Kol jos giminaitės murkia ir miaukia, ši dykumų ekstremalė pasirinko neįprastą bendravimo būdą – ji loja tarsi tikras šuo.

Įsivaizduokite mažytį plėšrūną, kuris skamba kaip grėsmingas šuo, kad išgyventų ten, kur kitos katės net neatsirastų.

Smėlyninė katė, dar vadinama Margaritos kate, – tikras gyvūnų pasaulio unikumas.

Tai vienintelė kačių šeimos atstovė, gebanti loti kaip šuo.

Kaip atrodo smėlyninė katė

Smėlyninė katė – itin kompaktiškas plėšrūnas. Jos kūno ilgis siekia vos 45–57 centimetrus, o svoris svyruoja nuo 1 iki 3 kilogramų – panašiai kaip naminės katės.

Uodega beveik tokio pat ilgio kaip kūnas – ji papildomai sudaro dar 28–35 centimetrus.

VIDEO https://www.youtube.com/shorts/yHwGZ_mpW1Y?feature=share

Katė, kuri loja kaip šuo

Tačiau svarbiausia jos ypatybė – ne dydis, o balso stygos. Poravimosi laikotarpiu šios katės skleidžia garsus, kurie labiau primena šuns ar net ruonio lojimą nei įprastą kačių miaukimą. Toks garsus lojimas padeda vienišiems medžiotojams susirasti vieniems kitus plačiose dykumų erdvėse, kur klausa yra pagrindinis išgyvenimo įrankis.

Katės, gyvenančios dykumose

Smėlyninės katės – vienintelės katės, gyvenančios išskirtinai dykumose. Jos yra naktinės ir medžiodamos tamsoje pasikliauja itin aštria klausa.

Jų valgiaraštį daugiausia sudaro smulkūs graužikai – smiltpelės, jerbojos ir pelės. Tačiau šie nedideli plėšrūnai yra drąsūs medžiotojai: Sacharos dykumoje jos nebijo pulti net nuodingų smėlinių angių. Kartais likusį maistą jos užkasa smėlyje ir prie jo sugrįžta vėliau.

Katės, kasančios urvus

Šių gyvūnų paplitimas yra fragmentiškas, tačiau tiksliai žinoma, kad jos renkasi smėlėtas dykumas. Jų galima aptikti Maroke, Arabijos pusiasalyje, taip pat Pakistane, Kazachstane ir Sirijoje. Dėl slapto gyvenimo būdo mokslininkams sunku tiksliai įvertinti jų populiacijos dydį, tačiau žinoma, kad tai – prigimtinės žemkasių meistrės. Jos pačios kasa urvus ir lengvai iškasa grobį iš smėlio.

Gamta joms suteikė unikalią apsaugą nuo kaitros: jų letenų pagalvėlės padengtos tankiu, ilgu kailiu. Tai ne tik saugo nuo nudegimų ant įkaitusio smėlio, bet ir daro jas beveik nematomas, nes jos praktiškai nepalieka pėdsakų.

Mokslininkams, bandantiems tyrinėti šiuos slapukus, tenka itin sudėtinga užduotis: smėlyninės katės tarsi vaiduoklės ištirpsta beribėse smėlio platybėse.

The post Smėlyninė katė: vienintelė pasaulyje, kuri loja kaip šuo appeared first on Kauno savaitė.

Daugelis apsiriboja tik žaizdos dezinfekavimu antiseptiku, tačiau tokie sužeidimai gali sukelti rimtų pasekmių.

Maždaug trečdalis atvejų baigiasi stipriu uždegimu, o kartais – pūliniais, kaulų ar sąnarių pažeidimais.

Kaip žmonės klysta vertindami kačių elgesį

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės nukenčia nuo kačių, yra ta, kad jie neteisingai skaito savo augintinių siunčiamus signalus ir tęsia kontaktą net tada, kai gyvūnas jau perspėja apie pavojų.

Tyrimo dalyviams – 368 suaugusiesiems – buvo parodyti trumpi vaizdo įrašai, kuriuose katės reiškė įvairias emocijas.

