Gerti aspiriną apsisaugoti nuo krešulių ar jokiu būdu ne? Valgyti kiaušinius ar bijoti, kad juose esantis cholesterolis užkimš kraujagysles?

Atsakymai į tokius klausimus tik atrodo akivaizdūs.

Kaip ir visas mokslas, medicina nuolat evoliucionuoja. O dar internetas įkiša savo dažnai nieko bendra su tiesa neturintį trigrašį.

Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, nebūtinai tampa išsigelbėjimu kitam.

Todėl mitybos specialistai ir gydytojai kardiologai pataria per daug neimprovizuoti širdies tausojimo tema be jų žinios ir periodiškai atnaujinti informaciją apie pagrindines sveikos širdies taisykles.

Pavyzdžiui, šias jau galite drąsiai pamiršti.

Kasdienis aspirino vartojimas

Pasižymintis kraują skystinančiu, taigi nuo krešulių saugančiu poveikiu, šis vaistas gali padėti išvengti infarkto ir insulto. Tačiau tik kai kuriems žmonėms. Kitiems nuolatinis aspirino vartojimas gresia rimtomis šalutinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, kraujavimu virškinimo trakte.

Dėl to pasaulio specialistai jau nebesiūlo aspirino, kaip širdies ligų riziką mažinančios priemonės, absoliučiai visiems. Per dešimtmečius, kol tokia rekomendacija galiojo, kardiologai išsiaiškino, kad dažniausiai vaistais yra visiškai nereikalingas, o kai kada – ir nepaprastai pavojingas.

40–59 metų asmenys, kuriems padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, tačiau dar neturintys tokios diagnozės savo ligos istorijoje (pavyzdžiui, 45-erių rūkaliai, sergantys diabetu), klausimą vartoti ar nevartoti aspirino turėtų spręsti kartu su savo gydytoju. Tačiau 60-mečiams ir vyresniems žmonėms, nesergantiems širdies ligomis, geriau nepradėti jo gerti.

Jeigu esate patyrę infarktą, širdies kraujagyslių šuntavimo, stentavimo operacijas, aspirinas bus į naudą nepaisant nuo jūsų amžiaus. Arba jei nieko panašaus nenutiko, bet turite smarkiai užkalkėjusias širdies kraujagysles, aspirino tabletės taip pat greičiausiai duos naudos. Bet ir čia galioja esminė taisyklė: pasitarti su gydytoju. Be jo palaiminimo kasdien aspirino nevartokite niekada.

Jūros druska sveikesnė už paprastą

Jūros druska yra mažiau apdorota, turi daugiau mineralų, tačiau jų abiejų maistinė vertė yra tokia pati ir mūsų organizmas jas vienodai pasisavina.

Todėl nesvarbu, kokią druską naudosite, svarbu, kad nenaudotumėte per daug: rekomenduojama norma – 1 šaukštelis per dieną. Nes druskos perteklius neigiamai veikia kraujospūdį ir didina širdies ligų bei insulto riziką.

Kokosų aliejus sveikesnis maistui gaminti

Nors gryname kokosų aliejuje yra vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, manoma, didinančių gerojo cholesterolio kiekį organizme, nors jis pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, šiame produkte vis tiek pavojingai daug sočiųjų riebalų – maždaug 50 proc. daugiau nei svieste. O vartojant pernelyg daug sočiųjų riebalų daugėja blogojo cholesterolio, taigi didėja insulto bei širdies kraujagyslių ligų rizika.

Dauguma kardiologų rekomenduoja, kad sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 6 proc. visų perdien suvartojamų kalorijų – arba dar mažiau. Kaip alternatyvą jie siūlo naudoti nedidelius kiekius alyvuogių („extra virgin“) ir avokadų aliejaus.

Elektroninės cigaretės geriau už paprastas

Įkvėpti karšto oro iš cigaretės ar elektroninio inhaliatoriaus, kaip ir iš degančio pastato, niekada nebus sveika plaučiams.

Elektroninėse cigaretėse garinamas skystis turi toksiškų medžiagų ir aliejų, kurie taip pat žeidžia plaučius, kaip smalkės ar dervos. O jeigu dar jame yra nikotino, tai lygiai tas pat, jei rūkytumėte tabaką.

Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kraujospūdį, be to, lemia hipertenziją.

Tiesiog meskite rūkyti, užuot ieškoję pakaitalų.

Kava nesveika širdžiai

Taip, kava yra vienas labiausiai stimuliuojančių gėrimų. Tačiau tas ne visada blogai sveikatai.

Nustatyta, kad išgeriant apytikriai po 2–3 puodelius kavos per dieną širdies ligų rizika sumažėja. Šauniausia, kad tiek sveikiems, tiek jau sergantiems žmonėms.

Tik reikėtų būti atsargesniems, jeigu jums diagnozuota aritmija arba priešlaikinis skilvelių ar prieširdžių susitraukimas, ir nepiktnaudžiauti kava. Kofeinas gali dar labiau sustiprinti širdies permušimus.

Truputis alkoholio širdžiai nepakenks

Tai dažnas įsitikinimas: jeigu neviršysime rekomenduojamos alkoholio paros dozės, jokios žalos širdžiai nebus.

Nieko panašaus.

Europos kardiologų asociacija tvirtina, kad alkoholio kiekiai, kai kuriose valstybėse laikomi saugūs vartoti, yra susiję su širdies nepakankamumo vystymusi.

Tas pats pasakytina ir apie raudonąjį vyną. Nors jis gali tam tikra prasme pagerinti širdies sveikatą (tikėtina, jog vyne esantys antioksidantai didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo blogojo kaupimosi organizme), tai nėra visa tiesa.

Kaip visur, taip ir vartojant alkoholį būtina jausti saiką. O atsiradus širdies problemų – nepulti gurkšnoti raudonojo vyno: tai ne vaistai.

Be to, kai kurių širdies ligų (tarkime, nepakankamumo) atvejais alkoholis, nustatyta, veikia kaip sukėlėjas arba jas komplikuojantysis veiksnys.

Kardiologų išvada: norite sveikos širdies – visai nevartokite alkoholio.

10 000 žingsnių per dieną pakeičia mankštą

Nors judėjimas labai svarbus visai sveikatos būklei, tam, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, dešimties tūkstančių žingsnelių neužtenka, įspėja gydytojai.

Raktas į sveiką širdį – nuosaikūs krūviai. Tai reiškia, kad vaikštinėdami lėtai nepasitarnaujate širdžiai taip, kaip tuo atveju, jei sportuotumėte intensyviau.

Bet jeigu pasivaikščiojimai jums labai patinka, puiku – tik žingsniuokite sparčiau arba neškitės nedidelius svarmenis. Jei lengvai išprakaituosite, o širdis ims plakti sparčiau, žinosite, kad viską darote teisingai.

Sveika valgyti tik kiaušinių baltymus

Tai labai senas įsitikinimas iš laikų, kai manyta, kad kiaušinius – o ypač trynius – valgyti nėra sveika, nes juose gausu maistinio cholesterolio.

Tiesa ta, kad tryniuose susikaupusios ir visos naudingiausios maistinės medžiagos: liuteinas, folatas, riboflavinas, vitaminai A, B12, D, K. Dauguma jų gyvybiškai svarbūs ir saugo nuo visokių ligų. Širdies – taip pat.

Atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad žmonių, reguliariai valgančių kiaušinius, kraujyje esama daugiau didesnių gerojo cholesterolio molekulių. Dėl to jos lengviau pašalinamos iš kraujagyslių, tad jų neužkemša ir nesukelia infarkto ar insulto.

Žmonės, valgantys mažai kiaušinių, kraujyje sukaupia daugiau kenksmingų metabolitų, siejamų su širdies ligomis.

Medikų išvada: nors tryniuose yra sočiųjų riebalų (maždaug 1–2 g viename), juos valgyti galima net besilaikantiesiems širdžiai sveikos dietos. Vėlgi svarbus saikas – nevalgyti daugiau kaip 3–5 kiaušinių per savaitę ir derinti juos su kuo daugiau cholesterolį ir kraujospūdį mažinančių produktų – avižiniais dribsniais, avokadais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

Visi riebalai kenkia širdžiai

Su maistu mes gauname keturių skirtingų rūšių riebalus ir kai kurie jų yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Todėl visiems laikams iš savo valgiaraščio išprašyti reikėtų tik vieną rūšį – transriebalus.

