buvimo koalicijoje.

„Ar nuo to nenukentės šalia pakilimo tako kreivą vagą ariantis, tylus ir su viskuo susitaikęs valstietis – tyrimas parodys“, – teigė S. Skvernelis.

Šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba nusprendė – koalicija su „aušriečiais“ išliks, tačiau didžiausia valdančiosios daugumos partija perims Kultūros ministeriją.

Kaip skelbta, kultūros bendruomenei besipiktinant dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę užsiminė, kad gali tekti persvarstyti valdančiosios koalicijos sudėtį. LSDP pirmininkas teigė, kad taryboje kolegoms pristatys galimas alternatyvas, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją – pasak jo, galimi ir nuosaikūs, ir drastiški sprendimai.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skvernelis įvertino LSDP sprendimą dėl koalicijos: ar šitas lėktuvas nesusprogs, tuoj pamatysime appeared first on Kauno savaitė.

Vis tik, politikas pažymi, kad „aušriečių“ reakcijos socialdemokratai nebijo.

„Mes pasitikėjome koalicijos partneriu. Sutarėme, susiderėjome, dėl ko susiderėjome, vėliau reikėjo persiderėti. Suteikėme galimybę rasti profesionalų žmogų. Rastas buvo žmogus. Žinome, kaip baigėsi. Tai aš manau, kad tas veikimas ir rezultatas yra nemalonus mums, nemalonus valstybei, nemalonus visuomenei. Matome, kad partneris, akivaizdu, nesusitvarko su ta sritimi. Tai mes, kaip už koaliciją labiausiai atsakinga partija, padėsime – perimsime ir sutvarkysime“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Klausiamas, ar prognozavo, kokia gali būti Remigijaus Žemaitaičio vedamų „aušriečių“ reakcija į tokius sprendimus, M. Sinkevičius nurodė, kad apie tai LSDP taryba nediskutavo.

„Tai, pamatysime. Mes to nebijome“, – patikino jis.

Tuo metu teiraujantis, ar LSDP tarybos sprendimai galiausiai neprives prie koalicijos griūties, socialdemokratams vadovaujantis Jonavos meras neatmetė tokio scenarijaus.

„Gali taip būti. (…) Tada arba mažumos (Vyriausybė – ELTA), arba nauja koalicija“, – kalbėjo LSDP pirmininkas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sinkevičius apie galimą „aušriečių“ reakciją dėl perimamos Kultūros ministerijos: mes to nebijome appeared first on Kauno savaitė.

Naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, iš viešosios erdvės dingusią politikę palaikančių gyventojų skaičius sumažėjo nuo 54 proc. iki 33 proc. Savo ruožtu nepalankiai apie politikę atsiliepiančių gyventojų dalis išaugo iki 57 proc. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 36 proc.

V. Blinkevičiūtė iki šiol buvo viena iš 4 Lietuvos politikų, kuriuos šalies gyventojai visada vertindavo labiau teigiamai nei neigiamai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, palankiausiai V. Blinkevičiūtė buvo vertinama 2006 metų balandį – gegužę. Tuo metu ji sulaukė 73 proc. šalies gyventojų palankumo.

Visgi, rekordinis palankių vertinimų kritimas tebepriklauso apkaltos būdu nušalintam prezidentui Rolandui Paksui, kai 2003 metais per mėnesį jo palaikymas sumažėjo 44 procentiniais punktais.

Po Seimo rinkimų permainos reitingų lentelėje

Spalio 30-lapkričio 12 dienomis atlikta apklausa rodo, kad po pasibaigusių Seimo rinkimų 11 procentinių punktų pablogėjo Širvintų merės Živilės Pinskuvienės vertinimas (palankiai vertina 34 proc., o nepalankiai 48 proc.). Tuo metu po pralaimėtų rinkimų iš Lietuvos regionų partijos pirmininko posto trauktis nusprendusio Jono Pinskaus palaikymas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Šį politiką paskutinių apklausų duomenimis palankiai įvertino 28 proc., o nepalankiai 49 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimas sumažėjo 5 procentiniais punktais. Rudenį teigiamai apie jį atsiliepė 34 proc., o 51 proc. respondentų turėjo priešingą nuomonę. Tuo metu europarlamentarą Virginijų Sinkevičių (palankiai 44 proc., ir 35 proc. nepalankiai), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderį Petrą Gražulį (22 proc. palankiai ir 66 proc. nepalankiai) bei iš pareigų pasitraukusią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (17 proc. palankiai ir 72 proc. nepalankiai) gyventojai įvertino 4 procentiniais punktais blogiau.

Palankiausiai vertinamas V. Adamkus

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, jis sulaukė 80 proc. palaikymo. Priešingai manančių – 11 proc. Nuo jo nedaug atsilieka šalies vadovas Gitanas Nausėda, kurį palankiai vertina 73 proc. gyventojų. 20 proc. respondentų šiuo metu šaliai vadovaujantį G. Nausėdą įvertino neigiamai.

Labiau palankiai nei nepalankiai gyventojai taip pat vertina kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę – ji sulaukia 58 proc. palaikymo ir 32 proc. neigiamų reakcijų. Partijos „Nemuno aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį palankiai įvertino 52 proc., o neigiamai – 36 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį 48 proc. gyventojų įvertino palankiai ir 43 proc. nepalankiai.  Savo ruožtu buvusį eurokomisarą V. Sinkevičių – 44 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, tarp visų partijų lyderių šiuo metu palankiausiai yra vertinamas „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.

Naujai paskirtą premjerą Gintautą Palucką vienoda dalis gyventojų vertina tiek palankiai, tiek ir nepalankiai – po 40 proc. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa naujojo Vyriausybės vadovo palankus vertinimas išaugo 4 procentiniais punktais.

