Daug metų Vilniuje ir Kaune praleidęs muzikantas pratinasi Panevėžį – miestą, kuris jam tampa ne tik kūrybos, bet ir vidinės ramybės vieta.

Panevėžio muzikinio teatro orkestro muzikantas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro koncertmeisteris atvirai kalba apie kelią į muziką, jam didelę įtaką padariusio tėvo autoritetą, patirtas traumas, mokytojo darbą ir apie tai, kodėl, nepaisant visko, Lietuva jam tebėra geriausia vieta gyventi.

„Man čia gera, – sako Martynas. – Gal todėl, kad viskas gražiai dėliojasi – ir darbas, ir širdies reikalai.“

Martynai, jau daugiau nei metai griežiate altu Panevėžio muzikiniame teatre. Esate vilnietis, dirbate koncertmeisteriu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kaip atradote Panevėžį?

Per Erkį (Panevėžio muzikinio teatro orkestro vyriausiasis dirigentas Erkis Pehkas – aut. past.).

Jis pakvietė dalyvauti konkurse. Klasiką ir taip sunku groti, o čia jiedu dviese su Martynu Bražu sukišę veidus klausė (juokiasi). O viešpatie, kiek buvo jaudulio! Aš gi žinau, kas yra Erkis Pehkas, koks tai talentingas dirigentas!

Dirbti jo orkestre reiškia pasisemti žiežirbų. Kai Erkis diriguoja Rosinį, lieki be pirštų – tokie tempai! Sako, kad kitaip negali. Jam turi viskas degti. Tarp kitko, jis ir automobilį vairuoja taip, kaip diriguoja (juokiasi). Erkis labai gilus, labai protingas žmogus.

Be galo džiaugiuosi, kad galėjau įsilieti į tokio teatro ambicingą ir draugišką kolektyvą.

Labai vertinu kolegų pasitikėjimą ir darbą jame. Teatro direktorei Kotrynai palinkėčiau didžiausios sėkmės ir sveikatos – tiek visko daug ant jos pečių.

Ar jau susidarėte nuomonę apie Panevėžio kultūros lauką? Ar matote šio krašto išskirtinumą?

Miesto kultūrinis laukas labai dinamiškas, gyvas vyksmas. Tikrai nesutikčiau su sakančiais, ką jau ten – regionas! Regionas yra žmonių galvoje.

Tai, kaip susitvarkęs Panevėžys, labai stebina. Gražu žiūrėti. Mano tėtis iki penktos klasės augo Panevėžyje. Vis raginu jį – atvažiuok, atvažiuok!

O kiek renginių vyksta! Sakyti, kad šitame mieste nėra ką veikti, būtų absoliuti nesąmonė. Gerai, kad neliko kultūros ministro, kuris regionuose nematė kultūros.

Apskritai, Lietuvos miestai keičiasi. Važiuojam su Erkiu į Anykščius pro Ukmergę – kokie puikūs miestai. Lietuva tikras perlas. Užsieniečiai stebisi: kodėl jūs važiuojate į užsienį, juk pas jus pačius tiek visko gražaus?

Jokiu būdu nenorėčiau gyventi svetur. Čia savo sienos, čia bičiuliai, kolegos, kurie išties ranką, jei reikės. O užsienyje būsi plikas, nuogas ir vienas. Ir visada antras, nes esi pašalinis.

Kokia aplinka formavo jūsų asmenybę?

Mano kelrodė žvaigždė – tėtis Ričardas Vytas.

Nuo 2004-ųjų jis groja altu Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, prieš tai grojo Lietuvos kameriniame orkestre.

Tėtis – tikras fenomenas. Jis iki šiol yra mano mokytojas. Labai tikiuosi kada nors su tėčiu sugroti dviem altais. Tėtis to purtosi, bet gal pavyks prikalbinti per jo kitą viršininką Robertą Beinorį, „Musica humana“ meno vadovą ir dirigentą (juokiasi). Jis vis bamba: ai, aš jau nebenoriu mokytis. Visgi bandysiu planą chuliganą suregzti, o jei ko nors sieki, tai ir pasieki, ypač jei yra gerųjų sąmokslininkų.

