Kartais žmonės pastebi, kad šaldytuvas pradėjo dažniau ūžti, ilgiau dirbti, labiau kaisti iš šonų ar tiesiog namuose padidėjo elektros suvartojimas, nors įpročiai nesikeitė.

Priežasčių gali būti daug – nuo per aukštos virtuvės temperatūros ar netinkamai nustatyto termostato iki susidėvėjusių durelių tarpinių, dulkių ant kondensatoriaus ar gedimo šaldymo sistemoje.

Gera žinia ta, kad dalį problemų galima išspręsti patiems, be meistro.

Kiek elektros turėtų naudoti šaldytuvas

Tikslus suvartojimas priklauso nuo šaldytuvo dydžio, amžiaus, energinio efektyvumo klasės, aplinkos temperatūros, naudojimo įpročių ir to, ar jis turi šaldiklį. Naujesni energiją taupantys šaldytuvai paprastai naudoja gerokai mažiau elektros nei seni, prieš 15–20 metų pagaminti modeliai.

Įprasto buitinio šaldytuvo metinis suvartojimas dažnai nurodomas energijos etiketėje arba gamintojo instrukcijoje. Ten pateikiamas orientacinis kWh per metus skaičius, apskaičiuotas standartinėmis bandymų sąlygomis. Realiame gyvenime jis gali būti didesnis, ypač jei šaldytuvas stovi šiltoje virtuvėje, dažnai varstomas, perpildytas arba prižiūrimas netinkamai.

Paprastai nerimą turėtų kelti situacija, kai šaldytuvas beveik be pertraukos dirba, viduje kaupiasi ledas, maistas šąla ten, kur neturėtų, kompresorius labai įkaista, girdisi neįprasti garsai arba elektros sąnaudos akivaizdžiai padidėja.

Per žema temperatūra – dažna klaida

Viena paprasčiausių priežasčių, kodėl šaldytuvas naudoja daugiau elektros, – per žemai nustatyta temperatūra. Kai kurie žmonės mano, kad kuo šalčiau, tuo geriau maistui. Tačiau taip nėra.

Šaldytuvo skyriuje dažniausiai pakanka apie +4 °C temperatūros. Šaldiklyje įprastas orientyras – apie –18 °C. Jei šaldytuvas nustatytas gerokai šalčiau, kompresorius turi dirbti ilgiau, o elektros sąnaudos didėja.

Svarbu suprasti, kad termostato padėtis „maksimumas“ nereiškia geresnio maisto saugumo kasdienėmis sąlygomis. Dažnai tai tik priverčia prietaisą be reikalo intensyviau šalti. Jei šaldytuve produktai apšąla, pienas ar daržovės prie galinės sienelės ima stingti, o kompresorius ilgai neišsijungia, verta patikrinti temperatūros nustatymą.

Geriausia naudoti paprastą šaldytuvo termometrą. Jį galima padėti vidurinėje lentynoje ir po kelių valandų įvertinti, kokia temperatūra iš tikrųjų laikosi viduje. Skaičiai ant reguliatoriaus dažnai nėra tikslūs laipsniai – tai tik galios lygiai.

Durelės praleidžia šiltą orą

Susidėvėjusios, sukietėjusios ar purvu aplipusios durelių tarpinės yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šaldytuvas ima dirbti ilgiau. Jei tarpinė nebesandari, į vidų nuolat patenka šiltas ir drėgnas oras. Prietaisas turi jį atšaldyti, todėl kompresorius įsijungia dažniau.

Tą galima patikrinti labai paprastai. Įkiškite popieriaus lapą tarp durelių ir korpuso, uždarykite dureles ir pabandykite lapą ištraukti. Jei jis išsitraukia visiškai lengvai, tarpinė toje vietoje gali būti nesandari. Tokį testą verta atlikti keliose vietose – viršuje, apačioje, ties kampais.

Kartais problema išsprendžiama paprastai: tarpinę reikia nuvalyti šiltu vandeniu su trupučiu indų ploviklio, pašalinti riebalus, trupinius ir lipnius nešvarumus. Jei tarpinė deformuota, suplyšusi ar nebepriglunda, ją gali tekti keisti.

Durelės gali nesandariai užsidaryti ir dėl netvarkingai sudėtų produktų. Butelis, dėžutė ar stalčius gali vos vos remtis į dureles, o vartotojas to nepastebi. Tokiu atveju šaldytuvas visą naktį dirba beveik be sustojimo.

Per dažnas durelių varstymas

Kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą, į vidų patenka šiltesnis oras. Kuo ilgiau durelės atidarytos, tuo daugiau darbo vėliau tenka kompresoriui. Tai ypač aktualu vasarą, kai virtuvėje šilta.

Didelės šeimos, vaikai, dažnas užkandžiavimas ar įprotis ilgai stovėti prie atidaryto šaldytuvo gali padidinti elektros sąnaudas. Vienas atidarymas daug nepakeis, bet dešimtys kartų per dieną jau turi reikšmės.

Padeda paprastas įprotis: prieš atidarant šaldytuvą pagalvoti, ko reikia, o produktus laikyti tvarkingai. Kai viskas turi savo vietą, durelės būna atidarytos trumpiau.

Karštas maistas šaldytuve

Į šaldytuvą nederėtų dėti karštų puodų, sriubos ar ką tik pagaminto troškinio. Karštas maistas pakelia vidaus temperatūrą, skleidžia garus, didina drėgmę ir priverčia prietaisą intensyviai dirbti.