Kai katė šnypštė ar išriesto nugarą, net 23 proc žmonių vis tiek neteisingai įvertino jos būseną.

Dar labiau stebina tai, kad net tarp tų, kurie teisingai atpažino gyvūno susierzinimą, beveik 20 proc. vis tiek pareiškė, jog pabandytų su juo pažaisti.

Kai ženklai buvo silpnesni – pavyzdžiui, nežymus kūno įtempimas ar ūsų judesiai – net 44 proc. žmonių nuspręstų tęsti kontaktą, taip rizikuodami būti įkąsti ar apdraskyti.

Ypač pavojingas pasirodė noras paglostyti katę per pilvą.

Tyrime taip pasielgtų 42 proc. dalyvių, nors tai – viena jautriausių gyvūno kūno vietų.

Daugelis kačių rodo atverstą pilvą ne kaip kvietimą glostyti, o kaip pasitikėjimo ženklą, kuris nereiškia, kad galima liesti.

Kuo pavojingi kačių įkandimai

Kačių įkandimai gali atrodyti nepavojingi, tačiau medicininė statistika byloja priešingai.

Apie 75 proc. užsikrėtusių žaizdų, gautų nuo žinduolių įkandimų, sukelia būtent katės.

Jų aštrūs dantys palieka gilius dūrius, kurie greitai užsitraukia iš išorės, sudarydami idealią terpę bakterijoms daugintis.

Maždaug trečdalis tokių žaizdų baigiasi infekcijomis – nuo pūlinių ir kaulų uždegimų iki septinio artrito ar net mirtinai pavojingų komplikacijų.

Net ir įbrėžimai gali kelti riziką.

Per juos gali būti perduodama kačių įdrėskimų liga (bartoneliozė), sukelianti ilgalaikį limfmazgių uždegimą ir susijusi su nervų sistemos sutrikimais, įskaitant depresiją bei šizofreniją.

Jei katės nagai būna užteršti seilėmis, galima užsikrėsti pasiutlige – liga, kuri po simptomų atsiradimo vis dar yra mirtina.

Kodėl žmonėms sunku suprasti kates

Tyrimo metu mokslininkai bandė pagerinti žmonių gebėjimą atpažinti kačių signalus, parodydami jiems trumpą mokomąjį vaizdo įrašą.

Tačiau rezultatas buvo priešingas: dalyviai dar prasčiau atpažino subtilius nepasitenkinimo ženklus – tikslumas sumažėjo beveik 19 proc..

Tikėtina, kad vaizdo įrašas per daug akcentavo ryškius agresijos požymius, todėl žiūrovai pradėjo laukti akivaizdžių išpuolių, nepastebėdami ankstyvų įtampos signalų.

Kita problema – klaidingas pasitikėjimas savimi.

Po peržiūros žmonės vertino savo gebėjimą skaityti kačių elgesį geriau, nors iš tikrųjų ėmė klysti dažniau.

Šis pasitikėjimo savimi ir tikslumo stokos derinys gali lemti dar daugiau įkandimų.

Ką turi prisiminti kačių šeimininkai

Jeigu jūsų katė įsitempia, šiek tiek priglaudžia ausis, vizgina uodegą ar stumia ranką – tai ženklas „gana“.

Taip pat svarbu stebėti uodegą – ji yra dar viena katės bendravimo priemonė.

Nereikėtų glostyti pilvo, net jei katė guli ant nugaros.

Dažniausiai tai nėra kvietimas, o pasitikėjimo demonstravimas.

Ir niekada nežaiskite su kate plikomis rankomis – dauguma sužalojimų įvyksta būtent tokiose situacijose.

Kačių elgesio supratimas – tai ne tik bendravimo, bet ir saugumo klausimas.

Kuo anksčiau išmoksite atpažinti subtilius jų nepasitenkinimo signalus, tuo ramesnė bus jūsų katė, o jūs turėsite mažiau galimybių būti įkandęs ar apdraskytas.

