Mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad kraujo tyrimai gali parodyti ilgo gyvenimo tikimybę, tačiau naujas tyrimas atskleidė, jog mūsų kraujyje yra molekulių, galinčių prognozuoti ateitį tiksliau nei amžius.

Kalbama apie itin mažus RNR fragmentus, į kuriuos anksčiau beveik nekreipta dėmesio.

Tyrėjai nustatė, kad jų lygis yra susijęs su tuo, ar žmogus gyvens dar keletą metų.

Be to, šis rodiklis veikia geriau nei daugelis medicininių testų.

Ir labiausiai stebina tai, kad amžius pasirodė esąs ne toks svarbus, kaip buvo įprasta manyti.

Kokios kraujo molekulės susijusios su gyvenimo trukme

Tyrimas, kuriam vadovavo Virdžinija Bajers Kraus iš Djuko universiteto Medicinos fakulteto, apėmė 1271 vyresnį nei 71 metų žmogų.

Mokslininkai analizavo kraujo mėginius ir ieškojo molekulinių požymių, galinčių būti susijusių su gyvenimo trukme.

Anksčiau jau buvo nustatyta, kad organų biologinį amžių galima įvertinti pagal kraujo rodiklius.

Pagrindiniu atradimu tapo piRNR (PIWI sąveikaujančios RNR) – labai maži genetinės medžiagos fragmentai, kurie anksčiau buvo laikomi svarbiais tik reprodukcinėse ląstelėse.

Paaiškėjo, kad jų yra ir kraujyje, ir jos gali atspindėti senėjimo procesus.

Kai tyrėjai palygino duomenis, paaiškėjo netikėtas dalykas: žmonės, kurie gyveno ilgiau, turėjo mažesnį devynių konkrečių piRNR kiekį.

Tai prieštarauja ankstesnei logikai, nes buvo manoma, kad tokios molekulės saugo ląsteles.

Į modelį įtraukus molekulinius žymenis, amžius beveik nustojo būti reikšmingas veiksnys.

Kitaip tariant, biologinis amžius pasirodė esąs svarbesnis nei skaičius pase.

Kodėl amžius neatspindi tikrosios organizmo būklės

Mokslininkai patikrino šimtus rodiklių – iš viso buvo išmatuotos 828 mažosios RNR molekulės.

Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes, siekiant išvengti statistinių paklaidų, ir sudarytas prognozavimo modelis.

Rezultatai buvo netikėti:

• modelis, paremtas amžiumi, veikė beveik kaip atsitiktinis spėjimas
• modelis, paremtas molekuliniais žymenimis, pateikė gerokai tikslesnę prognozę
• molekulių ir sveikatos būklės derinys pasiekė rezultatą, nenusileidžiantį sudėtingoms medicininėms sistemoms

Ypač tiksliai veikė modelis, kuris įvertino šiuos rodiklius.

Tokia schema dviejų metų išgyvenamumą prognozavo tiksliau nei dauguma klinikinių metodų:

• penkios piRNR molekulės
• fizinė žmogaus būklė
• „gerojo“ cholesterolio lygis

Ar galima prailginti gyvenimą veikiant senėjimo molekules

Labiausiai intriguojanti tyrimo dalis – galimybė paveikti šiuos rodiklius.

Statistinis modeliavimas parodė, kad jei rizikos grupės žmonių piRNR lygį būtų galima sumažinti iki ilgaamžių žmonių lygio, tikimybė išgyventi dar dvejus metus galėtų beveik padvigubėti.

Kol kas tai tik skaičiavimai, tačiau jie sutampa su eksperimentų su gyvūnais rezultatais.

Pavyzdžiui:

• apvaliųjų kirmėlių atveju mažųjų RNR sistemos išjungimas gyvenimo trukmę padvigubino
• vaisinių muselių atveju panašūs pokyčiai taip pat pailgino gyvenimą

Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog netrukus atsiras vaistas.

Tačiau piRNR gali tapti nauju taikiniu senėjimo terapijoje, ir ši kryptis šiuo metu aktyviai tiriama.

Kol kas tokie tyrimai nėra taikomi įprastoje medicinos praktikoje.

Rezultatus dar reikia patvirtinti kitose imtyse, skirtingose amžiaus grupėse, naudojant įvairias technologines platformas ir ilgesniais nei dvejų metų stebėjimo laikotarpiais.

Vis dėlto šis tyrimas parodo svarbų dalyką: biologinis amžius gali labai skirtis nuo kalendorinio, ir būtent jis lemia, kiek ilgai gyvensime.

The post Kraujo tyrimas gali prognozuoti gyvenimo trukmę appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau mokslininkai dabar turi visiškai naują būdą numatyti žmogaus ateitį – kraujo tyrimą, galintį parodyti organų biologinį amžių.

Stanfordo universiteto tyrimas pristato revoliucinį metodą, leidžiantį pažvelgti į molekulinius senėjimo procesus ir įvertinti, kiek metų žmogui iš tiesų liko.

