Tačiau neretai laukia nusivylimas. Ryte išvirta kava įgauna keistą rūgštumą, o arbata tampa gerokai kartesnė nei ką tik užplikyta.

Kodėl taip nutinka? Ar termose laikomi gėrimai gali sugesti? Ir kokią arbatą geriausia rinktis, jeigu norime, kad ji išliktų skani kuo ilgiau?

Pasirodo, atsakymas slypi ne vien termoso kokybėje, bet ir pačių gėrimų cheminėje sudėtyje.

Kodėl arbata termose kartais tampa karti?

Daugelis yra pastebėję, kad kelias valandas termose stovėjusi arbata būna tamsesnė, stipresnė ir kartesnė.

Dažniausia priežastis labai paprasta – arbata ir toliau plikosi.

Kai arbatos lapeliai užpilami karštu vandeniu, iš jų palaipsniui išsiskiria įvairios medžiagos, suteikiančios gėrimui spalvą, aromatą ir skonį.

Tarp jų yra polifenolų, kurie lemia dalį arbatai būdingo kartumo ir sutraukiančio pojūčio burnoje.

Įprastai arbatą plikome kelias minutes. Tačiau jeigu lapelius paliekame termose, kuriame vanduo ilgai išlieka karštas, šis procesas tęsiasi gerokai ilgiau.

Dėl to arbata gali tapti pernelyg stipri, prarasti subtilų aromatą ir įgauti nemalonų kartumą.

Be to, ilgai veikiant šilumai keičiasi kai kurių arbatoje esančių junginių sudėtis.

Tai nereiškia, kad gėrimas automatiškai tampa pavojingas sveikatai. Dažniausiai pirmiausia nukenčia jo skonis.

Kokia arbata geriausiai tinka termosui?

Ne visos arbatos vienodai išlaiko savo skonį ilgai būdamos karštos.

Juodoji arbata paprastai yra vienas praktiškiausių pasirinkimų. Jos skonis sodresnis, todėl kai kurie aromato pokyčiai mažiau pastebimi.

Vis dėlto net ir juodosios arbatos lapelių nepatartina palikti termose kelioms valandoms. Geriausia ją užplikyti atskirame inde, po kelių minučių nukošti ir tik tada supilti į termosą.

Dar vienas pasirinkimas – pueras, ypač vadinamasis šu pueras. Tai specialiai apdorota kiniška arbata, pasižyminti sodriu, žemišku skoniu.

Kai kurie puero mėgėjai jį pliko ilgiau, tačiau ir šiuo atveju svarbu nepadauginti arbatos lapelių. Pernelyg stiprus užpilas gali būti nemalonus.

Žalioji arbata – kiek jautresnė.

Ji vertinama dėl gaivaus, žoliško aromato ir švelnesnio skonio. Tačiau ilgai laikoma aukštoje temperatūroje gali prarasti dalį būdingų savybių ir tapti karti.

Todėl žaliąją arbatą geriausia ruošti atskirai, laikantis gamintojo rekomenduojamos vandens temperatūros, dažnai siekiančios apie 70–80 laipsnių, ir nukoštą supilti į termosą.

Termosui tinka ir įvairūs žolelių užpilai, pavyzdžiui, mėtų ar ramunėlių arbata. Tačiau ir jų nereikėtų be reikalo laikyti kartu su augaline žaliava, nes ilgainiui skonis gali tapti pernelyg intensyvus.

Kodėl kava po kelių valandų tampa rūgštesnė?

Su kava vyksta kiek kitokie procesai.

Šviežiai paruoštos kavos aromatą sudaro daugybė lakiųjų junginių. Būtent jie sukuria malonų šokolado, riešutų, karamelės ar vaisių kvapą.

Tačiau šie junginiai nėra amžini. Laikui bėgant jų kiekis ir santykis keičiasi, o ilgai laikoma kava gali prarasti dalį savo aromato.

Termosas šiuos procesus sulėtina, tačiau visiškai nesustabdo.

Be to, kavoje natūraliai yra įvairių organinių rūgščių. Laikymo metu gali keistis jų kiekis ir bendras gėrimo rūgštingumas.

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad kai kurių rūšių kava po kelių valandų gali tapti pastebimai rūgštesnė.

Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: rūgštesnis skonis dar nereiškia, kad kava surūgo dėl bakterijų veiklos ar tapo netinkama gerti.

Įdomu ir tai, kad skonio pokyčiai priklauso nuo kavos pupelių skrudinimo.