Daugiausia transriebalų yra perdirbtuose maisto produktuose ir kepiniuose. Jie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina – gerojo.

Riboti derėtų ir sočiųjų riebalų vartojimą. Jų natūraliai esama raudonoje mėsoje, nenugriebto pieno produktuose, egzotiškuose aliejuose (kokosų, palmių).

Būna sočiųjų riebalų ir keptame maiste, kepiniuose. Panašiai kaip transriebalai, jie irgi didina blogojo cholesterolio kiekį, o sykiu – širdies ligų bei insulto riziką.

Mononesotieji ir polinesotieji riebalai – visai kas kita. Jie, manoma, mažina blogąjį cholesterolį ir gausina gerąjį.

Šių sveikų riebalų gana daug aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų), riešutuose ir sėklose (graikiniuose ir moliūgų), avokaduose ir žemės riešutų svieste.

Neabejotinai esate girdėję apie omega-3 – tai polinesotieji riebalai. Kad gautumėte jų daugiau, valgykite riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, silkę. Iš augalinių produktų specialistai rekomenduoja ispaninių šalavijų ir kanapių sėklas, briuselinius kopūstus.

Aukštas gerojo cholesterolio lygis gali sumažinti blogąjį

Kadangi vadinamasis gerasis cholesterolis absorbuoja blogąjį ir nugabena jį į kepenis, kurios šį pašalina iš organizmo, logiška atrodo prielaida, kad kuo daugiau bus gerojo cholesterolio, tuo sparčiau blogojo mažės.

Bet iš tikrųjų žmonės, kurių kraujyje itin dideli gerojo cholesterolio kiekiai, kaip tik susiduria su didesne širdies ligų rizika.

Tyrėjams dar reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tikėtina, kad su tuo kažkaip susiję genai ir paveldimumas.

Norint išvengti širdies ligų, gerojo cholesterolio kiekis mūsų organizme turi būti nei per mažas, nei per didelis. Idealiai – aukštesnis kaip 40 mg/dl, bet žemesnis kaip 90 mg/dl.

Jei aktyviau mankštinsitės, mesite rūkyti, palaikysite normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinsitės, taip pat padidinsite gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo labiau kad naujausi tyrimai rodo, jog cukrus gali daug labiau prisidėti prie blogojo cholesterolio kaupimosi, nei iki šiol manyta. Todėl analizuodami produktų etiketes mažiau dairykitės cholesterolio ir atidžiau vertinkite sočiųjų riebalų ir pridėtinių cukrų kiekius.

The post Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti appeared first on Kauno savaitė.

Plataus masto tyrimas, apėmęs daugiau nei 131 000 žmonių, pateikė intriguojančių rezultatų: reguliarus kofeino turinčių gėrimų vartojimas siejamas su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.

Skamba viltingai, tačiau, kaip dažnai nutinka moksle, yra niuansų, kuriuos svarbu žinoti.

Kaip kofeinas veikia demencijos riziką

Harvardo universiteto, MIT ir „Mass General Brigham“ mokslininkai išanalizavo dviejų ilgalaikių kohortinių tyrimų duomenis.

Stebėjimai vyko 1976–2023 m., o dalyviai buvo sekami iki 43 metų.

Galutinę imtį sudarė 131 821 asmuo.

Siekdami eliminuoti pašalinių veiksnių — amžiaus, rūkymo, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo, šeiminės demencijos istorijos ir kitų — įtaką, tyrėjai taikė Cox proporcingų rizikų statistinį modelį.

Šis metodas leidžia palyginti panašių charakteristikų asmenis, kurie skiriasi tik kofeino vartojimu.

Rezultatai buvo gana įtikinami. Daugiausia kavos vartoję asmenys turėjo 18 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie jos gėrė mažiausiai.

Arbatos mėgėjams rizika sumažėjo 14 proc.

Didžiausio bendro kofeino kiekio (iš visų šaltinių) grupėje demencijos rizika buvo 22 proc. mažesnė.

