Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc.

Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius.

„Gyventojų išlaidų augimas prisideda prie tolesnio ekonominio aktyvumo, bet tampa mažiau paremtas realiu atlyginimų augimu. Vartojimo augimas ypač ryškus tarp jaunesnio amžiaus ir tarp gaunančiųjų žemesnes pajamas, o šią tendenciją kitąmet gali dar labiau sustiprinti atsiradusi galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, tai yra gera žinia ekonomikai, tačiau ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį gyventojų finansinei sveikatai ir jų atsparumui ekonominių sukrėtimų akivaizdoje“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Vismantas Žukas.

Kaip pastebi V. Žukas, vartojimo išlaidos sparčiau augo tarp mažesnes už vidutinį atlyginimą pajamas gaunančių gyventojų, tarp kurių metinis išlaidų augimas sudarė 13 proc.

Tuo metu tarp 1-1.5 vidutinio atlyginimo dydžio pajamas gaunančių asmenų užfiksuotas 10 proc. siekęs vartojimo augimas, o tų, kurių pajamos viršija 3 VDU – 7 proc.

Tai rodo, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės dalį pajamų prieaugio toliau nukreipia ateities poreikiams – taupymui ir investavimui.

Išlaidos maitinimo paslaugoms pranoko infliaciją

Didžiausią šalies gyventojų vartojimo išlaidų dalį, kaip ir anksčiau, sudaro apsipirkimai maisto parduotuvėse ir prekybos centruose – ji vidutiniškai siekia 320 eurų per mėnesį.

Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, ši dalis padidėjo 10 proc.

Antroje vietoje pagal vartojimo išlaidas yra maitinimo paslaugos.

Vidutinės išlaidos kavinėse ir restoranuose palyginamuoju laikotarpiu išaugo nuo 74 iki 82 eurų, o pokytis siekė apie 11 proc.

Šios kategorijos išlaidų augimas buvo apie 2 kartus didesnis nei infliacija, o tai leidžia spręsti, kad gyventojai sąmoningai pasirenka daugiau pinigų skirti maitinimo paslaugoms.

„Swedbank“ duomenys atskleidžia įdomių vartojimo įpročių skirtumų tarp atskirų gyventojų grupių.

Pavyzdžiui, jauniausios 18-24 m. amžiaus grupės gyventojai maitinimo paslaugoms per mėnesį išleidžia apie 3 kartus daugiau pinigų nei vyresni nei 50 m. amžiaus gyventojai.

Dar didesnis skirtumas pastebimas atsižvelgus į gaunamas pajamas.

Uždirbantieji daugiau nei vidutinį atlyginimą kavinėse ir restoranuose per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 230 eurų, tačiau tai yra vos 3 proc. nuo gaunamų pajamų.

Tuo metu gaunantys mažesnį nei vidutinis atlyginimas per mėnesį tam skiria 56 eurus, arba virš 6 proc. savo atlyginimo.

Daugiau skyrė drabužiams, pomėgiams, sveikatai

Be maisto, didžiausia dalis išlaidų teko degalams ir vidutiniškai sudarė 67 eurus per mėnesį.

Nors jos palyginamuoju laikotarpiu išaugo lėčiau – vos 6 proc., tačiau vis dar sudaro reikšmingą 7 proc. visų išlaidų siekiančią dalį.

Toliau pagal vartojimo išlaidų dydį rikiuojasi namų apyvokos prekės ir apranga.

Pirmųjų dalis išlaidose nesikeitė ir sudarė apie 6 proc. (55 eurai per mėnesį) visų išlaidų, o išlaidos drabužiams išaugo apie 19 proc. – nuo 39 iki 46 eurų.

Ypač ryškiai išaugo išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, edukacijai ir pomėgiams skiriamų išlaidų dalis išaugo 21 proc., o grožio ir sveikatos paslaugoms – po 14 proc.

Išlaidos šių kategorijų paslaugoms ir prekėms bendrai sudarė maždaug 80 eurų per mėnesį.

Poveikis gyventojų finansinei sveikatai

„Swedbank“ ekonomisto teigimu, trumpuoju laikotarpiu sparčiai didėjančios gyventojų išlaidos skatina šalies ekonomikos augimą, tačiau ilgainiui toks augimas gali susilpninti gyventojų finansinį atsparumą.

Lėtėjant pajamų augimui, bet spartėjant vartojimui, išlieka aukštesnis infliacijos lygis, mažėja taupymo norma, investicijos ir finansinio turto kaupimas.

Nors per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas augo vienu sparčiausių tempu Europos Sąjungoje, pagal sukaupto turto santykį su BVP Lietuva vis dar išlieka viena silpniausių – antra nuo galo tarp visų ES valstybių.

The post Lietuvių vartojimo krepšelis artėja prie 900 eurų appeared first on Kauno savaitė.

Grupės pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, Seimo valdyba bus informuota apie vykusias diskusijas ir galės savo ruožtu imtis kai kurių pakeitimų. Tačiau, pabrėžė ji, nė viena iš idėjų tvirto palaikymo nesulaukė.

