Net jei vėliau jame laikote sausainius, apibarstytus cinamonu.

Maisto kvapai iš tiesų gali ilgam įsigerti į plastikinę tarą, ir tam yra visiškai mokslinis paaiškinimas.

Tačiau yra ir gera žinia: daugeliu atvejų šią problemą galima išspręsti pasitelkus kelis veiksmingus buitinius triukus.

Taigi, kodėl taip nutinka plastikiniams indams ir ką su tuo daryti?

Kodėl plastikiniai indai sugeria maisto kvapus

Plastikas atrodo lygus ir tankus, tačiau iš tikrųjų, mikroskopiniu lygmeniu, jis yra „porėtas“, paprastai tariant.

Tarp medžiagos struktūros fragmentų egzistuoja mikroskopinės ertmės – tuštumos, į kurias lengvai prasiskverbia aromatiniai junginiai.

Tai ypač intensyviai vyksta, jei maistas yra:

• riebus,
• karštas,
• stipriai kvepiantis (svogūnai, žuvis, česnakai, prieskoniai).

Pagrindiniai kaltininkai yra riebalai.

Daugelis kvapo molekulių tirpsta riebaluose, o plastikas su jais „puikiai sutaria“.

Kai į indą dedate karštą maistą, medžiaga šiek tiek išsiplečia, todėl kvapai prasiskverbia giliau. Atvėsus plastikas susitraukia ir tarsi užrakina aromatą viduje.

Naudingas faktas: polipropilenas (PP) sugeria ir sulaiko kvapus mažiau nei polietilenas (PE), o minkštas plastikas sugeria stipriau nei kietas. Viskas priklauso nuo medžiagos struktūros, storio, temperatūros ir aplinkos.

Kaip pašalinti kvapą iš plastikinės taros ir kaip užkirsti kelią jo atsiradimui

Jei indas jau įgavo nemalonų kvapą, gali padėti paprasti būdai:

• soda ir šiltas vanduo – neutralizuoja kvapo molekules,
• actas arba citrinų sultys – ardo riebalinius junginius,
• sausa soda, palikta per naktį – ypač veiksminga dangteliams.

Kvapų taip pat galima atsikratyti pasitelkus saulės šviesą – ultravioletiniai spinduliai padeda „išmušti“ aromatus iš plastiko.

Tačiau ilgalaikis buvimas saulėje spartina plastiko senėjimą, ypač jei jis plonas.

Kad kvapai nebegrįžtų:

• nelaikykite karšto maisto plastikiniuose induose,
• rinkitės indus su žymėjimu PP arba BPA-free,
• stipriai kvepiantiems patiekalams naudokite stiklinius indus.

The post Kodėl plastikas sugeria maisto kvapus ir kaip jų atsikratyti appeared first on Kauno savaitė.

Puikiai žinome, kad benzino garai itin kenksmingi sveikatai, tačiau vis tiek leidžiame sau pasimėgauti keliais įkvėpimais.

Jei internete paieškosite, kodėl mums patinka benzino kvapas, dažniausiai rasite paaiškinimą, susijusį su benzolu.

Tai pavojinga medžiaga, veikianti mūsų nervų sistemą ir galinti greitai sukelti negalavimų.

Tačiau egzistuoja ir kita priežastis, apie kurią šaltiniuose kalbama daug rečiau.

SVARBU: benzino kvapas yra itin pavojingas sveikatai ir jau po kelių minučių gali sukelti rimtų sutrikimų! Apsinuodijus būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą!

Kodėl benzino kvapas atrodo malonus

Pagrindinis kaltininkas dėl šio „nesveiko“ potraukio benzino kvapui – benzolas. Ši medžiaga yra viena iš benzino sudedamųjų dalių ir pasižymi saldokai sunkiu aromatu, kuris daugeliui atrodo patrauklus.
Įkvėpus benzino garų, benzolas veikia dopamininę smegenų sistemą – tą pačią, kuri atsakinga už malonumo pojūtį. Dėl to žmogus gali patirti lengvą atsipalaidavimą.

Benzino kvapo pavojai

Reikia suprasti, kad benzolas – itin toksiška medžiaga. Net ir mažas jo kiekis akimirksniu patenka į kraują ir pradeda ardyti vidaus organus.
Jei ilgiau nei įprasta pabūsite prie degalinės, galite pajusti benzino garų apsinuodijimo požymius:

• galvos svaigimą;
• regėjimo aptemimą;
• pykinimą;
• galvos skausmą.