Tačiau ir ilgai laikyti pagaminto maisto kambario temperatūroje nereikėtų. Geriausia jį atvėsinti iki kambario temperatūros kuo greičiau ir tik tada dėti į šaldytuvą. Didelį puodą verta padalyti į kelias mažesnes dėžutes – taip maistas greičiau atvės ir saugiau laikysis.

Tai ypač svarbu vasarą, kai virtuvėje šilta. Šaldytuvas nėra skirtas veikti kaip karšto maisto aušintuvas – jo užduotis yra palaikyti žemą temperatūrą jau atvėsusiems produktams.

Šaldytuvas stovi per šiltoje vietoje

Šaldytuvo vieta virtuvėje turi didelę įtaką jo elektros sąnaudoms. Jei jis pastatytas šalia viryklės, orkaitės, radiatoriaus, indaplovės ar tiesioginių saulės spindulių, prietaisui tenka dirbti sunkiau.

Lietuvos butuose dažna situacija – nedidelė virtuvė, kur šaldytuvas įspraudžiamas ten, kur liko vietos. Kartais jis stovi prie pat orkaitės arba labai arti radiatoriaus. Žiemą radiatorius, vasarą saulė ir karšta virtuvė gali pastebimai padidinti šaldytuvo apkrovą.

Jei įmanoma, šaldytuvą reikėtų laikyti vėsesnėje vietoje, toliau nuo šilumos šaltinių. Jei perstatyti nėra galimybės, bent jau verta užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink prietaisą.

Trūksta oro tarpo aplink šaldytuvą

Šaldytuvas ne tik šaldo vidų – jis turi pašalinti šilumą į aplinką. Tam reikalinga ventiliacija. Jei prietaisas įstumtas per giliai į nišą, užspaustas spintelėmis ar priglaustas prie sienos be reikiamo tarpo, šilumai sunkiau pasišalinti.

Tada kondensatorius ir kompresorius kaista labiau, šaldymo ciklai ilgėja, o elektros sąnaudos didėja. Kai kuriais atvejais tai gali sutrumpinti ir paties prietaiso tarnavimo laiką.

Tikslūs tarpai priklauso nuo modelio, todėl verta pasitikrinti instrukciją. Tačiau bendra taisyklė paprasta: šaldytuvui reikia vietos „kvėpuoti“. Ypač tai svarbu įmontuojamiems modeliams, kuriems būtini tinkami ventiliacijos kanalai.

Dulkės ant kondensatoriaus

Senesniuose arba kai kuriuose laisvai pastatomuose šaldytuvuose gale matomos juodos grotelės – kondensatorius. Ant jų kaupiasi dulkės, gyvūnų plaukai, pūkai. Kai sluoksnis tampa storas, šiluma pasišalina prasčiau, todėl šaldytuvas naudoja daugiau elektros.

Net jei kondensatorius paslėptas šonuose ar apačioje, dulkių problema gali išlikti. Ypač jei namuose yra augintinių, šaldytuvas stovi arti grindų, o virtuvėje daug dulkių ar riebalų garų.

Bent kartą ar kelis kartus per metus verta atsargiai išvalyti šaldytuvo galą ir apačią. Prieš valant prietaisą būtina išjungti iš elektros lizdo. Dulkes galima pašalinti dulkių siurbliu su minkštu antgaliu arba sausa šluoste. Svarbu nelankstyti vamzdelių ir nepažeisti jokių dalių.

Per daug ledo šaldiklyje

Jei šaldytuvas nėra „No Frost“ tipo, šaldiklyje ilgainiui gali kauptis ledas. Plonas šerkšno sluoksnis dar nėra didelė bėda, bet storas ledas veikia kaip izoliacija ir trukdo efektyviai perduoti šaltį. Dėl to prietaisas dirba ilgiau.

Ledo kaupimasis gali rodyti ir kitas problemas: nesandarias dureles, dažną varstymą, šiltų produktų dėjimą, netinkamą temperatūrą ar užsikimšusį drenažą.

Jei šaldiklyje susidarė storas ledo sluoksnis, jį reikia atitirpinti pagal gamintojo instrukciją. Negalima ledo daužyti peiliu, atsuktuvu ar kitais aštriais daiktais – taip labai lengva pradurti šaldymo sistemos vamzdelį. Tokia klaida gali baigtis brangiu remontu arba naujo šaldytuvo pirkimu.

Perpildytas arba beveik tuščias šaldytuvas

Atrodytų, kad pilnas šaldytuvas turėtų dirbti sunkiau. Iš dalies taip ir yra: jei prietaisas perpildytas, oras viduje cirkuliuoja prasčiau, kai kurios zonos gali nepakankamai atšalti, o kompresorius dirbs ilgiau.

Tačiau visiškai tuščias šaldytuvas taip pat nėra idealus. Produktai ir skysčiai padeda išlaikyti šaltį. Kai viduje beveik nieko nėra, atidarius dureles šaltas oras greitai išeina, o prietaisui tenka iš naujo vėsinti vidų.

Geriausia – vidutiniškai užpildytas šaldytuvas, kuriame tarp produktų lieka vietos oro cirkuliacijai. Nereikėtų užspausti ventiliacijos angų, ypač „No Frost“ modeliuose.

Netvarkinga produktų vieta

Kai produktai sudėti bet kaip, žmonės ilgiau ieško, dažniau varsto dureles ir kartais pamiršta maistą gilumoje. Tai didina ir elektros sąnaudas, ir maisto švaistymą.

Tvarkingas šaldytuvas padeda taupyti paprastai: greičiau randate produktus, trumpiau laikote atidarytas dureles, rečiau perkate tai, ką jau turite. Verta atskirai laikyti pieno produktus, mėsą, daržoves, likučius ir dažnai naudojamus produktus.

