„Tiek aš, kaip Tarybos primininkas, tiek Taryba atsakingai žiūri į organizacijos valdymą, į ten dirbančių žmonių prasmingą darbą ir mes nepriimame karštų sprendimų čia ir dabar. Mes galėsime pasakyti po diskusijos antradienio posėdyje, kada išgirsime generalinės direktorės atsakymus į Tarybai mestus kaltinimus, ir tada žiūrėsime, ar mūsų pasitikėjimas yra susvyravęs, ar ne“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė M. Jurkynas.

Vis tik, paklaustas, ar tai reikštų, kad po antradienį planuojamo posėdžio Taryboje gali iškilti klausimas dėl nepasitikėjimo dabartine LRT vadove, M. Jurkynas aiškino, jog viskas priklausys nuo M. Garbačiauskaitės-Budrienės pateiktų atsakymų.

„Nuo atsakymų priklausys, kaip direktorė mato bendrą darbą LRT organizacijos ir LRT žurnalistų labui“, – tvirtino jis, pridurdamas, jog tokiu atveju, jeigu atsakymai neįtikins, sprendimai priklausys nuo LRT Tarybos daugumos.

„Jeigu LRT generalinis direktorius sakys, kad jis nemato bendro darbo, tai aš manau, kad Taryba turės priimti kažkokius sprendimus ateityje“, – dėstė jis.

Kaip skelbta, Seime kelią skinantis ne vienai įstatyminei pataisai dėl LRT, M. Garbačiauskaitė-Budrienė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė mananti, kad ne tik valdantieji socialdemokratai ir „aušriečiai“, tačiau ir didžioji dalis LRT tarybos narių dalyvauja užvaldant visuomeninį transliuotoją.

Po šių pareiškimų LRT Taryba skelbė norėsianti su generaline direktore aptarti, kaip ši mato tolesnį darbą ir bendradarbiavimą.

Dėl generalinės direktorės Tarybai metamų kaltinimų jaučiasi sutrikęs

Klausiamas, ar pats įsivaizduoja tolimesnį darbą su M. Garbačiauskaite-Budriene, M. Jurkynas tiesiai neatsakė.

„Pasakysiu labai paprastai: kai generalinis direktorius socialiniuose tinkluose pradeda kovoti prieš Tarybą, mesdamas kaltinimus LRT Tarybos daugumai, jos neįvardinant (…) – aš tiesiog esu sutrikęs, nuliūdęs ir atsiverčiu LRT įstatymą. LRT įstatyme pasakyta: LRT Taryba – aukščiausias, kolegialus priežiūros ir valdymo organas“, – kalbėjo Tarybos pirmininkas, pažymėdamas, kad metami kaltinimai stokoja pagrindo.

M. Jurkyno teigimu, ekspertai, su kuriais jis bendravo, neslepia, kad organizacijos vadovui metus kaltinimus jį skiriančiai tarybai ar valdybai, dažnu atveju generalinis direktorius iš pareigų atsistatydina.

„Įsivaizduokite – jūs būtumėte firmos direktorius, aš būčiau vienas iš akcininkų ir jūs sakytumėte: „akcininkai ir valdyba bando užvaldyti firmą“. Tai, kiek kalbėjau su geros valdysenos specialistais, jie taip gūžčioja pečiais ir sako: „dažniausiai generalinis direktorius, kai meta kaltinimus jį skiriančiai organizacijai, traukiasi“, – kalbėjo M. Jurkynas.

„Bet Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra aiškiai, viešai pasakiusi, kad ji eis iki galo. Aš nežinau, gal ji mato galą kažkokį, kaip tą galą supranta… Aš tikrai nesuprantu. Ir tie klausimai kabo ore – aš neabejoju, kad Tarybos nariai gali jos ir klausti tų klausimų, kaip ji įsivaizduoja tą bendrą darbą“, – pridūrė jis.

Mano, kad Tarybos komiteto laišku LRT vadovė pasinaudojo kaip politinės kovos įrankiu

Laidoje „ELTA kampas“ M. Jurkynas aptarė ir viešojoje erdvėje surezonavusį LRT Tarybos Turinio komiteto bei jo pirmininko Jono Staselio laišką, adresuotą transliuotojo administracijai.

Laišku, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė, prašoma pateikti informaciją apie LRT žurnalistų rengtus ir eteryje transliuotus pranešimus „Šalin rankas“ – pastarieji platinti kaip protestas dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų.

M. Jurkyno teigimu, toks Tarybos Turinio komiteto kreipimasis nėra niekuo išskirtinis.

„Tai yra standartinė procedūra, kada iki Tarybos posėdžio komitetai prašo informacijos iš administracijos, kad galėtų pateikti savo poziciją“, – tvirtino jis.

