Vanduo reikalingas kraujotakai, virškinimui, kūno temperatūros reguliavimui, inkstų veiklai ir bendrai savijautai.

Tačiau, kaip ir daugelyje sveikatos temų, čia galioja saikas: per mažai vandens kenkia, bet per daug – taip pat gali būti pavojinga.

Būklė, kai žmogus išgeria tiek daug vandens, kad organizmas nebespėja jo pašalinti, vadinama vandens intoksikacija arba apsinuodijimu vandeniu.

Ji susijusi su hiponatremija – per mažu natrio kiekiu kraujyje.

Natris padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą ląstelėse, nervų ir raumenų veiklą.

Kai jo koncentracija kraujyje smarkiai sumažėja, vanduo ima skverbtis į ląsteles, jos brinksta.

Ypač pavojinga, kai brinksta smegenų ląstelės. „Cleveland Clinic“ aiškina, kad vandens perteklius praskiedžia elektrolitus, ypač natrį, o dėl to vanduo patenka į ląsteles ir jos ima brinkti.

Kodėl per daug vandens gali būti pavojinga?

Inkstai nuolat šalina skysčių perteklių, tačiau jų galimybės ribotos.

Jei žmogus per trumpą laiką išgeria daug daugiau vandens, nei inkstai pajėgia pašalinti, kraujas tampa tarsi „praskiestas“.

Natrio koncentracija sumažėja, sutrinka skysčių balansas, gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, sumišimas, koordinacijos sutrikimai.

Sunkiais atvejais gali prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė, išsivystyti koma. Vandens intoksikacija yra reta, bet ji gali būti pavojinga gyvybei.

Tai nėra teorinė grėsmė – tokie atvejai aprašomi medicinos literatūroje, dažniausiai po ekstremalaus vandens vartojimo per trumpą laiką.

Viename klinikiniame aprašyme minimas atvejis, kai žmogus per 3 valandas išgėrė apie 6 litrus vandens ir jam išsivystė neurologiniai simptomai bei traukuliai.

Kada rizika didžiausia?

Didžiausia rizika kyla ne tada, kai žmogus per dieną išgeria kelias stiklines daugiau nei įprastai, o tada, kai vanduo geriamas labai dideliais kiekiais per trumpą laiką.

Dažniau tai gali nutikti ištvermės sporto metu – bėgant maratoną, dalyvaujant triatlone, ilgai žygiuojant ar intensyviai sportuojant karštyje.

Jei žmogus daug prakaituoja, netenka natrio, bet geria tik vandenį ir nepapildo elektrolitų, natrio koncentracija kraujyje gali pavojingai sumažėti. „Mayo Clinic“ pabrėžia, kad ištvermės sporte, pavyzdžiui, maratonuose ir triatlonuose, per didelis vandens kiekis gali praskiesti natrį, nes jo netenkama ir su prakaitu.

Rizika taip pat didesnė žmonėms, sergantiems inkstų, širdies ar kepenų ligomis, vartojantiems kai kuriuos vaistus, taip pat tiems, kurių organizmas dėl ligų sunkiau reguliuoja skysčių pusiausvyrą. Tokiais atvejais dėl tinkamo skysčių kiekio verta tartis su gydytoju.

Ar tikrai reikia gerti po 2 litrus vandens per dieną?

Populiarus patarimas „išgerkite 2 litrus vandens per dieną“ yra labai supaprastintas. Vieniems tiek gali būti per mažai, kitiems – per daug.

Skysčių poreikis priklauso nuo kūno masės, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, mitybos, sveikatos būklės ir to, kiek skysčių gaunama su maistu.

Vandens gauname ne tik iš stiklinės. Sriubos, vaisiai, daržovės, kava, arbata ir kiti gėrimai taip pat prisideda prie bendro skysčių kiekio.

Todėl žmogus, valgantis daug daržovių, sriubų ar vaisių, realiai gali gauti nemažai skysčių ir be papildomų litrų vandens.