Tuo tarpu kava be kofeino jokio ryšio su rizikos sumažėjimu neparodė, kas leidžia manyti, jog būtent kofeinas yra pagrindinis apsauginis veiksnys.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie litrus kavos per dieną.

Optimalus poveikis nustatytas esant saikingam vartojimui — 2–3 puodeliams kavos arba 1–2 puodeliams arbatos per dieną (apie 300 mg kofeino).

Didesnės dozės papildomos apsaugos nesuteikė.

Kodėl kofeinas gali saugoti smegenis

Tyrėjai pateikė kelis galimus biologinius mechanizmus.

Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, taip stiprindamas sinapsinį perdavimą ir galimai slopindamas beta-amiloido — baltymo, formuojančio būdingas plokšteles sergant Alzheimerio liga — kaupimąsi.

Be to, kofeinas mažina uždegiminių citokinų kiekį, gerina kraujagyslių funkciją ir didina jautrumą insulinui, taip mažindamas 2 tipo diabeto riziką.

Visi šie veiksniai tiesiogiai susiję su smegenų sveikata.

Arbatoje papildomą teigiamą poveikį gali lemti polifenoliai ir L-teaninas — medžiagos, saugančios nuo oksidacinio streso ir palaikančios smegenų kraujotaką.

Todėl, nors arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, jos apsauginis poveikis gali būti panašus.

Ar kofeinas gali būti žalingas?

Svarbu suprasti, kad šis tyrimas yra stebimasis — jis nustato ryšį, bet neįrodo tiesioginį priežastinį poveikį.

Be to, didelės kofeino dozės siejamos su miego sutrikimais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova bei virškinamojo trakto problemomis.

Mokslininkai pabrėžia, kad nors rezultatai teikia vilčių, poveikio mastas nėra labai didelis, o kognityvinių funkcijų apsaugai svarbūs ir kiti veiksniai — fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas bei nuolatinė protinė veikla.

Vis dėlto šis tyrimas dera su vis gausėjančiais duomenimis apie saikingo kofeino vartojimo naudą: ankstesni darbai jį sieja su geresne atmintimi, mažesne prieširdžių virpėjimo rizika ir net sumažėjusia galvos bei kaklo vėžio tikimybe.

Du–trys kavos arbatos puodeliai per dieną nėra vaistas, tačiau gali būti paprastas ir malonus indėlis į ilgalaikę smegenų sveikatą — žinoma, jei šie gėrimai jums nėra kontraindikuotini.

The post Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina demencijos riziką? appeared first on Kauno savaitė.

Ir, panašu, tai darome visai ne be priežasties!

Vieno mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad būtent tie, kurie mėgsta kavą gerti rytais, gyvena ilgiau ir rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

O štai geriant kavą dieną ar vakare tokio poveikio nepastebėta.

Kyla klausimas: kodėl? Kas tokio ypatingo yra rytinėje kavos porcijoje?

Kaip kava veikia organizmą

Tyrimą atliko mokslininkai iš JAV. Jie siekė išsiaiškinti, ar kavos vartojimo laikas gali turėti įtakos širdies sveikatai.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pati kava rizikos širdies ir kraujagyslių sistemai nedidina, o kai kuriais atvejais net gali sumažinti antrojo tipo diabeto tikimybę.

Tačiau klausimas, kada geriausia gerti kavą, ilgą laiką liko neatsakytas.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių suaugusių amerikiečių, kurių mitybos įpročiai buvo fiksuojami nuo 1999 iki 2018 metų.

Dalyvių buvo klausiama, ką jie valgė ir gėrė, kiek ir kada tiksliai gėrė kavos.

Be to, beveik 1500 žmonių visą savaitę išsamiai pildė mitybos dienoraščius.

Surinkti duomenys buvo lyginami su medicininiais įrašais ir mirtingumo statistika per dešimt metų po stebėjimo laikotarpio.

Kada kava naudinga

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad tie, kurie kavą dažniausiai vartojo rytais – iki vidurdienio, turėjo net 16 proc. mažesnę bendrą mirties riziką ir 31 proc. rečiau mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie kavos apskritai nevartojo.