Groti su tėčiu – mano gyvenimo svajonė ir garbė. Nesakau, kad mūsų grojimas būtų lygiavertis, bet jau kažkiek sugebėsiu jam atliepti. Tėtis yra europinio lygio muzikantas. Ne todėl, kad jis mano tėvas. Iš tiesų labai retas atvejis, kad žmogus, kuriam jau 65-eri, taip gražiai griežtų altu.

Jis mokėsi pas alto korifėjų profesorių Petrą Radzevičių.

O mama – mokytoja. Įsivaizduokite, jos darbo stažas – 45 metai! Mama juokiasi, kad Japonijoje jau būtų nepakaltinama. Turi 17-iolika mokinių Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.

Mano tėvelis tą mokyklą baigęs įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bet pasakojo, kad iki pat galo mėtėsi, nes buvo labai geras tiksliukas, matematikos olimpiadose dalyvaudavo.

O jo tėtis, mano senelis, buvo iš viso universalus žmogus. Mano močiutei, jai dabar 94-eri, batus pats taisydavo. Tokie laikai buvo, kai žmonės viską mokėjo pasidaryti patys. Mūsų karta jau išlepusi, o už mūsų einantieji bus Dieve padėk. Gal ir senamadiškai pasakysiu, bet dabartiniai vaikai žino savo teises, bet ne pareigas.

Augant muzikų šeimoje buvo tarsi savaime suprantama, kad ir jūs pasuksite tuo pačiu keliu?

Tėvams esu dėkingas, kad niekada neversdavo manęs daryti, ko nori jie. Ir mano sūnus, džiaugiuosi, atsisakė muzikos. Sakė, geriau matematiką skaičiuos. Sūnus dar tik antrokas. Tikiuosi, turės normalią profesiją, nes iš muziko darbo neužsidirbs milijonų. Reikia tą darbą labai mylėti, kad jame nesikankintum. Jaučiu, kad man jis tampa hobiu.

O pats nuėjote ir paskui tėtį, ir paskui mamą – esate muzikas ir dar dirbate smuiko mokytoju Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje.

Pedagogikoje esu visai neseniai. Mokytojauju nuo rugsėjo. Prisipažinsiu – mama nuo to mane labai atkalbinėjo. Dabar supratau, kodėl. Vis dėlto labai džiaugiuosi tuo darbu. Kol kas turiu tik du mokinius ir man su jais labai įdomu.

Altininko ranka turi būti stipresnė už smuikininko. Gal treniruojatės sporto salėje?

Buvo metas, kai galvojau, kad išvis nebegrosiu. Laimei, patekau pas labai gerą kineziterapeutą. Jis dar ir dabar atstatinėja mano ranką.

O skausmas buvo nežmoniškas. Prie to prisidėjo ir profesija, ir, kad ir kaip keistai skambėtų, kojos trauma. Esu kritęs ant ledo, susižeidžiau dešinę koją, traumą iki šiol primena randas po operacijos – į koją sudėti metalai.

Taip jau yra, jei traumuoji dešinę koją, dažniausiai pradeda braškėti kairė pusė. O aš toks kairiarankis, jei ne mokytoja, pirmoje klasėje su liniuote pratinusi rašyti dešine, rašyčiau kaire. Dabar mano raštas – kardiograma, o kaire gal dailiai raides dėstyčiau.

Po tos traumos labai pablogėjo ranka.

Laiku kreipiausi į kineziterapeutą, nes po kažkiek metų galėjo man taip nervą užspausti, kad būtų tekę padėti instrumentą. O tokių atvejų žinau.