Dar viena klaida – pieną ar kiaušinius laikyti durelėse, kur temperatūra labiausiai svyruoja. Nors tai ne visada tiesiogiai didina elektros sąnaudas, maistas gali greičiau gesti. Geriau jautresnius produktus laikyti lentynose, kur temperatūra stabilesnė.

Užsikimšęs drenažas

Daugelyje šaldytuvų ant galinės sienelės susidarantis kondensatas nuteka per mažą drenažo angą. Jei ji užsikemša maisto likučiais, gleivėmis ar ledu, vanduo pradeda kauptis viduje, po stalčiais arba net bėgti ant grindų.

Tiesiogiai tai nebūtinai iškart padidina elektros sąnaudas, bet drėgmės perteklius skatina šerkšno susidarymą, blogina higieną ir gali trukdyti normaliam prietaiso darbui.

Drenažo angą galima atsargiai išvalyti specialiu gamintojo pateiktu įrankiu arba minkšta plastikine lazdele. Negalima grūsti metalinių daiktų ar stipriai spausti – galima pažeisti kanalą.

Sugedęs termostatas arba temperatūros jutiklis

Jei šaldytuvas šaldo per stipriai arba beveik neišsijungia, kaltas gali būti termostatas ar temperatūros jutiklis. Prietaisas gali „manyti“, kad viduje dar per šilta, nors temperatūra jau pakankama. Tada kompresorius dirba per ilgai.

Kitas variantas – šaldytuvas kartais per mažai šaldo, o paskui bando kompensuoti ilgesniais darbo ciklais. Tokiais atvejais vartotojui gali atrodyti, kad temperatūra viduje nestabili: vieną dieną produktai apšąla, kitą – laikosi per šiltai.

Jei temperatūros nustatymai tvarkingi, tarpinės sandarios, šaldytuvas švarus, bet problema išlieka, verta kviesti meistrą.

Šaldymo sistemos problemos

Didesnes elektros sąnaudas gali lemti ir rimtesni gedimai: šaltnešio trūkumas, kompresoriaus dėvėjimasis, ventiliatoriaus gedimas, užšalęs garintuvas ar valdymo elektronikos problemos.

Tokiais atvejais šaldytuvas gali veikti beveik nuolat, bet vis tiek nepasiekti reikiamos temperatūros. Kartais viena kamera šaldo gerai, o kita – blogai. Gali atsirasti neįprasti garsai, spragsėjimas, ūžimas, vibracija, per didelis kaitimas šonuose ar gale.

Šių problemų savarankiškai taisyti nereikėtų. Šaldymo sistema yra uždara, joje yra šaltnešis, o netinkamas remontas gali būti pavojingas ir brangus. Čia jau reikalingas kvalifikuotas specialistas.

Senas šaldytuvas gali būti tiesiog neefektyvus

Kartais šaldytuvas naudoja daug elektros ne todėl, kad sugedo, o todėl, kad yra labai senas. Senesni modeliai dažnai turi prastesnę izoliaciją, mažiau efektyvius kompresorius ir silpnesnę temperatūros kontrolę.

Jei šaldytuvui 15–20 metų, jis dar gali veikti, bet naudoti kelis kartus daugiau elektros nei naujas efektyvus modelis. Tokiu atveju verta paskaičiuoti, ar remontas ir didesnės sąskaitos ilgainiui nėra brangesni už naują prietaisą.

Renkantis naują šaldytuvą Lietuvoje, verta žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į energijos etiketę, metinį kWh suvartojimą, talpą, triukšmo lygį ir klimato klasę. Didžiausias ir pigiausias modelis nebūtinai bus ekonomiškiausias konkrečiai šeimai.

Netinkama klimato klasė

Ant šaldytuvo techninių duomenų nurodoma klimato klasė – aplinkos temperatūros intervalas, kuriame prietaisas turėtų veikti efektyviai. Pavyzdžiui, vieni modeliai skirti įprastoms patalpoms, kiti geriau toleruoja aukštesnę temperatūrą.

Lietuvoje tai aktualu ne tik virtuvėms, bet ir sodyboms, garažams, nešildomoms patalpoms ar vasarnamiams. Jei šaldytuvas laikomas per šaltoje arba per karštoje aplinkoje, jis gali veikti ne taip, kaip numatyta. Karštoje patalpoje sąnaudos didėja, o per šaltoje kai kurie modeliai gali netinkamai reguliuoti šaldiklio darbą.

Todėl seną šaldytuvą išnešti į garažą ne visada yra gera mintis. Jei garažas žiemą atšąla, o vasarą stipriai įkaista, prietaisas gali dirbti neefektyviai ir greičiau gesti.

Kaip patikrinti, ar šaldytuvas naudoja per daug elektros

Paprasčiausias būdas – naudoti elektros sąnaudų matuoklį, jungiamą į kištukinį lizdą. Į jį įjungiamas šaldytuvas, o matuoklis parodo, kiek kWh sunaudojama per parą, savaitę ar ilgesnį laiką.

Vienos dienos matavimas gali būti netikslus, nes suvartojimą veikia aplinkos temperatūra, durelių varstymas ir tai, ar įdėjote daug naujų produktų. Geriau matuoti bent kelias paras ar savaitę ir tada paskaičiuoti vidurkį.