Tuo tarpu tie, kurie kavą gėrė visą dieną, jokio papildomo sveikatos pranašumo nepatyrė – jų rodikliai beveik nesiskyrė nuo nevartojusiųjų kavos.

Įdomu tai, kad teigiamas poveikis išliko tiek tarp tų, kurie kavą vartojo saikingai (2–3 puodelius per dieną), tiek tarp tų, kurie gėrė daugiau nei tris puodelius.

Net tie, kurie apsiribodavo vos vienu puodeliu ryte, fiksavo nedidelį, bet apčiuopiamą teigiamą efektą.

Tai leidžia manyti, kad svarbu ne tik kavos kiekis, bet ir laikas, kada ji vartojama.

Kodėl ryto kava naudinga

Kodėl taip yra? Nors tikslaus atsakymo dar nėra, viena iš teorijų teigia, kad kava, išgerta po pietų ar vakare, gali trikdyti cirkadinius ritmus – mūsų vidinį biologinį laikrodį.

Tai daro įtaką hormonų, tokių kaip melatoninas (atsakingas už miegą), gamybai ir veikia nervų sistemą.

Dėl to gali pakisti kraujospūdis ir kiti širdies sveikatą lemiantys rodikliai.

Pasak kardiologo profesoriaus Tomo Liušerio, poveikis gali būti susijęs su simpatinės nervų sistemos veikla.

Rytą ši sistema būna aktyvi – organizmas bunda, kyla kraujospūdis ir pulsas, todėl kava natūraliai „įsilieja“ į šį procesą.

O štai po pietų ar vakare ji gali šią pusiausvyrą išderinti, trukdyti užmigti ir sukelti hormoninius svyravimus.

Kada geriausia gerti kavą

Kita vertus, yra ir priešinga nuomonė: kai kurie mokslininkai mano, kad kavą gerti iškart po pabudimo – nėra geriausias sprendimas.

Mat ryte mūsų organizmas natūraliai išskiria hormoną kortizolį, kuris skatina budrumą.

Jo lygis pakyla per pirmąsias 30–60 minučių po pabudimo, tad papildomas kofeinas tuo metu neduoda naudos, o gali net pakenkti – sukelti nerimą, skrandžio dirginimą ar ilgainiui lemti priklausomybę nuo kofeino.

Todėl neurologai rekomenduoja pirmą kavos puodelį atidėti bent 90 minučių po pabudimo – kai kortizolio lygis ima mažėti ir kofeinas gali veikti efektyviau.

Pavyzdžiui, jei keliatės 7 valandą ryto, kavą patartina gerti ne anksčiau nei 8:30. Per tą laiką pravartu išgerti vandens, šiek tiek pajudėti ir pabūti šviesoje – visa tai padeda organizmui pabusti natūraliai.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad kavą geriausia gerti rytais, tačiau ne iškart pabudus.

Taip išnaudojamas maksimalus gėrimo poveikis organizmui.

O kiek kavos puodelių per dieną išgeriate jūs?

The post Kada gerti kavą, kad gyventumėte ilgiau appeared first on Kauno savaitė.

Jei kils noras paįvairinti šiuos dienos ritualus, prisiminkite, kad kavą nebūtina gerti tik juodą ar balintą pienu, grietinėle. Į ją galima maišyti ir sirupų, įvairius prieskonių ir netgi uogienių.

O dar kava gali būti išskirtinai suaugusiųjų gėrimas – nors stiprių priedų geriau nenaudoti.

Turkiška kava su chalva

Reikės (4 porcijoms): 40 g maltos kavos, 100 ml migdolų pieno, 100 g chalvos.

Chalvą apliekite migdolų pienu, išmaišykite ir maždaug 10–15 minučių pavirkite ant silpnos ugnies – turi išeiti saldus padažas.

Į turkišką indą kavai virti suberkite maltas pupeles, užpilkite 280 ml vandens, išvirkite.

Išpilstę kavą į puodelius, į kiekvieną dar įliekite 20 ml chalvos padažo (galite ir daugiau).

Prie tokios kavos galima patiekti džiovintų datulių ar cukruotų riešutų.

