Remiantis pranešimu spaudai, šis mokestis, dėl kurio penktadienį susitarė Briuselyje susirinkę ES finansų ministrai, yra laikina priemonė, kuri galios iki 2028 m., kai visoms į ES importuojamoms prekėms bus taikomi muitai, neatsižvelgiant į jų vertę.

„Šia laikina priemone reaguojama į tai, kad tokios siuntos šiuo metu įvežamos į ES netaikant muitų, o tai lemia nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams, sveikatos ir saugumo pavojus vartotojams, didelį sukčiavimo lygį ir aplinkosaugos problemas“, – sakoma pranešime spaudai.

Pasak Europos Komisijos (EK), 2024 m. į ES buvo importuota 4,6 mlrd. mažos vertės prekių iki 150 eurų, o tai prilygsta daugiau nei 12 mln. siuntų per dieną. Pastaraisiais metais į ES įvežamų mažų siuntų skaičius gerokai išaugo.

Naujasis mokestis greičiausiai paveiks elektroninius prekiautojus, siuntas siunčiančius iš Kinijos, tokius kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“, nes 2024 m. 91 proc. visų elektroninės prekybos siuntų iki 150 eurų atkeliavo iš Kinijos.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama kovoti su sukčiavimu ir vengti atvejų, kuomet muitinės deklaracijose sąmoningai deklaruojama sumažinta importo vertė, kad būtų galima nemokėti muitų.

Suklastotos muitinės deklaracijos daro neigiamą poveikį ES įmonėms, kurioms sunku konkuruoti su pigiu importu, nurodė Komisija.

Be to, Komisija argumentuoja, kad muitų lengvatos mažesniems importuojamiems produktams skatina importuotojus išskaidyti didesnius užsakymus į mažesnes pakuotes, o tai sukuria nereikalingas pakavimo atliekas.

The post Perkate iš „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“? Pasiruoškite naujam mokesčiui appeared first on Kauno savaitė.

Jos duomenimis, spalio mėnesį pramonės produkcijos vertė sudarė 3 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir per mėnesį, lyginant su rugsėju, smuko 0,5 proc., vertinant palyginamosiomis kainomis.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 11,4 proc., baldų gamybos – 7,3 proc., tekstilės gaminių gamybos produkcija – 7,2 proc.

Padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 48,8 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 12,5 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 8,8 proc.

Šį spalį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai,pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Pramonės produkcijos vertė šiemet padidėjo 3,2 proc. appeared first on Kauno savaitė.

Jo teigimu, alternatyvi grynųjų pinigų forma didina valstybės atsparumą susiduriant su geopolitinėmis grėsmėmis.

„(Jis svarbus – ELTA) neturint galimybės atsiskaityti neturint ryšio. Ši galimybė ypatingai svarbi Lietuvai, kuri susiduria su dar aštresnėmis geopolitinėmis grėsmėmis ir pavojais“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Galimybė atsiskaityti neturint ryšio yra labai svarbi (skaitmeninio – ELTA) euro savybė. Iš principo, kad būtų galima replikuoti grynųjų pinigų atsiskaitymą. Tačiau Lietuvoje, mano akimis, tai dar svarbiau, kas sustiprina mūsų šalies atsparumą įvairioms kylančioms grėsmėms“, – tęsė jis.

Taip pat, anot jo, svarbu suprasti, jog grynieji pinigai ir toliau bus naudojami, o skaitmeninio euro forma juos papildys.

„Grynieji pinigai neišnyks, jie buvo ir bus. Tie, kurie teikia pirmenybę gryniesiems, galės atsiskaityti grynaisiais. Tačiau technologinės, inovacijos ir pokyčiai mokėjimų rinkoje iš principo daro būtina galvoti, o kokia galėtų būti skaitmeninė grynųjų pinigų forma? Apie tai yra skaitmeninis euras“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Alternatyvi mokėjimų sistema

Tuo metu LB valdybos narys Evaldas Ruzgys atkreipia dėmesį, jog dar vienas svarbus šio projekto aspektas yra sukuriama alternatyvi mokėjimo sistema dalyje Europos Sąjungos valstybių, galėsianti sumažinti mokėjimams taikomus įkainius.