Bet mane nuramino, kad grosiu. Pradėjau sportuoti, daryti tempimo pratimus. Dabar groju tą, ko galvojau, kad gyvenime nebesugrosiu. Ir kolegos pastebi, kad atsigaunu, mano grojimas gerėja. Noras groti, noras tame būti paskatino ieškoti atsipalaidavimo. Tik ateini į repeticiją susinervinęs, ir prasideda skausmas. O atsipalaiduoti padeda pratimai ir nusiteikimas. Kiekvienas ėjimas į sceną yra nusiteikimas.

Net džiaugiuosi, kad ta trauma atsirado, nes pradėjau tobulėti ir varau net didesniais tempais nei anksčiau.

O yra tekę koncerte groti per skausmą?

Pastaruosius porą metų taip būdavo nuolat. Galop jau net atsirado baimė paimti instrumentą.

Griežiu scenoje, o ranką tarsi gręžia, atrodo, tuoj stosiu ir išeisiu.

Pasirodo, tereikėjo paprasčiausių kasdienių pratimų.

Visiškai nevartoju alkoholio, nes sąnariai negali jo pakęsti, net ir nedaug išgėrus. Man alkoholis – kaip vegetarui mėsa: jau vien paragavus būtų bloga.

Ar esate turėjęs lemtingų koncertų, kurie taptų lūžio tašku, kai jau gali pasakyti – aš pasiekiau daug?

Ne, tokio dar neturėjau. Didžiąją dalį laiko praleidau tinginiaudamas, užuot mokęsis pas tėtį groti. Kolegos ne veltui sakydavo: kaip tu nevertini to, ką turi.

Toks koncertas būtų, jei galėčiau su tėčiu pagroti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Galite paaiškinti, kodėl kartais klausantis muzikos kūnu bėgioja šiurpuliai?

Interpretacija! Jei dirigentas neturi charizmos, jei jos neturi muzikantai, taisyklės nepadės. Techniškai galima groti, bet klausytojai šiurpuliukų nejaus.

Orkestre grodamas turi būti ir psichologas. Kartais tai nėra lengva. Ateini visokios nuotaikos, bet privalai užsidėti kaukę, suvokti, kad paėmęs instrumentą tampi orkestro dalele. Turi jausti, kas kuo kvėpuoja.

Ir dar – jei žmogus per kažką pereina, įgyja dvasinės patirties, jis kitaip ir groja.

Aš iki šiol pasiklausau Jurijaus Bašmeto įrašų. Mat tai kažkas nepaprasto! Jis gyvenime perėjęs per daug ką. Arba violončelininkas Aleksandras Kniazevas, kurio žmona ir sūnus žuvo per avariją, o patį surinko iš gabalėlių. Sakė, kad jis negalės vaikščioti, bet jis transliuoja – aš išgyvenau.

Gal po metų, praleistų Panevėžyje, šitą miestą jau matote savo namais?

Kažkas yra pasakęs, kad žmogus gali turėti daug fantazijų, tačiau gyvenimo fantazija visada lakesnė.

Man čia gera. Gal todėl, kad Panevėžyje mano šaknys – tėvukas augo iki penktos klasės, mamos tėtis irgi panevėžietis, o gal ir dėl to, kad ir man čia viskas gražiai dėliojasi: ir asmeniniai dalykai, ir savotiškos satisfakcijos.
Kaune mane laiko koncertmeisterio darbas.

Man lyderiauti patinka, bet širdis ateina į Panevėžį.

Visgi turiu galvoti ne tik apie muziką, bet ir apie pragyvenimą.

Jei Panevėžyje atsirastų daugiau darbo galimybių, galėčiau čia puikiai save realizuoti.

Muzikanto tokia profesija, kad iš vieno darbo pragyventi sunku, todėl kol kas važinėju tarp Panevėžio ir Kauno.

Jaučiu, kad dabar muzikoje einu tris laiptelius į priekį, du atgal. Anksčiau buvo du į priekį, trys atgal.