„Bendros nuomonės nėra. Didžioji dalis frakcijų nenori už (posėdžių – ELTA) nelankymą sumažinti parlamentinių lėšų, nenori atsisakyti sandėlio. Panašu, kad tradiciškai ir ši istorija baigiasi taip, kaip baigėsi visos kitos, kur Seimo narių gerovė gali nukentėti“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.

„Mes tuos apibendrinimus, kokie yra, valdybai pateiksime. Valdyba priima savo nutarimus (…). O Seimo statuto pataisų, aišku, neinicijuosime, nes nėra pasirašančių po jomis. Praktiškai, tik iš vienintelių demokratų buvo tvirtas atsakymas, kad reikėtų 5 proc. mažinti parlamentines išlaidas, kai Seimo narys de facto tos parlamentinės veiklos nedaro“, – aiškino politikė.

Anot A. Širinskienės, trečiadienį įvyko ir paskutinis šios darbo grupės posėdis – kadangi frakcijų pozicijos išsiskiria, tęsti diskusijas yra beprasmiška.

„Mes valdybai pristatysime (rezultatus – ELTA), kad yra didesnis sutarimas ir, matyt, valdyba diskutuos“, – teigė ji, pažymėdama, kad agituos valdybą priimti sprendimus dėl atskiros banko sąskaitos atsiskaitymams už parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.

„Manyčiau, bent jau STT pastabas Seimui įgyvendinti pilna apimtimi yra tikrai garbės reikalas. Man, aišku, labai apmaudu, kad tas noras užsitikrinti sau gerovę baigiasi nepasitikėjimu visuomenėje. Noras išlaikyti lėšas, kai tu neini į darbą, ir gauti jas parlamentinei veiklai, kai jos nevykdai, man neatrodo labai gerai“, – apgailestavo ji.

Prieš savaitę darbo grupė suformulavo keturis siūlymus, kuriuos vėliau politikai aptarė frakcijose. Viena idėjų – panaikinti Seimo sandėlį. Tokiu atveju politikai už parlamentinei veiklai skirtas lėšas ir toliau galėtų įsigyti įvairius suvenyrus bei atributiką, tačiau tai galėtų daryti tik Seimo lankytojų centre.

A. Širinskienės teigimu, tam kategoriškai prieštaravo socialdemokratai bei „aušriečiai“.

„Dėl sandėlio naikinimo buvo socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ labai griežtas „ne“. Kiti kolegos – nei taip, nei ne, Tėvynės sąjunga dar pritarimo neišreiškė“, – žurnalistus informavo ji.

Tarp teiktų siūlymų – ir 5 proc. mažinti parlamentines lėšas už kiekvieną praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį. Paramą panašiam siūlymui – mažinti ne kanceliarines išlaidas, bet atlyginimą – išreiškė vieninteliai socialdemokratai.

„Frakcija pritartų atlyginimų mažinimui už posėdžių nelankymą. (…) Natūralu, jeigu žmogus atitinkamo darbo nedirba, atitinkamai turi pajausti per atlyginimą. Tik tiek, kad šiandien tai yra ribojama statutu ir reiktų keisti statutą, o tam reiktų 71 balso“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.

„Pas mus buvo įvairių nuomonių. Tiesiog diskutavome frakcijoje, ar tai nesikirstų su Konstitucija, kuri numato, kad Seimo nariui už jo parlamentinę veiklą yra skiriamas lėšos. (…) Seimo pirmininkas ir valdyba, jeigu jie mato lankomume problemą, jie gali tą siūlyti – mes tikrai nesakome ne“, – savo ruožtu aiškino Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Svarstyta, jog būtų galima sumažinti ir bendrą parlamentinei veiklai skirtų išlaidų sumą nuo 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) iki 0,7 – nuo maždaug 1,7 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų. Tokį siūlymą, A. Širinskienės teigimu, palaiko tik „Vardan Lietuvos“ atstovai.

Taip pat buvo svarstoma įpareigoti Seimo narius už išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, atsiskaitinėti iš specialiai tam atidarytos atskiros banko sąskaitos. Darbo grupės pirmininkės teigimu, šiuo klausimu sutarimo – daugiau.

Seimo valdybos suburta darbo grupė iki kovo 10 dienos, kai prasidės eilinė pavasario sesija, turės pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką.

Diskusijos dėl kanceliarinių lėšų kilo pernai, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie Seimo narių pirkinius. Kai kurie tuometiniai Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Taip pat per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.

Seimo vadyba jau tuomet sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Buvo nutarta, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat uždrausta įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ar susijusių juridinių asmenų. Seimo valdyboje taip pat buvo apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.

Kaip numato Seimo statutas, kiekvienam Seimo nariui parlamentinės veiklos išlaidoms kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) suma – maždaug 1,7 tūkst. eurų.

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

The post Seimūnai savo gerovės išsižadėti neskuba appeared first on Kauno savaitė.