Lietuvoje nuo praėjusių metų atliekamame ikiteisminiame tyrime šis asmuo yra įtariamas šnipinėjimu.

„Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galimai nuo 2023 m. rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvą ir joje vykstančius procesus, dominusią Kinijos žvalgybos institucijas“, – rašoma bendrame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus VSD žvalgybinę informaciją. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Lenkijos Centrinio tyrimų biuro operacijų padalinio pareigūnų sulaikytas asmuo šiuo metu yra laikinai suimtas, pradėtos įprastos tokiems atvejams įtariamojo perdavimo Lietuvai procedūros.

Pareigūnai teigia, kad detalesnė informaciją apie šį ikiteisminį tyrimą šiuo metu neteiktina, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei ir nacionaliniams saugumo interesams.

Lietuvai priešiškos šalys bendradarbiauja su Kinijos žvalgyba

„Veikdamos prieš Lietuvą, Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos artimai bendradarbiauja. Kinijos žvalgybos veikla Lietuvoje intensyvėja ir ji taip pat siekia kištis į Lietuvos vidinius procesus. Kai kurių kitų valstybių žvalgybos tarnybos taip pat turi interesų Lietuvoje, pavyzdžiui, stebi Lietuvoje įsikūrusias savo tautines bendruomenes ir politinius pabėgėlius“, – sako VSD.

Saugumo pareigūnų teigimu, Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje siekia ilgalaikių, su politine ir ekonomine įtaka susijusių tikslų. Kinija labiausiai suinteresuota, kad Lietuva laikytųsi jai palankios pozicijos Taivano klausimu ir nekurtų kliūčių Kinijos investicijoms į nacionaliniam saugumui svarbius ekonomikos sektorius. Kinijos žvalgybą labiausiai domina Lietuvos vidaus aktualijos, politinė takoskyra Kinijos klausimu, Lietuvos užsienio politikos kryptys ir procesai energetikos sektoriuje.

VSD nurodo, kad Kinijos žvalgyba intensyviausiai renka žvalgybos informaciją ir bando plėsti agentų tinklą Lietuvoje veikdama iš Kinijos teritorijos. Dažniausiai Kinijos žvalgybos tarnybos kontaktus su potencialiais taikiniais mezga socialiniuose tinkluose. Rizikų būti verbuojamiems Kinijos žvalgybos tarnybų taip pat kyla šioje šalyje verslo, mokslo ar turizmo tikslais besilankantiems Lietuvos piliečiams.

Taip pat teigiama, kad Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai bando įsiskverbti į Lietuvos valstybės institucijų tinklus, siekdamos perimti informaciją ir duomenis.

Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą

Kinija tiekia Rusijos karo pramonei gyvybiškai reikalingų prekių ir technologijų, taip įgalindama Rusiją išlaikyti iniciatyvą fronte ir tęsti karą. Pekino pozicija dėl paramos Rusijai remiasi nuostata, kad Vladimiro Putino režimui negalima leisti pralaimėti.

Pasak VSD, karas Ukrainoje šiuo metu atitinka Kinijos interesus, nes sekina Vakarų resursus ir kursto vidinius nesutarimus, o Maskvą verčia priimti Pekinui palankias bendradarbiavimo sąlygas.

Kinijos režimas siekia užsitikrinti prieigą prie vakarietiškų technologijų, informaciją apie jas renka ne tik šnipinėdamas, bet ir skatindamas bendradarbiavimą su Vakarais akademinėje srityje.

„Labai tikėtina, kad Kinija išlieka suinteresuota Lietuvos mokslo pasiekimais, ypač tokiose srityse kaip lazeriai, puslaidininkiai ir biotechnologijos. Tyrimai šiuose sektoriuose atitinka Kinijos strateginiuose dokumentuose numatytus prioritetus“, – sako VSD.

VSD duomenimis, įrodžius šnipinėjimo veiklą, 2014–2024 m. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmėmis nubausti 11 Lietuvos ir 3 užsienio valstybių piliečiai, 19 užsienio valstybių diplomatų dėl šnipinėjimo buvo išsiųsti iš šalies.

Pasak VSD, vykdant kontržvalgybą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybų darbuotojai ir jų agentai nebūtinai yra sulaikomi ar išsiunčiami iš šalies, tačiau tokia veikla visada yra kontroliuojama ir neutralizuojama šių asmenų keliama grėsmė.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Sulaikytas Lietuvos šnipinėjimu Kinijai įtariamas Juodkalnijos pilietis appeared first on Kauno savaitė.

Remiantis pranešimu spaudai, šis mokestis, dėl kurio penktadienį susitarė Briuselyje susirinkę ES finansų ministrai, yra laikina priemonė, kuri galios iki 2028 m., kai visoms į ES importuojamoms prekėms bus taikomi muitai, neatsižvelgiant į jų vertę.

„Šia laikina priemone reaguojama į tai, kad tokios siuntos šiuo metu įvežamos į ES netaikant muitų, o tai lemia nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams, sveikatos ir saugumo pavojus vartotojams, didelį sukčiavimo lygį ir aplinkosaugos problemas“, – sakoma pranešime spaudai.

Pasak Europos Komisijos (EK), 2024 m. į ES buvo importuota 4,6 mlrd. mažos vertės prekių iki 150 eurų, o tai prilygsta daugiau nei 12 mln. siuntų per dieną. Pastaraisiais metais į ES įvežamų mažų siuntų skaičius gerokai išaugo.

Naujasis mokestis greičiausiai paveiks elektroninius prekiautojus, siuntas siunčiančius iš Kinijos, tokius kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“, nes 2024 m. 91 proc. visų elektroninės prekybos siuntų iki 150 eurų atkeliavo iš Kinijos.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama kovoti su sukčiavimu ir vengti atvejų, kuomet muitinės deklaracijose sąmoningai deklaruojama sumažinta importo vertė, kad būtų galima nemokėti muitų.

Suklastotos muitinės deklaracijos daro neigiamą poveikį ES įmonėms, kurioms sunku konkuruoti su pigiu importu, nurodė Komisija.

Be to, Komisija argumentuoja, kad muitų lengvatos mažesniems importuojamiems produktams skatina importuotojus išskaidyti didesnius užsakymus į mažesnes pakuotes, o tai sukuria nereikalingas pakavimo atliekas.

The post Perkate iš „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“? Pasiruoškite naujam mokesčiui appeared first on Kauno savaitė.