Apibendrinant galima teigti, kad net patyrę šeimininkai dažnai neteisingai aiškina savo augintinių emocijas.

Katės retai puola be priežasties – jos visuomet perspėja, tik mes ne visada mokame jų klausytis.

Elgdamiesi su jų signalais pagarbiai ir dėmesingai, galime išvengti daugybės nemalonių incidentų ir išsaugoti pasitikėjimą, ant kurio grindžiami žmogaus ir katės santykiai.

The post Kodėl kačių įkandimai pavojingesni, nei manėte appeared first on Kauno savaitė.

Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, kurių nešiotojos yra katės, gali padėti sustiprinti organizmo apsaugines sistemas.

Net ir laikantis griežtos higienos (kuri be galo svarbi), kontaktavimas su natūraliai gamtoje plintančiais ir neišvengiamai pas gyvūnus patenkančiais mikrobais ir bakterijomis padeda išsivystyti stipresniam imunitetui.

Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su katėmis ar šunimis, rečiau serga alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar egzema.

Manoma, jog ankstyvas kontaktas su gyvūnais padeda imuninės sistemos ląstelėms atpažinti, kurie alergenai yra nepavojingi, taip sumažinant nepageidaujamą organizmo reakciją.

Be to, laikant namuose katę gali mažėti grėsmė susirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Šeimininkai, reguliariai bendraujantys su savo augintiniais, rečiau sloguoja ir serga peršalimo ligomis, nes kontaktas su augintiniais stimuliuoja imuninę sistemą ir didina jos atsparumą.

Ne mažiau svarbus yra emocinis ryšys su augintiniais. Katės murkimas ne tik ramina, bet ir mažina streso hormonų kiekį organizme, o tai savo ruožtu teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę.

Katė gali būti ne tik švelnus ir mylintis draugas, bet ir natūralus sveikatos stiprintojas – tiek fizinės, tiek emocinės gerovės šaltinis.

The post Katės gerina šeimininko imunitetą appeared first on Kauno savaitė.

Tačiau mūsų maistas gyvūnams gali būti visiškai netinkamas – kai kurie vaisiai ir daržovės katėms yra saugūs, o kiti gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ar katės gali valgyti svogūnus? Atsakymas vienareikšmis – jokiu būdu!

Jokia forma ar aplinkybėmis katėms negalima duoti svogūnų.

Svogūnai, taip pat česnakai, laiškiniai svogūnai ir porai, priklauso svogūninių šeimai ir yra itin toksiški katėms.

Nors apsinuodijimas svogūnais pasitaiko ir šunims, katės šiai daržovei yra ypač jautrios.

Kodėl katėms negalima svogūnų?

Katės greičiausiai nevalgys žalių svogūnų pačios, tačiau gali paragauti maisto, kuriame jie yra. Net jei svogūnai yra virti ar džiovinti, jie išlieka pavojingi, todėl būtina laikyti kates atokiai nuo patiekalų, kuriuose yra svogūnų, pavyzdžiui, padažų, sriubų, troškinių ar picos.

Svogūnuose yra cheminė medžiaga, vadinama N-propildisulfidu, kuri yra toksiška gyvūnams. Ji gali sukelti skrandžio veiklos sutrikimus, o sunkesniais atvejais pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), sukeldama anemiją – būklę, kuri gali kelti grėsmę gyvybei.

Atminkite, kad net kasdieniai produktai gali būti pavojingi mūsų augintiniams, nes jų organizmas funkcionuoja kitaip nei mūsų. Todėl rūpinkitės savo augintinių saugumu ir neduokite jiems maisto, kuris gali sukelti pavojų.

Net nedidelis svogūnų kiekis gali sutrikdyti katės virškinimą, o rimčiausi padariniai kyla, jei gyvūnas suvalgo daugiau nei 5 gramus svogūnų kilogramui savo svorio. Tai sudaro tik apie 0,5 % katės kūno masės. Tačiau apsinuodijimų užfiksuota net po to, kai buvo suvartotas mažesnis nei vienas šaukštelis virto svogūno.