Jei laiku neišeisite į gryną orą, gali prasidėti vėmimas, o vėliau žmogus gali net prarasti sąmonę. Sunkiais apsinuodijimo atvejais benzolas pažeidžia širdies ir kvėpavimo sistemas – be skubios medicininės pagalbos tai gali baigtis mirtimi.

Benzino kvapas sukelia nostalgiją

Kaip matyti, benzino kvapas yra klastingas reiškinys. Vis dėlto daugeliui žmonių jis stipriai siejasi su vaikystės prisiminimais – kelionėmis su šeima, vasaros išvykomis. Tai dar viena priežastis, kodėl šis kvapas atrodo toks malonus.

Įdomu tai, kad panašų nostalgišką poveikį turi ir kiti kvapai – senų knygų, šviežio asfalto, dažų. Kvapas akimirksniu gali sugrąžinti žmogų į praeitį, priminti žmones ar vietas, kurių jau seniai nėra šalia.

O ar jūs turite kvapų, kurie akimirksniu nukelia jus į vaikystę?

The post Kodėl mums taip patinka benzino kvapas appeared first on Kauno savaitė.

Tyrimą vykdę mokslininkai stebėjo dešimties žmonių galvos smegenų aktyvumą, kintantį uodžiant įvairius kvapus.

Netruko paaiškėti, kad į kvapą nosiaskylės reaguoja ne kartu, o atskirai. Tai reiškia, kad kokio nors šaltinio skleidžiamas kvapas, užuodžiamas traukiant vieną šnervę, gali sukelti šiek tiek kitokią reakciją nei ta, kuri inicijuojama, kai tas pats kvapas pagaunamas kita šnerve.

Ankstesni tyrimai leido įsitikinti, kad graužikai, judėdami link kvapo šaltinio, reaguoja į pro šnerves patenkančio kvapo koncentracijos skirtumus.

Vis dėlto iki šiol buvo neaišku, ar žmogaus šnervės tą patį kvapą fiksuoja kaip vieną stimulą ar kaip du atskirus signalus.

Norėdami suprasti, kaip yra iš tikrųjų, mokslininkai paprašė tyrime dalyvauti 10 epilepsija sergančių asmenų, kuriems buvo įstatyti intrakranijiniai elektrodai, padedantys nustatyti neurologinę priepuolių kilmę.

Visgi minėtais įtaisais buvo pasitelkta siekiant kitokio tikslo: pagal jų rodmenis mokslininkai registravo galvos smegenų aktyvumą, besireiškiantį uodžiamosios struktūros srityje, tyrimo dalyviams atliekant uodimo testą, rašoma portale „IFLScience“.

Eksperimento kvapų šaltiniais buvo pasirinkti bananai, kava ir eukaliptai.

Šių produktų kvapai atskirais vamzdeliais buvo pučiami į kiekvieną tyrimo dalyvių šnervę.

Kairiosios arba dešiniosios šnervės ląstelėms užfiksavus konkretų kvapą, buvo įvertintas atitinkamų galvos smegenų sričių suaktyvėjimas.

Ypač nustebinti galėtų tai, kad, abiem šnervėmis kokį nors kvapą traukiant tuo pačiu metu, signalai yra pasiunčiami į skirtingas galvos smegenų sritis: iš dešiniosios šnervės – į uodžiamąją struktūrą dešiniajame pusrutulyje, o iš kairiosios – į kairiojo smegenų pusrutulio sritį. Į šiuos du taikinius nukreipti signalai nėra identiški, todėl tenka daryti išvadą, kad kiekvienos šnervės juslumas yra unikalus.

Atskirai į kiekvieną šnervę įpūstas tas pats kvapas, kaip paaiškėjo, sukelia panašią, bet ne vienodą galvos smegenų aktyvumo dinamiką.

Mokslininkai paaiškino, kad konkrečios šnervės ląstelių aptiktas kvapas iš pradžių sukelia reakciją tik viename galvos smegenų pusrutulyje, o kol į tą kvapą sureaguoja kitas pusrutulis, praeina maždaug pusė sekundės. Šis prigimtinis kvapo suvokimo mechanizmas žmonėms, panašiai kaip graužikams, gali padėti nustatyti kvapo šaltinį, mano mokslininkai.

„Tyrimo rezultatai verčia klausti, ar žmogaus uoslės sistema gali naudoti kokią nors kodavimo schemą, leidžiančią palyginti dviem šnervėmis įtraukiamus kvapus ir greitai, per vieną įkvėpimą, nustatyti, iš kur sklinda kvapas“, – teigia mokslininkai.

The post Kiekvienai šnervei po savo kvapą appeared first on Kauno savaitė.