Net jei kilimas neatrodo akivaizdžiai purvinas, ilgainiui jis gali prarasti gaivumą, o kambaryje atsiranda sunkiai nusakomas „užsistovėjęs“ kvapas.

Gera žinia ta, kad kilimą galima greitai atšviežinti ir be profesionalaus valymo.

Tam dažniausiai pakanka dulkių siurblio, sodos, šiek tiek kantrybės ir kelių paprastų namų priemonių.

Pirmas žingsnis – kruopštus siurbimas

Prieš naudojant bet kokias priemones, kilimą būtina gerai išsiurbti.

Tai padeda pašalinti dulkes, trupinius, smėlį, plaukus ir kitus nešvarumus, kurie vėliau gali tik dar labiau įsitrinti į audinį.

Siurbti geriausia lėtai, judant skirtingomis kryptimis.

Taip pakeliami kilimo plaukeliai ir dulkių siurblys lengviau pasiekia giliau esančias daleles. Jei namuose yra augintinių, prieš siurbimą kilimą galima perbraukti gumine pirštine arba specialiu šepečiu – taip plaukai atsikabina nuo pluošto ir lengviau susiurbiami.

Soda – paprasta priemonė kvapams sugerti

Vienas lengviausių būdų atgaivinti kilimą – naudoti valgomąją sodą. Ji padeda sugerti nemalonius kvapus ir šiek tiek „pakelia“ kilimo gaivumą.

Sodą tolygiai pabarstykite ant kilimo paviršiaus ir palikite bent 20–30 minučių. Jei kvapas stipresnis, galima palaikyti ir kelias valandas.

Po to kilimą labai kruopščiai išsiurbkite.

Svarbu sodą paskirstyti plonu sluoksniu, o ne supilti krūvelėmis.

Taip ją bus lengviau pašalinti, o kilime neliks baltų likučių.

Gaivesniam kvapui – atsargiai su eteriniais aliejais

Kai kurie į sodą įlašindami kelis lašus eterinio aliejaus pasigamina kvapnų kilimų gaiviklį. Tai gali būti malonu, tačiau reikėtų elgtis atsargiai.

Eterinių aliejų nereikėtų naudoti, jei namuose yra mažų vaikų, jautrių žmonių ar augintinių, ypač kačių. Kai kurie kvapai gyvūnams gali būti netinkami.

Be to, aliejus gali palikti dėmių, jei jo bus per daug arba jis nebus gerai sumaišytas su soda.

Saugiausia rinktis paprastą sodą be priedų.

Ji kvapus sugeria ir be papildomo aromato.

Mažoms dėmėms – švelnus valymas vietoje

Jei ant kilimo yra nedidelių dėmių, jas galima pabandyti išvalyti.

Tam tinka šiltas vanduo ir nedidelis kiekis švelnaus indų ploviklio arba ūkinio muilo.

Svarbiausia – dėmės netrinti agresyviai.

Geriau ją švelniai spausti arba tapšnoti švaria šluoste, judant nuo kraštų į centrą. Taip dėmė nesiplės.

Po valymo vietą reikėtų perbraukti švariu drėgnu skudurėliu, kad neliktų muilo likučių, ir nusausinti.

Prieš valant didesnį plotą, priemonę verta išbandyti mažiau matomoje kilimo vietoje.

Kai kurie kilimai gali leisti spalvą arba jautriai reaguoti į drėgmę.

Acto tirpalas – ne visiems kilimams

Silpnas acto ir vandens tirpalas kartais naudojamas kvapams mažinti ir kai kurioms dėmėms valyti. Į purkštuvą galima įpilti vandens ir šiek tiek baltojo acto, tačiau tirpalas turi būti silpnas.

Kilimo nereikia permirkyti – pakanka vos sudrėkinti paviršių.

Po to jį reikėtų gerai išvėdinti ir leisti visiškai išdžiūti.

Vis dėlto actas tinka ne visiems kilimams.

Jo nereikėtų naudoti ant šilko, vilnos ar kitų jautrių natūralių pluoštų kilimų, jei nesate tikri dėl gamintojo rekomendacijų.

Taip pat reikėtų vengti acto, jei kilimas turi nestabilių spalvų.