Svarbu žinoti, kad svogūnų milteliai yra daug labiau koncentruoti nei švieži svogūnai, todėl net maža jų žiupsnelė gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, viena vidutinio dydžio svogūno galvutė sveria apie 226 gramus, kas atitinka vieną valgomąjį šaukštą svogūnų miltelių.

Apsinuodijimo svogūnais simptomai

Anemijos požymiai gali pasireikšti jau po 12 valandų, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai pasirodo per 2–5 dienas:

• vėmimas, viduriavimas, seilėtekis;
• vangumas, silpnumas;
• pagreitėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas;
• patamsėjusi šlapimo spalva;
• odos ir akių baltymų pageltimas;
• dantenų ir gleivinių spalvos pokyčiai (geltona, pilka, mėlyna ar ruda);
• traukuliai ir net sąmonės netekimas.

Galiausiai apsinuodijimas svogūnais gali baigtis mirtimi.

Ką daryti, jei katė suvalgė svogūnų?

Jei jūsų katė suvalgė svogūnų ar patiekalo su svogūnais, o galbūt tik įtariate, kad tai galėjo nutikti, nedelsiant kreipkitės į veterinarą. Uždelsta reakcija gali kainuoti jūsų augintinio gyvybę.

Jei svogūnai buvo suvalgyti per pastarąsias dvi valandas, veterinaras gali išprovokuoti vėmimą, kad pašalintų toksinus iš skrandžio, taip pat skirti aktyvintos anglies ir atlikti kitas detoksikacijos procedūras.

Svarbu! Niekada nebandykite patys sukelti vėmimo be gydytojo rekomendacijos – tai gali dar labiau pabloginti situaciją.

Greičiausiai katė bus palikta veterinarijos klinikoje stebėjimui, kur jai bus leidžiami skysčiai per lašelines, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti organų (kepenų ir inkstų) būklę, o esant rimtai anemijai – skiriamas kraujo perpylimas.

Jei katė sėkmingai išgyvena gydymo kursą, jai prireiks dar keleto vizitų pas veterinarą, kad būtų stebimas eritrocitų kiekis kraujyje ir bendra būklė.

Deja, jei anemija buvo itin sunki ar pažeisti svarbūs organai, prognozės gali būti prastesnės, ypač jei pagalba suteikta pavėluotai ar augintinis jau turėjo sveikatos problemų.

The post Kodėl svogūnai yra mirtinai pavojingi katėms? appeared first on Kauno savaitė.

Esame įpratę manyti, kad augintiniams šalia mūsų niekas negresia.

Tačiau kartais kasdieniai dalykai ar produktai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną, gali rimtai pakenkti mūsų keturkojų draugų sveikatai ir netgi kelti pavojų jų gyvybei.

Valymo priemonės gali sukelti traukulius ir komą

Ar ruoštumėtės namus svečių vizitui, ar tvarkytumėtės po jų, svarbu laikyti augintinius toliau nuo valymo priemonių, kurių sudėtyje yra tokių cheminių medžiagų kaip amoniakas, baliklis ar chloras.

Šios medžiagos gali sukelti augintiniui vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą, dezorientaciją, traukulius, kvėpavimo sutrikimus ir net komą. Be to, kontaktas su oda gali sukelti sudirginimą, pūslę, bėrimus ar cheminius nudegimus.

Veterinarai rekomenduoja valymo metu laikyti augintinius atskirame kambaryje, kol visos neseniai nuvalytos vietos visiškai išdžius. Net ir natūralios valymo priemonės, kurių sudėtyje yra tam tikrų eterinių aliejų, gali dirginti augintinių skrandį.

Druskos granulės žiemą kelia pavojų letenoms

Žiemos metu keliai ir takeliai dažnai barstomi druska arba kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios tirpdo ledą. Šios medžiagos, patekusios ant augintinio letenų, gali sukelti žaizdas ir opas, o jas laižant – skrandžio sutrikimus ar elektrolitų disbalansą (natrio, kalio, chloro).