Tokio pat palankumo padidėjimo susilaukė ir europarlamentaras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 42 proc., nepalankiai 44 proc.).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė G. Landsbergis

Apklausos duomenimis, lapkričio pradžioje daugiau nei pusė gyventojų nepalankiai įvertino po rinkimų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio posto pasitraukusį Gabrielių Landsbergį – 78 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai.

Į šią kategoriją patenka ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sulaukęs 74 proc. nepalankių vertinimų. Tuo metu A. Armonaitę neigiamai įvertino 72 proc., kadenciją baigiančią premjerę Ingridą Šimonytę – 72 proc., P. Gražulį – 66 proc., Lietuvos liaudies partiją rinkimuose vedusį Eduardą Vaitkų – 63 proc., buvusią Seimo pirmininkę, liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen – 52 proc., R. Karbauskį – 51 proc., Kauno merą Visvaldą Matijošaitį – 51 proc. gyventojų.

Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post V. Blinkevičiūtės krytis reitinguose – vienas didžiausių appeared first on Kauno savaitė.

Pasak jos, įtikinamą pergalę Seimo rinkimuose iškovojusi Vilijos Blinkevičiūtės vedama kairioji partija turėjo galimybę pasirinkti brandesnį kelią formuojant daugumą, tačiau, apgailestauja liberalė, nuspręsta „skalbti“ antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio mundurą.

„Kurį laiką galvojau, kad socialdemokratai, turėdami tokį mandatą, turi bent jau vieną racionalų kelią –sudaryti koaliciją su demokratais (…) Tada nebūtų reikėję teptis bendradarbiavimu su Žemaitaičiu. Dabar aš matau net ne koalicijos klijavimą, o įnirtingas pastangas skalbti Žemaitaičio mundurą. Ieškoma priežasčių, kodėl Žemaitaitis, kaip koalicijos partneris, yra tinkamas“, – Eltai teigė Seimo pirmininkė.

Maža to, akcentavo politikė, pasibaigę rinkimai parodė, kad negalima pasikliauti nei Vilijos Blinkevičiūtės, nei jos vedamų socialdemokratų žodžiais.

„Socialdemokratų pažadai tapo melų objektu. LSDP per labai trumpą laiką labai devalvavo savo sakomus žodžius. Nuo Blinkevičiūtės geležinio įsipareigojimo pergalės atveju eiti į premjeres iki ne kartą kartoto dalyko, kad su „Nemuno aušra“ LSDP niekaip negalės formuoti koalicijos. Tiek daug žodžių pasakė, kurie pasirodė nesantys tiesa“, – tvirtino politikė.

Jos įsitikinimu, socialdemokratų lyderiai visuomenę apgavo, nes išsigando, jog naujame Seime nesulauks pakankamo palaikymo savo iniciatyvoms net iš partijos frakcijai priklausančių politikų.

„Nugalėjo baimės ir nepasitikėjimas savimi. Netikėjimas, kad frakcijoje pakaks disciplinos pabalsuoti už svarbiausius klausimus. Nepasitikėjimas viduje nugalėjo. Apmaudu tai matyti, juk LSDP save pozicionavo kaip politinę tradiciją turinčią partiją. Šis derybų procesas ir paskelbtoji koalicija daugelį privers susimąstyti, ar LSDP išlieka politinės kultūros ir tradicijos tęsėja. Dabar atrodo, kad nebėra jokių raudonųjų linijų, kurių negalėtų peržengti ši partija, kad galėtų užsitikrintų ramesnį gyvenimą būnant daugumoje“, – svarstė politikė.

Sprendimo dėl koalicijos pasekmės tarptautiniu lygiu nebus geros

V. Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, socialdemokratų parodyti principai formuojant valdančiąją daugumą neigiamai atsilieps ne tik vidaus politikoje. Kadenciją baigiančio Seimo vadovė neabejoja, kad dėl socdemų lyderių sprendimo pasikviesti „Nemuno aušrą“ Lietuva nukentės ir tarptautiniu lygiu.

„Socialdemokratai legitimizavo visus Žemaitaičio pasisakymus, neapykantos kalbą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad tai nepraslys be pasekmių.

„Nesvarbu, ar jis bus ministras, ar svarbaus komiteto vadovas. Tai reprezentuoja Lietuvą. To pasekmės nebus geros“, – teigė politikė.

Pasak jos, belieka tik viltis, kad nenukentės Lietuvos saugumui itin svarbūs projektai su strateginėmis partnerėmis.

„Labai tikiuosi, kad mūsų planai tiek su Vokietijos brigada, tiek mūsų strateginė partnerystė su kitomis šalimis išliks stipri. Bet rizika yra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tačiau bendras fonas, žinoma, keičiasi. Keičiasi ne į gerąją pusę. Tą tikrai galima konstatuoti, nepaisant to, kokias pastangas socialdemokratai ar demokratai dės mėgindami išplauti Žemaitaičio politinį rūbą. To padaryti iš esmės neįmanoma“, – apibendrino Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Penktadienį socialdemokratai sutarė naująją valdančiąją daugumą formuoti iš Sauliaus Skvernelio vedamų demokratų „Vardan Lietuvos“ bei Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“.

Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime turėtų užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Tiesa, dar prieš rinkimus LSDP lyderiai tikino, jog koalicija su „Nemuno aušra“ yra neįmanoma. Tą partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, iš pradžių ketinusi vadovauti ir būsimai Vyriausybei, patvirtino ir po pirmojo rinkimų turo.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post V. Čmilytė-Nielsen nusivylė nauja valdančiąja dauguma appeared first on Kauno savaitė.