„Lietuvoje yra „Mastercard“ ar „Visa“ mokėjimo reikalas, kitos alternatyvos nėra. 13 iš 20 Europos Sąjungos šalių neturi mokėjimo alternatyvų. (…) Tose šalyse atsiranda alternatyva, kuri leistų atpiginti pačius mokėjimus“, – sakė G. Šimkus.

„Viena mokėjimo priemonė visiems europiečiams prieinama vienodai, (…) su kuria bus galima atsiskaityti visoje Europoje“, – jam pridūrė LB valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Lietuvoje susidomėjusių projektu mažiau

Praėjusią savaitę paskelbti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 d. atliktos naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, jog vos 9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų žino apie skaitmeninį eurą ir net 51 proc. apklaustųjų nurodė apie jį nieko negirdėję.

E. Ruzgys pritaria, jog yra pastebimas reikšmingas skirtumas tarp Lietuvos ir kitų didžiųjų Europos valstybių gyventojų susidomėjimo. Vis tik, anot centrinio banko valdybos pirmininko, bus ieškoma priemonių, skirtų supažindinti visuomenę su ECB projektu.

„Susidomėjimo bendrai visuomenėje santykinai pas mus yra mažiau negu bendrai Europoje, ypač, turbūt didžiosiose šalyse tas susidomėjimas ir diskusija yra žymiai didesnė“, – sakė E. Ruzgys.

„Ketiname atverti erdves diskusijai apie tai, ar tai bus „Lietuvos bankas klauso“, ar kažkokia kita forma, (…) ar tam tikra dalomoji medžiaga, mes tą darysime, nes tai yra kritinis projektas“, – pridūrė G. Šimkus.

LB valdybos pirmininko teigimu, ECB valdyba praėjusią savaitę nutarė pradėti kitą skaitmeninio euro projekto etapą ir techninį pasirengimą jo įgyvendinimui.

Anot jo, jei Europos Sąjungoje ateinančiais metais bus priimti reikalingi teisės aktai, bandomoji skaitmeninio euro versija galėtų pasirodyti 2027 m., o euro zonoje pirmasis skaitmeninis euras galėtų būti pradėtas naudoti 2029 m.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Skaitmeninis euras ne už kalnų ir Lietuvoje appeared first on Kauno savaitė.

Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė, stengiantis išvengti atvejų, kuomet gyventojai rizikuoja prarasti paramą dėl įstatymo sąlygų nežinojimo, svarbu užtikrinti tinkamą gyventojų informavimą.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo 2015 m. gaunantys kompensaciją už šildymą ją gali prarasti, jei nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių veiksmų daugiabučio namo renovacijos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

Tokiu atveju, kai gyventojo nedalyvavimas susirinkime trukdo renovacijos projekto įgyvendinimui, nuo kito mėnesio kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis jam mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono, ne ilgiau kaip 3 sezonus nuo aplinkybių atsiradimo, kompensacija neskiriama.

Aplinkos valdymo projektų agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus atstovės Giedrės Budvytienės teigimu, sprendimą nutraukti kompensacijų skyrimą gali priimti tik pačios savivaldybės.

„Remiantis teisės aktais, sprendimą nebemokėti paskirtos kompensacijos gali priimti tik savivaldybės. Vienos šią praktiką taiko, kitos ne. (…) Kiek tenka girdėti viešojoje erdvėje, tokių atvejų yra“, – Eltai teigė ji.

Šią įstatymo nuostatą Eltai nurodė jau taikanti Klaipėda ir Šiauliai. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė bandžiusi ja vadovautis praktikoje, tačiau susidūrė su kliūtimis.

Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog per pastaruosius trejus metus minėta įstatymo nuostata buvo taikyta 7 asmenims.