Gautą rezultatą galima palyginti su energijos etiketėje nurodytu metiniu suvartojimu. Jei etiketėje nurodyta, pavyzdžiui, 200 kWh per metus, vidutiniškai tai būtų apie 0,55 kWh per parą. Realiomis sąlygomis gali būti šiek tiek daugiau, bet jei suvartojimas dvigubai ar trigubai didesnis, verta ieškoti priežasties.

Ką galima padaryti iškart

Pirmiausia patikrinkite temperatūrą. Šaldytuvo skyriuje siekite maždaug +4 °C, šaldiklyje – apie –18 °C.

Antra, apžiūrėkite durelių tarpines. Jos turi būti švarios, elastingos, be įtrūkimų ir gerai priglusti prie korpuso.

Trečia, pažiūrėkite, ar šaldytuvas nestovi prie šilumos šaltinio ir ar aplink jį yra pakankamai vietos oro cirkuliacijai.

Ketvirta, išvalykite dulkes nuo galinės dalies ir apačios, jei tai saugu ir leidžia konstrukcija.

Penkta, atitirpinkite šaldiklį, jei jame susikaupė storas ledo sluoksnis.

Šešta, sutvarkykite produktus taip, kad neužspaustumėte ventiliacijos angų, o durelės užsidarytų be kliūčių.

Kada jau reikia meistro

Meistrą verta kviesti, jei šaldytuvas beveik neišsijungia, bet viduje vis tiek per šilta. Taip pat jei produktai pradeda šąti šaldytuvo skyriuje, nors temperatūra nustatyta normaliai, jei girdisi neįprasti garsai, jei labai kaista kompresorius, jei šaldiklis apauga ledu labai greitai arba jei prietaisas rodo klaidų kodus.

Nereikėtų ilgai laukti ir tada, kai šaldytuvas pradeda skleisti degėsių kvapą, kibirkščiuoti ar išmuša saugiklius. Tokiu atveju prietaisą reikia išjungti ir kreiptis į specialistus.

Maži įpročiai, kurie padeda taupyti

Šaldytuvas taupiau veiks, jei dureles laikysite atidarytas kuo trumpiau, nedėsite karšto maisto, reguliariai valysite tarpines, neperpildysite lentynų ir palaikysite tinkamą temperatūrą.

Verta bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti turinį: išmesti pasibaigusio galiojimo produktus, nuvalyti išsiliejusius skysčius, patikrinti, ar stalčiai ir lentynos netrukdo durelėms užsidaryti.

Tai nėra sudėtinga priežiūra, tačiau ji padeda ne tik sumažinti elektros sąnaudas, bet ir ilgiau išlaikyti maistą šviežią.

Svarbiausia – neignoruoti pokyčių

Šaldytuvas retai pradeda naudoti daug daugiau elektros be priežasties. Dažniausiai jis apie problemą praneša iš anksto: ilgiau ūžia, dažniau įsijungia, viduje kaupiasi drėgmė ar ledas, durelės sunkiau užsidaro, o maistas laikosi prasčiau.

Kuo anksčiau pastebėsite šiuos ženklus, tuo paprasčiau bus išspręsti problemą. Kartais pakaks nuvalyti tarpines ar atitraukti šaldytuvą nuo sienos, o kartais teks kviesti meistrą ar svarstyti apie naują prietaisą.

Kadangi šaldytuvas veikia visą parą, jo efektyvumas tiesiogiai veikia elektros sąskaitą. Todėl verta skirti jam šiek tiek dėmesio – ne tik tada, kai jis sugenda, bet ir profilaktiškai.

The post Kodėl šaldytuvas gali naudoti daugiau elektros nei turėtų appeared first on Kauno savaitė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 23 proc. – nuo 89,6 iki 68,8 euro už megavatvalandę (MWh). Agentūros teigimu, elektros energijos kainos vidurkio mažėjimą ir toliau lėmė mažesnis elektros energijos vartojimas bei reikšmingai padidėjęs Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis.

Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 25–31 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2,1 proc. – iki 210,5 GWh.

Bendrai elektros gamybai Lietuvoje per savaitę išaugus 35,2 proc., šalyje buvo pagaminta daugiau kaip 121 proc. visos suvartotos elektros energijos.

Anot LEA, daugiau elektros energijos sugeneravo vėjo elektrinės. Jų gamyba siekė 116,3 gigatvatvalandžių (GWh), arba apie 58,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 73,3 GWh.

Tuo metu saulės elektrinės pagamino 92,2 GWh elektros – 25,8 proc. daugiau, hidroelektrinės – 17,5 GWh, arba 1,1 proc. mažiau, šiluminės elektrinės – 20,1 GWh elektros energijos, arba 46 proc. daugiau.

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 95,2 JAV dolerio už barelį (bbl) ir buvo 10,9 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai ji sudarė 106,9 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–8 USD/bbl mažesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.

Dyzelino kaina per savaitę šalyje sumažėjo 1,3 proc. – iki 1,93 euro, benzinas pigo 0,4 proc. – iki 1,84 euro, o SND kaina sumažėjo 1,3 proc. – iki 0,87 euro.

Tarp Baltijos šalių benzino ir dyzelino mažiausios kainos yra Estijoje.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF nagrinėjamu laikotarpiu nemažėjo ir savaitės kainų vidurkis sudarė 47,2 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę siekė 47,1 Eur/MWh.

Jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos iki 6 Eur/MWh mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–50 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 32,55 proc., Europos saugyklos – apie 40,09 proc.

Gegužės 25–29 dienomis per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 383,49 GWh gamtinių dujų. Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas per savaitę išaugo 6 proc. – suvartota 185,72 GWh gamtinių dujų. Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 181,19 GWh.