Kaip veikia organų amžiaus testas?

Šio metodo unikalumas slypi tame, kad jis analizuoja apie 3000 baltymų, esančių kraujyje.

Šiuos baltymus išskiria organai, kai patiria pažeidimų ar sensta – tai tarsi signalai, kuriuos fiksuoja organizmas.

Pasitelkę dirbtinį intelektą, mokslininkai sukūrė modelius, galinčius pagal šiuos signalus įvertinti 11 gyvybiškai svarbių organų, įskaitant smegenis, širdį, kepenis, plaučius ir imuninę sistemą, biologinį amžių.

Jei organo biologinis amžius viršija žmogaus chronologinį amžių, organas laikomas „pasenusiu“. Jei yra priešingai – organas „jaunas“.

Paaiškėjo, kad organai sensta ne vienodu tempu.

Pavyzdžiui, žmogaus kepenys gali būti puikios būklės, o smegenys – parodyti 20 metų vyresnį amžių.

Tokia asimetrija yra vienas pagrindinių priešlaikinės mirties rizikos veiksnių.

Smegenys ir imuninė sistema – ilgaamžiškumo ramsčiai

Svarbiausiais organais, lemiančiais ilgaamžiškumą, pasirodė esančios smegenys ir imuninė sistema. Žmonės, kurių šios dvi sistemos išliko „jaunos“, turėjo net 56 proc. mažesnę mirties riziką per 17 metų stebėjimo laikotarpį.

Jų tikimybė sulaukti gilios senatvės buvo dvigubai didesnė, palyginti su tais, kurių šie organai rodė ankstyvus senėjimo požymius.

Ypač neraminantis faktas – senėjantis smegenys net tris kartus padidino Alzheimerio ligos riziką. Šis rodiklis prilygsta pavojingajam genetiniam veiksniui APOE4, kuris ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu demencijos vystymosi veiksniu.

Tyrimas taip pat atskleidė: kuo daugiau „pasenusių“ organų turi žmogus, tuo didesnė mirties rizika. Pavyzdžiui, turint 2–4 senstančius organus, mirties rizika padidėja 2,3 karto, 5–7 – jau 4,5 karto, o jei sensta 8 ar daugiau organų – rizika šokteli daugiau nei 8 kartus.

Daugiau nei 60 proc. tokių žmonių mirė per 15 metų po tyrimo.

Ar įmanoma sulėtinti organų senėjimą?

Gera žinia ta, kad organų senėjimas – dar ne nuosprendis.

Mokslininkai nustatė, kad gyvenimo būdas biologinį amžių lemia labiau nei genai.

Tarp veiksnių, spartinančių senėjimą – rūkymas, alkoholis, perdirbta mėsa ir prastas miegas.

Kiti veiksniai, priešingai, gali atjauninti organus: reguliarus fizinis aktyvumas, žuvies vartojimas, aukštas išsilavinimo lygis, vitaminų – ypač C ir D – vartojimas, gliukozamino, žuvų taukų ir ibuprofeno naudojimas, taip pat hormonų terapija moterims.

Kraujo tyrimai – nauja genetinių testų alternatyva?

Tyrimo autoriai mano, kad baltymų profilis kraujyje gali tapti nauju diagnostikos standartu, nes baltymai – tai molekulės, kurios realiai dalyvauja organizmo veikloje, o dauguma vaistų yra nukreipti būtent į juos.

Šis testas jau dabar gali prognozuoti ne tik mirties riziką, bet ir daugelio ligų – nuo diabeto iki širdies nepakankamumo – išsivystymą dar gerokai prieš pasireiškiant simptomams.

Per artimiausius 2–5 metus tokie tyrimai gali pasirodyti klinikose, o po 10–20 metų gali tapti įprasta medicininės apžiūros dalimi.

Išvada

Pirmą kartą mokslas turi priemonę, leidžiančią įvertinti kiekvieno organo biologinį amžių atskirai. Tai reiškia, kad galime ne tik stebėti bendrą sveikatos būklę, bet ir kryptingai veikti silpnąsias vietas – palaikyti smegenų funkcijas, slopinti uždegimus, stiprinti imunitetą.

Taip senėjimas tampa nebe aklu procesu – jį galima stebėti, analizuoti ir lėtinti.

Kaip sako patys tyrimo autoriai: „Jaunos smegenys ir stipri imuninė sistema – tikrieji mūsų kūno sergėtojai.“

Ir, panašu, kad būtent aplink juos suksis ateities medicina.

The post Naujas kraujo tyrimas: kiek jums liko gyventi appeared first on Kauno savaitė.

Giliai šalčiausiame pasaulio žemyne egzistuoja vieta, nuo kurios tiesiog stingsta kraujas – ir tai ne metafora.

Iš Teiloro ledyno išteka tikras „kraujo krioklys“ – ryškiai raudonai oranžinės spalvos vanduo.