Šiauliuose, kaip nurodė savivaldybė, įstatyme numatytų atvejų taip pat yra. Vis tik, anot savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingridos Kukanauzienės, nėra atvejo, kai šildymo išlaidų kompensacijos teikimas buvo pilnai nutrauktas, tačiau daliai gyventojų parama buvo sumažinta perpus.

„Vadovaujantis įstatymo nuostatomis 6 asmenims skirta kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinta arba mažinama 50 procentų“, – raštu komentavo savivaldybės atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog sostinėje ši nuostata nuo pat 2015 m. dar nebuvo taikyta nė sykio. Anot jo, savivaldybė bandė tai daryti pernai, tačiau susidūrė su iššūkiais.

„Siekdama skatinti būsto atnaujinimą, Vilniaus savivaldybė pernai bandė imtis nuostatos taikymo, tačiau iškart susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. Joms spręsti inicijuotas dialogas su kitomis institucijomis“, – Eltai komentavo jis.

„Tai tiek teisės aktų nuostatų nesutapimai, tiek duomenų apdorojimo spragos“, – teigė G. Grubinskas.

Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog šios įstatymo nuostatos taikyti dar neteko.

Svarbu užtikrinti informacijos prieinamumą gyventojams

I. Kukanauzienės teigimu, Šiauliuose per pastaruosius trejus metus trims asmenims, nedalyvavusiems susirinkimuose dėl renovacijos, šildymo išlaidų kompensacijos buvo skiriamos savivaldybės numatyta išimties tvarka, kuomet pareiškėjai pateikė motyvuotus prašymus. Anot jos, šie asmenys buvo garbingo amžiaus, sulaukę virš 80 metų, kurie susirinkimuose nedalyvavo, nes nesuprato ar apie juos nežinojo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tokiais atvejais svarbu savivaldybėms užtikrinti tinkamą komunikaciją ir informuoti gyventojus apie įstatymo nuostatos taikymą.

„Man atrodo, kad labai geras efektas buvo, kai pradėjo tuos atvejus viešinti, atitinkamai ir radijo laidose apie tai kalbama. Kuo viešiau apie tai kalbama, tuo labiau suvokiama, kad tos informacijos senyvam žmogui privalu suteikti ir, kad jam ta kompensacija priklausys nuo to, ar tu nori renovuoti, ar nenori renovuoti“, – Eltai teigė R. Žakaitienė.

„Jeigu esi socialiai remtinas, tai tau netgi ir mokėti nereikės, valstybė (padengs išlaidas – ELTA) už tave. Ir tuose susirinkimuose turėtų būti kaip galima aiškiau, suprantamiau žmonėms paaiškinama“, – sakė ji.

Vis tik, anot LSA direktorės, šiuo metu trūksta švietimo tiek apie renovaciją, tiek apie savivaldybių skiriamą piniginę socialinę paramą. Jos teigimu, informacija turėtų būti skleidžiama visais įmanomais viešinimo kanalais.

„Taip (trūksta švietimo – ELTA), nes sąlygos tikrai yra patrauklios, geros ir to iš tikrųjų reikia. O kad savivaldybės tikrai nori daugiau renovuotų daugiabučių, tai 100 proc. galiu užtikrinti“, – pridūrė ji.

„Kiekviena kaip gali, taip ir daro ir, manau, kad tas viešinimas yra naudingas, nes, kai pamato, kad yra visokių atvejų, tai ieško visokių originalių būdų, kaip galima būtų ar per seniūnijas, per bendruomenes, per savo viešinimo kanalus, socialinius tinklus tą informaciją kaip įmanoma labiau skleisti“, – teigė R. Žakaitienė.

Portalas lrt.lt anksčiau skelbė, jog už renovaciją pasisakanti 85-erių metų marijampolietė prarado šildymo išlaidų kompensaciją, nes dėl ligos nedalyvavo susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl daugiabučio namo atnaujinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Šiemet, manoma, kompensacijų gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Renovacijos procese nedalyvavę praranda dalį šildymo kompensacijų appeared first on Kauno savaitė.

Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną.

Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę. Elektros energijos vartojimas šalyje spalio 13–19 dienomis, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,7 proc. – iki 226,8 GWh.

Bendra elektros gamyba siekė 159,1 GWh, arba 6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuota iš Latvijos ir Švedijos.

Daugiausiai elektros energijos per savaitę pagamino vėjo elektrinės (70,8 GWh), nors tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę (75,9 GWh).

Saulės elektrinės pagamino 18,7 GWh elektros – 21,9 proc. mažiau, šiluminės elektrinės generavo 44 GWh – 1,6 proc. mažiau. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 0,7 proc. (12,5 GWh).

Nepaisant šoktelėjusios elektros kainos, dalies kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę nepakito – kainų vidurkis spalio 13–19 d. sudarė 32 Eur/MWh ir buvo toks pat kaip ir ankstesnę savaitę.

Agentūros teigimu, gamtinių dujų kainų stabilumą lėmė pakankamai užpildytos gamtinių dujų saugyklos ir nekintama jų pasiūla.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–32 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 57,7 proc., o Europos saugyklos šiuo metu užpildytos apie 82,8 proc.

Per savaitę, spalio 13–17 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 233,5 GWh gamtinių dujų, į Latviją išsiųsta 79,9 GWh. Tuo metu Lietuvos biodujų gamyklose buvo pagaminta 4,3 GWh dujų.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,1 proc., suvartota 276,9 GWh gamtinių dujų.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 62 USD/bbl ir buvo 4,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę (65 USD/bbl).

Pasak LEA, naftos kainos mažėjo, nerimaujant dėl žaliavinės naftos pasiūlos pertekliaus, sumažėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę, o vėliau bus tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,4 procento. Tuo metu dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,0 proc., išskyrus Latviją, kur kaina padidėjo 0,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,063 Eur/l.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 19,98 Eur/MWh ir buvo 0,9 proc. mažesnė, palyginti su ankstesne savaite (20,17 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,44 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,69 Eur/MWh.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Per savaitę šoktelėjo elektros kaina appeared first on Kauno savaitė.

„60 mln. eurų savivaldybės pritrūks, kai kitais metais pradės galioti atnaujintas Socialinės piniginės paramos įstatymas, kurio pagrindu daugiau gyventojų kreipsis dėl kompensacijų“, – Eltai komentare raštu teigė LSA patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė.

„Tikimės, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavyks įtikinti Finansų ministeriją skirti šias lėšas savivaldybėms ir užtikrinti socialiai jautriems gyventojams įstatymo jiems numatytą paramą“, – komentavo ji.

Šildymas nuo kitų metų brangsta Seimui nusprendus panaikinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui – jis didinamas iki 21 proc. LSA atstovės teigimu, padidėjus PVM tarifui, augs ir šildymo kainos savivaldybėms.

„Padidėjus tarifams, didės ir šildymo kainos (apie 40 mln. eurų), todėl Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybių vardu jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri sutinka, kad ši suma turėtų būti kompensuota“, – teigė I. Vilūnienė.

Ji pridūrė, kad savivaldybėms skiriamų kompensacijų klausimai bus aptariami kitą savaitę, LSA ir Finansų ministerijos derybų dėl 2026 metų biudžeto metu.

Vis dėlto, anot LSA atstovės, PVM lengvatinio tarifo panaikinimas kelia nerimą ne tik dėl kompensacijų nepasiturintiems gyventojams, bet ir dėl augsiančių savivaldybėms priklausančių įstaigų šildymo kainų, kurias teks sumokėti iš savivaldybių biudžetų.

„Kitas iššūkis savivaldybių laukia dėl to, kad žymiai padidės ir joms priklausančių įstaigų – mokyklų, darželių, poliklinikų, kultūros centrų ir kitų – išlaidos už šildymą bei karštą vandenį“, – teigė LSA atstovė.

