Tyrimo duomenimis, svarbiausia problema Lietuvoje išlieka infliacija – ją kaip didžiausią rūpestį įvardijo 39 proc. apklaustų gyventojų. Toliau pagal įvardintas problemas rikiuojasi gynyba ir saugumas (26 proc.) bei Rusijos invazija į Ukrainą (20 proc.). Pastarieji rodikliai išskiria Lietuvą bei daugumą Šiaurės ir Rytų Europos šalių iš kitų ES valstybių, kur saugumo klausimai kelia mažiau nerimo visuomenei.

Tuo metu demokratijos veikimu Lietuvoje teigė esantys patenkinti 55 proc. gyventojų, truputį daugiau nei ES vidurkis, siekiantis 54 proc. Nors šis rodiklis kiek sumažėjo, palyginti su praėjusių metų rudens tyrimu, pastaruosius dvejus metus patenkintųjų demokratijos veikimu šalyje yra daugiau nei nepatenkintųjų. Dauguma lietuvių (86 proc.) mano, kad demokratijai grėsmę kelia dezinformacija.

Žmonių pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje ir Europoje skiriasi priklausomai nuo priemonės. „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad labiausiai gyventojai pasitiki radiju – šią priemonę kaip patikimą Lietuvoje nurodė 65 proc. apklaustųjų, o ES vidutiniškai 68 proc. Televizija taip pat sulaukia nemažai pasitikėjimo – ją teigiamai vertina 63 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Tuo metu internetiniais naujienų puslapiais pasitiki 42 proc., o socialiniais tinklais – 31 proc. lietuvių.

Naujausia apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES išlieka aukštas – pasitikėjimą ja nurodė 66 proc. gyventojų. Tai antras aukščiausias rezultatas visoje Bendrijoje, viršijantis bendrą vidurkį, kuris siekia 48 proc.

„Lietuviai taip pat išsiskiria optimizmu dėl ES ekonomikos – net 73 proc. lietuvių ES ekonomiką vertina gerai ir tai yra geriausias rezultatas tarp valstybių narių. Optimizmas išlaikomas ir dėl ateities – net 71 proc. respondentų Lietuvoje optimistiškai vertina ES ateitį, o tai yra ketvirtas rezultatas tarp valstybių narių“, – pranešime teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Apklausos rezultatai parodė, kad 54 proc. lietuvių gynybą ir saugumą įvardija svarbiausiu ES prioritetu artimiausiems penkeriems metams. Tai aukščiausias rodiklis Bendrijoje, kurios vidurkis šiuo klausimu siekia 34 proc.

Panašų požiūrį į gynybą ir saugumą demonstruoja Suomija ir Danija – atitinkamai 53 proc. ir 52 proc. jų gyventojų laiko tai svarbiausiais ES prioritetais.

Europoje Lietuvos visuomenė taip pat išlieka viena labiausiai remiančių Ukrainą. „Eurobarometro“ duomenimis, karinei paramai Ukrainai Lietuvoje pritaria 77 proc. gyventojų, kai ES vidurkis siekia 57 proc. Taip pat finansinę paramą šiai šaliai palaiko 85 proc. lietuvių, už ekonomines sankcijas Rusijai pasisakė 82 proc. bei Ukrainos narystę ES teigė palaikantys 71 proc. šalies gyventojų.

Europos Komisijos užsakymu „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas šių metų spalio mėnesį visose ES valstybėse narėse. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1 002 gyventojai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida.

The post Gyvenimu Lietuvoje džiaugiasi didžioji dauguma lietuvių appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau, nepriklausomai nuo genetikos, polinkio ar noro šokti lietuje bei lakstyti pieva su ramunių puokšte rankoje, vidinė laimė nėra vien tai, kas nutinka savaime.

Mes patys galime į savo gyvenimą įnešti daugiau laimės, jei išsiugdysime tam tikrus įpročius.