Biodujų gamyklose pagaminta 6,37 GWh dujų, arba 0,16 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Tuo metu biokuro kaina, lyginant su kitais energijos ištekliais, augo 1,94 proc. ir sudarė 22,55 Eur/MWh.

Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,43 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,52 Eur/MWh.

The post Per savaitę krito elektros, naftos ir degalų kainos appeared first on Kauno savaitė.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos ketvirtadienį svyravo nuo 1,79 euro iki 2,08 euro už litrą, o vidutinė jo kaina siekė 1,90 euro ir buvo 1,5 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,93 euro).

Mažiausia šios rūšies degalų kaina fiksuota „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajono savivaldybėje, Tauruose (1,80 euro), o didžiausia – I. Stonkuvienės prekybos įmonės degalinėje Kartenoje, kur kainavo 2,08 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,70 euro iki 1,96 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,81 euro ir buvo 1,4 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,84 euro).

Mažiausia benzino kaina penktadienio rytą taip pat buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajono savivaldybėje, Tauruose, kur benzino litras kainavo 1,70 euro. Tuo metu brangiausias benzinas fiksuotas „Degtos“ degalinėje Vievyje (1,96 euro).

SND kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 0,74 euro iki 0,97 euro už litrą, o vidutinė SND kaina buvo 0,87 euro, arba 0,5 proc. mažesnė nei ketvirtadienį, kai buvo 0,87 euro už litrą.

Mažiausia SND kaina penktadienio rytą taip pat buvo Bonsa“ degalinėje Tauragės rajono savivaldybėje, Tauruose (0,74 euro), didžiausia – „Circle K“ tinklo 6 degalinėse ir „Narjantos“ degalinėje Kupiškio rajono savivaldybėje, Aleksandrijos kaime (0,97 euro).

Didmeninė benzino kaina ketvirtadienį Lietuvoje buvo 1,57 euro, dyzelinas kainavo 1,67 euro.

Tuo metu Brent naftos kaina rinkoje tądien buvo 93,71 JAV dolerio už barelį.

Informaciją apie degalų kainas penktadienį agentūrai pateikė 70 degalais prekiaujančios įmonės, valdančios 723 degalines.

The post Penktadienį sumažėjo visų degalų kainos appeared first on Kauno savaitė.

Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.

„Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta apie 6,7 tūkst. prašymų daugiau“, – Eltai nurodė SADM.

Jos duomenimis, 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais gauta apie 155,4 tūkst., o tuo pačiu metu pernai apie 148,7 tūkst. prašymų – besikreipiančių skaičius išaugo apie 4,5 proc.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, SADM duomenimis, vien vasarį buvo pateikta apie 41 tūkst. prašymų. Tuo pačiu metu pernai dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų kreipėsi apie 12 proc. arba 4,4 tūkst. mažiau – 36,6 tūkst. gyventojų.

Vis tik, kaip pažymi ministerija, pateiktų prašymų skaičius nėra lygus realiai kompensacijas gavusių asmenų skaičiui, nes ne visi jie gali atitikti nustatytas sąlygas.

„Pavyzdžiui, ne visais atvejais šilumos tiekėjai apskaičiuos kompensaciją, nes išlaidos už šildymą neviršys dešimtadalio asmens gaunamų pajamų, taip pat tas asmuo ar jo šeimos narys gali būti pateikę kelis prašymus – prašymai gali dubliuotis ir panašiai“, – teigė SADM.

Jos duomenimis, praėjusį šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Tuo metu šių pirmąjį ketvirtį jų skaičius siekė 179,9 tūkst., tačiau tikslūs duomenys, koks gyventojų skaičius faktiškai per šį šildymo sezoną gavo kompensacijas, bus žinomi pasibaigus metų antrajam ketvirčiui.

Praėjusį šildymo sezoną iš viso kompensacijas gavo apie 138 tūkst. asmenų, joms skirta apie 59 mln. eurų.

Bendras lėšų poreikis gali sudaryti 100 mln. eurų

Ministerija prognozuoja, kad šiemet šildymo ir vandens bendra gyventojų išlaidų padengimui reikalinga lėšų suma sudarys apie 100 mln. eurų.

Jos teigimu, manoma, jog kompensacijoms gali prireikti apie 80 mln. eurų, tačiau, įskaitant kredito, paimto daugiabučiams namams atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimą už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, bendras lėšų poreikis išaugs.

Prašymus dėl kompensacijų 2025–2026 m. šildymo sezonui nepasiturintys gyventojai galėjo teikti viso šildymo sezono metu – nuo rugsėjo pradžios iki balandžio pabaigos.

Šildymas nuo 2026 m. pabrango Seimui nusprendus panaikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui – dabar galioja standartinis 21 proc. tarifas.

SADM teigia numačiusi 2026 m. papildomus 48,4 mln. eurų socialinei paramai, jei savivaldybėms pritrūktų lėšų kompensacijoms.

The post Šiemet prašymų šildymo išlaidų kompensacijoms pateikta mažiau appeared first on Kauno savaitė.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,85 euro iki 2,15 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,01 euro ir buvo 1 proc. mažesnė nei trečiadienį (2,038 euro).

Pigiausias dyzelinas ketvirtadienį buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 1,85 euro, o didžiausia jo kaina fiksuota „Degta“ degalinėje Vievyje – 2,15 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,67 euro iki 1,97 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,82 euro ir buvo 0,8 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,84 euro).

Mažiausia benzino kaina fiksuota „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone, kur litras šios rūšies degalų kainavo 1,67 euro. Didžiausia benzino kaina – 1,97 euro – buvo „Propano ir butano dujų centro“ degalinėje Ignalinoje.