Šis gamtos reiškinys turi oficialų pavadinimą – Kraujo krioklys (Blood Falls).

Siurrealus vaizdas vienu metu kelia nuostabą, nerimą ir daugybę klausimų: iš kur atsirado šis kruvinas atrodantis srautas, kaip tai įmanoma negyvoje ledo dykumoje? Kodėl vanduo raudonas? Ką slepia šis Antarktidos fenomenas ir kodėl mokslininkai vis dar ginčijasi dėl jo paslapčių?

Kodėl Kraujo krioklio vanduo raudonas?

Kraujo krioklys pirmą kartą aprašytas 1911 m., kai jį atrado Australijos geologas Grifitas Teiloras. Jis išteka iš mokslininko garbei pavadinto Teiloro ledyno, esančio Makmerdo sausuosiuose slėniuose – vienoje iš labiausiai negyvenamų vietų Žemėje.

Laimei, vandens spalvą lemia ne kraujas, o labai didelis geležies oksido kiekis – paprasčiau tariant, rūdys.

Kai poledinis vanduo, prisotintas druskų ir geležies, patenka į paviršių, jis reaguoja su atmosferos deguonimi.

Vyksta stipri oksidacijos reakcija ir vanduo nusidažo tamsiai raudona, rūdžių spalva – kaip kraujas.

Šis procesas primena rūdžių susidarymą ant metalo, tik čia vietoje seno geležinio tvoros stulpo – poledinis ežeras, paslėptas po kilometrais ledo.

Kas gyvena Kraujo krioklyje?

Stebėtina, bet šioje ekstremalių sąlygų vietoje mokslininkai aptiko gyvų mikroorganizmų, įkalintų polediniame vandenyje, kur nėra saulės šviesos, beveik nėra deguonies, o druskingumas – itin didelis.

Šie organizmai gyvuoja jau daugiau nei milijoną metų, naudodami geležį ir sulfatus vietoje deguonies – tai viena seniausių medžiagų apykaitos formų Žemėje.

Atradimo reikšmę sunku pervertinti – jis naudojamas kaip modelis ieškant gyvybės už Žemės ribų. Poledinio vandens sąlygos Teiloro ledyno gelmėse labai primena tas, kurios gali būti polediniuose vandenynuose Jupiterio palydove Europoje ar Saturno palydove Encelade.

Jei gyvybė išgyveno čia, ji gali egzistuoti ir kitose planetose.

Gamta – geriausia laboratorija

Kraujo krioklys – ne tik retas gamtos reiškinys, bet ir natūrali laboratorija, suteikianti unikalią galimybę tyrinėti senovines gyvybės formas ir jų išlikimo mechanizmus.

Šio krioklio tyrimai leidžia:

• suprasti, kaip galėjo atsirasti gyvybė ankstyvojoje Žemėje;

• modeliuoti galimos gyvybės egzistavimo sąlygas kituose pasauliuose;

• analizuoti sulėtėjusius geocheminius ciklus;

• stebėti, kaip uždara ekosistema gali išlikti gyvybinga šimtmečius.

Tai viena iš tų vietų Žemėje, kur gamta slepia atsakymus į klausimus, susijusius ne tik su mūsų planeta, bet ir su gyvybės galimybe visatoje.

The post Kraujo krioklys: gyvybės kodas ar gamtos išdaiga appeared first on Kauno savaitė.

Iš rimtesnių negalavimų būtina paminėti gingivitą – dantenų uždegimą.

Tačiau kartais, sako specialistai, kraujuojančių dantenų kaltininkas gali būti itin netikėtas: hormonai.

Kai kurios moterys ir pačios pastebi, jog per menstruacijas jų dantenos tampa daug jautresnės, tarsi ištinsta, ir valantis dantis dažniau kraujuoja.

Taip yra dėl to, kad tomis dienomis (kaip ir nėštumo laikotarpiu) organizme smarkiai padaugėja estrogeno ir progesterono. Toks hormonų antplūdis padidina kraujo pritekėjimą į dantenas, ir šios tampa jautresnės – reaguoja net į dantų apnašas – pabrinksta, taigi smarkiau spustelėjus šepetėliu, kraujuoja.

Kraujuojančių dantenų kaltininkas gali būti netikėtas: hormonai.

Laimė, yra būdų labai paprastai tą kraujavimą sumažinti arba išvis jo išvengti.

Jeigu jūsų dantenos per menstruacijas arba laukiantis labai smarkiai išbrinksta ir parausta, tampa skausmingos, specialistai rekomenduoja atlikti profesionalų apnašų valymą kas keturis mėnesius vietoj standartinių šešių.

Itin svarbios tokiu atveju tampa ir kasdienės burnos higienos procedūros namuose.

Privalu valytis dantis dukart per dieną, bent sykį per dieną – tarpdančius ir vengti gėrimų bei maisto, galinčių pakenkti jūsų šypsenai.

The post Kodėl moterims kraujuoja dantenos appeared first on Kauno savaitė.