Laimės sąrašas

Pasirodo, jei užrašysime tris gerus dalykus, kurie mums nutiko, tai gali pakelti nuotaiką. Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina, kad šis metodas veikia!

Nesvarbu, kokio masto yra įvykis – lemtingas, kaip kūdikio gimimas ar svarbaus egzamino išlaikymas, ar smulkus, kaip gražus saulėlydis ar malonus susitikimas su draugu.

Planuojami įvykiai

Nėra nieko geriau už vaizdingą kelionę: gražūs peizažai, vėjas plaukuose, laisvės jausmas, dainos prie laužo. O kaip ilgai lauktas gimtadienis: draugai, linksmybės, konkursai, malonūs žodžiai?

Laukdami malonių įvykių jaučiame teigiamas emocijas. Mokslininkai netgi nustatė, kad reguliarus malonių dalykų laukimas gali padėti mąstyti optimistiškiau.

Pagalba kitiems – kelias į laimę

Darydami gerus darbus kitiems, jaučiame daugiau teigiamų emocijų nei tuomet, kai darome ką nors dėl savęs.

Tyrimai rodo, kad savanorystė gali padėti net sergant lėtinėmis ligomis ar esant depresijai.

Pavyzdžiui, rūpinimasis gyvūnais gerina sveikatą, o dėmesys augalams padeda geriau gyventi, ypač vyresniame amžiuje. Nesvarbu, ar mokote ką nors piešti, padedate susitvarkyti su sąskaitomis ar maitinate benamius – įrodyta, kad bet kokia pagalba kitiems padeda tapti sveikesniems ir laimingesniems.

Kofeinas ir laimė

Tyrimai rodo, kad kofeinas siejamas su daugybe sveikatai naudingų savybių: mažesne tam tikrų vėžio formų, širdies ir kraujagyslių ligų bei antrojo tipo diabeto rizika.

Jis taip pat gerina fizinį darbingumą ir apsaugo nuo depresijos.

Rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 400 mg kofeino per dieną (2–3 puodeliai kavos, priklausomai nuo stiprumo). Verta paskutinę dienos kavos porciją gerti likus ne mažiau kaip 8 valandoms iki miego, kad išvengtumėte miego sutrikimų ar nerimo.

Laimės vaikymasis – prasta idėja

Nors gali pasirodyti keista, per didelis rūpinimasis laimės siekimu gali ne tik trukdyti ją pajusti, bet ir sukelti nusivylimą. Be to, per didelės laimės lūkesčiai gali sustiprinti vienatvės jausmą.

Rekomenduojama būti kantresniems ir priimti tiek gyvenimo pakilimus, tiek nuosmukius.

Nepamirškite draugystės bet kokiame amžiuje

Tyrimai rodo, kad draugystė svarbi ne mažiau nei šeimos ryšiai.

Ji ypač reikšminga vyresniame amžiuje, kai tampa svarbiu laimės ir psichologinės gerovės šaltiniu. Naujos pažintys suteikia daugiau džiaugsmo ir mažiau streso nei šeimos santykiai. Stipri draugystė gerina kognityvines funkcijas ir fizinę sveikatą.

Empatija – kelias į draugystę ir laimę

Užuojauta ir empatija yra tikros draugystės pagrindas. Bendri sunkumai padeda užmegzti stipresnius ryšius, kai draugams reikia pagalbos. Be to, nuoširdus džiaugsmas dėl draugo sėkmės taip pat stiprina draugystę.

Šeimos istorija ir laimė

Pasakojimai apie mūsų protėvių sunkumus gali įkvėpti naujas kartas bei suteikti dėkingumo už tai, ką turime dabar. Giminės medžio kūrimas gali padėti geriau suprasti savo vietą pasaulyje ir pasiekti vidinę harmoniją.

Štai tokie paprasti, tačiau moksliškai pagrįsti patarimai, kaip tapti laimingesniems ir dalytis laime su kitais.

The post Aštuoni būdai tapti laimingesniems šiais metais appeared first on Kauno savaitė.