Tuo metu dujų kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė jų kaina siekė 0,91 euro ir buvo 0,2 proc. mažesnė nei trečiadienį (0,91 euro).

Mažiausią kainą už ketvirtadienio siūlė „Madalva“ degalinė Tauragės rajone – 0,79 euro. Didžiausia dujų kaina fiksuota šešiose tinklo „Circle K“ degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje Šventojoje – 0,99 euro.

Trečiadienį didmeninė benzino kaina šalyje buvo 1,69 euro, o dyzelinas kainavo 1,84 euro. Palyginti su gegužės 5 d. kainomis, didmeninė benzino kaina padidėjo 1 centu, o dyzelinas tiek pat atpigo.

Brent naftos kaina rinkoje trečiadienį siekė 101,27 JAV dolerio už barelį.

The post Ketvirtadienį degalų kainos toliau leidosi žemyn appeared first on Kauno savaitė.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos Lietuvos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,85 euro iki 2,16 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,03 euro ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei antradienį (2,06 euro).

Mažiausia dyzelino kaina fiksuota „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone, kur litras dyzelino kainavo 1,85 euro. Brangiausiai šios rūšies degalai kainavo septyniose tinklo „Circle K“ degalinėse – 2,16 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,67 euro iki 1,95 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,84 euro ir buvo 1 proc. mažesnė nei antradienį (1,85 euro).

Mažiausia benzino kaina trečiadienio rytą buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 1,67 euro, o didžiausia – keturiolikoje tinklo „Circle K“ degalinių, keturiasdešimt trijose „Viada“ degalinėse, dviejose „Boost Petrol“ degalinėse bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje. Pastarosiose litras benzino kainavo 1,95 euro.

Tuo metu SND kainos degalinėse svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,91 euro arba 0,2 proc. mažesnė nei antradienį (0,91 euro).

Pigiausiai dujos kainavo „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o brangiausiai – aštuoniose „Circle K“ degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje Šventojoje – 0,99 euro.

Didmeninė benzino kaina Lietuvoje antradienį buvo 1,68 euro, o dyzelino – 1,85 euro. Palyginti su gegužės 4 d. kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.

Brent naftos kaina rinkoje antradienį siekė 109,87 JAV dolerio už barelį.

The post Trečiadienį degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo appeared first on Kauno savaitė.

„Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 27 d. – gegužės 1 d. didėjo 0,66 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 45,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (balandžio 20–24 d.) buvo 45,2 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 34,1 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu metu 29,4 Eur/MWh“, – skelbia agentūra.

Prognozuojama, jog pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu bus panašios arba iki 5 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–46 Eur/MWh ribose.

LEA duomenimis, Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 26,56 proc., prieš savaitę jos užpildymas siemė 25,63 proc., prieš metus – 34,61 proc. Skaičiuojama, kad dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 33,42 proc., praėjusią savaitę buvo 31,47 proc., o prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 41,13 proc.

„2026 m. balandžio 27 d. – gegužės 1 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 549,47 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 505,29 GWh)“, – nurodo agentūra.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo 5,10 proc. – suvartota 206,55 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 196,53 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 247,42 GWh (ankstesnę savaitę – 224,37 GWh).

Tuo metu biodujų gamyklose pagaminta 5,35 GWh dujų. Tai 8,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Pakilo Brent naftos kaina

Pasak LEA, Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 111,9 USD/bbl ir buvo 10,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

„Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 66,7 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 88,4 USD/bbl.“ – skelbia agentūra.

„Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus iki 3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–110 USD/bbl lygyje“, – teigiama pranešime.

Skaičiuojama, kad balandžio 27 d., lyginant su balandžio 20 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 1,5–2 proc., Estijoje ir Latvijoje atitinkamai sumažėjo 0,3 proc. ir 0,4 proc. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Vokietiją, sumažėjo 0,9–4,2 proc. Vokietijoje jo kaina padidėjo 2,3 proc.

LEA duomenimis, tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino kainos yra Estijoje.

Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo iki 0,259 Eur/l. Lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 6 proc., dyzelino – 0,8 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina išaugo 35 proc.

LEA nurodo, jog didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 35 proc. – nuo 35,8 Eur/MWh iki 48,2 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkio padidėjimą, pasak agentūros, lėmė sumažėjusi nacionalinė generacija, ypač vėjo elektrinių.

„Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 57,6 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 50,1 Eur/MWh“, – nurodo LEA.

„Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 75–120 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 30–80 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui“, – skelbiama pranešime.

Pažymima, jog praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos, lyginant su ankstesne savaite, didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse: Latvijoje elektros kainos augo 35 proc. – nuo 35,8 Eur/MWh iki 48,3 Eur/MWh, Estijoje kilo 30 proc. – nuo 31,5 Eur/MWh iki 40,9 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 19 proc., nuo 43,8 Eur/MWh iki 51,9 Eur/MWh, Vokietijoje padidėjo 5 proc. – nuo 59,8 Eur/MWh iki 62,6 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos augo 8 proc. – nuo 64,8 Eur/MWh iki 69,8 Eur/MWh, o Suomijoje – 32 proc., nuo 24,0 Eur/MWh iki 31,6 Eur/MWh.

Nurodoma, jog elektros energijos vartojimas Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 0,7 proc. – iki 186,6 GWh (buvo 185,3 GWh). Tiesa, vartojimas šiemet yra 5 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (196,4 GWh).

„Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (259,3 GWh), sumažėjo 22,1 proc. ir siekė 202,1 GWh. Šalyje pasigaminta apie 108 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 140 proc.“ – skelbia LEA.

„Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (225,9 GWh), šiemet elektros gamyba yra 10,5 proc. mažesnė, pernai tuo pačiu metu buvo pagaminta apie 115 proc. tuo metu suvartotos elektros“, – nurodo agentūra.

Skaičiuojama, kad vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 102,9 GWh. Tai apie 31,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 82,5 GWh – 16,9 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 52,5 GWh – 5,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 55,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 1 proc. daugiau elektros energijos – 53 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,3 GWh elektros energijos, arba 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 17,8 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 59,5 GWh elektros energijos, arba 244,2 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,1 GWh – tai 27,1 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 23,5 GWh. Lygiai prieš metus pagaminta 16,9 GWh.

The post LEA: nežymiai atpigo dyzelinas appeared first on Kauno savaitė.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,86 euro iki 2,15 euro už litrą, o vidutinė jo kaina sudarė 2,02 euro už litrą ir buvo 0,7 proc. mažesnė nei antradienį, kai siekė 2,03 euro už litrą.

Mažiausia dyzelino kaina ketvirtadienį fiksuota tinklo „Jozitos“ degalinėje, esančioje Klaipėdos rajone, Gargžduose. Čia litras dyzelino kainavo 1,86 euro.

Didžiausia dyzelino kaina (2,15 euro už litrą) buvo 28-iose „Viada“ degalinėse, dešimtyje „Circle K“ degalinių bei Šalčininkų rajono savivaldybėje esančioje „Tomega“ ir Elektrėnų savivaldybėje veikiančioje degalinėje „Degta“.

Tuo metu benzino kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse svyravo nuo 1,64 euro iki 1,90 euro už litrą, o vidutinė benzino kaina siekė 1,78 euro už litrą ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei trečiadienį, kai siekė 1,79 euro už litrą.

Mažiausia benzino kaina ketvirtadienio rytą buvo „Jozitos“ degalinėje Pakruojo rajono savivaldybės Kuosiškių kaime – 1,64 euro už litrą. Tuo metu didžiausia – 1,90 euro už litrą buvo 9-iose „Circle K“, 27-iose „Viada“ degalinėse bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje.

SND kainos degalinėse ketvirtadienį svyravo nuo 0,79 euro iki 1,00 euro už litrą, o vidutinė SND kaina buvo 0,92 euro už litrą.

Mažiausia SND kaina siekė 0,79 euro už litrą – degalinėje „Madalva“, esančioje Tauragės rajono Žygaičių kaime, o didžiausia – 6-iose „Circle K“ tinklo degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje, esančioje Šventojoje (1,00 euro už litrą).

Agentūros duomenimis, didmeninė benzino kaina Lietuvoje trečiadienį siekė 1,64 euro, dyzelino – 1,82 euro už litrą. Palyginti su antradienio kainomis, didmeninė benzino kaina sumažėjo padidėjo 0,01 euro už litrą, dyzelino – 0,03 euro už litrą.

Brent naftos kaina rinkoje trečiadienį buvo 118,03 JAV dolerio už barelį.

Informaciją apie degalų kainas LEA ketvirtadienį pateikė 68 degalais prekiaujančios įmonės iš 752 degalinių.

The post Dyzelino ir benzino kaina sumažėjo, pabrango suskystintos dujos appeared first on Kauno savaitė.

Vis dėlto, pasak jo, bus siekiama, kad kainų augimas būtų kuo mažesnis.

„Pagal tas tendencijas, kurios yra matomos rinkoje, turbūt jokia paslaptis, kad tarifai antram pusmečiui turi tikimybę didėti. (…) Dėsime visas pastangas, kad tai būtų kiek įmanoma mažesnis augimas“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo R. Pocius.

„Šiandien būtų per anksti pasakyti, koks pokytis bus nuo liepos 1 dienos, bet stengsimės, be abejo, kartu ir su gamtinių dujų ir elektros įmonėmis, kad tas augimas būtų kiek įmanoma mažesnis“, – tęsė VERT pirmininkas.

Pasak jo, siekiant išvengti kainų šuolių ir kylančių rizikų, visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ antrajam šių metų pusmečiui 50 proc. gamtinių dujų tiekimo portfelio užfiksavo dabartinėmis mažesnėmis kainomis.

„Taip pat esame jau ir su „Ignitis“ (…) sutarę, kad siekiant išvengti tam tikrų rizikų ateityje, kurios gali kilti dėl kainų svyravimo, dėl geopolitinės situacijos neapibrėžtumo, diversifikuoti gamtinių dujų tiekimo portfelį. Tai reiškia, kad dalis gamtinių dujų kainų turėtų būti fiksuotos, apdraudžiant nuo kainų svyravimo, ir tas jau yra padaryta. (…) Šiuo metu jau yra pasiekta 50 proc. – pusė portfelio apdrausta (…) mažesnėmis kainomis“, – aiškino jis.

Anot R. Pociaus, užfiksuota dujų kaina siekia apie 35 eurus už megavatvalandę (MWh). Tuo metu didmeninėje rinkoje ateities sandorių kainos jau siekia apie 45 eurus už MWh.

„Tai reiškia, jeigu išliktų panaši situacija, Lietuvos vartotojai jau išloštų ir mokėtų mažiau už gamtines dujas antrąjį šių metų pusmetį“, – kalbėjo VERT vadovas.

Jis pažymėjo, kad kainoms svarbus ir gamtinių dujų saugyklų užpildymas, kurį stebėti ketina Europos Komisija (EK), tačiau pagrindinė idėja – diversifikuoti tiekimo portfelį.

