Pirmoji mintis dažnai būna, kad užsikimšo vamzdžiai.

Tačiau ne visada problema tokia rimta.

Dažniausia priežastis – po kriaukle esančiame sifone nebeliko vandens arba jame susikaupė riebalų, muilo, plaukų ir maisto likučių.

Daugeliu atvejų kvapą galima pašalinti patiems, nenaudojant agresyvių vamzdžių valiklių.

Svarbiausia pirmiausia suprasti, iš kur kvapas sklinda.

Kam reikalingas sifonas?

Po kriaukle, praustuvu ar dušu įrengtas išlenktas vamzdis vadinamas sifonu. Jo apačioje visada turėtų likti nedidelis vandens kiekis.

Šis vanduo sudaro vadinamąją hidraulinę užtvarą – nematomą barjerą tarp patalpos ir kanalizacijos sistemos.

Jis neleidžia kanalizacijos dujoms kilti vamzdžiais į virtuvę ar vonią.

Jei sifonas išdžiūsta, vandens barjeras išnyksta ir kvapas gali laisvai patekti į patalpą.

Tai viena dažniausių nemalonaus kvapo iš retai naudojamų kriauklių, dušų ar grindų trapų priežasčių.

Kada sifonas išdžiūsta?

Dažniausiai taip nutinka, kai santechnikos įrenginys ilgai nenaudojamas. Pavyzdžiui:

• sodo namelyje ar vasarnamyje;
• svečių vonios kambaryje;
• rūsyje įrengtame praustuve;
• ilgai negyvenamame bute;
• grindų trapo sistemoje;
• išvykus ilgesnių atostogų.

Vanduo iš sifono pamažu išgaruoja. Kartais tam pakanka kelių savaičių, ypač jei patalpoje šilta ir sausa.

Pirmoji pagalba labai paprasta – paleiskite vandenį ir leiskite jam tekėti maždaug pusę minutės.

Jei kvapas po kurio laiko išnyksta, greičiausiai problema buvo būtent išdžiūvusi vandens užtvara.

Retai naudojamus grindų trapus taip pat verta periodiškai papildyti vandeniu.

Kvapą gali skleisti ne kanalizacija, o nešvarumai

Jei kriauklė naudojama kasdien, sifonas greičiausiai nėra išdžiūvęs.

Tuomet nemalonų kvapą gali skleisti pačiame vamzdyje susikaupę nešvarumai.

Virtuvės nuotėkyje dažnai kaupiasi:

• riebalai;
• maisto likučiai;
• kavos tirščiai;
• padažų ir aliejaus likučiai;
• ploviklio apnašos.

Vonios kriauklėje ir duše susidaro kitoks sluoksnis:

• plaukai;
• muilo likučiai;
• odos riebalai;
• kosmetikos priemonės;
• dantų pastos apnašos.

Visa tai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro slidų biologinį sluoksnį.

Jame dauginasi bakterijos, o jų skaidomos organinės medžiagos pradeda skleisti rūgštoką, pelėsį ar puvėsius primenantį kvapą.

Pirmiausia pašalinkite matomus nešvarumus

Prieš pilant bet kokias priemones verta išimti kriauklės kamštį ar sietelį ir gerai jį išplauti.

Jo apačioje dažnai susikaupia daugiau nešvarumų, nei matyti iš viršaus.

Vonios kriauklėse ypač svarbu pašalinti aplink kamščio mechanizmą apsivijusius plaukus.

Tam galima naudoti:

• seną dantų šepetėlį;
• siaurą butelių šepetį;
• plastikinę vamzdžių valymo juostelę;
• ilgesnį pincetą;
• vienkartines pirštines.

Jei nuotėkis uždengtas sieteliu, jį verta valyti reguliariai – nelaukiant, kol pradės sklisti kvapas.

Padeda karštas vanduo ir indų ploviklis

Virtuvės kriauklėje kvapą dažnai sukelia riebalų sluoksnis.

