Jo teigimu, alternatyvi grynųjų pinigų forma didina valstybės atsparumą susiduriant su geopolitinėmis grėsmėmis.

„(Jis svarbus – ELTA) neturint galimybės atsiskaityti neturint ryšio. Ši galimybė ypatingai svarbi Lietuvai, kuri susiduria su dar aštresnėmis geopolitinėmis grėsmėmis ir pavojais“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Galimybė atsiskaityti neturint ryšio yra labai svarbi (skaitmeninio – ELTA) euro savybė. Iš principo, kad būtų galima replikuoti grynųjų pinigų atsiskaitymą. Tačiau Lietuvoje, mano akimis, tai dar svarbiau, kas sustiprina mūsų šalies atsparumą įvairioms kylančioms grėsmėms“, – tęsė jis.

Taip pat, anot jo, svarbu suprasti, jog grynieji pinigai ir toliau bus naudojami, o skaitmeninio euro forma juos papildys.

„Grynieji pinigai neišnyks, jie buvo ir bus. Tie, kurie teikia pirmenybę gryniesiems, galės atsiskaityti grynaisiais. Tačiau technologinės, inovacijos ir pokyčiai mokėjimų rinkoje iš principo daro būtina galvoti, o kokia galėtų būti skaitmeninė grynųjų pinigų forma? Apie tai yra skaitmeninis euras“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Alternatyvi mokėjimų sistema

Tuo metu LB valdybos narys Evaldas Ruzgys atkreipia dėmesį, jog dar vienas svarbus šio projekto aspektas yra sukuriama alternatyvi mokėjimo sistema dalyje Europos Sąjungos valstybių, galėsianti sumažinti mokėjimams taikomus įkainius.

„Lietuvoje yra „Mastercard“ ar „Visa“ mokėjimo reikalas, kitos alternatyvos nėra. 13 iš 20 Europos Sąjungos šalių neturi mokėjimo alternatyvų. (…) Tose šalyse atsiranda alternatyva, kuri leistų atpiginti pačius mokėjimus“, – sakė G. Šimkus.

„Viena mokėjimo priemonė visiems europiečiams prieinama vienodai, (…) su kuria bus galima atsiskaityti visoje Europoje“, – jam pridūrė LB valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Lietuvoje susidomėjusių projektu mažiau

Praėjusią savaitę paskelbti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 d. atliktos naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, jog vos 9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų žino apie skaitmeninį eurą ir net 51 proc. apklaustųjų nurodė apie jį nieko negirdėję.

E. Ruzgys pritaria, jog yra pastebimas reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos ir kitų didžiųjų Europos valstybių gyventojų susidomėjimo. Vis tik, anot centrinio banko valdybos pirmininko, bus ieškoma priemonių, skirtų supažindinti visuomenę su ECB projektu.

„Susidomėjimo bendrai visuomenėje santykinai pas mus yra mažiau negu bendrai Europoje, ypač, turbūt didžiosiose šalyse tas susidomėjimas ir diskusija yra žymiai didesnė“, – sakė E. Ruzgys.

„Ketiname atverti erdves diskusijai apie tai, ar tai bus „Lietuvos bankas klauso“, ar kažkokia kita forma, (…) ar tam tikra dalomoji medžiaga, mes tą darysime, nes tai yra kritinis projektas“, – pridūrė G. Šimkus.

LB valdybos pirmininko teigimu, ECB valdyba praėjusią savaitę nutarė pradėti kitą skaitmeninio euro projekto etapą ir techninį pasirengimą jo įgyvendinimui.

Anot jo, jei Europos Sąjungoje ateinančiais metais bus priimti reikalingi teisės aktai, bandomoji skaitmeninio euro versija galėtų pasirodyti 2027 m., o euro zonoje pirmasis skaitmeninis euras galėtų būti pradėtas naudoti 2029 m.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skaitmeninis euras ne už kalnų ir Lietuvoje appeared first on Kauno savaitė.

Šalies vadovo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.

„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu. Susitikimo metu buvo sutarta parengti LB įstatymo pataisas ir pakeisti, kaip suskaičiuojama LB įmoka į biudžetą“, – penktadienį, po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su LB pirmininku Gediminu Šimkumi, teigė V. Augustinavičius.

„Šiuos pakeitimus gali teikti prezidentas“, – paminėjo jis.

Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.

Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.

Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.

Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.

Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc.

Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlys didinti Lietuvos banko pelno įmoką į biudžetą appeared first on Kauno savaitė.