„Pati idėja yra nesudėti kiaušinių į vieną pintinę ir diversifikuoti tiekimo portfelį, be abejo, įvertinus rizikas, kad užfiksuota kaina gali būti ir šiek tiek didesnė. Tačiau, pagal šiandienos situaciją, kurią matome, 35 eurų už megavatvalandę kaina tikrai yra gera ir mes manome, kad vartotojai tikrai turės galimybę mokėti mažiau už gamtinių dujų tiekimą“, – kalbėjo jis.

Be to, pasak rinkos reguliuotojo vadovo, siekiant didesnio kainų stabilumo, gamtinių dujų kainų indeksą siekiama susieti su Amerikos indeksu, ne su Europos, kaip iki šiol.

„Taip pat su „Ignitis“ diskutuojame apie galimybę gamtinių dujų tiekimo buitiniams vartotojams indeksą susieti ne su europiniu indeksu, vadinamu TTF, bet su Amerikos „Henry Hub“ indeksu, kuris yra daug stabilesnis, inertiškesnis ir mažiau volatilus. (…) Be abejo, vartotojams svarbu kaina, bet lygiai taip pat ir kainų stabilumas, kad nebūtų didelio svyravimo gamtinių dujų tiekimo kainoje“, – sakė R. Pocius.

„Mes kaip tik diskutuojame su „Ignitis“, dar kol kas nėra nuspręstos konkrečios datos. Mūsų tikslas, kad kiek įmanoma greičiau būtų galimą tą indeksą susieti“, – pridūrė jis.

Energetinės krizės neįžvelgia

R. Pocius tikino, kad VERT krizės rinkoje dėl Artimuosiuose Rytuose kilusio karinio konflikto neįžvelgia. Pasak jo, Lietuvoje labiau išvysčius atsinaujinančios energetikos pajėgumus, naftos ir gamtinių dujų kainų poveikis elektros kainoms yra mažesnis.

„Jeigu kalbėtume apie tradicinę energetiką (…) – elektros energijos sektorius, gamtinių dujų sektorius, šilumos sektorius, kuriuos mes iš esmės, kaip taryba, reguliuojame – kol kas mes neįžvelgtume, kad tai yra energetinė krizė“, – teigė jis.

„Būtent tie pasiekti tikslai, kurių siekiame ir (kurie – ELTA) toliau numatyti mūsų Energetikos strategijoje, leidžia turėti tokią situaciją, kad pakilus naftos kainai, taip pat pakilus gamtinių dujų kainai didmeninėse rinkose, elektros energijos kaina, palyginti su ta, kurią turėjome šių metų pradžioje, šaltaisiais metų mėnesiais, ji yra sumažėjusi. (…) Būtent atsinaujinančių energetikos išteklių dėka mūsų vartotojai gali pajausti realią šios strategijos įgyvendinimo finansinę naudą“, – pridūrė R. Pocius.

Pasak jo, nors gamtinių dujų kainos šiek tiek padidėjo, jos nesiekia 2022 m. buvusio lygio.

Kaip pirmadienį skelbė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje atsinaujinančių išteklių elektrinių savaitės gamybai viršijus Lietuvos elektros poreikį, elektros kaina šalyje sumažėjo 58 proc. ir buvo mažiausia nuo praėjusių metų birželio.

Tuo metu gamtinių dujų kainos, kaip pirmadienį skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), per savaitę taip pat pigo – tikintis JAV ir Irano antrojo derybų rato, jų kaina mažėjo 3,8 proc.

The post Elektros ir dujų kainoms – augimo rizika appeared first on Kauno savaitė.

Remiantis pranešimu spaudai, šis mokestis, dėl kurio penktadienį susitarė Briuselyje susirinkę ES finansų ministrai, yra laikina priemonė, kuri galios iki 2028 m., kai visoms į ES importuojamoms prekėms bus taikomi muitai, neatsižvelgiant į jų vertę.

„Šia laikina priemone reaguojama į tai, kad tokios siuntos šiuo metu įvežamos į ES netaikant muitų, o tai lemia nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams, sveikatos ir saugumo pavojus vartotojams, didelį sukčiavimo lygį ir aplinkosaugos problemas“, – sakoma pranešime spaudai.

Pasak Europos Komisijos (EK), 2024 m. į ES buvo importuota 4,6 mlrd. mažos vertės prekių iki 150 eurų, o tai prilygsta daugiau nei 12 mln. siuntų per dieną. Pastaraisiais metais į ES įvežamų mažų siuntų skaičius gerokai išaugo.

Naujasis mokestis greičiausiai paveiks elektroninius prekiautojus, siuntas siunčiančius iš Kinijos, tokius kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“, nes 2024 m. 91 proc. visų elektroninės prekybos siuntų iki 150 eurų atkeliavo iš Kinijos.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama kovoti su sukčiavimu ir vengti atvejų, kuomet muitinės deklaracijose sąmoningai deklaruojama sumažinta importo vertė, kad būtų galima nemokėti muitų.

Suklastotos muitinės deklaracijos daro neigiamą poveikį ES įmonėms, kurioms sunku konkuruoti su pigiu importu, nurodė Komisija.

Be to, Komisija argumentuoja, kad muitų lengvatos mažesniems importuojamiems produktams skatina importuotojus išskaidyti didesnius užsakymus į mažesnes pakuotes, o tai sukuria nereikalingas pakavimo atliekas.

The post Perkate iš „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“? Pasiruoškite naujam mokesčiui appeared first on Kauno savaitė.