Kava su mandarinais ir levandų aromatu

Reikės (4 porcijoms): 40 g maltos kavos, 10–15 ml mandarinų uogienės, 2 g maltų mėlynžiedžių ožragių („Uccho Suneli“); levandų sirupui: 200 g cukraus, 250 ml vandens, 10 g šviežių levandų (arba 5 g džiovintų).

Pradėkite nuo sirupo – jį reikia pasiruošti iš anksto.

Užpilkite levandas šaltu vandeniu ir palikite parai. Po 24 valandų įberkite cukraus ir 2 val. virkite ant silpnos ugnies.

Į turkišką indą suberkite kavą, užpilkite 280 ml vandens, išmaišykite ir šliukštelėkite 20–30 ml levandų sirupo (maždaug 5–7 ml vienai porcijai). Tada pridėkite 10–15 ml uogienės ir žiupsnelį prieskonių.

Viską gerai išmaišę užkaiskite (jei verdate pagal tikrą turkišką receptą, tai ant smėlio). Kai iškils putų kepurė, išpilstykite kavą į puodelius ir iškart patiekite.

Beje, vietoj mandarinų galite naudoti kitų citrusinių vaisių uogienę – apelsinų, citrinų ir pan.

Imbierinė latė

Reikės (1 porcijai): 30 ml espreso ar labai stiprios prancūziškame kavinuke paruoštos kavos, 200 ml pieno, 50 ml imbierų sirupo, 15 g džiovintų kinrožių lapelių (arbatos).

Šviežiai išvirtą kavą supilkite į didelį puodelį. Ant viršaus užpilkite suplaktą pieną. Tada – imbierinį sirupą. Ir pamaišykite šiaudeliu.

Kinrožių arbatą sutrinkite trintuvu į pudrą. Ja pabarstykite kavą ir iškart patiekite.

Tarp kitko, imbierinio sirupo galima pasigaminti ir namuose.

Susmulkinkite 100 g imbiero šaknies, užpilkite 2 stiklinėmis cukraus ir 2 stiklinėmis vandens. Užvirinkite, sumažinkite karštį ir virkite ant silpnos ugnies 1 val. Paskui beliks perkošti ir supilti į buteliuką.

Medaus ir romo skonio kava su apelsinais

Reikės (1 porcijai): 60 ml dvigubos espreso kavos, 60 ml tamsaus romo, 40 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių, 15 g medaus, ledo; patiekti: apelsino skiltelės.

Iš anksto atšaldykite aukštą siaurą taurę („highball“). Į šviežiai virtą kavą įdėkite medaus, išmaišykite.

Taurę iki pat viršaus pripildykite stambių ledukų. Supilkite romą, apelsinų sultis, kavą. Papuoškite apelsino skiltele ir patiekite.

Sūrio „rafas“

Reikės (2 porcijoms): 40 ml espreso kavos, 150 ml grietinėlės (10 proc.), 40 g kreminio sūrelio.

Sūrelį sudėkite į aukštą indą (pavyzdžiui, panardinamo trintuvo). Grietinėlę pakaitinkite iki 60 laipsnių.

Į indą su sūreliu supilkite karštą grietinėlę ir suplakite plaktuvu iki vientisumo. Tada pilkite šviežiai išvirtą espreso kavą, kruopščiai išmaišykite.

Perpilkite gėrimą į aukštą stiklinę, suplakite pieno putų plaktuvu. Pasirodžius putoms, išpilstykite dar karštą „rafą“ į taures ir iškart patiekite.

Obuolių pyrago skonio latė

Reikės (2 porcijoms): 100 ml šviežiai virtos kavos, 300 ml pieno, 2 šaukštų obuolių tyrės, 2 šaukštelių rudojo cukraus, 2 gvazdikėlių, 0,25 šaukštelio malto cinamono, 0,25 šaukštelio muskato.

Į nedidelį prikaistuvį supilkite pieną. Pridėkite cukraus, gvazdikėlius ir įkaitinkite beveik iki virimo. Tada nukaiskite, leiskite pastovėti 5 minutes. Tada išgriebkite gvazdikėlius, supilkite pieną į obuolių tyrę ir gerai suplakite.

