Šviežia ir aromatinga arbata yra ideali dienos pradžiai ar atsipalaidavimui vakare, nes ji puikiai tinka tiek sušildyti šaltu oru, tiek atgaivinti karštos vasaros dienos metu.

• Joje yra aflavinų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bei flavonoidų – antioksidantų, mažinančių širdies ligų riziką. Geriant juodąją arbatą taip pat galima sumažinti kraujospūdį.

• Du puodeliai juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti insulto riziką.

• Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų jam daromos žalos. Laisvieji radikalai pirmiausia

kenkia ląstelėms, todėl prasideda uždegiminiai procesai, vystosi sunkios ligos.

• Nesaldinta juodoji arbata gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti natūralų organizmo gebėjimą reguliuoti cukrų. Pavyzdžiui, išgėrus tokios arbatos iškart pavalgius gali normalizuotis cukraus kiekis kraujyje.

• Kofeinas ir aminorūgštis L-teaninas arbatoje gerina dėmesingumą. Be to, jie suteikia daugiau energijos ir paspartina protinį darbą.

• Žmonėms, išgeriantiems bent du puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja mirties grėsmė (nuo bet kokios priežasties), palyginti su tais, kurie arbatos negeria. Be to, kasdien geriantieji arbatą mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, patirti insultą.

• Tyrimai parodė, kad juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti kovoti su kai kurių formų vėžiu, taip pat ir tam tikromis melanomomis bei burnos vėžiu.

Mokslas atskleidė, kad juodoji arbata gali sumažinti krūties, plaučių ir skydliaukės vėžio riziką.

• Tie patys polifenoliai, manoma, gerina virškinimo trakto būklę, nes skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. O antimikrobinės juodosios arbatos savybės padeda apsaugoti virškinimo traktą nuo žalingų medžiagų ir atkurti jo gleivinę.

• Juodoji arbata labai naudinga odai ir plaukams. Tokiomis savybėmis ją apdovanoja taninų, polifenolių ir antioksidantų gausa. Visos kartu šios medžiagos ne tik gydo odą, bet ir mažina pabrinkimą, naikina dėmes. Be to, geriant juodąją arbatą gali sparčiau augti plaukai.

The post Įdomūs faktai apie juodąją arbatą appeared first on Kauno savaitė.

Norisi, tačiau negalima. Mat karštas dušas pavojingas sveikatai.

Kad ir kokia pagunda būtų praleisti kuo daugiau laiko po stipria plikančio vandens srove, kuri, žinome, nuplauna ne tik nešvarumus, bet ir mikrobus bei kenksmingąsias bakterijas, su kuriomis neišvengiamai perdien kontaktuojame, to daryti neverta. Net jei karštas vanduo taip maloniai atpalaiduoja sopančius raumenis ir pašalina įtampą visame kūne.

Mat nėra privalumų be didelių trūkumų.

Nors karštas vanduo ir garas pašalina nuo kūno kai kuriuos mikrobus, kartu su jais į kanalizaciją nuteka gyvybiškai svarbus apsauginis odos sluoksnis.

Dėl to plikantis karštas vanduo gali paskatinti tokias ligas kaip egzema ir aknė, nes nuplauna natūralius odos riebalus ir kartu – gerąsias bakterijas.

Dermatologai įspėja: karštas dušas ir visokie muilai naikina apsauginę funkciją atliekantį ir bendrai sveikatos būklei labai reikalingą odos mikrobiomą.

Vietoj karšto dušo specialistai rekomenduoja drungną – kai vandens temperatūra nesiekia 15,5 laipsnio.

Šaltas dušas daugeliu atžvilgiu naudingesnis už karštą: jis padeda padidinti endorfinų kiekį organizme, paspartina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, pagelbėja sveikai numesti svorio, gerina kraujotaką, slopina uždegimus ir tinimus, lengvina depresijos simptomus ir mažina skausmą.

The post Karšto dušo pavojai appeared first on Kauno savaitė.

Sekmadienį, apie 11.57 val. Kaune, Ašigalio gatvėje, šalia daugiabučio buvo rastas 1982 m. gimusio vyro kūnas.

Kaip praneša policijos departamentas, ant mirusiojo kūno buvo užfiksuoti daugybiniais sužalojimai. Įtariama, kad vyras iššoko pro 6-ame aukšte esančio buto balkoną.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

The post Kaune rastas vyro kūnas appeared first on Kauno savaitė.