Tokiu atveju galima į nuotėkį įpilti šiek tiek indų ploviklio ir lėtai nuplauti jį karštu vandeniu.

Vanduo turėtų būti karštas, tačiau nebūtinai verdantis.

Labai karštas vanduo gali būti netinkamas kai kuriems plastikiniams vamzdžiams, senoms jungtims ar jautriems paviršiams.

Indų ploviklis padeda atlaisvinti riebalus, o vandens srovė – nustumti suminkštėjusias apnašas toliau į kanalizaciją.

Šis būdas tinka lengviems nešvarumams, bet neišspręs rimto užsikimšimo.

Ar verta naudoti sodą ir actą?

Soda ir actas dažnai pristatomi kaip universali vamzdžių valymo priemonė.

Supylus juos kartu prasideda putojanti reakcija, kuri gali pajudinti dalį paviršinių nešvarumų ir sumažinti kvapą.

Tačiau svarbu nepersistengti vertinant šio mišinio galimybes.

Soda ir actas daugiausia neutralizuoja vienas kitą, todėl stiprių riebalų, plaukų ar kietų kamščių jie paprastai neištirpdo.

Putojimas atrodo įspūdingai, bet nebūtinai reiškia, kad vamzdis išvalytas.

Jei norite išbandyti šį metodą lengvam kvapui šalinti:

1. į sausą nuotėkį įberkite kelis šaukštus sodos;
2. įpilkite nedidelį kiekį acto;
3. palaukite 10–15 minučių;
4. nuplaukite gausiu šilto vandens kiekiu.

Šio būdo nereikėtų taikyti iš karto po stipraus cheminio vamzdžių valiklio. Skirtingų priemonių maišymas gali sukelti pavojingą cheminę reakciją.

Veiksmingesnis būdas – išvalyti patį sifoną

Jei kvapas greitai grįžta, po kriaukle esantį sifoną gali tekti išardyti ir išplauti.

Prieš pradėdami:

• užsimaukite pirštines;
• po sifonu pastatykite kibirą ar dubenį;
• pasiruoškite šluosčių;
• nufotografuokite jungtis, kad vėliau būtų lengviau surinkti.

Atsargiai atsukus apatinę sifono dalį, iš jos išbėgs vanduo ir susikaupę nešvarumai.

Sifoną galima išplauti šiltu vandeniu su indų plovikliu ir nušveisti ilgu šepetėliu.

Surinkus būtina patikrinti, ar tarpinės įstatytos taisyklingai ir jungtys nepraleidžia vandens.

Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, geriau kreiptis į santechniką – ypač jei vamzdžiai seni, metaliniai ar sunkiai prieinami.

Kvapas gali sklisti iš perpildymo angos

Daugelis praustuvų turi nedidelę perpildymo angą.

Ji apsaugo nuo vandens išsiliejimo per kraštus, tačiau jos viduje taip pat kaupiasi muilas, riebalai ir bakterijos.

Jei išvalius nuotėkį kvapas išlieka, verta patikrinti ir šią angą.

Ją galima atsargiai praplauti šiltu vandeniu su trupučiu indų ploviklio, naudojant siaurą šepetėlį. Nepilkite didelio vandens kiekio staiga – pirmiausia įsitikinkite, kad perpildymo kanalas nėra visiškai užsikimšęs.

Kada problema rimtesnė?

Jei kvapas sklinda ne tik iš vienos kriauklės, bet ir iš kelių nuotėkių, priežastis gali būti ne nešvarus sifonas.

Galimos rimtesnės problemos:

• nesandari sifono ar vamzdžio jungtis;
• įtrūkęs kanalizacijos vamzdis;
• pažeista tarpinė;
• netinkamai sumontuotas sifonas;
• užsikimšusi kanalizacijos ventiliacija;
• bendro namo stovo problema;
• dalinis kanalizacijos užsikimšimas;
• išsiurbiama sifono vandens užtvara.

Daugiabučiuose, ypač senesnės statybos namuose, kvapas kartais sustiprėja kaimynams nuleidžiant daug vandens.