Išpilstykite kavą į puodelius, apliekite obuolių pagardu, pabarstykite cinamonu, muskatu ir iškart patiekite.

Tokią kavą galima pagaminti ne tik su obuoliais, bet ir su kitais vaisiais: tiks kriaušės, persikai, abrikosai ir pan.

Vyšnių frapė

Reikės (1 porcijai): 100 ml šviežiai virtos espreso kavos, 100 ml grietinėlės (10 proc.), 20 ml vyšnių sirupo, 10 ml migdolų sirupo; patiekti: 1 kaušelio vyšninių ledų, 1 kokteilinės vyšnios, ledo.

Į kokteilių plaktuvę įberkite saują ledo, supilkite abiejų rūšių sirupą ir grietinėlę. Išvirkite kavą ir supilkite ją ten pat.

Kruopščiai suplaktą plaktuvės turinį perpilkite į aukštą taurę, papuoškite kokteiline vyšnia ir, uždengę kaušeliu ledų, iškart patiekite.

Kavos gėrimas bus dar gardesnis, jeigu vyšniniai ledai bus su šokolado gabaliukais.

Kava su portu

Reikės (1 porcijai): 60 ml espreso kavos, 60 ml baltojo porto vyno, 2 šaukštelių rudojo cukraus, 2 g malto cinamono, apelsino žievelės.

Aštriu peiliu nupjaukite ploną sluoksnį žievelės nuo pusės apelsino. Supjaustykite ją mažyčiais gabalėliais.

Turkiškame inde išvirkite labai stiprią kavą (pagal kokį norite receptą). Perkoškite ją per sietelį su įklota audinio skiaute, ataušinkite. Tada supilkite į plaktuvo indą, pridėkite rudojo cukraus, užpilkite vynu, dar pagardinkite žiupsneliu cinamono bei apelsino žievele ir suplakite dideliu greičiu. Kai atsiras lengva puta, perpilkite gėrimą į taurę ir iškart patiekite.

Maloniai paįvairinsite kavos su vynu skonį plaktuvo inde įmaišę į ją 1 šaukštą sutirštinto pieno. Bet jeigu jį naudosite, cukraus gali nebeprireikti.

Riešutinė kava

Reikės (1 porcijai): 80 ml dvigubos espreso kavos, 90 g glaistytų ledų su riešutais, 40 ml viskio, 1 šaukštelio rudojo cukraus.

Išvirkite porciją dvigubos espreso kavos, supilkite į aukštą taurę. Jei norite, galite dar įpilti ir 40–60 ml karšto vandens. Tada berkite rudąjį cukrų, pilkite alkoholį ir išmaišykite ilgu šaukšteliu.

Įdėję porciją ledų su riešutais, iškart patiekite. O kad riešutų skonis būtų intensyvesnis, galima į kavą šliukštelėti šlakelį migdolų sirupo.

Kava su bananiniu pienu

Reikės (1 porcijai): 80 ml espreso kavos, 160 ml pieno, 0,5 banano.

Bananą supjaustykite nedideliais gabaliukais, šiuos sudėkite į panardinamo trintuvo indą ir sutrinkite į lygią tyrę.

Pieną pašildykite, supilkite į bananų tyrę, ją dar kartą sutrinkite.

Įpilkite į puodelį šviežiai išvirtą kavą, iki pat viršaus užpilkite bananiniu pienu ir iškart patiekite.

Jei mėgstate saldžiau, galite gėrimą pagardinti sutirštintu pienu, medumi arba cukraus sirupu.

Kavos glotnutis

Reikės (2 porcijoms): 250 ml šviežiai virtos ir ataušintos stiprios kavos, 1 nedidelio banano, 250 ml lieso jogurto, 0,25 šaukštelio cinamono, 0,5 šaukšto natūralių nesaldintų kakavos miltelių, saujos braškių arba bet kokių sezoninių uogų.

Kavą galima išvirti iš vakaro, kad nereikėtų laukti, kol atšals. Bananą geriau iš anksto sušaldyti šaldiklyje.

Visus ingredientus suplakite plaktuvu ir patiekite aukštoje kokteilių taurėje.