Norint apsaugoti augintinius, verta naudoti specialius šunims skirtus batus arba po kiekvienos žiemos pasivaikščiojimo kruopščiai nuplauti letenas.

Pavojingas antifrizas

Antifrizas turi malonų kvapą ir skonį, todėl gali pritraukti gyvūnus. Tačiau šis skystis sukelia ūminį inkstų nepakankamumą, o net nedidelis jo kiekis gali būti mirtinas. Visada atsakingai išvalykite išsiliejusį antifrizą ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą, jei įtariate, kad augintinis jį paragavo.

Rinkoje galima rasti gyvūnams saugesnių antifrizo rūšių, tačiau negalite būti tikri, ką naudoja jūsų kaimynai.

Ar augintiniams galima duoti riebaus maisto?

Žmonės mėgsta pasilepinti riebiu maistu, tačiau dalytis juo su augintiniais nerekomenduojama. Riebus maistas, pavyzdžiui, salotos su majonezu, gali sukelti pankreatitą – skausmingą kasos uždegimą, pasireiškiantį vėmimu ir viduriavimu.

Neretai tiek šunims, tiek katėms sutrinka virškinimas, kai jie suėda ką nors neįprasto.

Šokoladas – nuodingas augintiniams

Šunys mėgsta saldumynus, tačiau šokoladas jiems yra toksiškas. Jis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, raumenų traukulius, širdies sutrikimus ir netgi mirtį.

Kadangi šokoladas pavojingas tiek šunims, tiek katėms, svarbu jį laikyti augintiniams neprieinamoje vietoje.

Cukraus pakaitalai taip pat kelia grėsmę

Kepiniai ir saldumynai, kurių sudėtyje yra ksilito (cukraus pakaitalo), šunims gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą ir kepenų nepakankamumą.

Vynuogės ir razinos gali pakenkti inkstams

Razinos pyraguose ar vynuogės ant stalo jokiu būdu neturėtų būti pasiekiamos augintiniams. Jos yra toksiškos šunims ir gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.

Svogūnai ir česnakai gali sukelti mažakraujystę

Svogūnai, nesvarbu, ar žali, ar virti, taip pat česnakai gali būti itin pavojingi, ypač katėms. Jie gali sukelti mažakraujystę, todėl būtina saugoti šiuos produktus nuo augintinių.

Ar šunims galima duoti kaulų?

Nors šunys mėgsta graužti kaulus, virti ar maži kaulai gali suskilti ir sukelti skrandžio ar žarnyno pažeidimus. Rekomenduojama kaulus pakeisti specialiais saugiais skanėstais.

Alkoholis – griežtai draudžiamas

Alkoholis kelia didelę grėsmę augintinių nervų sistemai. Jis gali sukelti stiprų kraujospūdžio, kūno temperatūros, cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, traukulius, komą ir net mirtį.

Pasirūpinkite savo augintinių sveikata ir gerove, saugodami juos nuo šių grėsmių.

The post Klaidos, kurios gali sugriauti jūsų augintinių sveikatą appeared first on Kauno savaitė.

Gyvūnai mums teikia džiaugsmo, dovanoja savo meilę ir draugystę, bet tai dar toli gražu ne visa iš jų gaunama nauda.

Tiesa, augintinių įtaka sveikatai kartais būna ir ne tokia gera – tai nereikėtų pamiršti.

Slopina stresą ir nerimą

Užtenka prisiliesti prie gyvūno – paglostyti, pakasyti už ausytės, ir jau pasijuntame ramesni, teigia gydytojai psichiatrai.

Toks augintinių poveikis, anot jų, būna dar intensyvesnis, jeigu šeimininkams diagnozuoti kokie nors nerimo sutrikimai. Užsienyje dažną tokį žmogų, jeigu jį užkluptų stresas ar prasidėtų baimės priepuolis, viešumoje lydi tarnybiniai arba vadinamieji emocinės paramos gyvūnai.