Kaip pakelti prigulusius kilimo plaukelius

Dažnai kilimas atrodo pavargęs ne todėl, kad yra labai nešvarus, o todėl, kad jo plaukeliai prigulę. Tokiu atveju padeda paprastas šukavimas.

Po siurbimo kilimą galima perbraukti minkštu šepečiu arba specialiu kilimų šepetėliu. Tai ypač naudinga tose vietose, kur dažniausiai vaikštoma arba stovi baldai.

Jei po baldais liko įspaustos žymės, ant jų galima uždėti ledo kubelį, leisti jam ištirpti, o vėliau švelniai pakelti plaukelius šaukštu ar šepetėliu. Svarbu vietą po to gerai nusausinti.

Vėdinimas daro stebuklus

Kartais kilimui reikia ne sudėtingo valymo, o gero išvėdinimo. Jei kilimas nedidelis, jį galima išnešti į balkoną, terasą ar kiemą ir palikti pavėsyje kelioms valandoms.

Tiesioginės saulės geriau vengti, nes ji gali blukinti spalvas.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su ryškiais, tamsiais ar natūralaus pluošto kilimais.

Jei kilimo išnešti negalima, verta bent gerai išvėdinti kambarį, atitraukti baldus, išsiurbti abi kilimo puses, jei tai įmanoma, ir leisti jam „pakvėpuoti“.

Ko geriau nedaryti

Kilimo nereikėtų gausiai lieti vandeniu, jei jis nėra tam pritaikytas.

Per daug drėgmės gali sukelti pelėsio kvapą, deformuoti pagrindą arba palikti dėmes.

Taip pat nereikėtų naudoti stiprių baliklių, chloro turinčių priemonių ar agresyvių valiklių, skirtų voniai ar virtuvei.

Jie gali pažeisti pluoštą, išblukinti spalvas ar palikti nemalonų kvapą.

Jei kilimas brangus, vilnonis, šilkinis ar rankų darbo, geriau nerizikuoti ir prieš valymą pasitarti su specialistais.

Kaip ilgiau išlaikyti kilimą gaivų

Kilimą verta siurbti bent kartą per savaitę, o intensyviai naudojamose vietose – ir dažniau. Jei namuose yra augintinių, tai daryti gali tekti kelis kartus per savaitę.

Prie įėjimo verta turėti gerą durų kilimėlį, kad į namus patektų mažiau smėlio ir purvo.

Taip pat naudinga nusiauti batus, nes lauko nešvarumai greitai įsigeria į kilimą.

Dėmes geriausia valyti iš karto. Kuo ilgiau jos lieka, tuo sunkiau jas pašalinti.

O kvapams mažinti kartą per mėnesį galima naudoti sodos metodą.

Paprasta taisyklė

Greitas kilimo atšviežinimas namuose prasideda nuo kruopštaus siurbimo. Soda padeda sugerti kvapus, švelnus muilo tirpalas – pašalinti smulkias dėmes, o vėdinimas ir plaukelių pašukavimas grąžina kilimui gaivesnę išvaizdą.

Svarbiausia nepermirkyti kilimo, nenaudoti stiprios chemijos ir visada pirmiausia išbandyti priemonę mažiau matomoje vietoje. Reguliariai prižiūrimas kilimas ilgiau išlieka švaresnis, gražesnis ir malonesnis namų jaukumui.

The post Kaip greitai atšviežinti kilimą be profesionalaus valymo appeared first on Kauno savaitė.

Todėl ir medikai pataria kuo dažniau braidyti po rasą, vaikščioti po žolę, karštą smėlį, paplūdimio žvirgždą, o šiuo metų laiku, žinoma, geriau per kambaryje patiestą kilimą.

Vaikštant be avalynės šiurkštus, dygus ar minkštas pagrindas dirgina padus ir palankiai veikia visą organizmą. Taip yra todėl, kad paduose išsidėstę aktyvieji taškai, susieti su kiekvienu vidaus organu. Masažuojant tuos taškus, galima stimuliuoti viso organizmo veiklą.

„Stebuklingieji“ taškai

Kur yra tie aktyvūs pėdų taškai ir kaip juos paveikti vaikštant basomis?

Rankos nykštys siejasi su nervų sistema, smilius – su kaulų ir raumenų sistema, didysis – su širdimi ir kraujagyslėmis, bevardis – su skrandžiu ir žarnynu, o mažylis – su šalinamąja ir lytine sistemomis.