Mano gyvenime apskritai viskas vyksta vėlai. Į savo vėžes įsivažiavau tik būdamas trisdešimt septynerių. Esu dirbęs įvairiausius, su muzika visai nesusijusius darbus – net prekių rūšiuotoju. Gal todėl dabar man taip gera – jaučiu, kad esu ten, kur ir turėčiau būti.

Po ketvirto kurso, atvirai pasakius, buvau užmigęs ant laurų – atrodė, jog viską jau moku, todėl nustojau sau kelti reikalavimus. Tėtis vis kartodavo: „Jei nori rezultatų, privalai dirbti ir būti savikritiškas.“ Tos klaidos man brangiai kainavo.

Jei prieš dešimt metų būčiau mąstęs taip, kaip šiandien, tikriausiai gročiau Vilniuje. Bet tiesą sakant, tam miestui nebejaučiu jokių sentimentų. Mano siekiamybė – būti ten, kur gera širdžiai.

Kokios muzikos klausotės namuose?

Jokios. Namuose – tyla. Nors muzika man yra hobis, visgi tai ir darbas.

Jei gera nuotaika, galiu paleisti lengvą džiazą, pasiklausyti Eriko Klaptono, Andrė Segovios, „Aktorių trio“.

O dabar pafantazuokime. Jei atsirastų tokia fantastinė galimybė persikūnyti į literatūros, kino, muzikos ar dailės personažą, kas būtumėte?

Manau, būčiau F. Dostojevskio Idiotas. Kai buvau susilaužęs koją, skaičiau jo romanus – „Nusikaltimas ir bausmė“, „Ana Karenina“, „Idiotas“.

Kunigaikščio Myškino personažas man padarė stipriausią įspūdį. Jo kvailybėje slypi kažkas labai žmogiško. Kartais žmogaus negebėjimas susiorientuoti pasaulyje stebina, ir tada imi galvoti – ar apskritai mąstantis žmogus gali būti laimingas, jei mato, kiek aplinkui yra nesąmonių? Kai perskaičiau „Idiotą“, tą naktį net negalėjau užmigti.

Gyvenimas, kad ir koks gražus, vis tiek primena džiungles. Kaip mano tėvukas sako: „Pagalvok – anksčiau žmonės viens kitą žudydavo gatvėse, o dabar mus riboja įstatymai, teismai. Tai tarsi sukausto žmogaus žvėrišką prigimtį, bet juk pati prigimtis lieka ta pati.“

Tobulėja civilizacija, bet žmogaus vidus mažai keičiasi – pavydas, pyktis, egoizmas vis dar čia.

Kartais tikrai pasijunti kaip idiotas – ar tu nieko nesupranti, ar vis dėlto pasaulis aplink išprotėjęs? Bet, ačiū Dievui, gerų dalykų gyvenime vis dar yra daugiau.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

The post Martynas Vytas: gyvenimo svajonė – pagroti su tėčiu appeared first on Kauno savaitė.

„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių Mantas Meškerys.

„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis.

Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda.

„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (…) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.

Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (…) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas.

Atvykdamas į Prezidentūrą, Kaunas nesusitiko su protestuotojais

Prieš R. Kauno atvykimą į Prezidentūrą, S. Daukanto aikštėje būriavosi kelios dešimtys aktyvistų, dalis jų buvo nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.

Pats kandidatas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.

„Demokratinės visuomenės apraiškos yra labai sveikintinos mūsų Lietuvoje“, – paklaustas, kaip vertina vykstantį protestą, žurnalistams prie Prezidentūros teigė R. Kaunas.

Protesto organizatorius M. Meškerys kiek anksčiau pažymėjo, kad R. Kaunui buvo išsiųstas kvietimas susitikti su protesto dalyviais.

„Šiandien ryte jam parašiau. Nežinau, kaip jis reaguos, ateis ar neateis, bet pakvietėme ateiti“, – sakė jis.

Protesto iniciatoriai G. Nausėdai ketina įteikti kreipimąsi, kuriame teigiama, jog „Lietuvos žmonių ir šalies kariuomenės saugumas negali tapti politinių ar asmeninių eksperimentų įkaitu“.