Vis tik, M. Garbačiauskaitės-Budrienės sprendimas laiško turiniu pasidalinti viešojoje erdvėje, LRT Tarybos pirmininko vertinimu, komplikuotą situaciją dar labiau apsunkina. Be to, anot jo, taip buvo galimai pažeisti teisės aktai.

„Žiūrint į išviešinimą – mano nuomone, tai yra galimai teisės akto pažeidimas, nes dalintis vidine informacija, kuri yra pakeliui į Tarybą, tai galimai politinės kovos įrankis, kurį panaudojo generalinė direktorė. Nes viešinti dokumentus, kurie nėra galutiniai ir kurie neturi Tarybos sprendimo, bet, viso labo, yra priemonė rinkti informaciją, kad būtų Taryboje diskutuojama (…) – tai toks išviešinimas rodo labai toksišką aplinką, tai rodo toliau besitęsiantį generalinės direktorės galimai informacijos ištraukimą iš konteksto, pateikimą ir naudojimą tam tikrais tikslais“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Pastaruoju metu aistras Seime kelia ne viena įstatyminė iniciatyva dėl LRT. Prieš kelias savaites parlamentarai po pateikimo pritarė „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos narių inicijuotiems pakeitimams, supaprastinantiems LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Šiam projektui kritikos negailėjo tiek parlamento opozicija, tiek žurnalistus vienijančios organizacijos. Tuo metu LRT žurnalistai bei Žurnalistų profesionalų asociacija surengė protestą prie Seimo, į kurį dėl galimų grėsmių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui susirinko per 10 tūkst. žmonių. Taip pat gyventojai raginti pasirašyti peticiją.

Trečiadienį, kaip skelbė socialdemokratai, siekiant ištaisyti ankstesnio įstatymo projekto klaidas, valdantieji registravo naujas pataisas. Jos numato, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas slaptu balsavimu, už tai turėtų pasisakyti bent 7 iš 12 Tarybos narių. Be to, visuomeninio transliuotojo vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.

Projektą kritikuojantys žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo ankstesniosios redakcijos, nebuvo aptartas su bendruomene. Taip pat pasipiktinimą sukėlė Seimo daugumos sprendimas pataisas svarstyti skubos tvarka – atmetant opozicijos prašymą dėl ekspertinio vertinimo.

Šių pataisų priėmimas numatomas kitą ketvirtadienį, gruodžio 18 d.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post LRT tarybos pirmininkas: žiūrėsime, ar pasitikėjimas generaline direktore susvyravęs appeared first on Kauno savaitė.

Nacionalinis transliuotojas LRT nutraukė bendradarbiavimą su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku, dėl kurio pasisakymų apie rusiškus filmus žiūrinčius ar tokią muziką klausančius asmenis tyrimą yra pradėjusi prokuratūra.

„Visuomeninis transliuotojas taiko aukščiausius etikos standartus ne tik savo darbuotojams, bet ir visiems laidų kūrėjams, vedėjams ir aktoriams, kadangi jų pasisakymai viešojoje erdvėje dažnai siejami su LRT“, – komentare Eltai šeštadienį nurodė LRT.

„Pasikartojanti kontraversiška Algio Ramanausko retorika viešojoje erdvėje nėra suderinama su šiais standartais ir kenkia LRT įvaizdžiui, todėl jo atliekamą peliuko vaidmenį „Dviračio žiniose“ perėmė kitas aktorius“, – teigė nacionalinis transliuotojas.

Pastaruoju metu daug kritiko viešojoje erdvėje sulaukė A. Ramanausko teiginiai apie rusakalbius asmenis. „Youtube“ platformoje transliuoto pokalbio su Nacionalinio susivienijimo lyderiu Vytautu Sinica metu žinomas radijo ir televizijos laidų vedėjas kalbėjo apie tai, kad iš rusiškus filmus žiūrinčių ir rusiškos muzikos besiklausančių tėvų reikėtų atimti vaikus.

„Aš suprantu, kad tai ką aš noriu, kad būtų, tai čia yra tas utopiška ir aš suprantu tą. Bet įsivaizduokim namų ūkį, kur tėvas garsiai pasileidęs rusišką filmą, o mama klauso rusiškos muzikos garsiai. Tai juos… Čia klausimas tiktai, ką pirma padaryt: atimt vaikus ir po to juos sušaudyt ar prie vaikų juos… Ne, aišku, atimt vaikus ir po to. Vaikus reikia atimti iš tokių“, – kalbėjo A. Ramanauskas.

Dėl šių A. Ramanausko pareiškimų į teisėsaugą kreipėsi Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos socialdemokratų partija, „valstiečių“ atstovai, parlamentaras Mindaugas Puidokas, radijo ir televizijos laidų vedėjo replikas kritiškai įvertino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Nebelieka politologo Sūrskio „Dviračio žiniose“ appeared first on Kauno savaitė.