Tai gali reikšti, kad kanalizacijos stove susidaro netinkamas slėgis arba blogai veikia ventiliacija.

Tokiu atveju verta kreiptis ne tik į santechniką, bet ir į namo administratorių ar bendrijos pirmininką.

Ką reiškia gurguliavimas?

Jei išleidžiant vandenį kriauklė gurguliuoja, o po to pasirodo kanalizacijos kvapas, tai gali rodyti oro patekimo ar ventiliacijos problemą.

Dėl slėgio svyravimų vanduo iš sifono gali būti dalinai išsiurbiamas.

Tuomet vandens užtvara tampa per maža, kad sulaikytų dujas.

Gurguliavimas taip pat gali būti ankstyvas dalinio vamzdžio užsikimšimo požymis.

Jei vanduo kartu nuteka lėčiau nei įprastai, problemos geriau neatidėlioti.

Ar kanalizacijos kvapas pavojingas?

Silpnas ir trumpalaikis kvapas dažniausiai reiškia nedidelę buitinę problemą.

Vis dėlto kanalizacijos dujose gali būti vandenilio sulfido, metano ir kitų junginių.

Esant didesnei koncentracijai, tokios dujos gali dirginti akis, nosį ir gerklę, sukelti galvos skausmą, pykinimą ar kvėpavimo sunkumų.

Todėl nuolatinio stipraus kanalizacijos kvapo nereikėtų ignoruoti.

Jei kvapas labai stiprus:

• išvėdinkite patalpas;
• neuždekite atviros liepsnos;
• patikrinkite, ar kvapas tikrai sklinda iš kanalizacijos;
• kvieskite specialistą.

Ypač skubiai reaguoti reikia, jei kartu jaučiamas galvos svaigimas, pykinimas, akių ar kvėpavimo takų dirginimas.

Ko geriau nepilti į nuotėkį?

Į kriauklę nereikėtų pilti:

• kepimo aliejaus ir riebalų;
• kavos tirščių;
• dažų ar tirpiklių;
• cemento, glaisto ir kitų statybinių mišinių;
• didelio kiekio miltų ar krakmolo;
• maisto likučių;
• drėgnų servetėlių;
• kelių skirtingų vamzdžių valiklių vienu metu.

Virtuvės riebalus geriau supilti į uždaromą indą ir išmesti su mišriomis komunalinėmis atliekomis, kai jie atvėsta.

Kaip išvengti kvapo ateityje?

Kad nemalonus kvapas nebegrįžtų:

• naudokite kriauklės sietelį;
• reguliariai pašalinkite plaukus ir maisto likučius;
• nepilkite riebalų į kanalizaciją;
• kartą per savaitę praplaukite nuotėkį šiltu vandeniu;
• retai naudojamus sifonus reguliariai papildykite vandeniu;
• nepalikite nešvaraus sietelio ar kamščio;
• atkreipkite dėmesį į lėtėjantį vandens nutekėjimą ir gurguliavimą.

Svarbiausia

Nemalonus kvapas iš kriauklės dažniausiai atsiranda dėl išdžiūvusio sifono arba vamzdyje susikaupusių organinių nešvarumų.

Jei kriauklė ilgai nenaudota, dažnai užtenka paleisti vandenį ir atkurti vandens užtvarą. Jei nuotėkis naudojamas kasdien, verta išvalyti sietelį, kamštį, perpildymo angą ir patį sifoną.

Soda, actas ar indų ploviklis gali padėti pašalinti lengvas apnašas ir kvapą, tačiau jie nepakeičia mechaninio valymo.

Jei kvapas nuolat grįžta, vanduo nuteka lėtai, vamzdžiai gurguliuoja arba kvapas sklinda iš kelių vietų, reikėtų kreiptis į santechniką.

The post Kodėl iš kriauklės sklinda kanalizacijos kvapas ir kaip jo atsikratyti appeared first on Kauno savaitė.