Praktiškas orientyras daugumai sveikų žmonių – troškulys ir šlapimo spalva. Jei šlapimas šviesiai gelsvas, o troškulio nejaučiate, tikėtina, kad skysčių pakanka. Jei šlapimas labai tamsus, ypač karštą dieną ar po fizinio krūvio, tai gali rodyti, kad reikia daugiau skysčių.

Tačiau visiškai skaidrus šlapimas visą dieną nebūtinai yra tikslas – kartais tai gali reikšti, kad geriama labai daug.

Kaip tai aktualu Lietuvoje?

Lietuvoje vandens perdozavimo rizika dažniausiai gali išaugti per karščio bangas, sporto renginius, ilgesnius žygius, dviračių maratonus, darbus lauke ar pirtį.

Tokiose situacijose žmonės kartais bijo dehidratacijos ir ima gerti daug vandens iš anksto, net nejusdami troškulio.

Tačiau saugiau gerti reguliariai, mažais gurkšniais, atsižvelgiant į troškulį, o ilgai sportuojant ar gausiai prakaituojant – nepamiršti elektrolitų ir druskų su maistu.

Karštą dieną dirbant sode, lauke ar keliaujant svarbu turėti vandens, bet nereikėtų bandyti per prievartą išgerti kelių litrų per trumpą laiką.

Jei labai prakaituojate, kartu su skysčiais verta pasirūpinti ir maistu ar gėrimais, kuriuose yra elektrolitų.

Kiek vandens yra per daug?

Universalaus skaičiaus nėra. Sveiki inkstai gali pašalinti gana daug vandens, bet ne neribotai ir ne akimirksniu. Pavojingiausias scenarijus – didelis kiekis per trumpą laiką.

Todėl nereikėtų per valandą gerti litro po litro, ypač jei nesportuojate ir nejaučiate troškulio.

Sveikam žmogui įprastas vandens vartojimas retai sukelia problemų.

Bet ekstremalūs kiekiai – keli litrai per kelias valandas – jau gali būti rizikingi, ypač jei žmogus mažai sveria, intensyviai prakaitavo, vartoja tam tikrus vaistus arba turi sveikatos problemų.

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?

Per didelis vandens kiekis gali pasireikšti ne tik dažnu šlapinimusi.

Pavojingesni simptomai yra pykinimas, galvos skausmas, stiprus silpnumas, mieguistumas, sumišimas, raumenų mėšlungis, sutrikusi koordinacija, traukuliai ar sąmonės sutrikimas.

Tokie požymiai po didelio vandens kiekio, ypač sporto, pirties ar karščio metu, turėtų būti vertinami rimtai. „WebMD“ tarp galimų per didelio vandens vartojimo simptomų mini sumišimą, mieguistumą, neryškų matymą, raumenų mėšlungį, koordinacijos stoką, silpnumą, kvėpavimo sutrikimus, pykinimą ar vėmimą.

Jei žmogus po labai gausaus vandens vartojimo tampa sutrikęs, vemia, jam prasideda traukuliai ar sutrinka sąmonė, reikia skubios medicinos pagalbos.

Kaip gerti vandenį saugiai?

Geriausia gerti ne „pagal madą“, o pagal poreikį.

Pradėkite dieną stikline vandens, turėkite jo šalia, bet neverskite savęs gerti, jei nesinori.

Sportuojant ar dirbant karštyje gerkite dažniau, bet mažais kiekiais.

Jei veikla trunka ilgai ir daug prakaituojate, pagalvokite apie elektrolitus: mineralinį vandenį, tinkamą sportinį gėrimą arba tiesiog normalų maistą su šiek tiek druskos.

Svarbu prisiminti, kad daugiau ne visada reiškia geriau. Vanduo būtinas, bet organizmui reikalinga pusiausvyra – ne skysčių rekordai.

Trumpai

Vanduo būtinas sveikatai, bet jo perteklius gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą.

Daugumai žmonių svarbiausia – gerti reguliariai, atsižvelgti į troškulį, karštį ir fizinį aktyvumą, o ekstremalių kiekių per trumpą laiką vengti.

The post Gerti per daug vandens kenkia: kas nutinka persistengus appeared first on Kauno savaitė.