Tačiau būtent nuo laistymo labai dažnai priklauso, ar daržovės augs stiprios, ar derlius bus gausus, o vaisiai – skanūs.

Per mažai vandens – augalai skursta, lėčiau auga, mezga mažiau vaisių.

Per daug – pradeda pūti šaknys, gelsta lapai, vystosi ligos. Todėl svarbu žinoti ne tik kada laistyti, bet ir kiek vandens reikia skirtingoms daržovėms.

Kada geriausia laistyti?

Geriausias metas laistyti yra:

• anksti ryte;
• arba vakare, kai saulė jau silpnesnė.

Vidurdienį laistyti nepatartina, nes vanduo greitai išgaruoja, o ant lapų patekę lašai saulėje gali pakenkti augalams. Be to, taip tiesiog sunaudojama daugiau vandens, o naudos mažiau.

Kaip laistyti teisingai?

Svarbiausia taisyklė – geriau rečiau, bet gausiau, negu dažnai ir po truputį.

Kodėl? Nes gausus laistymas skatina augalų šaknis augti giliau, o paviršinis laistymas pripratina jas laikytis arti žemės paviršiaus. Tokie augalai tampa jautresni sausrai.

Taip pat svarbu:

• laistyti prie šaknų, o ne ant lapų;
• stebėti ne kalendorių, o dirvos drėgmę;
• atsižvelgti į orą, dirvos tipą ir augalo augimo tarpsnį.

Kodėl svarbus dirvožemis?

Ne visos dirvos vandenį laiko vienodai.

• Lengvas smėlingas dirvožemis greitai išdžiūsta, todėl čia laistyti tenka dažniau.
• Vidutinis priemolis drėgmę laiko geriau, todėl vandens reikia mažiau.
• Sunkus molis džiūsta lėtai, todėl laistyti reikia rečiau ir atsargiau, kad neužmirktų šaknys.

Kaip suprasti, ar jau laikas laistyti?

Paprasčiausias būdas – patikrinti žemę pirštu. Jei 2–3 cm gylyje dirva sausa, laistyti jau metas. Jei dar drėgna – galima palaukti.

Svarbu atminti, kad po lietaus ne visada reikia skubėti su laistytuvu. Kartais viršus atrodo sausas, bet giliau dirva dar būna drėgna.

Orientacinė daržovių laistymo lentelė

Pastaba: kiekiai nurodyti 1 m² plotui vieno laistymo metu. Tai orientacinės normos – karštomis dienomis vandens gali reikėti daugiau, o vėsesniu ar lietingu laikotarpiu mažiau.

Trumpas laistymo gidas pagal situaciją

Jei žemė smėlinga

Tokioje dirvoje vanduo greitai susigeria ir greitai išdžiūsta, todėl:

• laistyti reikia dažniau;
• bet nebūtina pilti itin daug vienu kartu.

Jei dirva priemolio

Tai viena patogiausių dirvų daržininkui:

• drėgmę laiko gana gerai;
• dažniausiai pakanka vidutinio laistymo.

Jei dirva molinga

Čia reikia didžiausio atsargumo:

• laistyti rečiau;
• stebėti, kad neužsistovėtų vanduo;
• neperlaistyti.

Dažniausios laistymo klaidos

Laistymas kasdien po truputį

Tai viena dažniausių klaidų. Dirvos paviršius būna drėgnas, bet giliau šaknys vandens negauna.

Laistymas per lapus

Taip didėja ligų rizika, ypač pomidorams, agurkams, paprikoms.

Laistymas per kaitrą

Dalis vandens tiesiog išgaruoja, todėl naudos mažiau.

Vienodas laistymas visoms daržovėms

Kopūstai ir moliūgai vandens nori daugiau, o svogūnai ar česnakai – gerokai mažiau.

Nepaisoma augimo tarpsnio

Augalui žydint, mezgant vaisius ar formuojant derlių, jo vandens poreikis dažnai padidėja.

Svarbiausia taisyklė

Jei reikėtų prisiminti tik vieną dalyką, jis būtų toks:
daržoves geriau laistyti rečiau, bet gausiau, ir visada stebėti dirvą, o ne laistyti vien iš įpročio.

Tuomet augalai augs stipresni, šaknys bus gilesnės, o derlius – kokybiškesnis.

The post Daržovių laistymas: kada, kiek ir kaip, kad derlius džiugintų appeared first on Kauno savaitė.

Ypač svarbu pasirūpinti tinkamu augalo drėkinimo režimu žiemą, kai jo vandens poreikis sumažėja.

Pagrindinė užduotis – neleisti, kad laikotarpiu, kai augalui vandens reikia mažiausiai, dirvožemis visiškai išdžiūtų.

Optimali šio augalo laistymo dažnumo norma šaltuoju metų laiku yra kartą per mėnesį.

Kai kurie augintojai jį sumažina net iki vieno karto per du mėnesius.

Taip yra todėl, kad trumpėjant dienai ir augalui lėtinant augimą, jo drėgmės poreikis mažėja. Atitinkamai didėja rizika sansevjerą perlaistyti.

Būtent perlaistymas yra dažniausia šio prabangaus augalo žūties priežastis.

Ne mažiau svarbus yra ir teisingas vandens pylimo būdas.

Visada laistykite pačią žemę, o ne pilkite vandenį per lapų rozetės centrą. Drėgmė gali kauptis rozetės viduryje, sudarydama palankias sąlygas šaknų arba augalo vainiko puviniui.

Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkamu drenažu vazone.

Jo apačioje turi būti keramzito ar kitos drenažui skirtos medžiagos sluoksnis, o dugne – kelios skylės pertekliniam vandeniui nutekėti.

Sansevjeros gerokai ilgiau išgyvena sausoje nei nuolat drėgnoje žemėje.

Jei ruošiatės persodinti sansevjerą, pasirūpinkite jai tinkamu substratu.

Geriausia rinktis smėlingą arba priesmėlio dirvožemį – tokį, kuris lengvai atiduoda drėgmę.

Taip pat jį galima maišyti su perlitu, vermikulitu ar kitu panašiu komponentu, kuris palengvina žemės struktūrą ir padidina jos laidumą.

Be to, gėlę rekomenduojama auginti neglazūruotame moliniame inde, nes jis praleidžia orą ir vandenį, todėl sudaro augalui palankesnes sąlygas nei plastikinis vazonas.

Kaip papildomą atsargumo priemonę verta atkreipti dėmesį į tai, kiek ilgai po laistymo dirva po augalu išlieka drėgna.

Jei substratas ilgą laiką sulaiko vandenį, per kitą laistymą reikėtų sumažinti naudojamo vandens kiekį.

The post Kaip laistyti sansevjerą: yra paprasta paslaptis appeared first on Kauno savaitė.