Tačiau specialistai pataria neskubėti: iškart paklotoje lovoje ilgiau gali užsilaikyti drėgmė, o tai palanku nematomiems mūsų miegamojo gyventojams – dulkių erkutėms.

Pasirodo, kartais šiek tiek netvarkos miegamajame gali turėti privalumų. Tik priežastis visai ne ta, kad būtų galima ilgiau tinginiauti.

Kas naktį vyksta mūsų lovoje?

Net ir ramiai miegant žmogaus organizmas nenustoja dirbti. Kūnas išskiria šilumą ir prakaitą, nuo odos atsiskiria negyvos ląstelės, o dalis drėgmės susigeria į patalynę bei čiužinį.

Ryte lova gali atrodyti visiškai sausa, nors po antklode vis dar išlieka šiltesnė ir drėgnesnė aplinka.

Jeigu vos atsikėlę sandariai užklojame lovą stora antklode ar lovatiese, šiluma ir drėgmė gali pasišalinti lėčiau.

Būtent dėl šios priežasties specialistai siūlo prieš klodami lovą leisti jai šiek tiek prasivėdinti.

Lovoje gyvena nematomi kaimynai

Dulkių erkutės – mikroskopiniai voragyviai, kurių plika akimi nepamatysime. Jos aptinkamos ne tik patalynėje, bet ir čiužiniuose, kilimuose, minkštuose balduose.

Dulkių erkutės minta daugiausia negyvomis žmonių ir gyvūnų odos dalelėmis. Jos nekanda ir nesisiurbia kraujo.

Tačiau jų išskiriamos medžiagos ir kūnų dalelės gali sukelti alergines reakcijas.

Alergiški žmonės gali dažniau čiaudėti, jausti nosies užgulimą, akių niežėjimą ar kosulį. Kai kuriems sergantiesiems astma dulkių erkučių alergenai gali pasunkinti simptomus.

Svarbu žinoti, kad erkučių gali būti ir labai tvarkinguose namuose. Jų buvimas savaime nereiškia, kad būstas nešvarus.

Kodėl erkutės mėgsta drėgmę?

Dulkių erkutėms reikalinga pakankamai drėgna aplinka. Vandenį jos gauna iš aplinkinio oro, todėl drėgmei sumažėjus jų gyvenimo sąlygos pablogėja.

Dar 2005 metais Didžiosios Britanijos Kingstono universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį, kad atidengta patalynė gali greičiau išdžiūti.

Jų vertinimu, toks paprastas įprotis gali sumažinti dulkių erkutėms palankias sąlygas.

Ši išvada greitai paplito pasaulyje, o nepaklota lova net imta vadinti sveikesniu pasirinkimu.

Vis dėlto mokslininkų aiškinimas nereiškia, kad vien atidengus antklodę dulkių erkutės išnyks. Tam įtakos turi ir kambario drėgmė, temperatūra, patalynės priežiūra bei kitos sąlygos.

Ką daryti atsikėlus?

Pakeisti rytinį įprotį labai paprasta.

Užuot vos išlipę iš lovos iškart kruopščiai užkloję antklodę, atlenkite ją taip, kad atsivertų didesnė paklodės ir čiužinio paviršiaus dalis.

Praskleiskite užuolaidas ir, jeigu leidžia oras, trumpai išvėdinkite miegamąjį.

Kol prausitės, pusryčiausite ar ruošitės į darbą, patalynė galės natūraliai pradžiūti.

Vėliau lovą galite pakloti kaip įprastai.

Kiek tiksliai laiko patalynę reikėtų laikyti atidengtą, patikimais moksliniais tyrimais nenustatyta. Tad nereikia laikrodžiu skaičiuoti pusvalandžio ar valandos. Svarbiausia – neleisti drėgmei nuolat kauptis.

Lietuviškuose namuose svarbus ir šildymo sezonas

Lietuvoje ši tema ypač aktuali rudenį ir žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, o langai dažniau lieka uždaryti.

Vienuose būstuose oras tampa pernelyg sausas, kituose, ypač prasčiau vėdinamuose, kaupiasi drėgmė.

Dulkių erkutėms palankesnė drėgnesnė aplinka, todėl naudinga stebėti kambario santykinę oro drėgmę.

Specialistai, siekiantys sumažinti dulkių erkučių kiekį namuose, rekomenduoja palaikyti mažesnę nei 50 procentų santykinę drėgmę. Praktinis orientyras – maždaug 35–50 procentų, tačiau nereikėtų pernelyg išsausinti gyvenamųjų patalpų.

Tam gali padėti paprastas oro drėgmės matuoklis – higrometras.

Jeigu namuose nuolat rasoja langai, atsiranda pelėsio ar juntamas drėgmės kvapas, vien patalynės atidengimo nepakaks. Reikėtų spręsti patalpų vėdinimo ir drėgmės priežastis.

Vien lovos pravėdinimo neužteks

Žmonėms, alergiškiems dulkių erkutėms, svarbiausia ne tai, ar lova visą dieną paklota, o bendra miegamojo priežiūra.

Specialistai rekomenduoja patalynę skalbti maždaug kartą per savaitę. Jei audinys leidžia, skalbimas 60 laipsnių temperatūroje padeda naikinti dulkių erkutes ir pašalinti alergenus.

Naudingi ir specialūs čiužinių bei pagalvių užvalkalai, nepraleidžiantys dulkių erkučių alergenų.

Taip pat svarbu reguliariai valyti dulkes drėgna šluoste, prižiūrėti kilimus ir minkštus baldus.

Vien saulės šviesa, dulkių siurbimas ar lovos nepaklojimas negali pakeisti šių priemonių.

Ar dabar lovos galima visai nebekloti?

Skubėti atsisakyti tvarkingos lovos tikrai nereikia.

Mokslininkai nėra įrodę, kad kasryt iškart paklojantys lovą žmonės dėl šio įpročio dažniau serga alergija ar astma.

Tačiau leisti patalynei išsivėdinti – paprastas, nieko nekainuojantis būdas sumažinti joje užsilaikančią drėgmę.

Tad jeigu nuo vaikystės girdėjote, kad diena būtinai turi prasidėti paklota lova, galite šią taisyklę šiek tiek pakeisti.

Iš pradžių – pusryčiai ir rytiniai darbai, o tik paskui – lovos klojimas. Kartais naudingas įprotis prasideda nuo to, kad nieko neskubame daryti.

The post Neklokite lovos vos atsikėlę – štai kodėl appeared first on Kauno savaitė.