„Šias išlaidas savivaldybės greičiausiai turės padengti iš savo savarankiškųjų lėšų“, – pridūrė ji.

I. Vilūnienės teigimu, išaugusios šildymo kainos gali priversti savivaldybes atidėti planuotus projektus ar veiklas, kurias buvo tikimasi įgyvendinti iš 2026 m. prognozuojamų savivaldybių biudžetų pajamų prieaugio.

SADM duomenimis, rugsėjį dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų beprasidedančiam šildymo sezonui kreipėsi 52 tūkst. gyventojų.

Ministerija skelbė, kad praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Šiemet, manoma, kompensacijų gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst.

Taip pat, anot ministerijos, Seimui nusprendus panaikinti PVM lengvatas šildymui, šiemet išlaidos kompensacijoms gali išaugti beveik dvigubai ir sudaryti apie 100 mln. eurų.

Nuo 2026 m. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai.

Jiems įsigaliojus, nustatant socialinei paramai gauti skirtą turto normatyvą ir apskaičiuojant socialinės paramos dydį, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą nebus įtraukiamas Pensijų kaupimo įstatymo nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti milijonų appeared first on Kauno savaitė.

Šį sprendimą anksčiau gegužės pabaigoje priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Standartinio“ vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo antradienio toliau mokės 20,5 cento už kilovatvalandę (kWh) elektros, už dviejų laiko zonų „dieninį“ planą – irgi tiek pat, 23,3 cento už kWh, o už „naktinį“ – 13,8 centus už kWh (0,1 cento mažiau).

Plano „Namai“ vienos laiko zonos tarifas toliau siekia 18,9 cento už kWh, dviejų laiko zonų „dieninis“ tarifas toliau kainuoja 21,5 cento už kWh, „naktinis“ – 12,8 cento už kWh (mažėja 0,1 cento).

Plano „Namai plius“ vienos laiko zonos tarifas išliks 17,7 cento už kWh, dviejų laiko zonų „dieninis“ tarifas toliau sieks 20,2 cento už kWh, naktinis ir savaitgalio tarifas – 12,1 cento už kWh.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienos laiko zonos planą turintys vartotojai suvartoja apie 70 kWh elektros per mėnesį, dviejų laiko zonų – apie 34 kWh.

Seimas balandį pritarė, kad iki 2030-ųjų daugiau vartotojų elektrą galės įsigyti už šią valstybinio reguliuotojo nustatomą kainą.

Tuo metu visuomeniniai gamtinių dujų tarifai nuo liepos išlieka tokie patys, kokie nustatyti nuo metų pradžios.

Pirmajai grupei priklausantys vartotojai mokės 0,99 euro per mėnesį abonentinį mokestį, kintamas tarifas taip pat sieks 0,99 euro už kubinį metrą.

Antros grupės vartotojai nuo liepos toliau mokės 69 centus už kubinį metrą dujų, trečios – 65 centus., abonentinis mokestis ir toliau šiems vartotojams sieks 3,99 euro.

Nors visuomeniniai dujų ir elektros tarifai dažniausiai perskaičiuojami du kartus per metus, Seimas praėjusią vasarą reguliuotojui leido tai daryti kartą per ketvirtį, priklausomai nuo energijos išteklių kainos rinkoje.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Visuomeninė gamtinių dujų kaina nesikeičia, pinga dalis elektros planų appeared first on Kauno savaitė.

Ekonomistų vertinimu, nors tai turės šiek tiek įtakos degalų kainoms Lietuvoje bei prisidės prie infliacijos mažinimo, šis poveikis bus ribotas.

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad nors naftos kaina sudaro tik trečdalį galutinio degalų įkainio, tokio pigimo poveikis bus matomas. Tačiau, eksperto manymu, naftos išgavėjams tokia situacija nepatinka, tad jie imsis veiksmų užtikrinti, kad kaina grįžtų į ankstesnį lygį.