„Prašome jūsų dar kartą įvertinti geopolitines rizikas, išlaikyti atsakomybę prieš valstybę ir neskirti R. Kauno krašto apsaugos ministru“, – tvirtinama protestuotojų parengtame dokumente.

„Suprantame, kad LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija – ELTA) jus jau ne pirmą kartą stato į sudėtingą padėtį dėl ministrų skyrimo, tačiau tikime, kad jūs sugebėsite atsilaikyti prieš jų spaudimą ir priimti sprendimą, kuris būtų naudingas ne kažkuriai vienai partijai, o visai Lietuvos valstybei“, – priduriama rašte prezidentui.

Protesto iniciatoriai taip pat akcentuoja, kad R. Kaunas neturi pakankamos patirties užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

Praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą.

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Protestuotojai ragina prezidentą neskirti Kauno krašto apsaugos ministru appeared first on Kauno savaitė.

Apie susitikimą Eltai patvirtino pats parlamentaras.

Kaip skelbta, po ketvirtadienį vykusių valdybos ir prezidiumo posėdžių socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partiečio R. Kauno kandidatūrą.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo postas atsilaisvino po to, kai praėjusią savaitę iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu KAM vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Kaunas su prezidentu susitiks pirmadienį appeared first on Kauno savaitė.

Sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės teigimu, tikimasi, kad šis pokytis  ne tiks suteiks pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir sumažins registracijos eiles.

„Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, ir ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę registruotis ilgesniam laikui, mes turėsime objektyvesnius duomenis apie eiles, o matydami tikrąjį eilių problemos mastą galėsime imtis efektyvių priemonių jai spręsti“, – pranešime tvirtino viceministrė.

Pasak ministerijos, pagal įsigaliojusią tvarką, gydymo įstaigos turės iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių konsultacijų grafikus.

Ne mažiau kaip 80 proc. skelbiamų vizitų laikų pacientams bus skelbiami E. sveikatos registracijos sistemoje, o likusius vizitus gydymo įstaigos galės rezervuoti skubiems ir kontroliniams vizitams.

Kaip ir iki šiol, E. sveikatos registracijos sistemoje nesant laisvų registracijos laikų pas specialistą konkrečioje įstaigoje, pacientas galės būti įrašytas į laukiančiųjų eilę ir gauti paslaugą, kai atsiras tolesnių registracijos laikų arba tuo atveju, jei jau užsiregistravęs pacientas atsisakys konsultacijos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Gydymo įstaigos pradeda skelbti 4 mėn. gydytojų darbo grafikus appeared first on Kauno savaitė.

Praeitą savaitę Kauno apskrities policija nustatė apie pusę tūkstančio įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų: įkliuvo 197 greitį viršiję vairuotojai, 18 neblaivių vairuotojų, o 250 vairuodami naudojosi telefonais be laisvų rankų įrangos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, visą praėjusią savaitę, kovo 31 – balandžio 6 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET).

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 197 greičio viršijimo atvejus, pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Savaitės lakstūnas užfiksuotas penktadienį. Balandžio 4 d. apie 17 val. Kauno r., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, automobilis BMW, vairuojamas vyro (gim. 2002 m.), važiavo 147 km/val. greičiu, kai didžiausias leistinas greitis buvo 90 km/val. Marijampoliečiui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Savaitės pradžioje sustabdytas neblaivus automobilio vairuotojas. Kovo 31 dieną, apie 18.30 val., Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaime, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi“. Nuo automobilio vairuotojo (gim. 1958 m.) sklido alkoholio kvapas. Vyras pareigūnams prisipažino prieš kelias valandas vartojęs alkoholinius gėrimus. Patikrinus jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,22 prom.