Kava su rūkyta jūros druska

Reikės (16 porcijų): 225 g kavos, 3 litrų filtruoto vandens; sirupui: 1 stiklinės cukranendrių cukraus, 1 stiklinės vandens, 1 vanilės ankšties, žiupsnelio rūkytos jūros druskos; patiekti: 1 kg vanilinio plombyro, gazuoto vandens, rūkytos jūros druskos.

Šį šaltą kavos gėrimą pradėkite ruošti iš anksto.

Didelį stiklainį uždenkite marle, ant jos suberkite kavą ir užpilkite filtruotu vandeniu. Palikite 12 val. kambario temperatūroje.

Sirupui į puodą suberkite cukrų, užpilkite vandeniu, įdėkite šiek tiek išskobtos vanilės ankšties ir pabarstykite rūkytos jūros druskos. Užkaiskite. Kai užvirs ir cukrus ištirps, nukaiskite ir leiskite ataušti.

Nukošę kavą, nuimkite nuo stiklainio marlę.

Aukštoje stiklinėje sumaišykite sirupą su šalta kava. Uždėkite kaušelį plombyro, apliekite trupučiu gazuoto vandens, pabarstykite rūkytos jūros druskos kristalais ir patiekite.

    Naudinga žinoti

Specialistų teigimu, kavos negalima gerti nei su cukrumi, nei su saldikliais.
Neseniai tyrimą atlikę Japonijos mokslininkai nustatė, kad saldinta kava sutrikdo labai svarbius organizmo procesus. O konkrečiai – stipriai išderina cirkadinius (paros) ritmus. Laboratorinėms pelėms, su kuriomis japonai eksperimentavo, vandens, kofeino ir sacharino mišinys cirkadinių ritmų periodą nuo įprastų 24 valandų pailgino iki 30 valandų, nebeliko ribos tarp dienos ir nakties aktyvumo. Todėl jei norite išsaugoti normalius bioritmus, kavą verčiau gerkite be cukraus ir jo pakaitalų – natūralių ar sintetinių.

The post Naujoviška kava: kitokie mėgstamo gėrimo receptai aistringiems gerbėjams appeared first on Kauno savaitė.

Kadangi kofeino porciją kiekviename puodelyje gauname nemenką, kad apsaugotume savo miegą, po trečios–ketvirtos valandos dienos jau patariama gerti kavą be kofeino arba kad jo būtų mažiau.

Kava bus sveikesnė ir jeigu jos nesaldinsite cukrumi, nebalinsite ilgai galiojančia grietinėle, o kavos teikiamą naudą didinsite kitokiais priedais.

Įsiberkite cinamono. Tyrimai rodo, kad jis ne tik pagerina kavos skonį. Cinamonas padeda numesti svorio (nes slopina apetitą), palengvina peršalimo ligų simptomus bei stiprina imuninę sistemą. Šis prieskonis – galingas antioksidantas, taigi slopina mikroorganizmų dauginimąsi, uždegimus audiniuose ir sąnariuose ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.

Vien tik cinamono aromatas iškart pagerina smegenų veiklą, o vartojamas su kava jis dar didina ir budrumą, padeda kokybiškiau atlikti sunkias užduotis.

Pridėkite kakavos. Taip padidinsite antioksidantų kiekį gėrime. Kakava numuša kraujospūdį, padaugina gerojo cholesterolio kraujyje ir pamažina blogojo, stiprina protines galias ir net pakelia nuotaiką bei veikia kaip antidepresantas.

Naudokite popierinį filtrą. Jie sumažina cholesterolio lygį keliančio junginio kafestolio kiekį kavoje.

Įsipilkite aliejaus. Kaip papildas naudojamas vidurinės grandinės trigliceridų aliejus („MTC oil“ angliškai) greitai pasisavinamas ir suteikia staigų energijos užtaisą. Taip pat, manoma, toks aliejus padeda reguliuoti kūno svorį.

Pridėkite kolageno. Įbėrę į kavą jo miltelių, skonio nesugadinsite, o naudą – padidinsite. Kolagenas palaiko sveiką odą, sąnarių funkciją ir net gali padėti apsaugoti kaulus nuo išretėjimo vyresniame amžiuje.

The post 5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę appeared first on Kauno savaitė.