Šviesiau skrudinta kava dažnai pasižymi ryškesniu rūgštumu, kuris laikant gali dar labiau išryškėti. Tamsiai skrudintos kavos pokyčiai gali būti kitokie.

Todėl vienam žmogui kelias valandas termose laikyta kava atrodys visiškai tinkama, o kitam – gerokai mažiau skani.

Didelė klaida – kavos tirščiai termose

Jeigu mėgstate maltą kavą užpilti karštu vandeniu tiesiai termose, verta žinoti vieną svarbų dalyką.

Kavos tirščiai ir toliau liečiasi su vandeniu, todėl iš jų ilgainiui išsiskiria daugiau tirpių medžiagų.

Dėl to gėrimas gali tapti pernelyg intensyvus, kartus ir nemalonaus skonio.

Norint išsaugoti geriausią kavos skonį, ją patartina paruošti įprastu būdu, atskirti nuo tirščių ir tik tada supilti į termosą.

Tokiu būdu sustabdysite tolesnį kavos medžiagų išsiskyrimą iš maltų pupelių.

Nešvarus termosas gali sugadinti net šviežią kavą

Kartais prastą kavos skonį lemia ne pats gėrimas, o termosas.

Kavoje yra natūralių aliejų, kurie gali nusėsti ant indo sienelių, dangtelio ir kitų paviršių.

Ypač daug nešvarumų gali kauptis sunkiai pasiekiamose vietose – po dangtelio tarpinėmis, vožtuvuose ir sandarinimo detalėse.

Jeigu termosas plaunamas nepakankamai kruopščiai, jame likę gėrimo pėdsakai ilgainiui gali skleisti nemalonų kvapą.

Be to, nešvariose, drėgnose vietose gali daugintis mikroorganizmai.

Todėl termosą reikėtų išplauti po kiekvieno naudojimo, o dangtelį ir nuimamas tarpines periodiškai išardyti bei kruopščiai išvalyti pagal gamintojo instrukciją.

Vien praskalauti indą vandeniu ne visada pakanka.

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti pienui

Visai kita situacija, kai į termosą pilame kavą ar arbatą su pienu.

Pienas yra greitai gendantis produktas, todėl tokių gėrimų laikymo sąlygos gerokai svarbesnės.

Kol gėrimas išlieka pakankamai karštas, bakterijų dauginimasis yra ribojamas. Tačiau jam atvėsus iki palankios temperatūros, mikroorganizmai gali pradėti daugintis.

Maisto saugos specialistai rekomenduoja karštus greitai gendančius produktus laikyti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Jeigu pieno turintis gėrimas atvėso ir ilgiau nei dvi valandas buvo laikomas 4–60 laipsnių temperatūroje, jo vartoti neberekomenduojama.

Svarbu nepamiršti, kad ne visi termosai vienodai ilgai išlaiko šilumą. Todėl vien pagal tai, jog indas vis dar atrodo šiltas, spręsti apie gėrimo saugumą nereikėtų.

Ilgesnei kelionei patikimiau pasiimti juodos kavos ar arbatos, o pieną įsipilti tik prieš geriant.

Kaip paruošti termosą, kad gėrimas kuo ilgiau išliktų skanus?

Yra keletas paprastų gudrybių, padedančių ilgiau išsaugoti norimą gėrimo temperatūrą ir skonį.

Pirmiausia verta pašildyti patį termosą. Prieš pilant arbatą ar kavą, į jį galima įpilti karšto vandens, trumpai palaikyti ir išpilti. Taip termoso sienelės iš anksto sušils ir mažiau atvėsins gėrimą.

Arbatą geriausia supilti jau nukoštą, be lapelių ar žolelių.

Kavą taip pat patartina ruošti atskirai ir į termosą pilti be tirščių.

Jeigu kelionė ilga, o šviežio gėrimo skonis ypač svarbus, galima rinktis dar paprastesnį sprendimą – į termosą įsipilti tik karšto vandens, o mėgstamą arbatą ar kavą pasiruošti tada, kai norėsis atsigerti.

Taip išvengsite pernelyg ilgai trunkančio plikymo ir geriau išsaugosite gėrimo aromatą.

Galiausiai verta prisiminti paprastą taisyklę: termosas puikiai išlaiko šilumą, tačiau nesustabdo visų gėrime vykstančių cheminių procesų.

Todėl net ir geriausiame termose kelias valandas laikyta kava ar arbata nebūtinai bus tokio pat skonio, kaip ką tik paruošta.

The post Kodėl kava termose praranda skonį, o arbata apkarsta? appeared first on Kauno savaitė.