Šioje tyrimų srityje pirmaujantys amerikiečiai 2019-aisiais nustatė, kad universitetų miesteliuose laikomi šunys mažina depresijos ir nerimo atvejų tarp studentų. Įdomiausia, jog vienodai veiksminga būna tiek specialiai parengtų terapinių šunų, tiek paprastų augintinių draugija.

Dar daugiau: paaiškėjo, kad studentus teigiamai veikia net filmuoti vaizdeliai su šunimis. Tiesa, poveikis nebe toks stiprus.

Didina fizinį aktyvumą

Mokslininkai sako jau dešimtmečiais stebintys akivaizdų terapinį gyvūnų – šunų, kačių, paukščių, arklių ir kitų – poveikį žmonėms.

Šiemet atlikta 49 įvairių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog augintiniai gerokai padidina savo šeimininkų fizinį aktyvumą (palyginti su tais, kurie namuose nelaiko jokio gyvūno).

Panašų dalyką 2019-aisiais buvo išsiaiškinę ir britai. Anot jų, suaugusieji, laikantys šunį ar šunis ir vedžiodami juos vidutiniškai septynis kartus, arba 220 minučių per savaitę, dažniausiai juda tiek, kiek rekomenduoja medikai.

Augintiniai gali būti labai naudingi ir jūsų širdžiai.

Pasak Amerikos širdies asociacijos, šunų šeimininkams tikimybė mirti nuo širdies smūgio ar insulto yra 31 proc. mažesnė, nei neturintiesiems keturkojo draugo.

Dar daugiau: gyvūnai gali padėti mums geriau kontroliuoti jau turimus fizinius sutrikimus ir ligas.

Tai pirmiausia tarnybiniai šunys, skirti fizinę (pavyzdžiui, motorinių gebėjimų) negalią turintiems žmonėms. Bet taip pat ir keturkojai, išmokyti įspėti savininką apie artėjantį epilepsijos ar astmos priepuolį, sutrikusį širdies ritmą ir panašiai.

Vaistas nuo vienatvės – bet ne visada

Žmonių, kuriuos kamuoja vienatvė, kurie yra izoliuoti nuo visuomenės, kasdienybė tampa nepalyginti lengvesnė, jeigu jų gyvenime atsiranda augintinis.

Tada su gyvūnu dalijamasi viskuo – maistu, namais, patalu.

Kai kuriems augintinio draugija padeda įveikti miego sutrikimus.

Deja, mokslinių duomenų, patvirtinančių teigiamą gyvūnų įtaką kovojant su šeimininkų vienišumu, nėra gausu.

Nors patys savininkai teigia, kad augintiniai gerina jų gyvenimo kokybę, per kovido pandemiją JAV Mičigano valstijos universiteto atlikto tyrimo autoriai nerado patikimo ryšio tarp šių dviejų dalykų – augintinių ir jų savininkų gerovės.

Anot tyrėjų, nors žmonės tvirtino, kiek daug laimės jiems teikia augintiniai, dovanoja teigiamų emocijų ir meilę bei draugystę, neigiamų tokio artimo ryšio aspektų irgi buvo užtektinai. Mat savininkai prisipažino nuolat nerimaujantys dėl savo augintinių sveikatos, be to, patiriantys sunkumų dirbdami iš namų, nes gyvūnai trukdė susikaupti.

Galiausiai, kai mokslininkai palygino augintinius turinčių tiriamųjų laimės lygį su kitų žmonių, jokių skirtumų nerado. Ir duomenys nesikeitė nepriklausomai nuo to, kokios rūšies augintinį tyrimo dalyviai turėjo, vieną ar kelis, nesvarbu, kokie artimi su jais buvo.

Augintinių didžiausias trūkumas tas, kad jiems būtina priežiūra, daro išvadą mokslininkai. Tai reiškia laiko, erdvės, pinigines sąnaudas, pastangas, ilgalaikius įsipareigojimus ir logistikos iššūkius. Specialistai tiesmuki: priklausomai nuo to, kokio tipo augintinį turime ir koks jo amžius, gyvūno poreikiai gali viršyti šeimininko gaunamą naudą. Ar bent jau pačiam šeimininkui gali taip atrodyti.