Tuo metu „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertina, kad naftos kainų poveikis degalų įkainiui Lietuvoje bus ribotas dėl akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Taip pat, anot ekonomisto, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali artimuoju metu nusileisti dėl praėjusią savaitę paskelbtų tarifų švelninimo, dėl ko naftos kainos vėl pradės kilti.

T. Povilauskas: 10 proc. naftos kainų sumažėjimas neabejotinai veiks degalų kainas 

Anot T. Povilausko, nors žaliavinė nafta degaluose sudaro trečdalį kainos, o vartotojų krepšelyje degalai sudaro vos 6 proc. prekių ir paslaugų, drastiško naftos kritimo poveikis turėtų būti matomas.

„Aišku, kad žaliavinė naftos dalis galutinėje degalų kainoje sudaro trečdalį. Bet vis tiek 10 proc. ir naftos kainos sumažėjimas veikia degalų kaina“, – Eltai teigė T. Povilauskas.

„Degalai sudaro apie 6 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, bet, jei nafta laikysis tokiame lygyje, tai švelnins infliaciją“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, jei iki 64 dolerių už barelį siekiančios naftos kainos išsilaikys kurį laiką, to nauda tikrai atsispindės ir vartotojams. Be to, anot jo, jei euras dėl D. Trumpo veiksmų išliks stipresnis už dolerį, tai irgi pagerins degalų įperkamumą Lietuvos vartotojams.

„Jei tos kainos, kurias turime šiomis dienomis, 63-64 doleriai už barelį, išsilaiko, tai atsispindės degalinių švieslentėse. Aišku, jos jau pamažėjusios ir kovo mėnesį, mes turime tą efektą iš Trumpo politikos. Nes prisiminkime, kad dar metų pradžioje buvo kalbų ir iš esmės euras buvo priartėjęs prie 1,02–1,03 JAV dolerio. Šiandienai siekia 1,1 dolerio už eurą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

„Kadangi degalų kainos perskaičiuojamos iš didmeninės kainos, išreikštos doleriais, kuo euras stipresnis, tuo degalų kaina mažesnės“, – sakė jis.

Tačiau, anot T. Povilausko, naftos kainos kritusios ne tik dėl D. Trumpo veiksmų, bet ir dėl OPEC+ (tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias valstybes) sprendimo padidinti naftos gavybą. Todėl, anot jo, OPEC+ ir JAV politiniai sprendimai gali nulemti, kad kainos atšoks.

„Praėjusią savaitę „OPEC+“ eilinio susirinkimo metu rinką šokiravo žinia, kad nuo gegužės kartelis naftos gavybą didina ne kaip anksčiau buvo sutarta 0,14 mln., o 0,41 mln. barelių per dieną“, – savo feisbuko paskyroje pirmadienį skelbė T. Povilauskas.

„Istorija rodo, politiniai sprendimai gali nuvesti kainą giliai žemyn. Bet OPEC+ ir JAV naftos gavėjų interesai irgi aiškūs – per pigi nafta nėra tai, ko jie nori. Be to, JAV sankcijos Venesuelai ir Iranui bei JAV galimi smūgiai Iranui irgi negali būti nuvertinami ir gali padėti naftos kainai atšokti“, – komentavo jis.

A. Izgorodinas: galutinės degalų kainos stipriai nenukris

Tuo metu, A. Izgorodino vertinimu, kadangi Lietuvoje didelę dalį degalų kainos sudaro įvairūs mokesčiai, tarp jų kuro akcizai ir PVM, naftos įkainių pokyčių poveikis – ribotas. Jis priminė, kad COVID-19 pandemijos metu, naftos vertei smarkiai nukritus, degalų kainos nebuvo artimos nuliui.

„Galutinės degalų kainos nenukris taip stipriai. Nes Lietuvoje didelę dalį degalų kainų sudaro įvairūs mokesčiai, tai PVM ir akcizas. Mes Covid-19 pandemijos metu matėme, kad nors nafta nukrito beveik iki 0, degalų kainos tikrai nebuvo tokios žemos“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Ekonomisto vertinimu, naftos kainų kritimas artėja prie pabaigos. Tačiau, anot jo, JAV ir kitoms valstybėms susiderėjus dėl mažesnių tarifų, rinka stabilizuosis, o naftos kainos kils aukštyn.