Labai panaši sąsaja su organizmo sistemomis būdinga ir kojų pirštams.

Be to, pėdose dar yra aktyvieji taškai, besisiejantys su atskirais organais.

Pavyzdžiui, pėdos vidurys siejasi su plaučiais, o pats jos centras – su širdimi. Didžiojo piršto pagalvėlė turi įtakos smegenims ir psichikai, antrojo piršto – stuburui ir galūnėms, trečiojo – kraujagyslėms ir raumenų mitybai, ketvirtojo – skrandžiui ir kasai, penktojo – inkstams ir šlapimo sistemai. Viršutinės pėdos pusės vidurys siejasi su tulžies pūsle, o apatinės pusės vidurys – su kepenimis, kraujodaros organais.

Masažuojant aktyvųjį tašką paveikiamas su juo susietas vidaus organas ir kartu visas organizmas. Todėl, užuot masažavus tam tikrą tašką, galima masažuoti visą pėdą ir jos pirštus. Lengviausia tai padaryti vaikštant basomis: nelygumai dirgina aktyviąsias zonas ir sukelia vidaus organų atsakomąją reakciją.

Ir ligai, ir profilaktikai

Toks basas masažas naudingas kone nuo visų ligų ir beveik visiems – tiek sveikiems, tiek ligotiems žmonėms.

Net jei jaučiamasi gerai, kokio nors organo veikla gali būti sutrikusi. Nepradėjus laiku jo gydyti, po keleto metų gali labai pablogėti sveikata. O vaikštant basomis gali savaime atsinaujinti organų energinis balansas.

Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta, vidaus organų (kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų) bei regėjimo organų veikla. Nusiavus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis. Pasak kai kurių specialistų, tuo metu mes tarsi įžeminame save, tai yra pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.

Vaikščioti basomis labai naudinga stuburui. Ypač moterims, kurios linkusios avėti aukštakulnius batus.

Mat dažnai avint tokią avalynę pakinta kūno svorio centras. Dėl šios priežasties stuburo juosmens srityje susidaro dar vienas linkis, jis nevienodai paskirsto krūvį čia esantiems slanksteliams. Ilgainiui pasislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai, ir pradeda kamuoti galvos skausmai, nemiga, stenokardijos priepuoliai.

Dar daugiau: moters kryžkaulis yra stipri refleksogeninė zona, tad čia išsidėstę daugybė aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su gimda ir lytiniais organais, šlapimo pūsle, tiesiąja žarna.

Kaip vaikščioti basomis

Iš daugelio vaikščiojimo basomis metodikų galima išsirinkti tinkamiausią ir prieinamiausią. O derinant keletą metodikų, galima pasiekti maksimalų rezultatą.

Pačios populiariausios yra keturios: vaikščiojimas po karštą smėlį, vaikščiojimas po žvirgždą arba jūros smėlį, vaikščiojimas duriančia danga, vaikščiojimas minkšta danga.

Visos metodikos skiriasi savo poveikiu.

Pirmoji rekomenduotina norint suaktyvinti viso organizmo funkcijas. Antroji naudinga sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu cholecistitu arba šlapimo sistemos ligomis. Trečioji tinka širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų profilaktikai bei gydymui. Ketvirtoji tinkamiausia nervų sistemos ligų profilaktikai ir gydymui.

Taigi reikia kuo dažniau nusiauti ir pavaikščioti basomis. Ar namie, ar darbe – bent 15–20 minučių per dieną.

O vasarą tiesiog būtina įprasti vaikščioti basomis ir taip stimuliuoti vidaus organus.

Rekomendacija vaikščioti basomis jokiu būdu netinka vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat sergantiesiems cukriniu diabetu ar turintiesiems kraujotakos bėdų. Vaikščioti be avalynės jiems negalima dėl įvairių priežasčių, įskaitant pačią elementariausią – riziką ką nors užminti, susižaloti ir nepajusti. Arba užkliūti ir parvirsti. Dėl pastarosios priežasties ir šlepetės senjorams turėtų būti tabu. Vietoj jų medikai pataria įsigyti patogių sportinių batelių porą arba dar geriau dvi, ir vienus avėti namuose, kitus – lauke.

The post Vaikštant basomis gyventi sveikiau! appeared first on Kauno savaitė.