Tiesa, vadas pabrėžia ir tai, kad kol objektas nesurastas dėl mažo dydžio ir neskleidžiamo signalo, neatmetamos ir kitos versijos.

„Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas. (…) Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų“, – antradienį „Facebook“ paskelbė R. Vaikšnoras.

Jis taip pat pabrėžė, kad objektas vis dar nėra surastas dėl savo mažo dydžio, o taip pat ir dėl to, kad galimas bepilotis neskleidžia jokio signalo. Nepaisant to, orlaivio paieškos operacija tęsiama toliau.

„Operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priėmiau sprendimą dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų“, – rašė kariuomenės vadas.

„Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę“, – pabrėžė jis.

R. Vaikšnoras taip pat tvirtino, kad realybėje nei viena šalis negali šimtu procentu padengti savo dangaus. O Lietuvos atveju, teigė vadas, oro gynyba buvo kone paskutinis prioritetas.

„Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją“, – rašė jis.

„Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.

Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Vis tik, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post R. Vaikšnoras: kol nėra įrodymų, neatmetami visi scenarijai appeared first on Kauno savaitė.

Todėl politikas pabrėžia, jog būtina aiški vizija, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas, o karo tarnyba prailginta bent iki 2 metų.

„Dabar tie devyni mėnesiai… Tris mėnesius jie turi bazinį rengimą, po to – individualųjį, būrio, kuopos. Tai nėra pakankama. Tai yra juokas iš tikro“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė G. Jeglinskas.

„Kai tu po dviejų metų išeini žymiai didesnį kursą, stipresnę parengtį, po to, kai tave sugrąžina per aktyvųjį rezervą – tu esi visiškai kito lygio karys. Jau nekalbu apie naudą visuomenei – po dviejų metų (tarnybos – ELTA) tie žmonės išeis lyderiai“, – pažymėjo jis.

NSGK pirmininkas pažymi – iki 2030 m. planuojant sukurti Lietuvos kariuomenės diviziją, kariai privalo būti rengiami kokybiškai. Priešingu atveju, akcentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys, divizija gali būti „popierinė“.

„Ar tikrai norime, kad mūsų divizijoje būtų kariai, kurie galbūt nėra pilnai pasirengę tarnauti? Užduokime klausimus tai pačiai kariuomenei, tai pačiai Krašto apsaugos ministerijai – koks yra parengties lygis? Čia ne tai kad popierinė divizija – mes labai greitai tokią galime sukurti“, – šaržavo jis.

Todėl dabartinė šaukimo sistema ir praėjusiais metais priimta reforma, numatanti galimybes trumpinti tarnybą, anot NSGK pirmininko, yra kritikuotina. Viena vertus, taip siekiama greičiau paruošti kuo daugiau personalo, tačiau, akcentavo G. Jeglinskas, neskiriant deramo dėmesio kokybiškam šauktinių parengimui, atrodo, kad viskas daroma tik dėl „varnelės pažymėjimo“.

„Bet skaičiuoti reikia šiek tiek kitaip – kokio lygmens karius mes išugdėme, ar jie pasirengę eiti į mūšį dabar, ginti ir išgyventi“, – dėstė demokratas.

„Aš kai kalbu su karininkais asmeniškai, tai nesu nė vieno girdėjęs, kuris sakytų, kad man nereikia geriau parengto kario. Visi nori geriau parengto kario. Kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas“, – tęsė G. Jeglinskas.

NSGK pirmininkas žada, jog diskusijos dėl privalomosios pradinės karo tarnybos tęsis komitete. Pasak jo, svarbu įsivardyti laiką, kada būtų galima pereiti prie visuotinio šaukimo, ilginti tarnybą. Tačiau iki tol, pažymėjo G. Jeglinskas, su kariuomene reikėtų aptarti, kaip būtų galima esamą tarnybą suintensyvinti.

Kiek anksčiau Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo. Tokie pareiškimai netrukus sulaukė reakcijų tiek iš politikų, tiek iš visuomenės.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tokią idėją sutiko pozityviai. Anot generolo, būtų galima pradėti diskusijas ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą. Iš esmės palankiai idėją vertina ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau akcentuoja, kad iš pradžių reikia išspręsti esmines kariuomenės infrastruktūros problemas.

Prezidentūra taip pat pabrėžia, kad tokiems planams reikėtų didelių investicijų į karinę infrastruktūrą ir karių aprūpinimą.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė apie tai nediskutuos. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu krašto apsaugos srityje yra svarbesnių temų.

Tiesa, liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių, numatė galimybes trumpinti tarnybos laiką iki pusmečio.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Neatsitraukia nuo idėjos ilginti šauktinių tarnybos laikotarpį: kažkas turi pasakyti, kad karalius – nuogas appeared first on Kauno savaitė.