Kitą dieną sustabdyta ir neblaivaus dviratininko kelionė. Balandžio 1 dieną, apie 19.50 val., Jonavos r., Išorų k., sustabdytas neblaivus dviratininkas (gim. 1978 m.). Kauniečiui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,36 prom. ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Šeštadienį sustabdytas ir neblaivus elektrinio paspirtuko vairuotojas. Balandžio 5 dieną, apie 0.10 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, sustabdytas neblaivus vyras (gim. 2006 m.), vairavęs elektrinį paspirtuką. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,46 prom. ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai ir toliau vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Policijos pareigūnai Kaune, Kauno ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 7,9 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinta 13 neblaivių vairuotojų (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,43 prom. iki 1,39 prom.).

Iš viso praėjusią savaitę Kauno apskrityje policijos pareigūnai nustatė 18 neblaivių automobilių vairuotojų ir 20 vairuotojų, kurie transporto priemones vairavo tam neturėdami teisės.

Taip pat užfiksuoti ir 250 vairuotojų, kurie vairuodami transporto priemones naudojosi mobiliojo ryšio telefonais. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Šiemet Kauno apskrityje žuvo 2 eismo dalyviai (iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos – 3), sužeisti 139 eismo dalyviai (iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos – 133).

Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio.

„Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą“, – sako policija.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Kauno policijos reidų rezultatai: 197 greičio viršijimo atvejai, 18 neblaivių vairuotojų, 250 vairuodami naudojosi telefonais appeared first on Kauno savaitė.

Artėjant šiai muzikos šventei, skelbiama visa jos programa, kurioje netrūks ryškių Lietuvos muzikantų ir garsių svečių.

Kaip jau skelbta anksčiau, paskutinį balandžio savaitgalį Nacionaliniame Kauno dramos teatre koncertus surengs JAV saksofono virtuozas Jamesas Carteris (balandžio 25 d.) ir žymios JAV grupės „Snarky Puppy“ nariai Michaelas League bei Billas Laurance‘as (balandžio 26 d.).

Ryškus džiazo vardas iš kitos Atlanto vandenyno pusės žibės ir Vilniuje – LVSO koncertų salėje gegužės 2 d. pasirodymą surengs viena talentingiausių šių dienų JAV džiazo vokalisčių Jazzmeia Horn.

Estrados perlai – Lotynų Amerikos ritmu

Šiandien skelbiamas dar vienas koncertas, vyksiantis Nacionaliniame Kauno dramos teatre – ypatingą programą „Toli nuo namų“ balandžio 27 dieną čia atliks grupė „Los Secretos de Pablo“.

Ugningi ir išradingi muzikantai jau yra pažįstami „Kaunas Jazz“ publikai – prieš dvejus metus ši grupė šėlo koncerte po atviru dangumi.

Šįkart ji sugrįžta su albumu „Toli nuo namų“. Sukaupusi repertuarą, kurį sudarė didžiausi salsos muzikos hitai ir užsienio šalių kūrėjų perlai, grupė ėmė ieškoti lietuviškos savasties ir jungčių su Lotynų Amerikos muzikinėmis kultūromis.

Taip gimė „Kaunas Jazz“ pristatoma programa, perteikianti senąją lietuvišką estradą Lotynų Amerikos stilistikoje.

Nuo Andriaus Kulikausko ir Algimanto Raudonikio iki Teisučio Makačino ir Mikalojaus Noviko – garsių Lietuvos kompozitorių kūrybą šiame koncerte kartu su „Los Secretos de Pablo“ atliks ypatinga viešnia. Tai – gera muzikantų bičiulė ir bendražygė, ką tik anšlago sulaukusį koncertą sostinės arenoje su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestru surengusi Lietuvos popžvaigždė Monika Liu.

Savo muzikinį kelią pradėjusi nuo džiazo, ji visada džiaugiasi grįždama prie šaknų – o festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas tikrai bus puiki proga tai padaryti.

Su „Los Secretos de Pablo“ Kaune pasirodys ir svečias iš JAV – trimitininkas Paulas Gasparas.