Problema ir visuomenėje

Atlikus 17 skirtingų tyrimų apie gyvūnų įtaką psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms rezultatų apžvalgą paaiškėjo, jog augintinių laikymas išties turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.

Pozityvo tyrėjai pastebėjo apsčiai – juk gyvūnėliai teikia paguodos, padeda pakelti nuotaiką, skatina mus judėti. Visa tai labai svarbu sveikatai.

Tačiau negatyvo irgi netrūksta. Pirmiausia – tai finansinės išlaidos. O dar nepaklusnūs augintiniai, labiau kenkiantys šeimininko psichinei sveikatai nei ją lopantys, nes savininkas jaučia kaltę dėl to, jog nesugeba suvaldyti augintinio. Ir jis negali kurti jokių planų, pavyzdžiui, keliauti.

Skaudžiausia būna, kai šeimininkas negali sau leisti suteikti savo numylėtiniui reikalingo veterinarinio gydymo.

Galiausiai, kai augintinis nugaišta, patiriamas sielvartas neretai prilygsta mylimo žmogaus netekčiai. Tačiau toli gražu ne visi supranta tokį skausmą.

Kaip parodė mokslinės apžvalgos, apėmusios 48 tyrimus šia tema, rezultatai, augintinį praradę šeimininkai dažnai tampa sutrikę ir vieniši. Jie mano, kad visuomenė tokios netekties nepripažins tikra, todėl vienišumo jausmas dar gilėja.

Sunkiausiais atvejais žmogus izoliuojasi.

Tokioje situacijoje, specialistų įsitikinimu, gyvybiškai svarbia psichikai tampa parama ir netgi terapija.

    KATĖS GYDO NE TIK NERVUS, BET IR ŠIRDĮ

Gerontologai – specialistai, tiriantys žmogaus organizmo senėjimo priežastis bei mechanizmus, – nustatė, jog kačių šeimininkai gyvena vidutiniškai 10,3 metų ilgiau nei žmonės, nesidalijantys savo namais su ūsuotėmis.

Be to, rodo statistika, kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi penkiskart rečiau negu kiti žmonės. O atlikus medicininę apžiūrą paaiškėja, jog „katininkų“ ne tik žemesnis kraujospūdis, bet ir mažesnis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

Yra net konkrečių negalavimų, kuriuos katės realiai padeda gydyti.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Ekspertų nuomone, katės gali padėti išvengti širdies smūgio ar hipertenzinės krizės. Vos pajutusios, kad jų žmogus sudirgęs, įsitempęs, išgyvena stiprų stresą, pradeda aktyviai meilintis taip išprovokuodamos šeimininką priverstinei „profilaktikai“. Pakanka kelias minutes paglostyti katę, ir pulsas bei arterinis kraujospūdis vėl tampa normalus.

Jokios mistikos čia nėra – grynas mokslas: glostant katės kailiuką neutralizuojamas statinis elektros krūvis, taigi ir įtampa, dėl kurios, kaip žinoma, kyla kraujagyslių spazmai ir pradeda šokinėti kraujospūdis.

Taip pat moksliškai yra patvirtinta, kad katė miokardo infarktą ar insultą patyrusio žmogaus namuose sumažina pakartotinio smūgio riziką. Ir taip mus veikia absoliučiai visos katės, nepriklausomai nuo veislės.

Virškinimo trakto ir šlapimo bei reprodukcinės sistemos ligos. Kai turima bėdų kurioje nors iš šių sričių, geriausiai padeda trumpakailės arba išvis bekailės murklės – sfinksai, abisinai, koratai, Siamo, Egipto Mau, Tonkinese ir panašių veislių katės. Nervų sistemos ligos. Čia jau pravers ilgakailės katės – Sibiro, Angoros, persų, Birmos, norvegų miškinės. Šių veislių augintinės padeda išsivaduoti nuo streso, sklaido nuovargį bei depresiją, padeda pamiršti dirglumą, slopina migreninius galvos skausmus ir gydo nemigą.