„Tai dar nėra kainų kritimo pabaiga. Bet manau, kad esame pakankamai arti. Mano nuomonė yra tai, kad rinkos dažnu atveju juda prieš traukinį ir pernelyg negatyviai ar pozityviai reaguoja į pokyčius. Tai rinkų kritimo pagreitis yra toks pats, kaip pandemijos pradžioje. Tai panika didelė. Ir reikia turėti omenyje, kad JAV akcijos nuo piko krito ketvirtadaliu. Klausimas dabar yra, kiek dar akcijų ir energetikos kainos kristi“, – tikino ekspertas.

„Bet kuo toliau, tuo labiau matysime žinutes, kad JAV ir partneriai ruošiasi deryboms. Todėl netrukus rinkų panika pasibaigs, prasidės derybos, o to rezultatas bus sumažint tarifai“, – aiškino jis.

A. Izgorodinas pridūrė, kad dabartiniai D. Trumpo įvesti tarifai – tai tik derybų įrankis, kurie bus sumažinti.

„Jie išliks didesni, nei anksčiau, bet manau, kad dabartiniai dideli tarifai – Trumpo derybų taktikos įrankis. Ir jei tokio dydžio tarifai bus panaikinti, tai matysime kainų atšokimą į viršų“, – tikino A. Izgorodinas.

Pirmadienį naftos kainos pasiekė 4 metų minimumą 

Pirmadienį naftos kainos pasiekė ketverių metų minimumą.

Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio.

Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Tai įvyko po to, kai Kinija – didžiausia pasaulyje naftos importuotoja – pranešė nuo šių metų balandžio 10 d. pradėsianti taikyti 34 proc. tarifus visam JAV importui.

Europos Sąjunga šią savaitę turėtų pasekti kinų pavyzdžiu.

Naftos nuotaikas taip pat paveikė tai, kad OPEC+ paspartino naftos gavybą, o Saudo Arabija agresyviausiai per daugiau nei dvejus metus numušė savo etaloninės naftos kainą.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Naftos pigimas Lietuvos degalinėse beveik nejuntamas appeared first on Kauno savaitė.

Tai numatančias Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai.

Lengvatą parlamentarai siūlo taikyti tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ir gamtines dujas bendrosioms reikmėms. Priėmus įstatymų pakeitimus, šioms bendrijoms būtų taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų tarifai kaip buitiniams vartotojams.

Įstatymų pataisų iniciatorių teigimu, pabrangus energijos ištekliams, Lietuvoje bažnyčios sunkiai įstengia apmokėti sąskaitas už elektrą ir dujas.

„Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose – mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį. (…) Bažnyčių išlaikymas priklauso nuo parapijiečių aukų, todėl šildymo sezono pradžiai bendruomenės taupo dar nuo vasaros, nes šaltą žiemą tenka už šildymą pakloti ir apie 3–4 tūkst. eurų“, – pastebi projekto iniciatorė Seimo narė Daiva Petkevičienė.

Pasak jos, tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės yra prilygintos verslo subjektams, todėl už elektrą ir šildymą negali mokėti taip, kaip buitiniai vartotojai.

„Tačiau jos yra ne pelno siekiančios organizacijos, savo veiklos organizavimą bei pastatų priežiūrą finansuoja iš geranoriškai tikinčiųjų aukojamų lėšų. Ir jokių paramų šildymui bažnyčia negauna, viskas yra padengiama iš rinkliavos, kuri yra renkama sekmadieniais bendruomenės reikmėms, arba iš pavienių žmonių atnešamų aukų. Tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ne tik negauna paramos, tačiau ir negali susigrąžinti mokesčių, kaip daro kitos institucijos“, – sako įstatymo pataisas parengę parlamentarai.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos mėnesio.