Nemokamuose koncertuose – žinomi vardai

Kaip įprasta, „Kaunas Jazz“ džiugins ir nemokamais pasirodymais įvairiose erdvėse.

Šį pavasarį festivalio lauko scena po ilgos pertraukos sugrįžta į Vienybės aikštę.

Balandžio 25-ąją, penktadienį, čia publikos nuotaiką kaitins soulo ir fanko ambasadoriai iš sostinės – prieš dvejus metus jaunų grupių konkurse „Garažas“ debiutavęs kolektyvas „Vilnius Funk Collective“.

Po jų į sceną žengs žymi danų bosistė Ida Nielsen, sužavėjusi net legendinį amerikiečių dainininką Prince‘ą, pakvietusį ją į savo studiją pagroti kartu. Jau keliolika metų jos vardas – puikiai žinomas džiazo ir fanko scenoje, koncertas su grupe „The Funkbots“ leis jos talentą gyvai patirti ir Lietuvos publikai.

Balandžio 26-ąją, šeštadienį, lauko scenoje karaliaus žinomi Lietuvos muzikantai. Pirmasis į sceną žengs puikiai žinomas bosistas Domas Aleksa su dainininku iš Vokietijos Nnaji.

Estafetę iš jų perims po penkerių metų pertraukos į „Kaunas Jazz“ sceną grįžtantys festivalio publikos numylėtiniai – grupė „Saulės kliošas“, publikai dovanojanti visada dovanojanti įspūdingą energijos ir lyrikos susidūrimą.

Beje, balandžio 25-osios vakarą publikos laukia ir nemokamas naktinis koncertas „Volfas Engelman galerijoje“, kuriame pasirodys žinoma dainininkė, grupėse „Saulės kliošas“ ir „Keymono“ savo talentą atskleidusi Daiva Starinskaitė, tęsianti solinę karjerą.

Festivalio pradžią šįmet paskelbs balandžio 24-ąją prekybos centre „Akropolis“ koncertą surengsianti vokalinė grupė „Jazz Island“.

Tradiciškai sekmadienį, balandžio 27-ąją, įvyks ir koncertas Kauno sinagogoje – čia pasirodys džiazo virtuozai Artūras Anusauskas ir Vytautas Labutis su dainininke Greta Ratovič.

Paskutinės šių metų festivalio natos nuskambės gegužės 20-ąją Kauno onkologijos ligoninėje – čia koncertą surengs dainininkės Eglės Vakarinaitės trio.

Kaip skelbta anksčiau, festivalio renginiai vyks keliuose miestuose, „Kaunas Jazz“ publika galės išgirsti ir grupę iš Nyderlandų „Roseye“ bei šveicarų gitaristą Heinzą Affolterį.

Visą festivalio programą galima rasti interneto svetainėje www.kaunasjazz.lt Bilietus į mokamus „Kaunas Jazz“ renginius platina BILIETAI.LT.

The post Skelbiama visa 35-ojo „Kaunas Jazz“ programa: nuo fanko virtuozės iš Danijos iki Monikos Liu appeared first on Kauno savaitė.

Į Lietuvą svarstantiems grįžti emigrantams mieliau renkantis gyventi regionuose, Užimtumo tarnyba (UT) sukūrė interaktyvų Lietuvos regionų žemėlapį.

Jame pateikiama daugiau nei 50 aktualių rodiklių, susijusių su būsto, darbo, švietimo bei kitais aktualiais klausimais.

„Informacija gaunama iš skirtingų duomenų šaltinių: Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Valstybės duomenų agentūros, darbo pasiūlymų portalo „CV bankas“, nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Aruodas“, Nacionalinės švietimo agentūros“, – pažymi UT.

Darbo rubrikoje gyventojai galės rasti svarbiausius su užimtumu susijusius duomenis: vidutinį darbo užmokestį savivaldybėje, užimtumo lygį, didžiausius darbdavius, darbuotojų ieškančių įmonių skaičių, šiuo metu registruotus darbo skelbimus bei paklausiausias profesijas.