Imuniteto problemos ir ne tik. Gyvūnų terapija užsiimantys medikai tvirtina, jog katės turi visą rinkinį unikalių savybių, idealiai tinkančių sveikatinančiam bendravimui su žmogui. Ir vienas svarbiausių jų yra murkimas, būdingas tik kačių šeimai.

Tam, kad imuninė sistema sustiprėtų, pakanka kiekvieną dieną tiesiog klausytis katės murkimo. Bet tai dar toli gražu ne viskas.

Šio garso dažnis svyruoja nuo 20 iki 140 hercų, taigi atitinka vibracijas, oficialiai naudojamas medicinoje daugybei ligų, taip pat uždegimams, tinimams, žaizdoms, trūkusioms sausgyslėms, raumenims, lūžusiems kaulams gydyti (murkimas 25 ir 50 hercų

dažniu geriausiai stiprina kaulus, tačiau neblogai veikia ir 100 bei 200 hercų dažnis). Įrodyta, kad kačių murkimas palengvina dispnėjos, arba dusulio, pasunkėjusio kvėpavimo simptomus. Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje senelių namuose ar reabilitacijos centruose jokia naujiena pamatyti keturkojį „darbuotoją“ – specialiai išmokytos katės

iš tiesų padeda pacientams sveikti po traumų ir operacijų.

Taip pat murkimas veikia malonumo centrus mūsų smegenyse ir skatina geros nuotaikos hormono serotonino išsiskyrimą. Šis keistas garsas ne tik it ranka nuima stresą, bet ir stimuliuoja nervų sistemą, kraujagyslių tonusą

The post Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai appeared first on Kauno savaitė.

Žiemos metu daugelis kačių šeimininkų stengiasi laikyti savo augintinius namuose, nes šaltis gali kelti pavojų gyvūnų sveikatai. Tačiau ar visada būtina riboti katės išėjimus į lauką, net jei ji to nori?

Kačių pritaikymas prie šalčio

Ne visos katės vienodai reaguoja į žemą temperatūrą. Jei viena katė, pripratinta gyventi šiltuose namuose, šalčio vengs, tai kita, mėgstanti gryną orą, gali prašytis į lauką net žiemą. Visgi šeimininkai turi būti atsargūs: net jei katės kailis yra purus ir tankus, jos gebėjimas prisitaikyti prie šalčio nėra beribis.

Veterinarai teigia, kad naminės katės gali pakelti iki -20 °C temperatūrą, tačiau tik trumpą laiką. Ilgesnės buvimo šalčiuose laikotarpiai gali sukelti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, hipotermiją. Todėl katės negalima ilgai laikyti lauke, ypač naktį, kai temperatūra paprastai dar labiau nukrenta.

Kaip saugiai leisti katei išeiti į lauką?

Jeigu gyvenate privačiame name ir katė yra įpratusi vaikščioti lauke, svarbu ją išleisti tik dieną ir tik trumpam laikui. Įsitikinkite, kad oro temperatūra nėra žemesnė nei -20 °C. Jei oras itin šaltas, geriau katę palikti namuose, net jei ji nuolat prašosi į lauką.

Kaip elgtis, jei katė sušalo?

Jeigu pastebėjote, kad iš lauko grįžusi katė atrodo sustirusi, nedelsdami pradėkite ją šildyti. Apvyniokite ją šilta antklode ir padėkite šalia šilumos šaltinio, pavyzdžiui, radiatoriaus. Tačiau jokiu būdu nemaudykite katės šiltame vandenyje, nes tai gali pabloginti situaciją.

Svarbu prisiminti:

Katės prigimtinės savybės padeda joms prisitaikyti prie šalčio, tačiau šeimininkų pareiga yra užtikrinti, kad žiemos išvykos būtų saugios ir trumpalaikės. Atsakingas požiūris padės išvengti sveikatos problemų ir leis katei mėgautis žiema be rizikos.

The post Kiek šalčio gali ištverti katė? appeared first on Kauno savaitė.