Praeitoje Seimo kadencijoje irgi buvo bandoma sumažinti šildymo išlaidas bažnyčioms. 2022 m. kovo mėnesį Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ar gamtines dujas savo parapijų bendruomenių ir religinės paskirties objektų reikmėms, siūlė taikyti tokius  pat  elektros energijos ir dujų kainas ir tarifus kaip buitiniams vartotojams.

Galiojančiuose įstatymuose tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms jokių lengvatinių tarifų nėra numatyta. Jos priskirtos verslo subjektams ir elektros bei dujų tarifai taikomi kaip komercinėms įmonėms.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Siūlo, kaip bažnyčioms sumažinti šildymo sąskaitas appeared first on Kauno savaitė.

Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė degalų kaina taip pat kilo: dyzelino – 0,2 proc., benzino – 0,4 procento.

Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13 proc., dyzelino – 1,7 procento.

Lietuvoje benzinas pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų sausio 1 d. dabar pigesnis negu Lenkijoje.

Vidutinė praėjusios savaitės Brent naftos kaina siekė 75,1 USD/bbl – tai 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai buvo 77 USD/bbl.

Naftos kainos mažėjimas ir euro kursas stiprėjimas daro įtaką dabar stebimam nedideliam kainų mažėjimui. Jei tokios tendencijos išliks, tai gali lemti tolesnį degalų kainų kritimą.

Vasario 10-ąją mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,49 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,60 Eur/l.

Šiuo metu Lietuvoje benzinas 1 proc. brangesnis nei prieš metus, o dyzelinas 1 proc. pigesnis: pernai vasario 12 d. benzino vidutinė kaina mūsų šalyje buvo 1,48 Eur/l, o dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,62 Eur/l.

Dabar benzino vidutinė kaina vis dar yra mažesnė nei buvo 2024-ųjų liepos viduryje, kai siekė 1,50 Eur/l. Aukštesnė nei šiuo metu dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje buvo 2024-ųjų kovo pradžioje, kai siekė 1,61 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos per praėjusią savaitę, vasario 10 d. palyginti su vasario 3 d., Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 0,2 proc. ir 0,5 proc., Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,3–0,7 procento.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar siekia 1,49 Eur/l ir yra 0,002 Eur/l didesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinė benzino kaina yra atitinkamai 1,64 Eur/l ir 1,62 Eur/l.

Mažesnės nei Lietuvoje benzino vidutinės kainos šiuo metu yra tik keturiose ES šalyse.

Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,84–2,04 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,28–1,43 Eur/l).

Per metus (12 mėn.) benzino kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,7–2,2 proc., išskyrus Lietuvą, kur kaina padidėjo 0,7 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas išlieka pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,05 Eur/l pigesnis nei pas mus.

Dyzelino vidutinės kainos per savaitę padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–0,7 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina siekia 1,52 Eur/l, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 1,55 Eur/l ir 1,60 Eur/l.

Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Suomijoje ir Airijoje (1,79–1,84 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,43 Eur/l).

Didesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra vienuolikoje ES šalių.

Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,7–5 procentais.

Didmeninė benzino kaina vasario 1–12 d. padidėjo 0,1 Eur/l, o didmeninė dyzelino kaina kilo beveik 0,04 Eur/l.

Per sausio mėnesį didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,13 Eur/l. Primename, kad per gruodžio mėnesį didmeninė benzino kaina didėjo 0,03 Eur/l, didmeninė dyzelino kaina didėjo 0,01 Eur/l.

Vidutinė praėjusios savaitės (vasario 3 d. – vasario 9 d.). Brent naftos kaina siekė 75,1 USD/bbl ir tai 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 77,0 USD/bbl.

Nuo sausio vidurio euro kursas pradėjo kilti: sausio 13 d. JAV dolerio ir euro santykis buvo 1,0198, vasario 12 d. – 1,037.

The post Benzinas Lietuvoje pirmą kartą šiemet pigesnis nei Lenkijoje appeared first on Kauno savaitė.