Švietimo skiltyje bus nurodomas darželių, mokyklų ir mokinių skaičius pasirinktoje savivaldybėje bei valstybinės brandos egzaminus laikiusių ir išlaikiusių moksleivių procentinės išraiškos. Be to, vartotojai taip pat galės pasidomėti mokyklomis, kuriose vykdomos iš užsienio atvykusių lietuvių vaikų integracijos programos.

Be to, žemėlapyje taip pat bus pateikiami būsto nuomos ir įsigijimo kainų vidurkiai, parduodamų ir nuomojamų nekilnojamojo turto objektų skaičius, taip pat 1 kv. m. pardavimo ar nuomos kainų palyginimas skirtingose vietovėse.

„Žemėlapyje nuolat atnaujinama platesnio konteksto informacija apie saugumą, rekreacijos galimybes, kultūrą ar sveikatą. Bendroje apžvalgoje suteikiama galimybė matyti kiekvienos savivaldybės pagrindinius rodiklius, pasirinkti metus, matyti poziciją tarp kitų savivaldybių, pagrindinę informaciją, įskaitant savivaldybės kontaktus“, – pažymi tarnyba.

2024 m. pirmąjį pusmetį UT buvo registruota 1,1 tūkst. iš užsienio grįžusių lietuvių. 437 iš jų sėkmingai įsidarbino. Tarp jų – vadovai, specialistai, tarnautojai, žemės ūkio, paslaugų ir pramonės sektorių darbuotojai. Kai kurie sugrįžusieji įsikūrė Kaune ir Vilniuje, tačiau daug kas rinkosi Mažeikių, Prienų, Plungės, Telšių, Šakių, Jonavos ir kitų rajonų savivaldybes.

The post Į šalį grįžtantiems lietuviams sukurtas specialus regionų žemėlapis appeared first on Kauno savaitė.

Šeštadienio rytą Kaune girtas automobilio vairuotojas sukėlė avariją.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, apie 9.50 val. Savanorių prospekte neblaivaus, 2005 m. gimusio vyro vairuojamas automobilis „VW Touran“ kliudė 1982 m. gimusio vyro vairuojamą „Mercedes-Benz“. Avariją sukėlusiam vairuotojui nustatytas 1,8 promilės girtumas.

Dar vienas incidentas, sukeltas neblaivus vairuotojo, užfiksuotas Kaišiadoryse.

Kaip praneša Kauno apskrities VPK, šeštadienį, apie 7 val. ryto, Kaišiadoryse, Pramonės gatvėje, neblaivaus vyro vairuojamas „Mercedes-Benz“ nulėkė nuo kelio. 1999m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,77 promilės girtumas.

The post Kaune girtas vairuotojas sukėlė avariją appeared first on Kauno savaitė.

Šeštadienio vakarą Kauno rajone, Laumėnų kaime, užsidegė namas.

Apie 17.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad Laumėnuose, Riešutų gatvėje, užsiliepsnojo namas. Pranešama, jog šalia kamino užsidegė suodžiai.

„Ten gaisras buvo prie kamino. Kaminas degė, suodžiai. Niekas nenukentėjo. Kūrenimui prasidėjus, tokių gaisrų turime apie 10 per parą“, – Eltai sakė Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas.

18 val. gaisras buvo lokalizuotas, tačiau įvykio vietą vis dar apžiūri specialistai.

The post Kauno rajone užsiliepsnojo gyvenamasis namas appeared first on Kauno savaitė.

Kaune sekmadienį galimai padegtas automobilis, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 2 val. 50 min. Užliedžių gatvėje, namo kieme, automobilyje „Volvo S80“ (pagamintas 2009 m.), kilo gaisras, kurio metu apdegė automobilio priekinė dalis ir stogas.

Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

The post Kaune galimai padegtas automobilis appeared first on Kauno savaitė.